- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-1128-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00565-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- N. Ž.
- Ieškovas
- E. R. S., M. M. R., E. F.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1128-163/2014
2014 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. Ž. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių E. R. S., M. M. R. ir E. F. ieškinį atsakovei N. Ž. dėl įpareigojimo nukeldinti laikiną statinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę N. Ž. nukeldinti vieną medinį surenkamą namelį, adresu (duomenys neskelbtini), rytinės sklypo dalies kampe, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Palangos miesto apylinkės teismas, atsakovei ir jos atstovui neatvykus į teismo posėdį ir nepateikus teismui prašymų bei prašant ieškovių atstovei, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė pareiškimą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė panaikinti minėtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad iki teismo posėdžio pradžios, faksu buvo teikiamas prašymas civilinę bylą nutraukti arba palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškinys buvo pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, o taip pat ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tik vėliau pastebėta, kad dėl advokato kontoros darbuotojos neapdairumo šis prašymas nebuvo išsiųstas. Be to, nurodė, kad ieškovės ieškinio pateikimo metu galimai nebebuvo ginčo žemės sklypo, ant kurio stovi atsakovei N. Ž. priklausantis statinys, savininkėmis, kadangi 2013-05-20 pirkimo–pardavimo sutartimi minėtą žemės sklypą buvo perleidusios kitam asmeniui. Iš ko seka, kad ieškovės neturėjo procesinių teisių ir negalėjo pareikšti reikalavimo pašalinti bet kuriuos savininko teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, nes jos nebuvo savininkėmis, taip pat nebuvo savininko įgaliotos pareikšti tokius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-18 nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių, peržiūrėjimo. Aplinkybė, kad iki posėdžio pradžios siųstas prašymas teismui nebuvo išsiųstas dėl advokatų kontoros darbuotojos neapdairumo, teismo vertinimu, nepanaikina proceso šalies pareigos tinkamai rūpintis proceso eiga, todėl nurodytas aplinkybes teismas laikė nesvarbiomis. 2013-05-20 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punktu nustatyta, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymu nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Nustatyta, kad minėta 2013-05-20 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-1392 įregistruota 2013-06-03. 2013-05-20 ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.2. punkte nustatyta, kad šalys, susitarė, jog likusią sumą pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui (ieškovėms), kai parduotame žemės sklype bus iškelti laikini statiniai. Teismas darė išvadą, kad atsakomybė už šios sutarties sąlygų pažeidimą kyla sutarties šalims, t. y. ieškovėms E. R. S., M. M. R. ir E. F. ir reikalavimo dėl įpareigojimo nukeldinti laikiną statinį teisę ieškovės turi. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė nei vienos iš CPK 288 str. 4 d. nurodytų sąlygų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė N. Ž. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas po pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo. Teismas turėjo vertinti pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte šalių nustatytą sąlygą, jog nuosavybės teisė į parduodamą daiktą pereina pirkėjui nuo to momento, kai pardavėjas perduoda parduodamą daiktą pirkėjo nuosavybėn ir šalys pasirašo perduoto daikto priėmimo–perdavimo aktą. Sutarties 4.3 punkte šalys patvirtino, kad ši sutartis kartu yra ir perkamo daikto priėmimo–perdavimo aktas. Atskiras dokumentas dėl daikto perdavimo šalių susitarimu nebus pasirašomas. Vadinasi daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgijo nuo faktinio jų perdavimo įgijėjui momento. Teismo paminėta sutarties 3.2.2 punkte nurodyta sąlyga nuosavybės teisės įgijimui neturėjo jokios reikšmės, kadangi buvo susieta su kaina. Šia sąlyga teismas galėjo vadovautis tik tuo atveju, jeigu ieškovės naujo savininko būtų įgaliotos ieškiniu dėl statinių nukeldinimo kreiptis į teismą. Ieškovės, nepranešdamos teismui apie naują savininką, kartu su ieškiniu nepateikdamos nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančių dokumentų, suklaidino teismą. Nurodo, kad pateikti duomenys turėjo įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė nepateikė aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą bei nepateikė naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kaip ir įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Nurodo, kad ieškovės prisiėmė prievolę nukeldinti iš sugrąžinto nuosavybėn žemės sklypo atsakovės laikiną medinį surenkamą namelį. Notarinės sutarties 3.2.2 punktu – notariškai patvirtintu pavedimu iš pirkėjo – įtvirtinta ieškovėms sutartinė prievolė nukeldinti neteisėtai laikomą laikiną statinį iš joms nuosavybėn grąžinto laisvo, neužstatyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Notarinės sutarties 3.2.2 punkte aptartos prievolės įvykdymas tenka ieškovėms, kaip pardavėjoms, o sąlygos įvykdymo pasekmė – galutinis atsiskaitymas už žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. CPK 285 str. 5 d. numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių – nulemia būtinybę priimti tokį sprendimą tik griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Vadovaujantis CPK 287 str. 1 d. nuostatomis, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 str. 4 d. įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės įrodinėja pirmąją aplinkybę, jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, jog ieškovės ieškinio pateikimo metu galimai jau nebebuvo ginčo žemės sklypo, ant kurio stovi atsakovei priklausantis statinys, savininkėmis. Ieškovės ieškinio reikalavimus reiškia CK 4.98 str. pagrindu. Šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, ir nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Kaip pažymi apeliantė, ieškovės M. M. R. žemės sklypo dalies 2013-05-20 pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į parduodamą daiktą pereina pirkėjui nuo to momento, kai pardavėjas perduoda parduodamą daiktą pirkėjo nuosavybėn ir šalys pasirašo perduoto daikto priėmimo–perdavimo aktą. Minėtos sutarties 4.3 punktu sutarties šalys patvirtino, kad ši sutartis kartu yra ir perkamo daikto priėmimo–perdavimo aktas, o atskiras dokumentas dėl daikto perdavimo šalių susitarimu nebus pasirašomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-05-20 pirkimo–pardavimo sutartys dėl ieškovių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių pardavimo viešajame registre įregistruotos 2013-06-03. Iš šių duomenų matyti, kad nuosavybės teisė į ginčo sklypą įregistruota I. N. V..
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakomybė už pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, tarp jų 3.2.2 punkto, pažeidimą kyla sutarties šalims, t. y. ieškovėms, dėl to ieškovės turi reikalavimo dėl įpareigojimo nukeldinti laikiną statinį teisę. Iš byloje pateiktos 2014-05-20 pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.2 punkto sąlygos matyti, kad šalys susitarė, jog likusius 30 000 Lt pirkėja įsipareigoja sumokėti pardavėjai, kai parduotame žemės sklype bus iškeldinti laikini statiniai. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės teigia, kad 2013-05-20 pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.2 punkte numatyta sąlyga įtvirtina pirkėjos pavedimą ieškovėms nukeldinti laikiną statinį iš joms nuosavybėn grąžinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pačioje aptariamoje sutartinėje sąlygoje pirkimo–pardavimo sutarties šalys aiškiai nekonkretizavo savo valios dėl to, kas turi atlikti laikinų statinių iškėlimą, atsižvelgiant į sutarties IV dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovių teisės reikalauti įpareigoti nukeldinti laikiną statinį, darytina išvada, kad jos gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei lemti kitokį bylos rezultatą, dėl to jos privalo būti visapusiškai ištirtos ir įvertintos.
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d. 1 p., 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-18 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.