Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-830-613/2016Teisėja Diana NavickienėProceso Nr. 2-10-3-00565-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.2.; 3.3.2.4.; 3.3.4.2.

2016 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų E. R. S. ir E. F. atskirąjį skundą bei N. I. V. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. R. S. ir E. F. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-72-588/2015, pagal ieškovių E. R. S., M. M. R. ir E. F. ieškinį atsakovei N. Ž., trečiajam asmeniui I. N. V. dėl įpareigojimo nukeldinti laikiną statinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismas, padarė išvadą, jog pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-588/2015, todėl pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-72-588/2015 netenkino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės bylos nagrinėjimo metu nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nepasinaudojo savo procesine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjų teismui pateiktas 2015-11-18 antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.733 bei jame užfiksuoti duomenys nepaneigia civilinėje byloje Nr. 2-72-588/2015 pateiktos ekspertizės išvados, kuria vadovavosi teismas. Be to, pažymėjo, kad 2015-11-18 aplinkybių konstatavimo protokolu antstolė nevertino namelio pobūdžio (rūšies), o protokole užfiksuotos aplinkybės „neturi vientisų pamatų“ neapsprendžia N. Ž. priklausančio namelio pobūdžio. Taip pat pažymėjo ir tai, kad teismui nagrinėjant bylą protokole už fiksuotos aplinkybės buvo žinomos, t. y. ekspertizės akto Nr.10-10/14, 1 p. nustatyta, kad „poilsio namelis, nėra laikinas statinys, nes turi pamatus ir yra tvirtai surištas su žeme, pastato pamatai ant gelžbetoninių polių, įgilintų iki 1,2 metro gylio ir išdėstytų proporcingai kas 1,0-1,5 metro, todėl vadovaujantis STR 1.01.07:2010, 6.2 p. priskiriamas ir atitinka visus minėto reglamento nesudėtingų statinių II grupei taikomus reikalavimus“.

Teisme gautas pareiškėjų E. R. S. ir E. F. atskirasis skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutarties. Pareiškėjos mano, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, prašo nutartį panaikinti. Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo pagrindą, neturėjo teisės pasisakyti dėl įrodymų vertinimo bylos viseto pagrindu. Mano, kad teismas užkirto kelią pasisakyti apie naujai pateikiamų įrodymų įrodomąją reikšmę. Nurodo, kad per proceso atnaujinimo institutą prašė teismo išreikalauti iš atsakovės duomenis, turinčius esminę reikšmę šios bylos išsprendimui - medinio surenkamo namelio pirkimo sutartį; administracinius raštus, įrodančius, kaip buvo įvertintas jos prašymas dėl adreso suteikimo jos daiktui (nameliui). Pareiškėjoms kyla klausimas, kaip jos galėjo gauti dokumentus, kai dėl tokių dokumentų atsakovė kreipėsi į valstybines institucijas tik po apeliacinės instancijos teismo proceso pabaigimo. Teigia, kad atsakovė neturi dokumentų, įrodančių ginčo statinio teisėtumą, o savavališkas statinys turi būti nugriautas. Mano, kad atsižvelgiant į statybos techninių reglamentų nuostatas, atsakovės namas gali būti perkeliamas į kitą vietą, tuo nesumažinant jo vertės. Nurodo, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatuotos tos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Palangos skyriaus 2015-12-16 raštu konstatuotos aplinkybės, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius tokiam asmeniui, kaip N. Ž. – nėra išdavęs raštiško patvirtinimo dėl jos nesudėtingo laikino statinio (poilsio namelio) statybos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-12-28 raštu konstatuotos aplinkybės, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus archyve informacijos apie specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimą N. Ž. nerasta. Mano, kad visos šios aplinkybės sudaro pagrindą proceso atnaujinimui.

Teisme taip pat gautas N. I. V. atskirasis skundas. Skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais. Prašo Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskiruosius skundus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundų nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliantės mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo pagrindą, neturėjo teisės pasisakyti dėl įrodymų vertinimo bylos viseto pagrindu. Mano, kad teismas užkirto kelią pasisakyti apie naujai pateikiamų įrodymų įrodomąją reikšmę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 369 straipsnio 1 dalis nustato prašymui atnaujinti procesą keliamus reikalavimus. Be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 str. 2 d.). Tiek dėl pagrindo procesui atnaujinti, tiek proceso atnaujinimo motyvai turėjo būti nurodyti dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktame prašyme. Todėl apeliančių argumentai, kad teismas užkirto kelią pasisakyti apie naujai pateikiamų įrodymų įrodomąją reikšmę atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstu laiko apeliančių argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo pagrindą, neturėjo teisės pasisakyti dėl įrodymų vertinimo bylos viseto pagrindu. Tik įvertinęs naujai pateiktus įrodymus ir aplinkybes bei išnagrinėtoje byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes gali nuspręsti, ar prašyme dėl proceso atnaujinimo pateiktos aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, ar jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą, kurioje yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir ar šios naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.

Apeliantės taip pat nurodo, kad per proceso atnaujinimo institutą prašė teismo išreikalauti iš atsakovės duomenis, turinčius esminę reikšmę šios bylos išsprendimui - medinio surenkamo namelio pirkimo sutartį; administracinius raštus, įrodančius, kaip buvo įvertintas jos prašymas dėl adreso suteikimo jos daiktui (nameliui). Pareiškėjoms kyla klausimas, kaip jos galėjo gauti dokumentus, kai dėl tokių dokumentų atsakovė kreipėsi į valstybines institucijas tik po apeliacinės instancijos teismo proceso pabaigimo. Teigia, kad atsakovė neturi dokumentų, įrodančių ginčo statinio teisėtumą, o savavališkas statinys turi būti nugriautas. Mano, kad atsižvelgiant į statybos techninių reglamentų nuostatas, atsakovės namas gali būti perkeliamas į kitą vietą, tuo nesumažinant jo vertės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie reikalavimai nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinėje instancijoje nenagrinėtini (CPK 312 str.).

Apeliantės taip pat nurodo, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatuotos tos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Palangos skyriaus 2015-12-16 raštu konstatuotos aplinkybės, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius tokiam asmeniui, kaip N. Ž. – nėra išdavęs raštiško patvirtinimo dėl jos nesudėtingo laikino statinio (poilsio namelio) statybos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-12-28 raštu konstatuotos aplinkybės, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus archyve informacijos apie specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimą N. Ž. nerasta.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-72-588/2015, Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka vertino ir rėmėsi rašytiniu įrodymu – įstatymu nustatytą kvalifikaciją atitinkančio eksperto surašytu statinio ekspertizės aktu Nr.10-10/14, ir 2015-10-09 nutartyje dėl to pasisakė. Teismas nurodė, kad laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Be to, teismas nurodė, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad šis statinys jo formavimo metu 1973 m. būtų buvęs formuojamas kaip laikinas statinys, o atsakovės pateikta eksperto išvadoje, nustatyta priešingai (b. l. civ. b. Nr.2-72-588/2015, 2 t., b. l. 25-30, 26). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės bylos nagrinėjimo metu nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nepasinaudojo savo procesine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjų teismui pateiktas 2015-11-18 antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.733 bei jame užfiksuoti duomenys nepaneigia civilinėje byloje Nr. 2-72-588/2015 pateiktos ekspertizės išvados, kuria vadovavosi teismas. Taip pat, pareiškėjos galėjo prašyti antstolės konstatuoti šias aplinkybes nagrinėjant bylą, tačiau šia teise nesinaudojo. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nelaikytinas nauju įrodymu, nes, kaip jau minėta, pareiškėjos galėjo faktines aplinkybes konstatuoti ir nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, pažymėtina, kad 2015-11-18 aplinkybių konstatavimo protokolu antstolė nevertino namelio pobūdžio (rūšies), o protokole užfiksuotos aplinkybės „neturi vientisų pamatų“ neapsprendžia N. Ž. priklausančio namelio pobūdžio. Taip pat pažymėtina ir tai, kad teismui nagrinėjant bylą protokole užfiksuotos aplinkybės buvo žinomos, t. y. ekspertizės akto Nr.10-10/14, 1 p. nustatyta, kad „poilsio namelis, nėra laikinas statinys, nes turi pamatus ir yra tvirtai surištas su žeme, pastato pamatai ant gelžbetoninių polių, įgilintų iki 1,2 metro gylio ir išdėstytų proporcingai kas 1,0-1,5 metro, todėl vadovaujantis STR 1.01.07:2010, 6.2 p. priskiriamas ir atitinka visus minėto reglamento nesudėtingų statinių II grupei taikomus reikalavimus“. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, atskirieji skundai atmestini.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.