Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai Ramoškienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams G. K. ir A. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo mažamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei G. K. ieškinys ir jo priedai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK)123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovui A. M. – CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

G. K. ir A. M. į posėdį neatvyko. Apie posėdį informuoti CPK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Skyriuje 2022 m. gegužės 19 d. apie 10 val. buvo gautas Ukmergės socialinių paslaugų centro šeimos atvejo vadybininkės Linos Godliauskienės telefoninis pranešimas, kad mažamečių vaikų mama G. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), pabėgo iš namų ir paliko savo mažamečius vaikus senyvos ir ligotos močiutės priežiūrai. Namuose didelė netvarka, vaikai purvini, močiutė neturi sveikatos jais rūpintis. Situacija G. K. šeimoje labai bloga. Skyriaus vyriausieji specialistai gavę nurodytą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena G. K. su savo mažamečiais vaikais N. M. ir D. K. (t. 1., b. l. 18). Atvykę Skyriaus vyriausieji specialistai vadovaujantis VTAPĮ 36 ir 361 straipsniu, vertino Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą (reg. Nr. 3IGP-1517 ir 3IGP-1516), įvertino vaikų gyvenamąją ir socialinę aplinką. Mažamečiai N. M. ir D. K. buvo paimti iš nesaugios jiems aplinkos ir laikinai apgyvendinti Ukmergės globos centre, (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 19 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas registracijos Nr. 3VLA-381, 2022 m. gegužės 19 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas registracijos Nr. 3VLA-382). Skyrius 2022 m. gegužės 25 d. atliko ir užpildė Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą (registracijos Nr. 3VSV-727), kuriame buvo nustatyti rizikos veiksniai, sietini su vaikų funkcionavimu, vaikų atstovais pagal įstatymą, vaikų aplinka, kurie kelia realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (t. 1., b. l. 19-28, 29-37).

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. šeimai yra nustatytas pagalbos poreikis ir nuo 2021 m. sausio 26 d. taikoma atvejo vadyba. Mamai labai trūksta tėvystės ir socialinių įgūdžių vaikų priežiūros klausimais, prasti finansų valdymo įgūdžiai, neužtikrinamos tinkamos vaikų buities ir gyvenimo sąlygos, higienos priežiūra, ugdymas. Motina būdama nėščia su mažamečiu sūnumi N. M. atvyko iš (duomenys neskelbtini). Nebuvo sutvarkiusi sūnaus gimimo dokumentų, nepasirūpinusi naujagimio gimimui. N. M. tėvas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jo gyvenamąją vietą nėra. Tėvas sūnaus nelanko, vaiku nesidomi. Motina neturi gyvenamo būsto, nėra susitvarkiusi dokumentų socialiniam būstui gauti, todėl su dviem mažamečiais vaikais gyvena močiutės namuose. G. K. nesidomi vaikų priežiūra, maitinimu, ugdymu, higiena. Ji dažnai kelioms paroms dingsta iš namų, niekam nepranešusi, palikdama mažamečius vaikus N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), senyvo amžiaus močiutei A. K.. Vaikai nėra išvedami į lauką, nuolat būna namuose. Nors vaikams buvo parūpintos atskiros lovytės, jie ir toliau miega vienoje lovoje su mama. N. M. nekalba, neturi jokios dienotvarkės, nėra pratinamas tuštintis į puoduką, dar nešioja sauskelnes. Abu vaikai neprausti, purvini, sukandžioti blusų. Atsakovė Tarnybos atstovams pateikė paaiškinimą, kad mažamečius vaikus paliko močiutės priežiūrai porai parų, nes norėjo atsipalaiduoti ir sugalvojo išvažiuoti pas savo draugę į (duomenys neskelbtini). Moteris aiškino, kad alkoholio nevartojo, su vyrais nebendravo. Kodėl dvi dienas nesugrįžo į namus pas mažamečius vaikus pasakyti negalėjo. Pasak G. K., vaikais ji rūpinasi, juos nuprausia, pamaitina. Neneigė, kad dažniausiai maistą ruošia, namus tvarko ir rūbus plauna jos močiutė. Neigė, kad vaikus namuose galėjo sukandžioti blusos. N. M. tėvas su sūnumi ryšių nepalaiko, vaiko nėra aplankęs nuo šeimos grįžimo į Lietuvą.

G. K. asmens higienos, savitvarkos įgūdžiai yra silpni, todėl vaikų asmens higiena taip pat rūpinamasi prastai – vaikai dažnai būna neprausti, nešvariais rūbeliais. Vaikų mama vangiai rūpinasi ir šeimos gyvenamosios aplinkos tvarka ir higiena – namuose vyrauja netvarka ir nešvara, juntamas nemalonus kvapas.

Atsižvelgiant į dabartinę G. K. situaciją, manytina, kad šiuo metu vaikų motina negebėtų užtikrinti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų savo vaikams, kadangi neturi tam tinkamų gyvenimo sąlygų, nes iki šiol gyveno močiutei priklausančiame bute, kuriame stebimos netvarkingos gyvenimo sąlygos, netvarkinga elektros instaliacija ir baldai. Minėtame būste ne tik kad gyvena ir kiti šeimos nariai, tačiau lankosi ir socialinės rizikos asmenys.

Teismas pasisakydamas dėl A. M., nurodo, kad jis yra mažamečio N. M. tėvas, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad su sūnumi ryšių nepalaiko, vaiko nėra aplankęs nuo šeimos grįžimo į Lietuvą. Atsakovas gyvena užsienyje, išlaikymo neteikia. Jo gyvenamoji vieta nenustatyta, kontaktinių duomenų taip pat nežinoma.

Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovai nesinaudoja jiems teikiamomis socialinėmis paslaugomis, t. y. šiuo metu nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nekomunikuoja nei telefonu, nei kitomis elektroninėmis susisiekimo priemonėmis. Vaikai yra praradę ryšį su tėvais. Atsakovai vaikams neskambina, nesistengia susisiekti kitomis priemonėmis, nesidomi vaikų kasdienybe, jų pasiekimais ir kita. Toks atsakovų elgesys rodo, kad atsakovai gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovai stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaikų, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, susitvarkyti buitį, siekti bendrauti su vaikais, pasirūpinti jų kasdiene buitimi, išlaikyti vaikus, todėl šiai dienai atsakovai nėra pajėgūs tinkamai užtikrinti savo nepilnamečių vaikų interesų. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl atsakovų, kaip tėvų, pareigų savo vaikų atžvilgiu nevykdymu daroma žala vaikams, kas vertintina kaip atsakovų veikimas priešingai vaikų interesams. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad tėvai visiškai nesirūpina vaikais ir yra nusišalinę nuo jų auklėjimo, priežiūros, neteikia išlaikymo, ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovei G. K. neterminuotai apribotina motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų N. M. ir D. K. atžvilgiu; neterminuotai apribotina atsakovo A. M. tėvo valdžia jo nepilnamečio sūnaus N. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikų atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl vaikų globos nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad neterminuotai apribota atsakovų G. K. ir A. M. tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams N. M. ir D. K., teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos nepilnamečiams vaikams N. M. ir D. K. nustatymo ir globėjų jiems paskyrimo.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų N. M. ir D. K. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų N. M. ir D. K. gyvenamoji vieta nustatytina BĮ Ukmergės globos centre (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją BĮ Ukmergės globos centrą.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės G. K. išlaikymą mažamečiams N. M. ir D. K. po 200,00 Eur, o iš atsakovo A. M. išlaikymą mažamečiam N. M. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti mažamečių N. M. ir D. K. piniginėmis lėšomis disponuoti Ukmergės globos centrą.

CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą, priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią, priteisti išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės G. K. vaikai N. M. ir D. K. yra mažamečiai, t. y. N. M. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, D. K. – (duomenys neskelbtini) metai. Vertinant atsakovės G. K. turtinę padėtį, nustatyta, kad ji yra nedirbanti, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, neįgalumas nenustatytas. Pagal pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. sauso 19 d. pažymą Nr. (11.4E)KA_PZ1E-670 G. K. 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais išmokėta po 313,09 Eur nedarbo draudimo išmoka (t. 1., b. l. 178-179). Atsižvelgiant, kad atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, ieškovo nuomone, po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokama suma, kurią atsakovė turėtų skirti mažamečių N. M. ir D. K. išlaikymui. Atitinkamai ieškovė iš atsakovo A. M. prašo priteisti išlaikymą mažamečiam N. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Tiek pateikiantį atsiliepimą, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovė ir jos atstovė prašė teismo sumažinti vaikams skiriamo išlaikymo sumą iki 70 Eur. Prašymas sumažinti vaikams skiriamą išlaikymą motyvuotas tuo, kad atsakovė yra nedirbanti, jos pajamos yra mokama 313,09 Eur nedarbo draudimo išmoka, nurodė savarankiškai beieškanti darbo. Jei teismas priteistų iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 200,00 Eur per mėnesį, ji neturės galimybės mokėti, augs skolos, taip pat galimybė susigrąžinti vaikus į šeimą sumažės arba taps neįmanoma. Dėl šių priežasčių, pageidauja, kad išlaikymas iš atsakovės nepilnamečiams vaikams N. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), būtų priteistas po 70,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Kartu atsiliepime nurodoma, kad iš A. M. sūnaus N. M. išlaikymui tikslinga priteisti po 70 Eur per mėnesį.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad teismų praktikoje, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nurodyta, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje R Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Taigi vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra teikiamas pagal vaiko poreikius. Byloje nenustatyta, kad iš atsakovės G. K. prašoma priteista po 200,00 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui ir iš atsakovo A. M. prašoma priteisti 250,00 Eur per mėnesį suma būtų per didelė, užtikrinant vaikų galimybes visavertiškai vystytis, nebūtų protinga pagal atsakovės galimybes. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovai ėmėsi visų jiems prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Byloje nenustatyta, kad atsakovai sirgtų, būtų neįgalūs ir dėl to negalėtų dirbti ir gauti pajamų. Tokiu atveju konstatuojama, jog atsakovams nepateikus įrodymų, kad protingas išlaikymo dydis yra kitoks, remiantis prioritetiniu vaiko intereso principu, priteistas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis, yra teisingi (Konvencijos 11 straipsnio 2 dalis, CPK 1.5 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, atsakovės turtinę padėtį, ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės G. K. išlaikymą mažamečiams N. M. ir D. K. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisia iš atsakovo A. M. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečių N. M. ir D. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju paskiriamas Ukmergės globos centras (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ukmergės globos centrui išaiškintina, kad išlaikymą nepilnamečiams N. M. ir D. K. jis privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 6 d. pažymomis Nr. ADP-2023-03938, Nr. APD-2023-03942 už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. K. ir A. M. yra susidariusios 431,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Atsakovai G. K. ir A. M. pagal 2022 m. gruodžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (8.1 Mr)-ATP-C-2022-07789, Nr. (8.1Mr)-ATP-C-2022-07788 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atžvilgiu žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

Dėl kitų klausimų

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną (sprendimo priėmimo dieną) nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl nepilnamečių N. M. ir D. K. nuolatinės globos nustatymo, vaikų nuolatinio globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 406, 496 straipsniais, 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią N. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mažamečiams N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mažamečiam N. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Mažamečių N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti BĮ Ukmergės globos centre (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją BĮ Ukmergės globos centrą.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečių vaikų N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Įteikti atsakovui A. M. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu, 2023 m. kovo 27 d. skelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. kovo 27 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-625-517/2023 (teisminio proceso Nr. 2-49-3-01748-2022-4) pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams G. K. ir A. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo mažamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsakovui A. M. procesinių dokumentų įteikti teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu nepavyko, taip pat nepavyko susisiekti kitais kontaktiniais duomenimis, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 340) 20033.“