- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-1670-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11697-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui R. V. dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25400-1050/2017 nurodant, kada įsigalioja teismo sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė.Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas yra aiškus, jis ieškovui neaiškintinas. 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatyta, kad pasibaigus nurodytam pereinamajam laikotarpiui, t. y. įvykdžius vieną iš dviejų teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendime nurodytų įpareigojimų, bus laikomasi šiame teismo sprendime nurodytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. 2016 m. kovo 30 d. sprendime nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio pagrindu, suderinus su psichologu konsultacijų laiką, nuo 2016 m. balandžio 16 d. ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi pagal psichologės nustatytą planą iki (1) bus įvykdyti visi šalių pasirinktos psichologės nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus emocinio ryšio atstatymo etapai, (2) arba, iki nepilnamečio V. V. tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas R. V. atskiruoju skundu prašo 2018 m. kovo 16 d. nutartį dalyje dėl teismo sprendimo išaiškinimo panaikinti ir išaiškinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą dalyje – „Po pereinamojo laikotarpio, kuris yra nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu, priimtu šioje civilinėje byloje Nr. e2-644-859/2016“.Nurodo, kad atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad civilinė byla grąžinta nagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nurodant, kad šalims ir vaikui turi būti aiški bendravimo tvarka ir jos periodai po pereinamojo laikotarpio. Teismui taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog šioje byloje, remiantis S. M. pateikta išvada, pereinamasis laikotarpis gali trukti iki metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismo nutartį aiškino pažodžiui ir priėmė formalų sprendimą, tarp šalių sukėlusį dar didesnį konfliktą, į kurį dar labiau įtrauktas šalių sūnus. Formuluotė “Po pereinamojo laikotarpio, kuris yra nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu, priimtu šioje civilinėje byloje Nr. e2-644-859/2016“ daro šį sprendimą visiškai neaiškiu, kadangi nenurodoma, kada šis pereinamasis laikotarpis baigsis. Kad pereinamasis laikotarpis baigtas buvo žinoma jau teismo posėdžio 2017 lapkričio 3 dieną metu. Neišaiškindamas savo sprendimo ir nustatydamas neribotos trukmės pereinamąjį laikotarpį teismas pažeidė CK nuostatas, kurios įpareigoja teismą nustatyti bendravimo tvarką, jei tėvai nesutaria dėl atskirai gyvenančio tėvo dalyvavo vaiko auklėjime. Bendravimo tvarka nustatyta formaliai. Paskutinį kartą tėvas su sūnumi pas psichologę susitiko 2016 m. spalio 17 d., pusantrų metų tėvas nuo sūnaus atskirtas. 2018 m. vasario 19 d. apeliantas pateikė teismui VTAS raštą, iš kurio matyti, kad VTAS mano, jog šiuo metu vis dar galioja teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis, nors jis seniai pasibaigęs.Atsakovė A. V. atsiliepime į ieškovo pateiktą atskirąjį skundą nurodo su atskiruoju skundu nesutinkanti, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiu vaiku yra nustatyta aiškiai ir suprantamai. Bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į siekį tėvui ir sūnui bendrauti tiesiogiai. 2016 m. kovo 30 d. teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, ieškovą tenkino. Faktą, kad ieškovas negalėjo matytis su sūnumi, nustatė jo pasirinkta psichologė. Tiek prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovas pats nurodo, kad tėvai 2017 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu nusprendė, kad nebesinaudos psichologų paslaugomis, t. y. pereinamasis laikotarpis yra baigtas, nes įvykdytas 2016 m. kovo 30 d. teismo sprendime nurodytas įpareigojimas. Tokiu atveju, sprendimui įsiteisėjus, turi būti laikomasi 2017 m. lapkričio 3 d. teismo sprendime nurodytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Pažymėjo, kad ieškovas 2018 m. kovo mėn. jau du kartus buvo atvykęs pasimatyti su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra. CPK 278 straipsnis 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Šiuo atveju tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo nustatytos. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus mieto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimas ieškovo prašomais išaiškinti aspektais yra aiškus ir suprantamas, t. y. aiškiai nurodyta, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. įvykdžius vieną iš dviejų teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendime nurodytų įpareigojimų (pereinamajame laikotarpyje suderinus su psichologu konsultacijų laiką, nuo 2016 m. balandžio 16 d. ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi pagal psichologės nustatytą planą iki (1) bus įvykdyti visi šalių pasirinktos psichologės nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus emocinio ryšio atstatymo etapai, (2) arba, iki nepilnamečio V. V. tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas), bus laikomasi šiame teismo sprendime nurodytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra aiškus. Be to, sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendimui naujais teisiniais pagrindais ir (ar) argumentais (motyvais) papildyti, kaip to faktiškai siekia ieškovas, nurodydamas, kad atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į galimai užsitęsiantį pereinamąjį laikotarpį bei faktą, kad priimtu formaliu sprendimu tarp šalių buvo sukeltas dar didesnis konfliktas, į kurį įtrauktas šalių sūnus. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, pažymi, jog siekdamos visapusiško savo nepilnamečio sūnaus interesų įgyvendinimo šalys pačios turėtų siekti kompromisų ir geranoriškai, tinkamai įgyvendinti savo tiek iš tėvų valdžios, tiek iš teismo sprendimo kylančias teises bei pareigas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties skundžiamą dalį dėl teismo sprendimo išaiškinimo palikti nepakeistą.