- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-2812-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11697-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui R. V. dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė ieškovo R. V. prašymus išaiškinti teismo sprendimą ir skirti baudą atsakovei A. V.. Ta pačia nutartimi teismas ieškovui R. V. paskyrė 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
2. Ieškovas R. V. pateikė prašymas panaikinti paskirtą baudą.
3. Prašymą grindė tuo, kad bauda jam paskirta nepagrįstai. Teismas nustatė neaiškią ir nevykdomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, todėl ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą. Ieškovo kreipimosi į teismą dažnumą sąlygoja bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumas ir neaktyvumas. Ieškovo nuomone, bauda skirta visiškai nepagrįstai, siekiant jį nutildyti, tačiau baudos paskyrimas neišsprendžia šalių konflikto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė ieškovo R. V. prašymą dėl baudos panaikinimo.
5. Teismo vertinimu, ieškovas prašyme nepateikė teisinių ir/ar faktinių argumentų, kuriais vadovaujantis teismas galėtų spręsti, jog egzistuoja pagrindas paskirtą baudą panaikinti. Prašyme pateikta ieškovo pozicija iš esmės yra susijusi su įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumo ir/ar teisėtumo vertinimu. Be to, prašymą ieškovas pagrindė argumentais (t. y. kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra neaiški ir nevykdoma, kurstanti konfliktą tarp šalių), kuriais grįsti ankstesni ieškovo prašymai. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kodėl teismas neturėtų vertinti ieškovo procesinio elgesio kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir paskirtą baudą panaikinti. Atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimą skirti ieškovui baudą lėmė ne tik pateiktų prašymų dažnumas, bet ir šių prašymų akivaizdus nepagrįstumas. Ieškovas 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą dėl 2017 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo išaiškinimo, taip pat 2018 m. kovo 19 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Visus paminėtus prašymus ieškovas grindė tuo, kad teismo sprendimas nėra aiškus. Tai, kad teismo sprendimas yra aiškus, patvirtino apeliacinės instancijos teismas, ieškovo apskųstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties dalį dėl teismo sprendimo išaiškinimo palikdamas nepakeistą. Nepaisant to, ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą su aiškiai nepagrįstais prašymais išaiškinti teismo sprendimą.
6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atvejai, kai asmuo pakartotinai teikia teismui procesinius dokumentus tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, neatsižvelgdamas į nenuginčytais teismo procesiniais sprendimais konstatuotus faktus, laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. E2S-1288-794/2018). Nagrinėjamu atveju, tai, kad teismo sprendimas yra aiškus, konstatuota tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyse, kuriose atsisakyta teismo sprendimą išaiškinti, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria patvirtinta, kad teismo sprendimas yra aiškus. Taigi, pasak teismo, sprendimo aiškumas konstatuotas nutartyse, kurios nebuvo nuginčytos, todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti ir teigti, kad teismo sprendimas yra neaiškus. Ieškovui pakartotinai (netgi tris kartus) teikiant akivaizdžiai nepagrįstus prašymus išaiškinti teismo sprendimą, teismas laikė, kad yra eikvojami teismo tiek žmogiškieji, tiek materialieji ištekliai, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
7. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovui paskirta bauda nesiekia sankcijos vidurkio ir sudaro 10 proc. galimos maksimalios baudos, nors bylos duomenimis nustatytas nevienkartinis analogiškas ieškovo procesinis elgesys. Teismas, įvertinęs ieškovui paskirtos baudos dydį, manė, kad ji yra pakankama baudos tikslams pasiekti, ieškovas nemotyvavo, jog bauda yra per didelė pagal jo finansinę būklę, ir teismas tokių duomenų nenustatė, todėl nėra pagrindo paskirtą baudą mažinti ar panaikinti.
8. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir/ar faktinio pagrindo panaikinti ieškovui paskirtą 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo R. V. prašymą panaikinti baudą atmetė. Pažymėjo, kad teismo motyvai, kuriais remiantis ieškovui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, yra išsamiai išdėstyti teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, todėl teismas nekartojo baudos paskyrimo motyvų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį.
9.1. Paskutinė nustatyta bendravimo tvarka yra visiškai nevykdoma ir sukėlė maksimalų konfliktą tarp tėvų, sūnus ir toliau kategoriškai atstumia ieškovą, todėl esant tokiai situacijai ieškovas buvo priverstas net 4 kartus kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, o taip pat teikė prašymus prijungti papildomus įrodymus, tačiau ieškovas nė vieno prašymo neteikė dėl to paties dalyko. Teismas nepagrįstai vertina ieškovo sąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis kaip užsitęsusio konflikto su buvusia sutuoktine kurstymą, kuri kategoriškai bet kokiu būdu atsisako bendrauti su vaiko tėvu, dėl ko teismo sprendimo vykdymas tiesiog negalimas ir dėl ko yra priverstas kreiptis į teismą.
9.2. Ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, siekdamas vykdyti savo pareigą bendrauti su sūnumi ir siekdamas užtikrinti sūnaus interesus, todėl teismas nepagrįstai skyrė baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis.
Atsiliepimas
10. Atsakovė A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
10.1. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, galėjo savo teises ar pažeistus interesus ginti paduodamas apeliacinį skundą, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovas nuolat teikia niekuo nepagrįstus (analogiškus kaip teikdavo teismui) prašymus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuriuose nurodo, kad atsakovė nevykdo teismo sprendimo.
10.3. Ieškovo pateikti argumentai dėl konfliktų ir neva 10 metų negalėjimo bendrauti su sūnumi, nėra pagrindas teikti nepagrįstus prašymus dėl sprendimo pakeitimo, ar jo išaiškinimo, kuris ir taip yra aiškus, ar baudos skyrimo atsakovei, papildomų dokumentų prijungimo prie užbaigtų bylų.
10.4. Ieškovo nuolatinį, niekuo nepagrįstų prašymų teikimą vertinti kaip sąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis nėra pagrindo, kadangi ieškovas prašė ne tik išaiškinti ir taip aiškų teismo sprendimą, tačiau ir jį pakeisti (6, 9, 10 bendravimo tvarkos punktus), nurodydamas kaip turėtų būti išdėstyti paminėti punktai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
14. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
15. CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Kaip matyti tiek iš atskirojo skundo turinio, tiek iš pirmosios instancijos teismo atmesto prašymo panaikinti baudą, apeliantas neigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kodėl teismas neturėtų vertinti ieškovo procesinio elgesio kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir paskirtą baudą panaikinti bei atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimą skirti ieškovui baudą lėmė ne tik pateiktų prašymų dažnumas, bet ir šių prašymų akivaizdus nepagrįstumas.
16. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, patenkino atsakovės priešieškinį ir po pereinamojo laikotarpio, kuris yra nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu, priimtu c. b. Nr. e2-644-859/2016, nustatė ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. 2018 m. sausio 18 d. ieškovas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą bei išaiškinti teismo sprendimą dalyje, kurioje po pereinamojo laikotarpio nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka. Prašyme nurodė, kad jam nėra aišku, kada įsigalioja teismo nustatyta bendravimo tvarka. Teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą patenkino, o prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė. Ieškovas dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti dalyje, kuria atmestas prašymas išaiškinti teismo sprendimą. Ieškovas 2018 m. kovo 19 d. taip pat pateikė prašymą dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo prašymą ir nurodė, kad ieškovo reikalavimai iš esmės reiškia prašymą pakeisti (tikslinti) įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, o ne teismo sprendimo vykdymo tvarką, todėl nenagrinėti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties skundžiamą dalį dėl teismo sprendimo išaiškinimo paliko nepakeistą ir išaiškino, kad sprendimas ieškovo prašytais išaiškinti aspektais yra aiškus ir suprantamas. Be to, sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendimui naujais teisiniais pagrindais ir (ar) argumentais (motyvais) papildyti, kaip to faktiškai siekė ieškovas. Teismas pažymėjo, kad siekdamos visapusiško savo nepilnamečio sūnaus interesų įgyvendinimo, šalys turėtų siekti kompromisų ir geranoriškai, tinkamai įgyvendinti savo tiek iš tėvų valdžios, tiek iš teismo sprendimo kylančias teises bei pareigas. 2018 m. kovo 22 d. ieškovas pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašė išaiškinti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 6, 9 ir 10 punktus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė ir nurodė, kad teismo sprendimas yra aiškus, sprendė, kad jis ieškovui neaiškintinas ir atkreipė ieškovo dėmesį, kad šalys privalo laikytis teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas pateikė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo išaiškinimo, prašydamas išaiškinti nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 8 p. Ieškovas 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. birželio 26 d. taip pat pateikė prašymus dėl papildomų įrodymų prie bylos prijungimo.
18. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. teikė prašymus dėl 2017 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo išaiškinimo, o 2018 m. kovo 19 d. - dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, tai, kad teismo sprendimas yra aiškus, konstatuota tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyse, kuriose atsisakyta teismo sprendimą išaiškinti, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria patvirtinta, kad teismo sprendimas yra aiškus, tačiau ieškovas į teismų išaiškinimus neatsižvelgia ir tiek prašymą dėl baudos panaikinimo, tiek ir atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nustatyta bendravimo tvarka yra neaiški ir nevykdoma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokie pakartotiniai ieškovo veiksmai pagal savo įgyvendinimo būdą laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo elgesys, formaliai naudojantis jam suteikta teise teikti prašymus dėl sprendimo išaiškinimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo, kai teismų nutartimis yra patvirtinta, jog sprendimas yra aiškus, yra neteisėtas, kadangi minėti ieškovo veiksmai lemia ir papildomas valstybės sąnaudas, susijusias su teisminių procesų organizavimu bei vykdymu.
20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.