- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-2811-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11697-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui R. V. dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė ieškovo R. V. ieškinį dėl bendravimo tvarkus su vaiku pakeitimo, o atsakovės A. V. priešiekinį tenkino ir po pereinamojo laikotarpio, nustatė tokią skyrium gyvenančio tėvo R. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. R. V. bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10:00 val. iki 19:00 val., atsižvelgiant į vaiko pageidavimus ir norus, paliekant nepilnamečiui teisę pasirinkti susitikti su tėvu ar ne. Sūnui pageidaujant ir neprieštaraujant – iki to savaitgalio sekmadienio 18:00 val.;
2. R. V. nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi netaikoma A. V. atostogų metu bei Kalėdų ir Velykų dienomis, jei jos sutampa su pirmu ir trečiuoju mėnesio šeštadieniu;
3. Kiekvienų metų Kalėdas ir Velykas sūnus praleidžia su motina A. V.. Jei nurodytos šventės sutampa su R. V. priklausančiu mėnesio pirmu arba trečiuoju šeštadieniu, bendravimo su sūnumi šeštadieniai nekompensuojami ir R. V. bendrauja su sūnumi vėliau einančiais pirmu arba trečiu mėnesio šeštadieniu;
4. Kiekvienais metais Motinos dieną vaikas praleidžia su motina, Tėvo dieną praleidžia su tėvu. Tėvo dieną tėvas sūnų pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos 10:00 val. ir pristato tos pačios dienos vakare 18:00 val.;
5. R. V. bendravimo su sūnumi dieną, sūnų pats pasiima prie jo gyvenamosios vietos laiptinės (lauke) ir jį pristato į gyvenamąją vietą. Šalys, taip pat tėvas su vaiku gali susitarti ir dėl kitos susitikimo vietos. R. V. apmoka visas su jo ir sūnaus susitikimais susijusias išlaidas, tėvas vaiką paima nedalyvaujant vaiko motinai;
6. Bet kokiu sūnaus ligos atveju sūnus lieka su motina savo gyvenamojoje vietoje ir R. V. bendravimas su sūnumi nekompensuojamas. R. V. bendrauja su sūnumi vėliau einančiu pirmu arba trečiu mėnesio šeštadieniu;
7. Sūnui susirgus sūnaus ir R. V. bendravimo metu R. V. privalo pasirūpinti tinkama sūnaus medicinine priežiūra ir, jei to reikia, apmokėti suteiktas medicinines paslaugas;
8. R. V. turi teisę atostogauti su sūnumi 14 dienų per metus. Tačiau turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir pageidavimus, t. y. paliekant nepilnamečiui teisę pasirinkti atostogauti su tėvu ar ne;
9. Atostogų laikus R. V. ir A. V. raštu suderina ne vėliau nei prieš du mėnesius iki atostogų pradžios;
10. Tais atvejais, kai R. V. dėl kokių nors priežasčių negali susitikti, bendrauti su sūnumi pagal susitartą tvarką, jis privalo raštu informuoti A. V. prieš 3 kalendorines dienas. Neįvykęs R. V. bendravimas su sūnumi nekompensuojamas ir R. V. bendrauja su sūnumi vėliau einančiais pirmu arba trečiu mėnesio šeštadieniu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė teismui prašymus dėl baudos ieškovei skyrimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo išaiškinimo. Ieškovas teismo prašė išaiškinti 2017 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 8 punktus. Nurodė, kad nėra aišku, kokie yra šalių įpareigojimai nustatyti šiuo teismo sprendimu ir kaip pats teismas supranta priimtą sąlyginį sprendimą. Iš teismo sprendimo nėra aišku ką šiuo atveju teismas laiko vaiko interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė ieškovo R. V. prašymus dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir baudos atsakovei A. V. skyrimo bei paskyrė ieškovui R. V. 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
4. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 8 punkte numatyta ieškovo teisė bendrauti ir atostogauti su nepilnamečiu sūnumi, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus ir interesus, paliekant nepilnamečiam vaikui teisę pasirinkti susitikti ir atostogauti su ieškovu ar ne. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas yra aiškus, sprendė, kad jis ieškovui neaiškintinas.
5. Teismas pažymėjo, kad teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka turi būti vykdoma vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisėtų interesų apsaugos principu, be to, šalys turi atsižvelgti į vaiko norus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nors įstatymas apskritai draudžia sąlyginius sprendimus, tokią bendravimo tvarką teismas patvirtino. Ji visiškai nevykdoma ir teismo sprendimas nesuprantamas būtent dėl šių sąlygų. Nuvykus pas sūnų pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, sūnus nusileidžia prie namo laiptinės, tačiau bendrauti kategoriškai atsisako, argumentuotai nepaaiškina kodėl. Sūnus visiškai akivaizdžiai net susitikti nenori ir jam teismo nustatyta bendravimo tvarka visai nereikalinga.
6.2. Teismas išdavė atsakovei vykdomąjį raštą, kuriame įvardino ieškovą kaip skolininką. Taigi atsakovė pati gali kreiptis į antstolį ir įrodinėti, kad ieškovas nevykdo teismo sprendimo, neatvyksta susitikti su sūnumi. Nors tokie susitikimai vargu ar turi prasmės ir tik labiau vaiką nuteikia prieš tėvą ir vargu ar teismo sprendimo vykdymu galima laikyti tokį trumpą, formalų tėvo ir sūnaus susitikimą, kurį sūnus vertina labai neigiamai ir galimai nesavarankiškai.
6.3. Šioje byloje išsamiai išnagrinėjus visus įrodymus niekaip nenustatyta, kad turi būti ribojamas sūnaus ir tėvo bendravimas. Priešingai, tiek teismo metu apklausta psichologė, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus teiktoje išvadoje tvirtinama, kad vaikui reikia leisti rinktis, reikia vaiką paleisti ir nėra jokio reikalo vaiką saugoti nuo tėvo.
6.4. Nustatyta bendravimo tvarka neišsprendė tėvų konflikto, o priešingai jį labai pagilino, į ką savaime aišku įtraukiamas paauglys.
7. Atsakovė A. V. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Iš ieškovo atskirojo skundo matyti, kad bendravimo su sūnumi jam visiškai nereikia, ieškovas tiesiog toliau siekia konfliktuoti su atsakove.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatė bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus, kartu išspręsdamas konfliktus, kuriuos nuolat kėlė ieškovas dėl bendravimo su vaiku. Todėl ieškovo argumentai dėl to, jog teismas neišsprendė šalių konflikto, o tik jį dar labiau paaštrino, yra nepagristi.
7.3. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, galėjo savo teises ar pažeistus interesus ginti paduodamas apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
10. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.).
11. Ieškovas teismo prašė išaiškinti 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 8 punktus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino, konstatuodamas, jog sprendimas yra aiškus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Iš ieškovo pateikto prašymo matyti, kad ieškovas prašo išaiškinti ne kaip turi būti vykdomas sprendimas, t. y. teismo sprendimo įvykdymo tvarką, bet iš esmės nurodo argumentus, kodėl, jo manymu, nustatyta tvarka yra netinkama. Pažymėtina, kad CPK normos nenumato galimybės pakeisti teismo sprendimo turinio, išaiškinant tai, kas nebuvo numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimo išaiškinimas ieškovo prašomu būdu reikštų teismo sprendimo turinio pakeitimą, todėl toks teismo sprendimo išaiškinimas yra negalimas. Kadangi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra neaiškių, nesuprantamų jo dalių, iš teismo sprendimo aiškiai suprantama, kaip jis turi būti vykdomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį išaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, pažymi, jog siekdamos visapusiško savo nepilnamečio sūnaus interesų įgyvendinimo, šalys pačios turėtų siekti kompromisų ir geranoriškai, tinkamai įgyvendinti savo tiek iš tėvų valdžios, tiek iš teismo sprendimo kylančias teises bei pareigas.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.