Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2020 m. gruodžio 7 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4447-570/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei S. J. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

6. Nustatyta, kad atsakovė ir ieškovė 2019 m. spalio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei suteiktas 4 720 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. laikotarpiui, atsakovė iki 2024 m. spalio 31 d. įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 263,60 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 23,00 proc.) ir 471,03 Eur tarpininkavimo mokestį. Byloje apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš viso ieškovei grąžino 86 Eur suteiktos paskolos, likusi negrąžinta suteiktos paskolos dalis sudaro 4 634 Eur. Ieškovė 2020 m. kovo 17 d. pareiškė pretenziją. Atsakovei skolos neapmokėjus, ieškovė 2020 m. birželio 3 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. birželio 9 d. nutraukė sutartį ir pareikalavo, kad atsakovė grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimą dėl 4634 Eur negražintos kredito dalies priteisimo tenkino.

Dėl negautų pajamų priteisimo

9. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

11. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

14. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 23 procentų metine palūkanų normą. Per visą sutarties laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 3 263,60 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokoms būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Apeliantės į bylą pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė iš viso apeliantei pagal sutartį sumokėjo 204,69 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantei priteisė 436,21 Eur sumos likusias nesumokėtas palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.).

15. Apeliantė, vykdydama 2020 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartį, nurodė, jog jos negautos pajamos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to kai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkintas jos reikalavimas priteisti 436,21 Eur sumos pelno palūkanas, už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2024 m. spalio 31 d. sudaro iš viso 2 622,70 Eur. Tačiau ieškiniu prašo priteisti 23 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 634 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 31 d.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 4 634 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovės mokėtinų palūkanų bendrą 3 263,60 Eur sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 3 263,60 Eur sumos. Taip suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

19. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad atsakovė už suteiktą paskolą mokės 23 proc. metines palūkanas.

20. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. birželio 9 d. buvo nutraukta prieš terminą vienašaliu ieškovės pareiškimu. Vadovaujantis šioje nutartyje paminėta aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

21. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – ir VKĮ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

22. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybos, kurių apeliantė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 417,06 Eur (4 634 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Apeliantės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.

24. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

25. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

27. Pirmosios instancijos teismas analizavo sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu (sutarties 1.29 p. ir 5.3 p.), pripažino jas nesąžiningomis ir negaliojančios ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis), tačiau šių nuostatų neįrašė į sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl teismo sprendimas iš dalies pakeistinas įrašant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 1.29, 5.3 punktai pripažintini negaliojančiomis sutarties sąlygomis. Papildomai negaliojančia ir nesąžininga pripažintina ir sutarties 6.1 punkto sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis, 1.80 straipsnis).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantei iš atsakovės buvo priteista 9,24 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 9 d. – vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kurios taip pat buvo apskaičiuotos taikant 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą (CPK 320 straipsnis), tiek priteistas 471,03 Eur tarpininkavimo mokestis, nes šios dalies teismo sprendimo vertinimas ir keitimas nesant kitos šalies apeliacinio skundo, pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti apeliantės atžvilgiu blogesnį sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas ištaiso teisės taikymo klaidą ir papildo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 p. (Tarpininkavimo mokestis), 5.3 p. (Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka) ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (23 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

32. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 164 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 200 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.

33. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 7247,23 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 23 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant nuo 4634 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 1065,82 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.) palūkanų suma sudarytų 4618,68 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 11892,91 Eur ( 4634 +436,21+2194,78+9,24+4618,68).

34. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 68,72 proc. (prašyta priteisti 11 892,91 Eur, priteisiama 8 173,18 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 364 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 250,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo, ieškovei priteistina pusė jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 137,50 Eur (275 Eur/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 387,64 Eur (250,14 Eur + 137,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovės S. J. 572,06 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt dviejų Eur 06 ct) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 7 d.).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovės S. J. 23 (dvidešimt trijų) procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. gruodžio 11 d. – nuo 4 151,42 Eur likučio, 2020 m. gruodžio 31 d. – nuo 4 097,93 Eur likučio, 2021 m. sausio 31 d. – nuo 4 043,41 Eur likučio, 2021 m. vasario 28 d. – nuo 3 987,85 Eur likučio, 2021m kovo 31 d. – nuo 3 931,22 Eur likučio, 2021 m. balandžio 30 d. – nuo 3 873,51 Eur likučio, 2021 m. gegužės 31 d. – nuo 3 814,69 Eur likučio, 2021 m. birželio 30 d. – nuo 3 754,75 Eur likučio, 2021 m. liepos 31 d. – nuo 3 693,66 Eur likučio, 2021 m. rugpjūčio 31 d. – nuo 3 631,40 Eur likučio, 2021 m. rugsėjo 30 d. – nuo 3 567,94 Eur likučio, 2021 m. spalio 31 d. – nuo 3 503,27 Eur likučio, 2021 m. lapkričio 30 d. – nuo 3 437,36 Eur likučio, 2021 m. gruodžio 31 d. – nuo 3 370,18 Eur likučio, 2022 m. sausio 31 d. – nuo 3 301,72 Eur likučio, 2022 m. vasario 28 d. – nuo 3 231,94 Eur likučio, 2022 m. kovo 31 d. – nuo 3 160,83 Eur likučio, 2022 m. balandžio 30 d. – nuo 3 088,35 Eur likučio, 2022 m. gegužės 31 d. – nuo 3 014,48 Eur likučio, 2022 m. birželio 30 d. – nuo 2 939,20 Eur likučio, 2022 m. liepos 31 d. – nuo 2 862,48 Eur likučio, 2022 m. rugpjūčio 31 d. – nuo 2 784,29 Eur likučio, 2022 m. rugsėjo 30 d. – nuo 2 704,60 Eur likučio, 2022 m. spalio 31 d. – nuo 2 623,38 Eur likučio, 2022 m. lapkričio 30 d. – nuo 2 540,60 Eur likučio, 2022 m. gruodžio 31 d. – nuo 2 456,24 Eur likučio, 2023 m. sausio 31 d. – nuo 2 370,26 Eur likučio, 2023 m. vasario 28 d. – nuo 2 282,63 Eur likučio, 2023 m. kovo 31 d. – nuo 2 193,32 Eur likučio, 2023 m. balandžio 30 d. – nuo 2 102,30 Eur likučio, 2023 m. gegužės 31 d. – nuo 2 009,54 Eur likučio, 2023 m. birželio 30 d. – nuo 1 915,00 Eur likučio, 2023 m. liepos 31 d. – nuo 1 818,65 Eur likučio, 2023 m. rugpjūčio 31 d. – nuo 1 720,45 Eur likučio, 2023 m. rugsėjo 30 d. – nuo 1 620,37 Eur likučio, 2023 m. spalio 31 d. – nuo 1 518,37 Eur likučio, 2023 m. lapkričio 30 d. – nuo 1 414,41 Eur likučio, 2023 m. gruodžio 31 d. – nuo 1 308,46 Eur likučio, 2024 m. sausio 31 d. – nuo 1 200,48 Eur likučio, 2024 m. vasario 29 d. – nuo 1 090,43 Eur likučio, 2024 m. kovo 31 d. – nuo 978,27 Eur likučio, 2024 m. balandžio 30 d. – nuo 863,96 Eur likučio, 2024 m. gegužės 31 d. – nuo 747,46 Eur likučio, 2024 m. birželio 30 d. – nuo 628,73 Eur likučio, 2024 m. liepos 31 d. – nuo 507,72 Eur likučio, 2024 m. rugpjūčio 31 d. – 384,39 Eur likučio, 2024 m. rugsėjo 30 d. – nuo 258,70 Eur likučio, 2024 m. spalio 31 d. – nuo 130,64 Eur likučio.)

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 1.29 punkto, 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (23 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo už akių dalį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovės S. J. 387,64 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių Eur 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.