Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. E. ieškinį atsakovui R. E. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį iki mokysis pagal bendrojo ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio rengimo programą, arba aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne daugiau nei iki 24 metų amžiaus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodo, jog mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje, yra pilnametis. Pažymi, kad jį išlaiko mama J. B., tačiau jos gaunamų pagal verslo liudijimą pajamų nepakanka trijų vaikų aprūpinimui, bendrų poreikių patenkinimui ir adekvačiam jo bei jo seserų išlaikymui. Tvirtina, jog atsakovas su juo jokių ryšių ir santykių nebepalaiko, jokia forma materialinio išlaikymo neteikia. Per mėnesį jo poreikių tenkinimui reikalinga 600 Eur suma, t. y. maitinimuisi – 200 Eur, drabužiams ir avalynei – 150 Eur, sveikatos ir higienos prekėms – apie 30 Eur, mobiliojo ryšio paslaugoms (telefonas, internetas) – 50 Eur, laisvalaikiui ir kitiems ugdymo renginiams – 30 Eur. Mokymosi priemonėms išleidžia iki 50 Eur per semestrą. Todėl atsakovo teiktino išlaikymo dalį sudarytų 300 Eur per mėnesį. Besimokydamas bendrojo ugdymo gimnazijos dieniniame skyriuje, negali būti registruojamas Užimtumo tarnyboje ir tokiu būdu ieškoti pragyvenimo šaltinio. Todėl mokslo metu gauti savarankiškų pajamų neturi galimybės.

3. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Nurodė, kad šiuo metu mokosi gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Vasaros metu dirbo, už uždirbtus pinigus (1300 Eur) nusipirko automobilį, su kuriuo važinėja į mokyklą. Gyvena bute kartu su mama, turi dar dvi seseris. Per mėnesį jam poreikių patenkinimui reikia 600 Eur. Išleidžia 150 Eur rūbams, 100 Eur pietums mokykloje, 50 Eur automobilio kurui, be to, dar reikia ir remontuoti automobilį, mokyklinėms priemonėms įsigyti rugsėjo mėnesį išleido 50 Eur. Lankosi pas dantistą, tam į mėnesį išleidžia 105 Eur. Važiuos su klase į ekskursiją į Stokholmą, tai kainuos 200 Eur. Be to, jo dalį sudaro ir komunaliniai mokesčiai, apie 30 Eur per mėnesį. Pinigų jam duoda mama. Mano, kad už jo išlaikymą yra atsakingas ir tėvas, ne tik mama. Gauna vaiko pinigus apie 100 Eur dydžio. Prašo ieškinį tenkinti.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka teikti sūnui paramą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki sūnus įgis vidurinį išsilavinimą. Taip pat prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsiliepime nurodo, kad kol sūnus buvo nepilnametis, tenkino visus sūnaus poreikius, jį materialiai išlaikydamas, kaip ir kitus savo nepilnamečius vaikus, t. y. moka išlaikymą nepilnametei dukrai P. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį pervesdamas į motinos J. B. banko sąskaitą, išlaiko ir kartu gyvenančią nepilnametę dukrą V. E., gim. (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, gaunamas atlyginimo vidurkis per 2025 m. 6 mėnesius yra 1747 Eur. Yra paėmęs iš (duomenys neskelbtini) šeimos gyvenimo sąlygų pagerinimui paskolą (vartojimo kreditą) 10000 Eur, paskolos dengimui kas mėnesį moka 94 Eur. Ieškinyje nurodyti poreikiai yra šiek tiek padidinti ir nėra realūs, ieškovas nurodomos sumos nepagrindžia jokiais dokumentais, todėl tai nėra pagrįsta išlaidų suma. Vaiko mama J. B. gauna iš valstybės vaiko išmoką 122,5 Eur, kuri turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti. Sūnus L. E. yra pilnametis, tačiau visiškai nesistengia ieškoti būdų užsidirbti ir prisidėti prie savo poreikių patenkinimo. Sūnui pasiūlė vasaros atostogų metu padirbti įmonėje pagalbiniu darbininku (duomenys neskelbtini), tačiau sūnus atsisakė ir nesutiko bent atostogų metu padirbėti, kad bent šiek tiek užsidirbtų savo poreikių tenkinimui, o tai parodo ieškovo požiūrį, kad geriau yra būti išlaikomam tėvų nei pačiam užsidirbti. Kadangi sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, todėl sutinka teikti jam 200 Eur dydžio išlaikymą (paramą) iki kol jis baigs šią mokymosi įstaigą ir įgis vidurinį išsilavinimą.

6. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad sūnui visada mokėjo 200 Eur išlaikymą. Dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimo vidurkis per 2025 m. 6 mėnesius yra 1747 Eur, alga priklauso nuo sezono, žiemos sezono metu atlyginimas mažesnis – 1100-1200 Eur. Yra paėmęs iš banko šeimos gyvenimo sąlygų pagerinimui vartojimo kreditą 10000 Eur, kurio dengimui kas mėnesį moka 94 Eur. Po skyrybų, buvusiai sutuoktinei paliko butą. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, gyvena dabartinei sutuoktinei priklausančiame bute, turi transporto priemonę. Moka 200 Eur dydžio išlaikymą dukrai iš pirmos santuokos, dar papildomai dengia ir dalį jos gydymo išlaidų. Sūnus su juo iš viso nebendrauja, tačiau jis savo vaikams gimtadienio ir kalėdų proga perveda pinigų. Sūnaus nurodyti poreikiai yra šiek tiek padidinti ir nėra realūs, nurodoma suma nepagrindžiama jokiais dokumentais, todėl tai nėra pagrįsta išlaidų suma. Dabartinėje šeimoje turi 5 metų dukrą, kurios poreikių tenkinimui taip pat turi skirti lėšų, dukra lanko privatų darželį. Sutinka teikti sūnui 200 Eur dydžio išlaikymą (paramą) iki kol jis baigs šią mokymosi įstaigą ir įgis vidurinį išsilavinimą.

7. Trečiasis asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodo, kad siūloma atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymo suma yra per maža patenkinti vaiko poreikiams. Pagal pateiktas išlaidas ji turėtų siekti 350 Eur, atsižvelgiant į kylančias prekių ir paslaugų kainas. Sūnus nuo 2025-06-23 buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pieno perdirbimo padalinyje darbuotoju. Maitinimo išlaidos mokykloje siekia per mėnesį iki 100 Eur, namuose – iki 200 Eur. Drabužiams ir avalynei – 150 Eur, sveikatos ir higienos priemonėms – 20 Eur, ortodonto išlaidos briketų sudėjimui siekė 1700 Eur, kasmėnesiniai vizitai po 105 Eur, nuvykimo išlaidos pas ortodontą – 25 Eur, mokesčiams – 60 Eur, ekskursijoms, pramogoms, laisvalaikiui – 100 Eur, mokyklos priemonėms – 20 Eur kas mėnesį. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad vienai labai sunku išlaikyti sūnų. Dirba pagal verslo liudijimą, gaunamos pajamos apie 800 Eur per mėnesį. Išlaikyti sūnų padeda dabartinis sutuoktinis. Nuosavybės teise turi butą iš pirmos santuokos ir jos vardu registruotos trys transporto priemonės. Sūnus gauna į savo banko sąskaitą vaiko pinigus 122,5 Eur dydžio, kuriuos išleidžia automobilio kurui, maistui mokykloje ir kitoms savo reikmėms. Automobilis sūnui būtinas, nes iki mokyklos 6-7 km, o su mokykliniu autobusu važiuoti yra nepatogu. Su atsakovu turi dar nepilnametę dukrą, kurios išlaikymui atsakovas moka po 200 Eur kas mėnesį, taip pat atsakovas prisideda papildomai prie dukters gydymo išlaidų, o prie sūnaus išlaikymo papildomai neprisideda, nors sūnus turi didelių išlaidų dantų tvarkymui. Pripažino, kad jeigu nebūtų galimybių, tai sūnus į keliones nevažiuotų. Su dabartiniu sutuoktiniu turi dukrą, kurios išlaikymui taip, pat reikia skirti lėšų. Atsakovas su vaikais nebendrauja. Kadangi sūnaus mokymosi rezultatai nėra puikūs, todėl pabaigus vidurinę mokyklą, planuoja stoti mokytis į profesinę mokyklą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

9. Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo L. E. tėvai yra atsakovas R. E. ir trečiasis asmuo J. B.. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo metu ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Duomenų, kad būtų išlaikymo skola iki pilnametystės, nėra. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas nors yra darbingas (dirbo vasaros atostogų metu), įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau šiuo metu negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi. Taigi teismas sprendžia, kad pilnamečio ieškovo galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos šiame gyvenimo etape yra ribotos.

13. Teismas pažymi, kad mokykloje besimokančiam asmeniui yra ypač sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Mokinio teisinio statuso specifika lemia tai, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį laiko privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, kuris ateityje suteiktų galimybę siekti profesinio/aukštojo mokslo, dėl ko jis gautų geriau apmokamą darbą. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą.

14. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiui gimnazijos dieniniame skyriuje besimokančiam vaikui teikimo, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti.

15. Iš bylos dokumentų ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad trečiojo asmens - ieškovo motinos gaunamos pajamos pagal verslo liudijimą sudaro vidutiniškai apie 800 Eur. Nuosavybės teise trečiasis asmuo turi nekilnojamojo turto, jos vardu registruotos trys transporto priemonės. Trečiasis asmuo turi dar du išlaikytinius. Atsakovas dirbantis, vidutinės pajamos šiltuoju metų laiku apie 1700 Eur, o šaltuoju metų periodu – 1100-1200 Eur. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę. Atsakovas taip pat turi du išlaikytinius.

16. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jis mokysis, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai. Nors ieškovas ir nepateikė teismui išsamios poreikių, kuriuos kas mėnesį tenkino jos mama, suvestinės, ir įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas, tačiau teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienas žmogus neišvengiamai patiria būtinąsias išlaidas maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, susisiekimo, mobilaus ir interneto ryšio išlaidoms, turi sumokėti komunalinius mokesčius už būstą. Kaip moksleiviui, ieškovui yra reikalingos ir mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai užrašams ir t.t.). Dėl to teismas, sprendžia, kad ieškovas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi jo nurodomus poreikius, kuriems tenkinti reikalingos lėšos. Tačiau visos būtinosios išlaidos turi būti įvertinamos ir paskirstomos racionaliai.

17. Nors ieškovo pažymių vidurkis nėra aukštas, tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas nerūpestingai ar aplaidžiai vykdė savo pareigą mokytis. Pažymėtina, jog pažangaus ir sąžiningo mokymosi sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad paramos reikalingas pilnametis, besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų įvertinimai yra bent jau patenkinami (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-21-267/2022). 2025 m. ieškovas buvo perkeltas mokytis į gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę. Šios aplinkybės patvirtina kad ieškovas sąžiningai vykdė pareigą mokytis. Nurodyti teismo išanalizuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovui, besimokančiai gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą parama yra būtina.

18. Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Iš byloje pateiktų įrodymų, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų nustatyta, kad ieškovo motina vykdo šią pareigą ir pilnai išlaiko ieškovą jam besimokant gimnazijoje. Vertinant šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė nei trečiojo asmens, nors jo gaunamos pajamos ir didesnės. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovo mama prisiėmė ir prisiima didesnę atsakomybę ir pareigą teikti sūnui išlaikymą, tapus jam pilnamečiu, pastoviai jį išlaiko, tačiau tokia situacija, kai esant galimybei, paramą teikia tik vienas iš tėvų, o kitas tėvas nusišalino nuo šios pareigos, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Atsižvelgęs į ieškovo tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo.

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neturi savarankiškų pajamų, jokio nuosavybės teise priklausančio turto, savęs išlaikyti negali, nes šiuo metu mokosi gimnazijoje, mokama išmoka vaikui, kurios dydis 122,50 Eur, sprendžia, kad ieškovas turi būti remiamas abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo minimalioms išlaidos patenkinti kas mėnesį reikalinga 600,00 Eur suma. Tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo rašytinių įrodymų, kuriais pagrįstų nurodytas išlaidas nepateikė. Ieškinyje nurodyta, kad bendra suma per mėnesį siekia 600 Eur, nors, suskaičiavus ieškovo nurodytas sumas, gaunasi 477 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas detalizavo išlaidas jo poreikių patenkinimui. Susumavus ieškovo nurodytas išlaidas, matyti, kad minimalioms išlaidos patenkinti kas mėnesį reikalinga 520,00 Eur suma. Nepaisant to, teismo vertinimu, ieškovo nurodomi poreikiai didžiąja dalimi yra būtinieji, o ieškovo nurodomos išlaidos iš esmės atitinka realumo ir protingumo kriterijus.

20. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad iš atsakovo ieškovui anksčiau buvo priteistas 200,00 Eur kasmėnesinis išlaikymas, atsižvelgdamas į ieškovo amžių, į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies ir jam iš atsakovo priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamos paramos iki ieškovas mokysis gimnazijoje, tokia pat suma prie sūnaus paramos prisidedant ir trečiajam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovo minimaliausiems poreikiams tenkinti yra reikalinga apie 515 Eur dydžio suma. Taigi, įvertinus ir tai, kad ieškovui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvieną mėnesį mokama 122,50 Eur dydžio išmoka vaikui, sprendžia, kad šiais pinigais ieškovas gali apmokėti dalį savo poreikių, o likusią dalį turi skirti tėvai (kiekvienas po 200 Eur).

21. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiami išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiam vaikui klausimai, laikomasi horizontaliosios praktikos, kad pilnamečio būtiniesiems poreikiams tenkinti suma iš vieno tėvo svyruoja nuo 170 Eur iki 200 Eur per mėnesį (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020 47 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nors nurodytos sumos, praėjus tam tikram laikui, dėl infliacijos, gali keistis, tačiau nurodyta praktika patvirtina bendrąją nuostatą, kad nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymui taikomi skirtingi kriterijai.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant, kad nė vienos šalies interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti bei siekiant proceso šalių interesų pusiausvyros, teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, abiejų ieškovo tėvų turtinę padėtį, ieškovo poreikius, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas mano, kad atsakovas gali pilnamečiui sūnui teikti materialinę paramą po 200 Eur kas mėnesį, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta. Teismo nuomone, tokio dydžio parama nėra itin didelė ir gali užtikrinti minimalius būtinus ieškovo poreikius, tokiu būdu, ieškovo poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams.

23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne tik iki jis mokysis vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), bet ir iki jis aplamai baigs mokslus, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai.

24. Pažymėtina, kad CK 3.192¹ straipsnis reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. <...>. Taigi, įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Visų pirma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Be to, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt. sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui, įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Tuo tarpu mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovas įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovėotėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478-210/2014 ; Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-889-730/2014;Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-2424-467/2014 ir kt.).

25. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, vertina, kad ieškovas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju išlaikymas priteistinas tik iki ieškovas mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

26. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Byloje ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 % atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje pateikta 2025-10-13 pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 318,75 Eur ir prašoma šią sumą priteisti valstybei. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro – 67,50 Eur už turtinį reikalavimą (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Patenkinus ieškinį iš dalies (80 procentų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 54 Eur žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas (67,50x80 proc.), bei antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 255 Eur (318,75 Eur x 80proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28. Atsakovas byloje naudojosi teisine advokato pagalba, turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo patirtos 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Įvertinus proceso trukmę, teikiamų procesinių dokumentų ir prašymų apimtį, jos laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

29. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui priteistina 200 Eur (1000 Eur x 20 proc.) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

30. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, proporcingai patenkintio reikalavimo daliai, kurios šioje byloje sudaro 13 Eur (15,86 Eur x 80 proc.) (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą (išlaikymą) jo sūnui ieškovui L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2025-07-30 iki ieškovas mokysis pagal bendrojo ugdymo programą gimnazijoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Sprendimo dalį dėl paramos (išlaikymo) periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 255 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 Eur (trylikos eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovo L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismo Radviliškio rūmus.