- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- eA-280-822/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02209-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Iveta Pelienė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-594 (2.13-l.E) „Dėl administracinės baudos skyrimo A. Č.“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu vien dėl to, kad klaidingai nurodytas pareiškėjo asmens kodas.
3. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija, visų pirma, privalo nustatyti, ar skundo dalykas patenka į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) taikymo sritį ar ne, bet Inspekcija Sprendime šios aplinkybės netyrė. Taip pat Inspekcija privalėjo patvirtinti, kad iš pareiškėjo gautos informacijos neatskleis tretiesiems asmenims, tačiau nei viename rašte to nepatvirtino, kas pareiškėjui sukėlė nepasitikėjimą dėl jo pateikiamos ir / ar pateiktinos informacijos konfidencialumo. Pareiškėjas net keliuose raštuose prašė Inspekcijos pateikti informaciją, kuri reikalinga jam, kad jis galėtų tinkamai įvykdyti nurodymus, tačiau atsakovas tokios informacijos taip ir nesuteikė, neatsakė į pareiškėjo užduotus klausimus. Tokie atsakovo pažeidimai lėmė pavėluotą kamerų išsidėstymo pateikimą, todėl nėra pagrindo kaltinti pareiškėją tyčia nepateikinėjant duomenų.
4. Pareiškėjo vertinimu, pats inkriminuotas pažeidimas galimas padaryti tik tyčia. Duomenų nepateikimas dėl neatsargumo nesudaro inkriminuoto pažeidimo sudėties, kadangi inkriminuotas pažeidimas padaromas tik tyčia, tai jo padarymas tyčia nebegali būti sunkinančia aplinkybe. Kadangi kamerų išsidėstymo plano pateikimas pavėluotas ne dėl pareiškėjo tyčios, o dėl netinkamo atsakovo asmenų pareigų vykdymo patvirtinant konfidencialumo išsaugojimą, tai nėra ir inkriminuoto pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcijos duotas nurodymas dėl vaizdo kamerų išsidėstymo buvo pateiktas neaiškus, nekonkretus ir neįvykdomas. Kai tik atsakovas pakeitė savo poziciją ir pareikalavo pateikti planą, paliekant alternatyvą, kokioje formoje tai padaryti, pareiškėjas tai įvykdė.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas pripažino, kad, rengiant Sprendimo tekstą, o būtent įrašant pareiškėjo asmens kodą, buvo padaryta techninė klaida, tačiau ji negali turėti esminės įtakos vykdyti administracinį sprendimą, kadangi pareiškėjas teismui skųsdamas Sprendime pateiktą informaciją ir pats pripažino, kad Sprendimas priimtas būtent jo atžvilgiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde nurodyta klaida neturi esminės įtakos vykdyti Sprendimą, taip pat, kad klaidos ištaisymas nepakeičia nurodyto Sprendimo turinio iš esmės, Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-781 (2.13-1 .E) „Dėl klaidos ištaisymo“ ir apie tai informavo pareiškėją 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 2R-4163(2.13.Mr).
8. Atsakovo vertinimu, Inspekcija Sprendime negalėjo tirti aplinkybės, ar skundo dalykas patenka į BDAR taikymo sritį, nes pareiškėjas neatsakinėjo į Inspekcijos klausimus, būtent todėl pareiškėjo atžvilgiu ir buvo pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra. Pradėdama baudos skyrimo procedūrą pagal BDAR, Inspekcija griežtai laikėsi VDAI direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20 (1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašo) 27 punkto reikalavimų. Tvarkos aprašo 27 punkto nuostatos pagrįstumą patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-796-789/2020.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 17 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Inspekcijai kyla prievolė su skundo tyrimu susijusią medžiagą pateikti tikrinamam asmeniui, pareiškėjui, skundžiamam asmeniui ir pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją. Inspekcija, atsakydama pareiškėjui į klausimus, siejamus su jo asmens duomenų teikimu tretiesiems asmenims, 2021 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 2R-1980(2.13. Mr) pacitavo šią ADTAĮ nuostatą. Inspekcija, pradėdama tirti skundą, negali skundžiamam asmeniui patvirtinti, kad iš jo gautos informacijos neatskleis ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims.
10. Pareiškėjas Sprendimą ir neatsakymą į jo klausimus 2021 m. birželio 15 d. skundu jau skundė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai (toliau – ir Seimo kontrolierius), kuriai Inspekcija pateikė susirašinėjimo su pareiškėju kopijas. Seimo kontrolierius Inspekcijos veiksmuose pažeidimo nenustatė. Inspekcija atsakė į visus pareiškėjo Inspekcijai teiktus klausimus (tai įrodo pridedamas susirašinėjimas, ypač akivaizdžiai tai parodo Inspekcijos 2021 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 2R-2352(2.13.Mr), kurio pareiškėjas prie savo skundo teismui nepridėjo). Vien ta aplinkybė, jog Inspekcijos atsakymai neatitiko pareiškėjo nuomonės, savaime nereiškia, kad Inspekcija neatsakė į jo pateiktus klausimus. Be to, pareiškėjo raštuose nuolat keliamas klausimas - „ar Inspekcija pripažįsta <...>“ - formuluojamas netinkamai, nes Inspekcijai nėra pareigos kažką pripažinti ar nepripažinti, Inspekcija savo atsakymuose pareiškėjui nurodė, kad ji, nagrinėdama skundus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais bei oficialiais informacijos šaltiniais.
11. Inspekcija nuo 2021 m. kovo 29 d., kai pareiškėjui, kaip skundžiamam asmeniui, buvo pateiktas standartinis nurodymas (kokie teikiami kiekvienam vaizdo stebėjimu skundžiamam fiziniam asmeniui) pateikti informaciją, iki skundžiamo Sprendimo priėmimo – 2021 m. birželio 7 d., iš pareiškėjo gavo 9 raštus su įvairiais klausimais ir pretenzijomis. Inspekcija laiku ir išsamiai atsakė į visus pareiškėjo raštus, pareiškėjas nepagrįstai savo neveikimą grindė Inspekcijos vengimu atsakyti į jo pateiktus klausimus.
12. Atsakovas pažymėjo, jog tiek tyčia, tiek ir aplaidumas (ar neatsargumas) priskirtini tik aplinkybėms, turinčioms įtakos priimant sprendimą dėl baudos skyrimo, tačiau nei vienas iš šių veiksnių nepanaikina pareiškėjui nustatyto pažeidimo - priežiūros institucijos nurodymo nesilaikymo – sudėties. Pareiškėjas vietoje to, kad atsakytų į Inspekcijos nurodyme pateiktus klausimus, 2 mėn. siuntė raštus su papildomais klausimais ir pretenzijomis, dėdamas pastangas išvengti Inspekcijos nurodymo vykdymo, kas vertintina tik kaip tyčia, bet ne aplaidumas, ir pripažintina atsakomybę sunkinančiu veiksniu.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, esant skundui dėl kaimynų vykdomo vaizdo stebėjimo, Inspekcija skundžiamam asmeniui siunčia standartinį klausimų rinkinį su nežymiais pataisymais, pritaikytais konkrečiai situacijai. Toks standartinis klausimų rinkinys, į kurį jau keletą metų skundžiami asmenys sugeba atsakyti iš pirmo karto (neatsižvelgiant į tai, kur vaizdo stebėjimas vykdomas, ar tik jų privačioje teritorijoje, ar išeina už jos ribų, ar visai nevykdomas), pareiškėjui buvo pateiktas Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. nurodymu Nr. 2R-1495(2.13.Mr). Šiame nurodyme pateikta ši formuluotė: „Prašome pateikti teritorijos, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, planą su jame pažymėtomis vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo vietomis, kartu pažymint Jums nuosavybės teise priklausančią teritoriją (pageidautina, kad Jūsų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros būtų pažymėtos pridėta žemės sklypo plane, nurodant vaizdo stebėjimo kryptį)“. Atsižvelgiant į tai, kad su pareiškėju buvo susirašinėjama lietuvių kalba, Inspekcijai nekilo abejonių, kad žodis „pageidautina“ nereiškia prievolės, o kaip tik suteikia teisę alternatyvai, todėl pareiškėjo argumentas dėl pakeistos Inspekcijos pozicijos yra nesuprantamas. Inspekcija pageidavo, kad pareiškėjas vaizdo kamerų išdėstymo planą pateiktų ant oficialiai iš VĮ Registrų centro, o ne iš jį skundusio asmens gauto sklypo plano.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. Č. skundą atmetė.
15. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
15.1. 2021 m. kovo 10 d. Inspekcija gavo A. P. 2021 m. kovo 10 d. skundą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja yra faktinė jos mamos (V. M.) iš valstybės nuomojamos žemės sklypo dalies ir pastatų naudotoja. Jos teigimu, žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), šiuo metu valdo P. B. (nuosavybės pagrindais), o jos mama ir A. Č. šeima nuomos pagrindu. Taip pat ji skunde nurodė, kad apie nurodytame sklype A. Č. vykdomą filmavimą sužinojo iš Inspekcijos raštų, kurie buvo siunčiami tiriant A. Č. skundus jos atžvilgiu.
15.2. Inspekcija 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2R-1495(2.13.Mr), el. paštu A. Č. pateikė nurodymą pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą, prašydama atsakyti iki 2021 m. balandžio 19 d. Šiame nurodyme pareiškėjas A. Č. buvo informuotas, kad Inspekcijos nurodymo nesilaikymas arba prieigos galimybės nesuteikimas pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį, užtraukia atsakomybę, numatytą BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte.
15.3. 2021 m. balandžio 2 d. iš pareiškėjo gavo du el. pranešimus, tačiau juose nebuvo atsakymų į didžiąją dalį Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte pateiktų klausimų. Be to, 2021 m. balandžio 2 d. el. pranešimu pateiktame 2021 m. balandžio 1 d. rašte pareiškėjas patvirtino, kad Žemės sklype vaizdo stebėjimą vykdo ir pateikė sklypo planą, t. y. atsakė į Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte pateikto pirmo klausimo dalį, tačiau nepateikė kitos Inspekcijos reikalaujamos informacijos, t. y. neatsakė, ar vykdo (vykdė) vaizdo stebėjimą Žemės sklype įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis; kiek yra įrengęs vaizdo stebėjimo kamerų, kuriomis vykdo (vykdė) vaizdo stebėjimą, ir kur konkrečiai jos yra įrengtos bei nepateikė teritorijos, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, plano su jame pažymėtomis vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo vietomis, kartu pažymint jam nuosavybės teise priklausančią teritoriją (Inspekcija nurodė, kad: „pageidautina, kad pareiškėjo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros būtų pažymėtos pridėta žemės sklypo plane, nurodant vaizdo stebėjimo kryptį“). Tuo pačiu prašė informuoti, jog, jei nevykdo stebėjimo, turėtų paaiškinti, kokia įranga naudojantis yra padarytos prie skundo pridėtos nuotraukos.
15.4. 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2R-1778(2.13.Mr) Inspekcija pakartotinai pareiškėjui nurodė iki 2021 m. balandžio 26 d. raštu detaliai atsakyti į Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte pateiktus klausimus. 2021 m. balandžio 12 d. gavo pareiškėjo el. pranešimą, kuriuo minėtas asmuo pateikė Inspekcijai 9 klausimus, tačiau nepateikė Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. raštu prašytos informacijos.
15.5. Inspekcija 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 2R-1980(2.13.Mr) pareiškėjui nurodė, kad iki 2021 m. gegužės 5 d. nesulaukusi atsakymo į Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte pateiktus klausimus, Inspekcija pradės administracinės baudos skyrimo procedūrą. Inspekcija 2021 m. gegužės 5 d. gavo pareiškėjo el. laišką, kuriuo jis išreiškė savo nepasitenkinimą Inspekcijos veiksmais, tiriant ankstesnius jo skundus, bei savo nuogąstavimus dėl to, kad jam pateikus informaciją apie vaizdo kamerų įrengimo vietas, ši informacija gali būti atskleista tretiesiems asmenims.
15.6. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad A. Č. nepateikė ir atsisakė pateikti Inspekcijos nurodymu nustatytą informaciją, pradėjo administracinės baudos skyrimo pagal BDAR 83 straipsnį procedūrą ir 2021 m. gegužės 10 d. raštu dėl siūlymo skirti baudą Nr. 2R-2351(2.13.Mr.) A. Č. išsiuntė prašymą pateikti Inspekcijai informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį.
15.7. Inspekcija pareiškėjo atsakymą į Inspekcijos 2020 m. kovo 29 d. rašte pateiktus klausimus gavo 2021 m. gegužės 31 d., t. y. praėjus 41 kalendorinei dienai nuo Inspekcijos nurodyto atsakymo termino. Į kitus Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašto klausimus pareiškėjas Inspekcijai neatsakė, kadangi, pareiškėjo teigimu, į jo vykdomo vaizdo stebėjimo lauką nepatenka ne jam priklausanti teritorija; taip pat nepateikė jo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis darytų nuotraukų, nors to buvo prašoma minėtu Inspekcijos raštu.
15.8. 2021 m. birželio 7 d. Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė, priėmė ginčijamą Sprendimą ir paskyrė pareiškėjui 321 Eur administracinę baudą.
16. Teismas nurodė, kad Inspekcija siekė atlikti tikrinimą kaip jai BDAR 57 straipsnio 1 dalies a ir h punktuose nustatytą užduotį, Inspekcija kreipėsi į pareiškėją su nurodymu pateikti visą Inspekcijos patikrinimui reikalingą informaciją, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, į pakartotinius Inspekcijos prašymus nereagavo. Inspekcija 2021 m. kovo 29 d. išsiuntė pareiškėjui raštą, kuriame paprašė pateikti atsakymus į rašte išdėstytus klausimus iki 2021 m. balandžio 19 d. Tačiau, nors pareiškėjas ir pateikdavo elektroninius laiškus Inspekcijai, tačiau 2021 m. kovo 29 d. raštu prašytos informacijos nepateikdavo. Kaip minėta Inspekcija ne vieną kartą kreipėsi į pareiškėją dėl 2021 m. kovo 29 rašto nevykdymo. Be to, 2021 m. balandžio 20 d. raštu Inspekcija įspėjo A. Č., kad iki 2021 m. gegužės 5 d. negavus atsakymų į 2021 m. kovo 29 d. rašte išdėstytus klausimus ir nevykdant Inspekcijos nurodymo bus pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra, tačiau ir po įspėjimo pareiškėjas geranoriškai prašomos informacijos Inspekcijai nepateikė. Taigi pareiškėjas nevykdė Inspekcijos nurodymo pateikti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją (BDAR 58 str. 1 d. a p.). Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos dydžio, atsižvelgė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė dėl savo tyčinių veiksmų, pareiškėjas žino apie faktinę aplinkybę, kad Inspekcija nagrinėja gautą skundą Šią aplinkybę Inspekcija vertino kaip atsakomybę sunkinančią ir pareiškėjui skyrė pusę vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio bauda – 321 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas iš esmės neginčija paskirto baudos dydžio.
17. Teismo vertinimu, pareiškėjas pagal BDAR 58 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą priežiūros institucijai nurodyti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją, tačiau tos pareigos neįvykdė. Pareiškėjas nesilaikė Institucijos nurodymų pateikti reikalaujamą informaciją, nors tokia pareigą pagal BDAR turėjo, todėl Sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta administracinė bauda yra pagrįstas.
18. Nagrinėdamas skundo argumentus, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jame buvo klaidingai nurodytas pareiškėjo asmens kodas, teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis VAĮ 15 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde nurodyta klaida neturėjo esminės įtakos vykdyti Inspekcijos sprendimą bei tai, kad klaidos ištaisymas nepakeičia nurodyto sprendimo turinio iš esmės, Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-781 (2.13-1 .E) „Dėl klaidos ištaisymo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 7 d. sprendime Nr. 3R-594(2.13-1 .E) „Dėl administracinės baudos skyrimo A. Č.“ ir apie tai pateikiant minėtą sprendimą 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 2R-4163(2.13.Mr) informavo pareiškėją. Taigi Inspekcija pripažino, kad rengiant Inspekcijos sprendimo tekstą, t. y. įrašant pareiškėjo asmens kodą, buvo padaryta techninė klaida, tačiau, teismo vertinimu, minėta techninė klaida negali turėti esminės įtakos vykdyti administracinį sprendimą, kadangi pareiškėjas teismui skųsdamas minėtame sprendime pateiktą informaciją ir pats pripažino, kad Sprendimas priimtas būtent jo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka VAĮ ir ADTAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, jame nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos taikomos BDAR nuostatos, aktualios pareiškėjo atžvilgiu, paaiškinta, kaip pasireiškė BDAR nuostatų pažeidimas, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija vadovavosi priimdama Sprendimą, išdėstytas išsamus visų aplinkybių vertinimas.
III.
20. Pareiškėjas A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas teigia, kad iš Sprendimo neaišku, ar bauda tikrai paskirta jam, nes Sprendime nurodytas neaiškus asmens kodas, kuris pagal savo turinį neatitinka asmens kodo nuostatų ir nėra pareiškėjo. Vien dėl šios aplinkybės Sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ištaisė tik Sprendimo įžanginėje dalyje padarytą klaidą dėl pareiškėjo asmens kodo, bet tos pačios klaidos Sprendimo rezoliucinėje dalyje neištaisė. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodžius neteisingą asmens kodą, toks Sprendimas negali būti įvykdomas, nes jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalies 3 punkto reikalavimų. Ginčijamame Sprendime nurodytas VAĮ 8 straipsnis nereglamentuoja sprendimų turinio, nes VAĮ 8 straipsnis yra apie viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą, o ADATAĮ 8 straipsnis yra apie Inspekcijos statusą ir veikos principus. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija negali ištaisyti Sprendimo rezoliucinės dalies, nes tokiu atveju būtų pakeistas sprendimo turintys iš esmės, kadangi bauda būtų paskirta ne A. Č., o kitam asmeniui.
22. Pareiškėjas pažymi, kad svarbu nustatyti, ar skundo dalykas patenka į BDAR taikymo sritį ar ne. Jei skundo dalykas patenka į BDAR sritį, tai pradedama administracinės baudos pagal BDAR skyrimo procedūra, o jei nepatenka – administracinio nusižengimo teisena. Nei atsakovas, nei teismas šios aplinkybes nesiaiškino ir dėl jos ginčijamuose sprendimuose nepasisakė, taip pažeisdami Tvarkos aprašo nuostatas. BDAR pareiškėjo atžvilgiu netaikomas, nes jis vaizdo stebėjimą vykdo kaip fizinis asmuo išimtinai asmeninėje ir namų ūkio veikloje. Todėl atsakovas neturėjo teisės pradėti administracinės baudos pagal BDAR skyrimo procedūros ir skirti baudą pagal BDAR. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-2005-816/2022, kur konstatavo, kad pareiškėjas nėra asmens duomenų tvarkytojas. Nenustačius, kad pareiškėjas yra asmens duomenų tvarkytojas, nėra pagrindo spręsti, ar tie duomenys tvarkomi pagal teisės aktų keliamus reikalavimus. Todėl pareiškėjui nereikia nieko įrodinėti apie duomenų tvarkymą.
23. Pareiškėjas savo pirminiuose raštuose nurodė ir prašė, kad pateikta informacija nebūtų atskleista tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad Inspekcija privalėjo patvirtinti pareiškėjui, kad gautos informacijos neatskleis tretiesiems asmenims, tačiau to nepatvirtino, kas pareiškėjui sukėlė nesitikėjimą dėl jo pateiktos informacijos konfidencialumo išsaugojimo. Dėl to pareiškėjas turėjo teisę neteikti informacijos. Atsakovo veiksmai lėmė pavėluota kamerų išdėstymo pateikimą, todėl nėra pagrindo kaltinti pareiškėją tyčia neteikiant duomenų. Pats inkriminuotas pažeidimas galimas padaryti tik tyčia. Duomenų nepateikimas dėl neatsargumo nesudaro inkriminuoto pažeidimo sudėties.
24. Pareiškėjo manymu, Inspekcijos nurodydamas dėl vaizdo kamerų išsidėstymo buvo neaiškus, nekonkretus ir neįvykdomas. Pradiniame nurodyme buvo reikalauti pateikti planą pageidautinai ant atsiųsto Žemės sklypo plano, kuris yra senas, jame nėra atvaizduota dalies statinių. Pareiškėjas pateikė ir seną statinių išdėstymo planą, ir naują, kur pavaizduota reali situacija. Pareiškėjas informavo Inspekciją, kad vaizdo stebėjimas apima tik jo turtą, kuris ant Inspekcijos plano nepavaizduotas, todėl toks reikalavimas buvo neįvykdomas.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas nurodo, kad, rengiant Sprendimo tekstą, o būtent įrašant pareiškėjo asmens kodą, buvo padaryta techninė klaida, įrašant Inspekcijos dokumentų valdymo sistemoje pareiškėjui suteiktą identifikacinį numerį, tačiau tai negali turėti esminės įtakos vykdyti administracinį sprendimą, kadangi pareiškėjas, teismui skųsdamas Sprendimą, savo veiksmais pats pripažino, kad Sprendimas priimtas būtent jo atžvilgiu. Vadovaujantis VAĮ 15 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde nurodyta klaida neturi esminės įtakos vykdyti Sprendimą, taip pat, kad klaidos ištaisymas nepakeičia nurodyto sprendimo turinio iš esmės, Inspekcija 2023 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-113(2.13-1.E) „Dėl klaidos ištaisymo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021-06-07 sprendime Nr. 3R-594(2.13-1.E) „Dėl administracinės baudos skyrimo A. Č.“ ir apie tai informavo pareiškėją.
27. Pareiškėjo atžvilgiu pradėdama baudos skyrimo procedūrą pagal BDAR, Inspekcija griežtai laikėsi Tvarkos aprašo 27 punkto. Sprendimas buvo priimtas nagrinėjant asmens skundą dėl pareiškėjo vykdomo vaizdo stebėjimo, kartu su skundu pateikiant akivaizdžius įrodymus, kad pareiškėjas disponavo (turėjo ir kitaip tvarkė) skundą Inspekcijai pateikusio asmens vaizdo duomenimis (nuotraukomis), o pats pareiškėjas Inspekcijai nurodė, kad savo sklype turi įsirengęs 7 vaizdo stebėjimo kameras. Vaizdo duomenys patenka į BDAR 4 straipsnio 1 punkte apibrėžtą asmens duomenų kategoriją, be to, vaizdo duomenys negali būti užfiksuoti kitomis, nei vaizdo fiksavimo, t. y. automatinėmis priemonėmis, ir tokiu būdu patenka į BDAR 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą materialinę BDAR taikymo sritį. Atsižvelgiant į turimus akivaizdžius įrodymus, Inspekcijai nebuvo pareigos įrodinėti, kad tiriant skundžiamus vaizdo duomenų tvarkymo veiksmus taikomos būtent BDAR nuostatos, kurių priežiūra pagal kompetenciją yra priskirta Inspekcijai.
28. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-2005-816/2022 buvo priimtas visai dėl kito Inspekcijai pateikto skundo, kuriame skundžiamas kitų vaizdo duomenų (nuotraukų) tvarkymas ir pateikiamos kitos duomenų tvarkymo aplinkybės, todėl pareiškėjo nurodytas teismo sprendimas negali būti taikomas šioje byloje. Inspekcijai priimant skundžiamą Sprendimą pagal gautus įrodymus nekilo abejonių, kad pareiškėjas, tvarkydamas vaizdo duomenis, pats nustatė vaizdo duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, t. y. buvo duomenų valdytoju, o ne veikė kito duomenų valdytojo vardu, kaip duomenų tvarkytojas.
29. Teikdama nurodymą pareiškėjui, Inspekcija veikė pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, todėl pareiškėjas neturėjo teisės Inspekcijai nustatinėti sąlygų, kokiu atveju jis teiks atsakymą į teisėtą nurodymą ir kokiu neteiks. Inspekcija, pradėdama tirti skundą, negali skundžiamam asmeniui patvirtinti, kad iš jo gautos informacijos neatskleis ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims.
30. Esant skundui dėl kaimynų vykdomo vaizdo stebėjimo Inspekcija skundžiamam asmeniui siunčia standartinį klausimų rinkinį su nežymiais pataisymais, pritaikytais konkrečiai situacijai. Toks standartinis klausimų rinkinys, kuris jau keletą metų siunčiamas skundžiamiems asmenims (neatsižvelgiant į tai, kur vaizdo stebėjimas vykdomas, ar tik jų privačioje teritorijoje, ar išeina už jos ribų, ar visai nevykdomas), pareiškėjui buvo pateiktas Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. nurodymu Nr. 2R-1495(2.13.Mr). Inspekcija pageidavo, kad pareiškėjas vaizdo kamerų išdėstymo planą pateiktų ant oficialiai iš VĮ Registrų centro, o ne iš jį skundusio asmens, gauto sklypo plano.
31. Priimdama ginčijamą Sprendimą, Inspekcija vadovavosi būtent iš VĮ Registrų centro gautais oficialiais dokumentais (sklypo planu), o pareiškėjo minimas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-723-889/2021, kaip akivaizdžiai matyti, buvo priimtas praėjus trims mėnesiams nuo skundžiamo Inspekcijos sprendimo, todėl Inspekcija juo vadovautis negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 3R-594 (2.13-l.E) „Dėl administracinės baudos skyrimo A. Č.“, kuriuo pareiškėjui paskirta 321 Eur dydžio bauda už tai, kad jis nesuteikė prieigos galimybės, pagrįstumo ir teisėtumo.
33. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nurodytas neaiškus asmens kodas, o klaidos ištaisymas Sprendimo rezoliucinėje dalyje negalimas, nes tokiu atveju būtų pakeistas sprendimo turintys iš esmės. Taip pat nebuvo vertinama, ar skundo dalykas patenka į BDAR taikymo sritį. Pareiškėjo manymu, jis turėjo teisę neteikti prašomos informacijos, nes atsakovas nepatvirtino, kad gautos informacijos neatskleis tretiesiems asmenims.
34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
36. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Pareiškėjas, teikdamas, jog teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
38. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 10 d. gavo A. P. skundą, kuriame ji nurodė, jog Žemės sklype A. Č. vykdo jos filmavimą. Inspekcija 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2R-1495(2.13.MR) A. Č. pateikė nurodymą pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą, prašydama iki 2021 m. balandžio 19 d. pateikti informaciją, atsakant į nurodytus klausimus. Inspekcija 2021 m. balandžio 2 d. iš A. Č. gavo 2 el. pranešimus apie daikto nuosavybę, tačiau juose nebuvo atsakymų į Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte pateiktus klausimus. Inspekcija 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2R-1778(2.13.Mr) pakartotinai pareiškėjo paprašė iki 2021 m. balandžio 26 d. raštu detaliai atsakyti į kiekvieną Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte Nr. 2R-1495(2.13.MR) patiektą klausimą, įrengtas vaizdo stebėjimo kameras pažymint Inspekcijos pateiktame (iš VĮ Registrų centro gautame) žemės sklypo plane, kartu nurodant vaizdo stebėjimo kryptį. Inspekcija 2021 m. balandžio 12 d. gavo pareiškėjo el. pranešimą, kuriuo jis pateikė Inspekcijai 9 klausimus, tačiau nepateikė Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2R-1495(2.13.MR) prašytos informacijos. Inspekcija 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 2R-1980(2.13.Mr) A. Č. nurodė, kad iki 2021 m. gegužės 5 d. nesulaukusi atsakymo į 2021 m. kovo 29 d. rašte Nr. 2R-1495(2.13.MR) pateiktus klausimus, pradės administracinės baudos skyrimo procedūrą. Inspekcija 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 2R-1980(2.13.Mr) pareiškėjui nurodė, kad iki 2021 m. gegužės 5 d. nesulaukusi atsakymo į 2021 m. kovo 29 d. rašte pateiktus klausimus, pradės administracinės baudos skyrimo procedūrą. Inspekcija 2021 m. balandžio 21 d. iš pareiškėjo gavo el. pranešimus, kuriuose jis nurodė, jog kameras savo sklypo dalyje naudoja, vadovaudamas BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto pagrindu – duomenis tvarka fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, taip pat pareiškėjas prašė pateikti atsakymus į jo pateiktus klausimus. 2021 m. gegužės 5 d. Inspekcija gavo iš pareiškėjo el. pranešimą, kuriame jis prašė Inspekcijos direktoriaus susipažinti su jo pareiškimu ir tarpininkauti, kad būtų atsakyta į jo pateiktus klausimus. Pranešime pareiškėjas taip pat nurodė, kad ant jo statinių esančios vaizdo kameros naudojamos jo, kaip fizinio asmens, užsiimančio išimtinai asmenine ir namų ūkio veikla, bei dengia tik jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Pareiškėjo manymu, pateikus planą su galimu kamerų išdėstymu, jis nėra garantuotas, kad tie duomenys nepateks į trečiųjų asmenų rankas. Inspekcija 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 2R-2351(2.13.Mr) „Dėl siūlymo skirti baudą“, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė ir atsisako pateiki Inspekcijos nurodymu nustatytą informaciją, t. y. kiek jis yra įrengęs kamerų, kuriomis vykdo (vykdė) vaizdo stebėjimą, ir kur konkrečiai jos įrengtos, nusprendė pradėti administracinės baudos skyrimo pagal BDAR 83 straipsnį procedūrą ir paprašė pareiškėjo iki 2021 m. gegužės 31 d. raštu pateikti Inspekcijai informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį. Inspekcija 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 2R-2352(2.13.MR) atsakė į pareiškėjo pateiktus 9 klausimus. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. el. pranešime nurodė, kad jo atžvilgiu BDAR netaikomas, todėl atsakovo reikalavimai ir nurodymai yra neteisėti ir nepagrįsti. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis negali atvaizduoti kamerų išdėstymo ir jų stebėjimo zonų ant Žemės sklypo plano, nes jame neatvaizduotas jam ir jo motinai priklausantis turtas. 2021 m. gegužės 31 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo el. pranešimas, kuriame jis nurodė, jog jo atžvilgiu BDAR netaikomas, todėl visi Inspekcijos reikalavimai ir nurodymai yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui negali būti taikoma jokia atsakomybė pagal BDAR. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo pažymėti kamerų išdėstymo ant Inspekcijos pateikto plano, nes ji neatvaizdavo realios situacijos, todėl pateikė realios situacijos planą su 7 kamerų išdėstymu ir jų veikimo diapazonu. 2021 m. birželio 7 d. Inspekcija priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu, 83 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies b punktu, 5 dalies e punktu, ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalimi, už prieigos galimybės nesuteikimą pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punktą A. Č. paskirta 321 Eur bauda. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 3R-781 (2.13-1.E) „Dėl klaidos ištaisymo valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021-06-07 sprendime Nr. 3R-594 (2.13-l.E) „Dėl administracinės baudos skyrimo A. Č.“ ištaisė Sprendimo įžanginėje dalyje esančią klaidą – neteisingai nurodytą pareiškėjo asmens kodą.
39. Iš nurodytų bylos duomenų matyti, kad atsakymas į Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašto Nr. 2R-1495(2.13.MR) pirmąjį klausimą (1. Ar vykdote (vykdėte) vaizdo stebėjimą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtomis kameromis? Jei taip, nurodykite, kiek esate įrengęs vaizdo stebėjimų kamerų, kuriomis vykdote (vykdėte) vaizdo stebėjimą, ir kur konkrečiai jos yra įrengtos.) buvo gautas tik 2021 m. gegužės 31 d., nors minėtu 2021 m. kovo 29 d. raštu Inspekcija pareiškėjo prašė pateikti informaciją iki 2021 m. balandžio 19 d., o vėliausias prašymas pateikti informaciją buvo pateiktas 2021 m. balandžio 20 d. raštu, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją iki 2021 m. gegužės 5 d. Tik gavęs Inspekcijos 2021 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 2R-2351(2.13.Mr) „Dėl siūlymo skirti baudą“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą administracinės baudos skyrimo pagal BDAR 83 straipsnį procedūrą, 2021 m. gegužės 31 d. pateikė sklypo planą su pažymėtomis vaizdo kamerų vietomis ir veikimo spinduliu. Tačiau į kitus 2021 m. kovo 29 d. rašto klausimus pareiškėjas neatsakinėjo, taip pat nepateikė jo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis darytų nuotraukų, nors to buvo prašoma minėto Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašto antruoju klausimu („2. Ar į Jūsų vykdomo vaizdo stebėjimo lauką patenka ne Jums priklausanti teritorija (bendro naudojimo teritorija, kitiems asmenims priklausanti privati teritorija ar (ir) pastatai? Nurodykite, kas patenka į kiekvienos Jūsų vaizdo kameros stebėjimo lauką. Pateikite vaizdo kameromis darytų vaizdo įrašų nuotraukų kopijas kiekvienai įrengtai vaizdo stebėjimo kamerai atskirai (kameroms, turinčioms galimybę nuotoliniu būdu keisti jų stebėjimo lauką ir (arba) priartinti vaizdą, prašome pateikti nuotraukas taip, kad matytųsi visa teritorija patenkanti į jos stebėjimo lauką ir (arba) labiausiai priartinti bei nutolinti vaizdai). Ant nuotraukų kopijų pažymėkite, kuria plane pažymėta kamera jos yra padarytos, aiškiai įvardykite, kuri kiekvienoje nuotraukoje esanti teritorija priklauso Jums. Taip pat nurodykite, kuria plane Jūsų pažymėta vaizdo kamera yra padaryta kiekviena prie skundo pridėta nuotrauka, atskirai pakomentuojant 2020 m. balandžio 27 d. darytą nuotrauką, kurioje užfiksuotas Jūs ir pareiškėja, atsižvelgiant į tai, kad nuotraukoje užfiksuota tvora, kieno teritorijas ji skiria ir kieno teritorijoje stovu pareiškėja – savo mamos ar Jūsų.“).
40. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. raštas Nr. 2R-1495(2.13.MR), 2021 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 2R-1778(2.13.Mr) ir 2021 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 2R-1980(2.13.Mr), kuriais buvo prašoma pateikti informaciją, ir 2021 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 2R-2351(2.13.Mr), kuriuo buvo išreikštas siūlymas pareiškėjui skirti baudą ir prašoma pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant jos dydį, jam buvo įteikti tinkamai.
41. Vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 1 dalimi, kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir, kai taikoma, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims reikalingą informaciją (a punktas), o remiantis aptariamo straipsnio 2 dalimi, skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (i punktas).
42. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo.
43. BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte nustatyta, jog jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį, skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju, iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.
44. ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat turi teisę neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas (ADTAĮ 12 str. 2 d. 1 p.). Pagal ADTAĮ 14 straipsnį juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas duoti paaiškinimų, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti.
45. Tvarkos aprašo 27 punkte nurodyta, kad, jeigu skundžiamas asmuo nevykdo nurodymo sudaryti prieigą prie informacijos ir suteikti skundui nagrinėti reikalingą informaciją nustatytu laiku, arba teikia melagingą informaciją, pradedama administracinės baudos pagal Reglamentą (ES) 2016/679 skyrimo procedūra arba administracinio nusižengimo teisena, jeigu skundas pateiktas ne dėl Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimo.
46. Pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu BDAR netaikomas, todėl visi Inspekcijos reikalavimai ir nurodymai yra neteisėti ir nepagrįsti.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija, tirdama A. P. 2021 m. kovo 10 d. skundą, negalėjo įvertinti, ar jos skundo dalykas patenka į BDAR taikymo sritį, nes pareiškėjas neatsakinėjo į Inspekcijos klausimus, todėl jo atžvilgiu ir buvo pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra. Tik įvertinęs prašomus pateikti duomenis, atsakovas galėjo spręsti, ar pareiškėjo atžvilgiu BDAR netaikomas nes, jis užsiima išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla (BDAR 2 str. 2 d. c) p.). Kadangi pareiškėjos A. P. skundas buvo pateiktas, jos nuomone, dėl BDAR nuostatų pažeidimų, Inspekcija, kreipdamasi į pareiškėją ir prašydama pateikti skundo nagrinėjimui reikalingą informaciją, pagrįstai vadovavosi BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punkto, 58 straipsnio 2 dalies i punkto bei ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 14 straipsnio nuostatomis.
48. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Inspekcija, siekdama išnagrinėti gautą skundą, kreipėsi į duomenų valdytoją (pareiškėją) su nurodymu pateikti patikrinimui reikalingą informaciją, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, į pakartotinius Inspekcijos prašymus nereagavo. Tokiu būdu pareiškėjas nevykdė Inspekcijos nurodymo, nors turėjo pareigą pateikti Inspekcijai visą jos prašomą informaciją. Teisėjų kolegija vertina, kad Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos paskyrimo, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apie nagrinėjamą Inspekcijoje gautą skundą žinojo, nes siųsti registruoti Inspekcijos pranešimai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo veiksmus neteikti prašomos tyrimui atlikti reikalingos informacijos pripažino tyčiniais bei sąmoningais, sunkinančiais pareiškėjo atsakomybę, ir skyrė jam pusę vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio baudą – 321 Eur. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog jis nesilaikė Institucijos nurodymų pateikti reikalaujamą informaciją, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog jam paskirta bauda yra neproporcinga.
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Sprendime nurodytas neaiškus asmens kodas, todėl Sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 3R-781 (2.13-1.E) „Dėl klaidos ištaisymo valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021-06-07 sprendime Nr. 3R-594 (2.13-l.E) „Dėl administracinės baudos skyrimo A. Č.“ ištaisė Sprendimo įžanginėje dalyje esančią klaidą – neteisingai nurodytą pareiškėjo asmens kodą. Šis sprendimas buvo priimtas jau po to kai pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą 2024 m. liepos 2 d. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors ginčijamame Sprendime buvo nurodytas neteisingas pareiškėjo asmens kodas, šis trūkumas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo abejoti jo pagrįstumu bei teisėtumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju minėtas Sprendimo trūkumas nesudarė esminių kliūčių pareiškėjui ginti pažeistas teises bei teisėtus interesus teisinės gynybos priemonėmis.
51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
52. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.