Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2005-816/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-20
Bylos Nr.: eI2-2005-816/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04708-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: A. Č.
Atsakovas: Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo: A. P.
Advokatai: Vaidotas Rutavičius, Vaidotas Rutavičia

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-2005-816/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04708-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 1.4.2; 26; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. B.,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,atsakovės atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P., dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. skundu prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 3R-999 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus. Taip pat prašo pareiškėjo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR), 2 straipsnio 2 dalies c punktą, BDAR pareiškėjo atžvilgiu netaikomas, kadangi jis vaizdo stebėjimą vykdo kaip fizinis asmuo išimtinai asmeninėje ir namų ūkio veikloje. Pareiškėjas teigia, kad šią aplinkybę įrodo jo pateikti paaiškinimai bei VĮ Registrų centro išduotos dokumentų apie kiemo aikštelės kopijos. Taip pat pareiškėjas teigia, kad aplinkybės, kad jis vaizdo stebėjimą vykdo kaip fizinis asmuo išimtinai asmeninėje ir namų ūkio veikloje, t. y. savo turto apsaugai, atsakovė neginčijo nei viename savo rašte, kas reiškia, kad su tokia aplinkybe sutiko.

Pareiškėjo įsitikinimu, Inspekcija, pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens motinos kiemo stebėjimo, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką ir nekaltumo prezumpciją ne pareiškėjas turi įrodyti, kad jis nedaro kokio tai pažeidimo ar neteisėto veiksmo, o atsakovė turi neginčijamai įrodyti, kad pareiškėjas tai daro.

Nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos nuotraukos yra tos vietos, kurios pareiškėjo kameros nestebi ir netgi nėra į ją nukreiptos. Pareiškėjo įsitikinimu, nuotraukos padarytos ne vaizdo kameromis, o telefonu, ko Inspekcija taip ir nepaneigė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos pozicija, kad pareiškėjo kameromis užfiksuotus jo teritorijos vaizdus Inspekcija nepripažįsta kaip valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančios informacijos, todėl, esant pareiškėjo prašymui susipažinti su tyrimo medžiaga, negali nevykdyti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų. Nurodo, kad atsakovės teiginiai, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisakė pateikti vaizdo stebėjimo duomenis, negavus patvirtinimo, kad jie nebus atskleisti kitiems asmenims, yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatymams. Teigia, kad pareiškėjas atsakovei ne kartą siūlė jos atstovams patiems atvykti ir įsitikinti, ką mato kameros, tačiau atsakovė tokiais siūlymais nepasinaudojo.

Nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens teritorija yra vieša vieta, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo ten turi įsteigusi vaikų žaidimų kambarį ir aikštelę „(duomenys neskelbtini)“, todėl, pasak pareiškėjo, tokią aplinką gali stebėti ir fiksuoti visi, tame tarpe ir pats pareiškėjas.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas buvo priimtas dėl trečiojo asmens skundo, kuriuo Inspekcijai pateiktos 8 nuotraukos. Minėtame skunde pakomentuoti nuotraukose užfiksuoti vaizdai: „1-oje nuotraukoje matosi trečiojo suinteresuoto asmens motinos valdoma nuomojama žemės sklypo dalis (privati teritorija); 2-oje nuotraukoje matosi trečiojo suinteresuoto asmens motinos privataus kiemo teritorija; 3-ioje nuotraukoje matosi trečiojo suinteresuoto asmens motinos privataus kiemo teritorija; 4-oje nuotraukoje, be trečiojo suinteresuoto asmens motinos valdomos žemės sklypo dalies taip pat matosi ir privati kito asmens, t. y. P. B. privati teritorija bei P. B. statiniai; 5-8 nuotraukose fiksuoti medžių tvarkymo darbai, esantys privačioje trečiojo suinteresuoto asmens motinos teritorijoje.“.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundo nagrinėjimo metu neneigė, kad nurodytas nuotraukas turėjo, kad nuotraukose yra užfiksuotos ne jam priklausančios teritorijos, taip pat neneigė, kad minėtas nuotraukas jis pats pateikė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, todėl esminis klausimas priimant ginčijamą Inspekcijos sprendimą buvo nustatyti, kokiomis priemonėmis pareiškėjas užfiksavo nurodytose nuotraukose užfiksuotus ne jam priklausančios teritorijos vaizdus, o jau tuomet spręsti dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo.

Pažymi, kad ginčijamame Inspekcijos sprendime yra pažymėta, kad nagrinėdama kitą (2021 m. kovo 10 d.) trečiojo suinteresuoto asmens skundą, Inspekcija jau yra priėmusi 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 3R-772(2.13-1.E), kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas neįrodė, kad vykdydamas vaizdo stebėjimą jo šeimai priklausančiame sklype bei stebėdamas bendrojo naudojimo teritoriją, nestebi trečiojo asmens motinai priklausančios privačios teritorijos, kuria naudojasi ir trečiasis asmuo, todėl trečiojo asmens skundas šioje dalyje pripažintas pagrįstu. Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. 3R-772(2.13-1.E) taip pat nustatyta, kad vertinant skundo tyrimo metu surinktą informaciją ir pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas trimis įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdo bendrojo naudojimo teritorijos, kuria naudojasi trečiasis asmuo, vaizdo stebėjimą, nesant nei vienos iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens (vaizdo) duomenų tvarkymo sąlygos ir neinformuodamas duomenų subjektų, tokio vaizdo stebėjimo teisėtumą grįsdamas BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtimi, kuri negali būti taikoma, kai vaizdo stebėjimas yra nukreiptas į duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, todėl toks stebėjimas negali būti laikomas išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“.

Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija, priimdama 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, vadovavosi VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 24 d. raštu Nr. S-34864(14.1E) pateiktu 2006 m. sklypo planu, kuris pagal VĮ Registrų centro oficialų raštą nebuvo tikslintas („kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašyti pagal 2006 m. kovo 27 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Jokio papildomo kadastro duomenų tikslinimo žemės sklypui atlikta nebuvo. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame 2006 m. kovo 27 d. UAB ,,Korporacija matininkai“ bendro naudojimo teritorijos pažymėtos raide ,,C“). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro 2021 m. liepos 14 d. rašte Nr. S-81088(14.1E) pateikta informacija, kad A. Č. minimo (vaizdo kameromis stebimos) kiemo aikštelės yra išsidėsčiusios ir bendrojo naudojimo teritorijoje.

Nurodo, kad 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime Ryneš (C-212/13, ECLI:EU:C:2014:2428) ESTT nagrinėjo klausimą, ar į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje nustatytą išimtį patenka situacija, kai vaizdo stebėjimo sistema, kurią fizinis asmuo įrengė ant savo šeimos namo, siekdamas apsaugoti namo savininkų šeimos turtą, sveikatą ir gyvybę, daromi įrašai nuolatinio įrašymo įrenginyje, o šia sistema stebima ir viešoji erdvė. ESTT nurodė, kad tokios vaizdo sistemos naudojimas, ja taip pat stebint viešąją erdvę, nėra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrąją įtrauką, taigi tokiai veiklai taikytinos Direktyvos 95/46 nuostatos. ESTT pažymėjo, kad, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, Chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsauga reikalauja, jog nukrypimai nuo asmens duomenų apsaugos ir jos apribojimai neviršytų to, kas yra griežtai būtina (Sprendimo 28 punktas ir jame nurodyta ankstesnė ESTT praktika). ESTT nurodė, kad Direktyvos 95/46 nuostatas, kiek jomis, reglamentuojant asmens duomenų tvarkymą, gali būti keliamas pavojus pagrindinėms laisvėms, visų pirma teisei į privatų gyvenimą, būtina aiškinti atsižvelgiant į pagrindines teises, kurios yra įtrauktos į Chartiją (o Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje įtvirtinta nukrypstanti nuostata turi būti aiškinama griežtai (Sprendimo 29 punktas ir jame nurodyta ankstesnė ESTT praktika). Griežtą išimties aiškinimą, ESTT vertinimu, pagrindė ir pati Direktyvos 95/46 nuostatos formuluotė, pagal kurią iš Direktyvos 95/46 taikymo srities pašalintas duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant ne paprastai asmenine ar namų ūkio veikla, bet „tik“ asmenine ir namų ūkio veikla, todėl asmens duomenų tvarkymas patenka į nurodytą išimtį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje, o kiek vaizdo stebėjimas apima viešąją erdvę ir todėl yra nukreiptas į duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, jis negali būti laikomas išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“ (Sprendimo 30–31, 33 punktai). ESTT sprendime taip pat pažymėjo, kad Direktyvos 95/46 nuostatomis (7 straipsnio f punktu, 11 straipsnio 2 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies d ir g punktais) leidžiama atsižvelgti į duomenų valdytojo teisėtus interesus, kuriuos, visų pirma, sudaro asmens duomenų valdytojo ir jo šeimos turto, sveikatos ir gyvybės apsauga (Sprendimo 34 punktas). Taigi, šiame sprendime ESTT nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistemų, darant asmenų vaizdo įrašus, saugomus nuolatinio įrašymo įrenginyje, naudojimas yra laikomas asmens duomenų tvarkymu pagal Direktyvos 95/46 nuostatas ir, kai šia sistema bent iš dalies stebima viešoji erdvė, jis nepatenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje numatytą išimtį, tačiau pagal Direktyvos 95/46 nuostatas gali būti atsižvelgiama į teisėtus duomenų valdytojo interesus.

Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjo atžvilgiu netaikytina BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtis, o pareiškėjas laikytinas duomenų valdytoju, kuriam dėl jo vykdomo vaizdo stebėjimo, kuris peržengia jo privačios valdos ribas, taikytinos BDAR nuostatos.

Pažymi, kad pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, būtent duomenų valdytojas, kuris savo šeimos sklype jo paties nustatytais tikslais įsirengė 7 vaizdo stebėjimo kameras, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pareiškėjo atžvilgiu BDAR nuostatos yra taikomos ir jis yra jo vykdomo vaizdo stebėjimo metu surinktų asmens duomenų valdytojas, taip pat pareiškėjas pats Inspekcijai yra pateikęs eilę nuotraukų, kuriose yra užfiksuotas trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat Inspekcija yra gavusi jau du trečiojo suinteresuoto asmens skundus, prie kurių yra pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusi informacija, tai šiuo atveju pareiga įrodyti, kad tos nuotraukos padarytos ne pareiškėjo sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis, tenka būtent pareiškėjui. Juo labiau, kad Inspekcijos reikalaujamas įrodymo būdas – pateikti jo sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis padarytas nuotraukas – atitinka Inspekcijai suteiktą diskrecijos teisę pasirinkti tinkamiausias priemones aplinkybėms dėl trečiojo asmens skundžiamų pareiškėjo veiksmų, susijusių su galimu trečiojo suinteresuoto asmens privatumo pažeidimu, ištirti. Mano, kad būtent pareiškėjas, sąmoningai neteikdamas Inspekcijos prašomos informacijos, neleidžia Inspekcijai trečiajam suinteresuotam asmeniui įrodyti, kad jo privatumas nėra pažeidžiamas.

Teigia, kad pareiškėjo nurodoma LVAT praktika, suformuota nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, ir nurodoma teisės doktrina, kurioje aptariami klausimai nėra susiję su duomenų apsauga ar BDAR reikalavimais, nesudaro pagrindo keisti vertinimo dėl duomenų valdytojo pareigos sugebėti įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai.

Akcentuoja, kad būtent pareiškėjui, kaip duomenų valdytojui, taikoma pareiga įrodyti, kad jo turimos trečiojo asmens privačios valdos nuotraukos padarytos ne su jo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis.

Dėl ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalyko (pareiškėjo vykdomo vaizdo stebėjimo apimties) negalima laikyti konfidencialia informacija visų pirma dėl to, kad duomenų subjektas (trečiasis suinteresuotas asmuo) turi teisę įsitikinti, kad jis nėra stebimas ir kad Inspekcijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas vertinant skundo nagrinėjimo metu nustatytus faktus. Atsižvelgiant į tai, duomenų subjektui, pateikusiam skundą, Inspekcija negali neleisti susipažinti su skundo medžiaga, kuri gali daryti tiesioginę įtaką jo teisėms ir laisvėms. Nurodo, kad viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto tvarkymo sąlygų numato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai duomenis tvarkyti yra būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui (Inspekcijai) taikoma teisinė prievolė (ADTAĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Pastebi, kad vadovaujantis tuo pačiu teisiniu pagrindu, pareiškėjui taip pat buvo pateikta trečiojo suinteresuoto asmens skundo medžiaga, kuri apima atitinkamus trečiojo asmens (ir ne tik jo) asmens duomenis.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta išimtis nagrinėjamu atveju pareiškėjui negali būti taikoma, kadangi pareiškėjo vykdomas vaizdo stebėjimas yra nukreiptas ir į kitų asmenų privačią erdvę, todėl pareiškėjo vykdomas vaizdo stebėjimas neapsiriboja vien asmenine ar namų ūkio veikla, kaip numato BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtis.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas klausimas, ar pareiškėjas stebi savo privačią teritoriją ir kokiu būdu tai daro. Savaime suprantama, kad BDAR nuostatos nėra ir negali būti taikomos asmeniui, kuris išimtinai stebi tik savo privačią teritoriją. Šiuo atveju situacija visiškai kita, nes stebėdamas savo privačią teritoriją, pareiškėjas stebi ir kitų privačių asmenų (pareiškėjos ir jos mamos) teritoriją, tokiu būdu neteisėtai renka privačius asmenų duomenis ir naudoja juos neaišku kokiems tikslams.

Nurodo, pareiškėjo teiginiai, kad jis išimtinai stebi tik savo privačią teritoriją yra melagingi, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

Atkreipia dėmesį, kad aštuonias nuotraukas, kurios buvo pateiktos Inspekcijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos su 2021 m. kovo 9 d. skundu pateikė pats pareiškėjas. Ginčo dėl to nėra (pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, kaip ir neginčija fakto, kad analizuojamas nuotraukas turėjo). Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas ne tik turi galimybę, bet ir stebi (fotografuoja, filmuoja) privačią trečiojo suinteresuoto asmens ir jos šeimos teritoriją. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos nuotraukos Inspekcijai, kurias padarė pareiškėjas, parodo neteisėtus pareiškėjo veiksmus (neteisėtai vykdomą privačių asmenų stebėjimą ir duomenų rinkimą). Visiškai neaišku, kokią dar informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens ir jos šeimos privatų gyvenimą tokiu vykdomu neteisėtu stebėjimu yra užfiksavęs savo turima vaizdo stebėjimo įranga pareiškėjas.

Nurodo, kad kadangi iš esmės negali būti ginčo, jog pareiškėjas vykdo vaizdo stebėjimą, jis yra vaizdo stebėjimo metu surinktų asmens duomenų valdytojas, tai remiantis minėtu BDAR 5 straipsniu, pats pareiškėjas turi sugebėti įrodyti, kad laikomasi atskaitomybės principo. Šiuo atveju pareiškėjas to neįrodė ir net nebandė įrodinėti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Inspekcijai pareiškėjo darytas nuotraukas, pareiškėjas pripažino, kad šiomis nuotraukomis disponavo jis pats asmeniškai, o kad jos padarytos ne pareiškėjo ar ne jo sumontuota vaizdo stebėjimo įranga, paneigti pareiškėjas nesugebėjo, net nebandė to daryti. Mano, kad Inspekcija priėmė visiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nepažeisdama nei įrodymų vertinimo principo, nei tuo labiau įrodinėjimo.

Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymais pateikti pareiškėjo turimų vaizdo stebėjimų kamerų teritorinę apimtį, tačiau pareiškėjas tokių duomenų Inspekcijai niekada taip ir nepateikė. Mano, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas siekia nuslėpti informaciją.

Pažymi, kad Inspekcija pareiškėjo atžvilgiu yra priėmusi ir kitą sprendimą (2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 3R-772(2.13-1.E), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas trimis įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdo bendrojo naudojimo teritorijos, kuria naudojasi ir trečiasis suinteresuotas asmuo, vaizdo stebėjimą, nesant nei vienos iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens (vaizdo) duomenų tvarkymo sąlygos ir neinformuodamas duomenų subjektų. Mano, kad pareiškėjas tęstinį laikotarpį stebi trečiojo suinteresuoto asmens privatų gyvenimą.

Mano, kad pareiškėjui nenurodant, kas tariamai padarė analizuojamas nuotraukas, teisinė atsakomybė tenka pačiam pareiškėjui, todėl šiuo atveju net nesvarbu, nuotraukas padarė pareiškėjas ar kitas pareiškėjo dangstomas asmuo (nors iš įvykių sekos akivaizdu, jog tai pareiškėjo darbas).

Teigia, kad pareiškėjas neturi jokios teisės rinkti duomenų nei apie privatų trečiojo suinteresuoto asmens ir jos šeimos gyvenimą, nei apie žaidimo aikštelės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ar ją lankančius nepilnamečius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą iš esmės palaikė skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Inspekcijos atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš esmės tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo pareiškėjui pareikštas papeikimas už su trečiuoju suinteresuotu asmens susijusių duomenų neteisėtą tvarkymą ir nuspręsta pradėti administracinės baudos pareiškėjui skyrimo procedūrą už Inspekcijos nurodymo nesilaikymą ir prieigos prie duomenų nesuteikimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundžia sprendimo dalį dėl atsakomybės taikymo už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą (sprendimo 1-2 punktai).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 5 d. (registruota 2021 m. gegužės 11 d.) kreipėsi į Inspekciją su pareiškimu, kuriame nurodė, kad pareiškėjas vykdo neteisėtą trečiojo suinteresuoto asmens mamos valdomos privačios teritorijos ir privataus kiemo (kuriais disponuoja trečiasis suinteresuotas asmuo) stebėjimą, o kartu tokiu būdu neteisėtai stebi ir renka duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, jos privatų gyvenimą. Teigia, kad su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusią informaciją pareiškėjas renka naudodamasis telefonu (ar kita įranga), taip pat vaizdo stebėjimo kameromis, kurios įrengtos ant pareiškėjui priklausančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai A. Č. pateiktas aštuonias nuotraukas, kuriose, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, užfiksuotos jos mamai priklausančios teritorijos (kuriomis disponuoja trečiasis suinteresuotas asmuo). Nurodė, kad pridėtose nuotraukose užfiksuota: „1-oje nuotraukoje matosi V. M. valdoma nuomojama žemės sklypo dalis (privati teritorija); 2-oje nuotraukoje matosi V. M. privataus kiemo teritorija; 3-ioje nuotraukoje matosi V. M. privataus kiemo teritorija; 4-oje nuotraukoje, be V. M. valdomos žemės sklypo dalies taip pat matosi ir privati kito asmens, t. y. P. B. privati teritorija bei P. B. statiniai; 5-8 nuotraukose fiksuoti medžių tvarkymo darbai, esantys privačioje V. M. teritorijoje.“

Pareiškėjas Inspekcijai 2021 m. gegužės 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos nuotraukos darytos „pilietiško Klaipėdos rajono ar miesto gyventojo“, kurio tapatybės atskleisti negalintis, nes to žmogaus nepažįsta; kad prie pareiškimo pridėta ketvirtoji (panoraminė) nuotrauka daryta to paties nežinomo asmens telefonu nuo pareiškėjui priklausančio pastato. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant jo statinių, įrengtos griežtai laikantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto, kuris nustato, kad BDAR netaikomas, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla.

Inspekcija 2021 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2R-2961(2.13.Mr) pareiškėjui išsiuntė papildomus klausimus, prašydama nurodyti asmens, kuris padarė trečiojo suinteresuoto asmens valdomo sklypo nuotraukas, tapatybę bei kontaktinius duomenis, arba įrodyti, kad prie pareiškimo pridėtos nuotraukos nėra padarytos su jo įrengta vaizdo stebėjimo įranga ar kitomis pareiškėjo naudojamomis vaizdo fiksavimo priemonėmis.

Pareiškėjas 2021 m. birželio 14 d. rašte pakartojo, kad nuotraukas padaręs asmuo prašė neskelbti jo duomenų dėl galimo pažeidimą darančio asmens keršto, tačiau savo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis darytų nuotraukų nepateikė, prašydamas Inspekcijos vadovą „paaiškinti, ar nebus pažeistas jo privatumas ir saugumas, pateikus Inspekcijai prašomus kamerų vaizdus ir ant plano užnešus kamerų siekiamus vaizdus.“

Inspekcija ginčijamu 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 dalies 1 punktu, BDAR 58 straipsnio 2 dalies b ir i punktais, nusprendė trečiojo suinteresuoto asmens skundą pripažinti pagrįstu, pareikšti pareiškėjui papeikimą už su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusių duomenų neteisėtą tvarkymą. Taip pat nusprendė pradėti administracinės baudos pareiškėjui skyrimo procedūrą už Inspekcijos nurodymo nesilaikymą ir prieigos prie duomenų nesuteikimą. Inspekcija ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pakartotinai neįrodė, kad į jo vykdomo vaizdo stebėjimo lauką nepatenka trečiojo suinteresuoto asmens motinai priklausanti ir su trečiojo suinteresuotu asmeniu siejama privati teritorija, taip pat neįrodė, kad jo turėtos ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateiktos nuotraukos buvo padarytos ne jo įrengta vaizdo stebėjimo įranga, tokiu neveikimu nevykdydamas Inspekcijos jam duoto nurodymo, Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėtumo ir 2 dalyje nustatytą atskaitomybės principus, o nevykdydamas teisėtų Inspekcijos nurodymų, pakartotinai pažeidė BDAR 58 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjui pareikštas papeikimas ir pakartotinai taikyta atsakomybė pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktą.

Dėl Inspekcijos sprendime konstatuoto pažeidimo ir už jį pareikšto papeikimo

BDAR 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise (BDAR 4 str. 7 p.).

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra pripažintas duomenų valdytoju, nors „tiesiogiai iš nuotraukose užfiksuotų vaizdų, asmens (pareiškėjos) tapatybės nustatyti nėra galimybės, tačiau vertinant tai, kad šios nuotraukos padarytos ir pateiktos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai su tikslu apibūdinti pareiškėjos veiksmus, juo labiau. Kad A. Č. neneigia, kad nuotraukose užfiksuotos teritorijos siejamos su pareiškėjos šeimai priklausančia nuosavybe, darytina išvada, kad nuotraukose užfiksuoti vaizdai laikytini informacija apie pareiškėją, t. y. priskirtini su pareiškėja siejamų asmenų kategorijai“. BDAR 4 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, atvaizdą, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pažymėtina, kad pati pareiškėja skunde Inspekcijai nurodo, kad kito asmens duomenys galimai neteisėtai tvarkomi (jos mamos), tačiau be papildomų skundą Inspekcijai pateikusios asmens paaiškinimų, Inspekcija visgi konstatavo, jog tvarkomi pareiškėjos asmens duomenys. Tokia išvada neatitinka viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamo pagrįstumo reikalavimo. Iš trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijai pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti (prie Inspekcijos atsiliepimo į skundą priedas 392923142r-2962), jog jomis pirmiausia fiksuota laukymė, nukirsti ir supjaustyti medžiai, vienoje nuotraukoje tolumoje matosi galimai gyvenvietė, vienoje nuotraukoje matyti šulinys ir statinio šonas. Inspekcija nemotyvavo, kokiais būdais iš nurodytų nuotraukų objektyviam stebėtojui galima būtų identifikuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Vien tai, kad pats trečiasis suinteresuotas asmuo tai nurodo ar pareiškėjas to neneigia (arba teigia kitai institucijai rašytame skunde dėl kaimynės, to paties trečiojo suinteresuoto asmens), esant konfliktiškiems kaimynų santykiams, neatleidžia Inspekcijos nuo pareigos objektyviai pagrįsti sprendime formuluojamas išvadas.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad „neveikimu nevykdydamas Inspekcijos jam duoto nurodymo <...> A. Č. pažeidė <...> teisėtumo ir <...> atskaitomybės principus“. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje numatytas atskaitomybės principas susideda iš dviejų dalių: duomenų valdytojo atsakomybės užtikrinti savo veiklos atitiktį BDAR reikalavimams ir duomenų valdytojo gebėjimo įrodyti tą atitiktį priežiūros institucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Tad tik tinkamai nustačius, jog vyksta asmens duomenų tvarkymas ir konkretus asmuo laikytinas asmens duomenų tvarkytoju ar valdytoju, kyla duomenų valdytojui įrodinėjimo našta. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021; 2020 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020).

Papildomai pastebėtina, kad BDAR 24 straipsnyje yra įtvirtintos duomenų valdytojo atsakomybę reglamentuojančios nuostatos: atsižvelgdamas į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, taip pat į įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų ir galėtų įrodyti, kad duomenys tvarkomi laikantis šio reglamento. Tos priemonės prireikus peržiūrimos ir atnaujinamos (1 d.); kai tai proporcinga duomenų tvarkymo veiklos atžvilgiu, 1 dalyje nurodytos priemonės apima duomenų valdytojo įgyvendinamą atitinkamą duomenų apsaugos politiką (2 d.). BDAR 31 straipsnyje reglamentuojamas bendradarbiavimas su priežiūros institucija: duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas, taip pat, jei taikoma, jų atstovai, gavę prašymą bendradarbiauja su priežiūros institucija jai vykdant savo užduotis.

Pažymėtina, kad būtent duomenų valdytojas privalo įrodyti, jog asmens duomenys tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Kadangi teisinis reguliavimas, konkrečiai – BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas – suponuoja, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti tinkamą duomenų tvarkymą pagrindžiančius įrodymus, t. y. šį klausimą išsamiai reglamentuoja BDAR, pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, ir nurodoma teisės doktrina, kurioje aptariami klausimai yra susiję ne su duomenų apsauga ar BDAR reikalavimais, nesudaro pagrindo keisti vertinimo dėl duomenų valdytojo pareigos sugebėti įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisių. Inspekcija privalo, be kita ko, atlikti faktinių aplinkybių tyrimą, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą), nustatyti ne pavienes faktines aplinkybes, o juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normoms taikyti, taip pat ištirti ir įvertinti nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcijai buvo pateiktos aštuonios fotonuotraukų šviesokopijos. Iš nuotraukų matyti, jog jose užfiksuota teritorija, kurioje auga medžiai, stūkso krūmai, nukirsti medžiai. Nuotraukose ne pagrindiniame vaizde matyti individualūs namai, ketvirtoje nuotraukoje matosi neidentifikuota kiemo teritorija. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos su pareiškimu, kuriame nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galimai neteisėtai kerta medžius. Su pareiškimu pateikė penkias fotonuotraukas. Palyginus fotonuotraukas pateiktas su 2021 m. kovo 9 d. pareiškimu ir trečiojo suinteresuoto asmens fotonuotraukų šviesokopijas pateiktas Inspekcijai darytina išvada, kad jos tapačios, t. y. fotonuotraukose užfiksuota ta pati teritorija. Nėra ginčo, kad ginčo aštuonios fotonuotraukos yra padarytos mobiliuoju įrenginiu. Nuotraukas padaręs asmuo nėra nustatytas.

Inspekcija, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens skundo argumentus dėl galbūt neteisėto jo šeimos asmens duomenų rinkimo, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, susijusių su duomenų subjektu, fotonuotraukas padariusiu asmeniu, įrenginio, kuriuo fotonuotraukos padarytos, nustatymu. Nedetalizavo, kodėl byloje esant duomenų apie teritorijos bendrą kelių fizinių asmenų valdymą, kad nufotografuota teritorija yra tikrai priklausanti tik trečiojo suinteresuoto asmens šeimai, priėjo prie išvados, jog, pareiškėjas vykdė vaizdo stebėjimą trečiojo suinteresuoto asmens šeimai priklausančiame sklype, todėl pažeidė BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą atskaitomybės principą. Teismas, tikrindamas Inspekcijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, privalo, be kita ko, patikrinti jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimams. Teismas daro išvadą, kad ginčijamame Inspekcijos sprendime nėra išdėstytos aplinkybės ir nenurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kurie atsakovo buvo vertinami kaip BDAR 5 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Todėl, nors atsakovas ginčijamame sprendime ir nurodo, kad pareiškėjas vykdė trečiojo suinteresuoto asmens motinos teritorijos stebėjimą, tačiau visiškai lieka neaišku šiam ginčui svarbios aplinkybės – kada konkrečiai ir kokiu būdu ir kokiais veiksmais pareiškėjas vykdė trečiojo suinteresuoto asmens teritorijos vaizdo stebėjimą, rinko duomenis būtent apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Taip pat iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, ar pareiškėjas tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens A. P. duomenis ir ar apskritai tvarkė asmens duomenis, kurie leistų identifikuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį, jei šis to neteigtų. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ankstesnis Inspekcijos sprendimas dėl vaizdo kameromis vykdyto stebėjimo, neduoda savaime pagrindo išvadai apie tolesnį vykdomą stebėjimą, kai pagrindiniai įrodymai – 8 fotonuotraukos – vizualiai (be papildomų specialių žinių) nėra darytos tuo pačiu įrenginiu kaip ankstesnio sprendimo metu fiksuota.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nagrinėjamoje byloje, kai atsakovas nėra išdėstęs ir nustatęs konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriais yra pažeidžiamos BDAR 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, be to, nėra įmanoma net nustatyti, ar apskritai konkrečiu atveju yra taikomos BDAR nuostatos, nes nėra aišku, ar nagrinėjamu atveju vyko duomenų tvarkymas BDAR 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, pagal kurį duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog jo atžvilgiu turėtų būti taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtis. Pirmiausia pažymėtina, kad BDAR taikymo išimtis svarstytina, kai nustatoma, jog fizinio asmens atlikti veiksmai atitinka asmens duomenų tvarkymą ar valdymą. Teismas pažymi, jog pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti BDAR 2 straipsnio 2 dalies c išimtimi, turi pateikti Inspekcijai duomenis, jog jo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios stebėdamos daro asmenų vaizdo įrašus, yra naudojamos išskirtinai tik asmenine ar namų ūkio veikla.

Byloje nustatyta, jog Inspekcija ankstesnio tyrimo metu (pagal trečiojo suinteresuoto asmens 2021-03-10 skundą dėl vaizdo fiksavimo) 2021 m. rugpjūčio mėn. sprendimu yra nustačiusi, jog pareiškėjas savo ūkio valdoje įsirengė septynias vaizdo stebėjimo kameras. Tačiau tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi iš nagrinėjimo dalyką sudarančių 8 nuotraukų matyti, kad jos nėra darytos stacionarių vaizdo fiksavimo įrenginių. Tokios išvados nepadarė ir Inspekcija. Byloje pateiktos ankstesnio tyrimo vaizdo fiksavimo įrenginio nuotraukos vizualiai skirtingos nuo aptariamų šiame skundžiamame sprendime, todėl logiškai nesusietos Inspekcijos išvados apie tai, kad ankstesnio tyrimo metu nustatyta pareiškėjo naudojama stacionari vaizdo fiksavimo įranga, su išvadomis apie asmens duomenų tvarkymą pagal 2021-05-05 skundą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas iš esmės tenkintinas, naikinant skundžiamą sprendimą (ABTĮ 91 str. 2 d.). Teismas daro išvadą, jog Inspekcijos sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, pagrįstu objektyviais ir išsamiai ištirtais įrodymais, padarius nuoseklias ir neprieštaringas išvadas. Pripažinus, jog skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas nėra pagrįstas ir teisėtas, naikintina ir skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriuo pareikštas pareiškėjui papeikimas už su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusių duomenų neteisėtą tvarkymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pareiškėjas buvo atstovaujamas pagal 2021 m. gruodžio 3 d. atstovavimo sutartį įgalioto advokato Vaidoto Rutavičiaus. 2022 m. sausio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2021 m. gruodžio 30 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 848397 už skundo parengimą (1 000 Eur). Pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. IV ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. II ketvirčio – 1 566,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 916 Eur).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas ir į Rekomendacijoje nustatytus rekomenduojamas priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, prašymas tenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 1 022,50 eurų (1 000 + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens interesas byloje yra priešingas nei pareiškėjo, tenkinus pareiškėjo skundą, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo A. Č. skundą.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 3R-999 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus.

Patenkinti pareiškėjo A. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 1 022,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė Iveta Pelienė Violeta Petkevičienė