Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Akcentuoja, jog Inspekcija privalėjo patvirtinti pareiškėjui, kad iš jo gautos informacijos neatskleis tretiesiems asmenims, tačiau nei viename rašte to nepatvirtino, kas pareiškėjui sukėlė nepasitikėjimą dėl jo pateikiamos ir / ar pateiktinos informacijos konfidencialumo.

Inspekcija pripažįsta, kad rengiant Inspekcijos Sprendimo tekstą, o būtent įrašant pareiškėjo asmens kodą, buvo padaryta techninė klaida, tačiau mano, kad minėta techninė klaida negali turėti esminės įtakos vykdyti administracinį sprendimą, kadangi pareiškėjas teismui skųsdamas minėtame sprendime pateiktą informaciją ir pats pripažįsta, kad Inspekcijos sprendimas priimtas būtent jo atžvilgiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde nurodyta klaida neturi esminės įtakos vykdyti Inspekcijos sprendimą, taip pat, kad klaidos ištaisymas nepakeičia nurodyto Sprendimo turinio iš esmės, Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-781 (2.13-1 .E) „Dėl klaidos ištaisymo Inspekcijos Sprendime ir apie tai pateikiant minėtą sprendimą 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 2R-4163(2.13.Mr) informavo pareiškėją.

Pažymi, kad Inspekcija Sprendime negalėjo tirti aplinkybės, ar skundo dalykas patenka į BDAR taikymo sritį, nes pareiškėjas neatsakinėjo į Inspekcijos klausimus, būtent todėl pareiškėjo atžvilgiu ir buvo pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra. Pradėdama baudos skyrimo procedūrą pagal BDAR, Inspekcija griežtai laikėsi Inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E), (toliau – ir Tvarkos aprašas) 27 punkto reikalavimų.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Tvarkos aprašo 27 punkto nuostatos pagrįstumą patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-796-789/2020. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymi, kad: „Inspekcija nutraukė pareiškėjos skundų nagrinėjimą Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. todėl, kad skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai. Teismas pažymi, kad pagal įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Inspekcija atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja skundus Inspekcijai teikė dėl jos galimai pažeistų teisių dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galimai fiksuoja jos privačią erdvę. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pareiškėjos skundų nagrinėjimą nutraukti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Teismas pažymi, kad, jeigu nustatoma, kad tretieji suinteresuotieji asmenys neriboja pareiškėjos teisės į privatų gyvenimą, Inspekcija turi iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundus ir dėl jų priimti atitinkamą (-us) individualų (-ius) administracinį (-ius) aktą (-us).“.

Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ir ADTAĮ) 17 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Inspekcijai kyla prievolė su skundo tyrimu susijusią medžiagą pateikti tikrinamam asmeniui, pareiškėjui, skundžiamam asmeniui ir pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją. Inspekcija, atsakydama pareiškėjui į klausimus, siejamus su jo asmens duomenų teikimu tretiesiems asmenims, 2021 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 2R-1980(2.13. Mr) pacitavo šią ADTAĮ nuostatą. Inspekcija, pradėdama tirti skundą, negali skundžiamam asmeniui patvirtinti, kad iš jo gautos informacijos neatskleis ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims.

Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas Inspekcijos sprendimą ir neatsakymą į pareiškėjo klausimus 2021 m. birželio 15 d. skundu jau skundė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai (toliau – ir Seimo kontrolierius), kuriai Inspekcija pateikė susirašinėjimo su pareiškėju kopijas. Seimo kontrolierius Inspekcijos veiksmuose pažeidimo nenustatė.

Inspekcija atsakė į visus pareiškėjo Inspekcijai teiktus klausimus (tai įrodo pridedamas susirašinėjimas, ypač akivaizdžiai tai parodo Inspekcijos 2021 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 2R-2352(2.13.Mr), kurio pareiškėjas prie savo skundo teismui nepridėjo). Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Inspekcijos atsakymai neatitiko pareiškėjo nuomonės, savaime nereiškia, kad Inspekcija neatsakė į jo pateiktus klausimus. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjo raštuose nuolat keliamas klausimas - „ar Inspekcija pripažįsta <...>“ - formuluojamas netinkamai, nes Inspekcijai nėra pareigos kažką pripažinti ar nepripažinti, Inspekcija savo atsakymuose pareiškėjui nurodė, kad nagrinėdama skundus Inspekcija vadovaujasi galiojančiais teisės aktais bei oficialiais informacijos šaltiniais.

Kartu pažymi, kad Inspekcija per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 29 d., kai pareiškėjui, kaip skundžiamam asmeniui, buvo pateiktas standartinis nurodymas (kokie teikiami kiekvienam vaizdo stebėjimu skundžiamam fiziniam asmeniui) pateikti informaciją, iki skundžiamo Inspekcijos sprendimo priėmimo – 2021 m. birželio 7 d., iš pareiškėjo gavo 9 raštus su įvairiais klausimais ir pretenzijomis. Akcentuoja, jog Inspekcija laiku ir išsamiai atsakė į visus pareiškėjo raštus, pareiškėjas nepagrįstai grindžia savo neveikimą Inspekcijos vengimu atsakyti į jo pateiktus klausimus.

Atkreipia dėmesį į tai, jog tiek tyčia, tiek ir aplaidumas (ar neatsargumas) priskirtini tik aplinkybėms, turinčioms įtakos priimant sprendimą dėl baudos skyrimo, tačiau nei vienas iš šių veiksnių nepanaikina pareiškėjui nustatyto pažeidimo - priežiūros institucijos nurodymo nesilaikymo - sudėties.

Atkreipia dėmesį į tai, kad esant skundui dėl kaimynų vykdomo vaizdo stebėjimo Inspekcija skundžiamam asmeniui siunčia standartinį klausimų rinkinį su nežymiais pataisymais, pritaikytais konkrečiai situacijai. Toks standartinis klausimų rinkinys, į kurį jau keletą metų skundžiami asmenys sugeba atsakyti iš pirmo karto (neatsižvelgiant į tai, kur vaizdo stebėjimas vykdomas, ar tik jų privačioje teritorijoje, ar išeina už jos ribų, ar visai nevykdomas), pareiškėjui buvo pateiktas Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. nurodymu Nr. 2R-1495(2.13.Mr). Šiame nurodyme pateikta ši formuluotė: „Prašome pateikti teritorijos, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, planą su jame pažymėtomis vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo vietomis, kartu pažymint Jums nuosavybės teise priklausančią teritoriją (pageidautina, kad Jūsų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros būtų pažymėtos pridėta žemės sklypo plane, nurodant vaizdo stebėjimo kryptį)“. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad su pareiškėju buvo susirašinėjama lietuvių kalba, Inspekcijai nekilo abejonių, kad žodis „pageidautina“ nereiškia prievolės, o kaip tik suteikia teisę alternatyvai, todėl pareiškėjo argumentas dėl pakeistos Inspekcijos pozicijos yra nesuprantamas. Pabrėžia ir tai, kad Inspekcija pageidavo, kad pareiškėjas vaizdo kamerų išdėstymo planą pateiktų ant oficialiai iš VĮ Registrų centro, o ne iš jį skundusio asmens, gauto sklypo plano.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 10 d. Inspekcija gavo A. P. 2021 m. kovo 10 d. skundą, nurodyta, kad pareiškėja yra faktinė jos mamos (V. M.) iš valstybės nuomojamos žemės sklypo dalies ir pastatų naudotoja. Pareiškėja teigia, kad žemės sklypą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu valdo P. B. (nuosavybės pagrindais), o jos mama ir A. Č. šeima nuomos pagrindu. Pareiškėja skunde nurodė, kad apie nurodytame sklype A. Č. vykdomą jos filmavimą sužinojo iš Inspekcijos raštų, kurie buvo siunčiami tiriant A. Č. skundus pareiškėjos atžvilgiu.

Inspekcija 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2R-1495(2.13.Mr), elektroninu paštu A. Č. pateikė nurodymą pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą, prašydama atsakyti iki 2021 m. balandžio 19 d. Šiame nurodyme pareiškėjas A. Č. buvo informuotas, kad Inspekcijos nurodymo nesilaikymas arba prieigos galimybės nesuteikimas pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį, užtraukia atsakomybę, numatytą BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte.

2021 m. balandžio 2 d. iš A. Č. gavo du elektroninius pranešimus, tačiau juose nebuvo atsakymų į didžiąją dalį Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte pateiktų klausimų. Be to, 2021 m. balandžio 2 d. elektroniniu pranešimu pateiktame 2021 m. balandžio 1 d. rašte A. Č. patvirtino, kad sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimą vykdo ir pateikė sklypo planą, t. y. atsakėte į Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte pateikto pirmo klausimo dalį, tačiau nepateikė kitos Inspekcijos reikalaujamos informacijos, t. y. neatsakė: ar vykdo (vykdė) vaizdo stebėjimą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis; kiek yra įrengęs vaizdo stebėjimo kamerų, kuriomis vykdo (vykdė) vaizdo stebėjimą, ir kur konkrečiai jos yra įrengtos bei nepateikė teritorijos, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, plano su jame pažymėtomis vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo vietomis, kartu pažymint jam nuosavybės teise priklausančią teritoriją (Inspekcija nurodė, kad: „pageidautina, kad pareiškėjo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros būtų pažymėtos pridėta žemės sklypo plane, nurodant vaizdo stebėjimo kryptį“). Tuo pačiu prašė informuoti, jog jei nevykdo stebėjimo, turėtų paaiškinti, kokia įranga naudojantis yra padarytos prie skundo pridėtos nuotraukos.

2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2R-1778(2.13.Mr) Inspekcija pakartotinai pareiškėjui nurodė iki 2021 m. balandžio 26 d. raštu detaliai atsakyti į Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte pateiktus klausimus.

2021 m. balandžio 12 d. gavo A. Č. elektroninį pranešimą, kuriuo minėtas asmuo pateikė Inspekcijai devynis klausimus, tačiau nepateikė Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. raštu prašytos informacijos.

Inspekcija 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 2R-1980(2.13.Mr) A. Č. nurodė, kad iki 2021 m. gegužės 5 d. nesulaukusi atsakymo į Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašte pateiktus klausimus, Inspekcija pradės administracinės baudos skyrimo procedūrą.

Inspekcija 2021 m. gegužės 5 d. gavo A. Č. elektroninį laišką, kuriuo jis išreiškė savo nepasitenkinimą Inspekcijos veiksmais, tiriant ankstesnius jo skundus, bei savo nuogąstavimus dėl to, kad jam pateikus informaciją apie vaizdo kamerų įrengimo vietas, ši informacija gali būti atskleista tretiesiems asmenims.

Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad A. Č. nepateikė ir atsisakė pateikti Inspekcijos nurodymu nustatytą informaciją, pradėjo administracinės baudos skyrimo pagal BDAR 83 straipsnį procedūrą ir 2021 m. gegužės 10 d. raštu dėl siūlymo skirti baudą Nr. 2R-2351(2.13.Mr.) A. Č. išsiuntė prašymą pateikti Inspekcijai informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį.

Inspekcija pareiškėjo A. Č. atsakymą į Inspekcijos 2020 m. kovo 29 d. rašte pateiktus klausimus gavo 2021 m. gegužės 31 d., t. y. praėjus 41 kalendorinei dienai nuo Inspekcijos nurodyto atsakymo termino. Į kitus Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. rašto klausimus pareiškėjas Inspekcijai neatsakė, kadangi, pareiškėjo teigimu, į jo vykdomo vaizdo stebėjimo lauką nepatenka ne jam priklausanti teritorija; taip pat nepateikė jo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis darytų nuotraukų, nors to buvo prašoma minėtu Inspekcijos raštu.

2021 m. birželio 7 d. Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė, priėmė ginčijamą Sprendimą ir paskyrė pareiškėjui 321 Eur administracinę baudą.

ADTAĮ 7 straipsnyje yra numatyta, kad Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise.

Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas). To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų, numatytų BDAR 6 straipsnyje.

BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

Inspekcija siekė atlikti tikrinimą kaip jai BDAR 57 straipsnio 1 dalies a ir h punktuose nustatytą užduotį, Inspekcija kreipėsi į pareiškėją su nurodymu pateikti visą Inspekcijos patikrinimui reikalingą informaciją, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, į pakartotinius Inspekcijos prašymus nereagavo.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas pagal BDAR 58 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą priežiūros institucijai nurodyti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją, tačiau tos pareigos neįvykdė, todėl Institucija pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį, kuriuoje įtvirtinta, kad pažeidus išvardytas nuostatas, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė: e) jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nesilaikė Institucijos nurodymų pateikti reikalaujamą informaciją, nors tokia pareigą pagal BDAR turėjo, todėl teismo vertinimu, Sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta administracinė bauda yra pagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcijos Sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu vien dėl to, kad klaidingai nurodytas pareiškėjo asmens kodas.