- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- 2-2730-1173/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42736-2021-0-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Ieškovas
- Žygimantui A, Ž. A. G.
- Atsakovas
- K. K., Panevėžio mokymo centro, F. B., R. M., J. M., A. M., (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Inga Radinienė, Jonas Povilionis, Manvydas Šivickas
- Kategorijos
- 2.1.15.3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. A. G. ieškinį atsakovams F. B., K. K., R. M., J. M., A. M., (duomenys neskelbtini) mokymo centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Patikslintu ieškiniu prašoma: 1) priteisti ieškovui iš atsakovų 7 000 Eur neturtinę žalą tokiomis dalimis: iš atsakovo F. B. – 2333 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovo K. K. – 2333 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovo R. M. – 2333 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, neturtinės žalos sumą – 2333 Eur priteisti iš R. M. tėvų J. M., A. M. ir ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) mokymo centro solidariai; 2) priteisti iš atsakovų F. B., K. K., R. M., J. M., A. M. ir (duomenys neskelbtini) mokymo centro visas ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje nurodoma:
Šalies argumentai
1.1. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu konstatuota, kad nėra ginčo, jog Ž. A. G. dėl 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas dėl brutualių ir nusikalstamų atsakovų veiksmų, kurie kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, patyrė neturtinę žalą. Atsakovai F. B., K. K., R. M. veikdami kartu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė Ž. A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos ir kairiojo žasto minkštųjų audinių sumušimas. Nukentėjusiojo medicinos dokumentų išraše konstatuota, kad Ž. A. G. nustatyta diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, smegenų sukrėtimas. Dėl įžūlių, neteisėtų, nusikalstamų atsakovų veiksmų Ž. A. G. patyrė neturtinę žalą, susijusią su fizinio skausmo išgyvenimu, fizinės asmens sveikatos sužalojamais ir jų padariniais, o taip pat dvasinio pobūdžio asmens išgyvenimus ir nepatogumus.
1.2. Po 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio metu patirtų galvos sužalojimų, galvos smegenų sukrėtimo, kūno sužalojimų, Ž. A. G. gydėsi ambulatoriškai, lankėsi pas gydytojus ir buvo jų prižiūrimas. Po atlikto gydymo ilgą laiką (t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams po įvykio) vis dar buvo jaučiami įvykio padariniai – galvos skausmas. Ž. A. G. dėl įžūlaus atsakovų elgesio viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokymo centre, patyrė pažeminimą, gilius emocinius išgyvenimus, sutriko Ž. A. G. mokymosi procesas. Ž. A. G. po įvykio laikotarpiu nuo 2021-12-10 iki 2022 metų balandžio mėnesio buvo ugdomas nuotoliniu būdu, kadangi ugdymo įstaigos lankymas ir tiesioginis mokymasis ugdymo įstaigoje, kurią lankė kaltinamieji, kėlė didelį nerimą, baimę. Siekiant išvengti emocinių išgyvenimų, Ž. A. G. mokėsi nuotoliniu būdu, kas apsunkino žinių įsisavinimą, turėjo neigiamos įtakos ugdymo rezultatams. Dėl patirtų psichologinių išgyvenimų Ž. A. G. tapo labai uždaras, mažai bendraujantis su aplinkiniais ir artimaisiais, daug laiko praleisdavo vienas savo kambaryje, jautėsi psichologiniai išgyvenimai, savivertės sumažėjimas, nerimas, apatija aplinkai, miego ir poilsio sutrikimai. Ž. A. G. prarado buvusį aktyvumą, bendruomeniškumą, tapo lengvai pažeidžiamas, uždaras. Ž. A. G. buvo teikiama psichologo pagalba, jis lankėsi Bendruomeniniuose šeimos namuose, tačiau psichologo paslaugos teigiamų rezultatų nedavė. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio Ž. A. G. buvo priverstas pakeisti ugdymo įstaigą ir toliau tęsė mokymąsi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokykloje. 2021-12-09 įvykio metu patirta trauma turėjo įtakos ne tik fizinei nukentėjusiojo sveikatai, tačiau asmenybei, jos raidai, psichologinei asmens būklei ir tolimesniam asmens gyvenimui.
1.3. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta ir tai, kad po įvykio atsakovai gąsdino, jog nukentėjusysis nesikreiptų į teisėsaugos institucijas, rodė aiškią netoleranciją nukentėjusiajam, neatsiprašė jo ir nesigailėjo dėl padarytų veiksmų.
1.4. Ž. A. G. patirtą neturtinę žalą 2021-12-09 įvykio metu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo vertina 7 000 Eur suma. Atsakovai F. B., K. K., R. M. veikė vieninga tyčia, todėl neturtinės žalos dydis 7 000 Eur priteisintas iš kiekvieno lygiomis dalimis, atsižvelgiant į R. M. civilinės atsakomybės ypatumus.
1.5. Visi atsakovai F. B., K. K., R. M. buvo (duomenys neskelbtini) mokymo centro (įvykio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) žemės ūkio skyriaus) mokiniai, nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. žalos padarymo metu K. K. buvo 17 metų amžiaus, šiuo metu pilnametis, F. B. buvo 18 metų amžiaus, R. M. buvo 15 metų amžiaus. Taigi F. B. ir K. K. yra savarankiški civilinės atsakomybės subjektai, tuo tarpu už R. M. veiksmus, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi už R. M. padarytą žalą yra atsakingi taip pat ir jo tėvai bei ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini) mokymo centras.
1.6. Atsakovas (duomenys neskelbtini) mokymo centras neužtikrino, kad ugdytiniai, Ž. A. G., pamokų ir pertraukų metu būtų saugus, t. y. netikrino ir nekontroliavo kitų ugdytinių, tame tarpe R. M., F. B., K. K. veiksmų, šių ugdytinių neprižiūrėjo, neužtikrino kitiems ugdytiniams sveikų ir saugių ugdymo sąlygų. Atsakovas (duomenys neskelbtini) mokymo centras, būdamas profesionalia vaikų auklėjimo ir mokymo institucija, privalėjo visiškai užtikrinti, kad nekiltų mokinių konfliktai, nekiltų jokių prielaidų žalai kilti, užtikrinti pakankamą mokinių stebėjimą, iš anksto numatyti galimą žalos kilimą ir užkirsti jai kelią, kadangi atsakovo, kaip įstaigos tikslas yra realiai užtikrinti jam perduotų vaikų saugumą bei rūpintis, kad dėl jų veiksmų nekils pavojus kitų vaikų saugumui ir sveikatai. Šio delikto prasme atsakovės (duomenys neskelbtini) mokymo centro kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovė neužtikrino saugaus mokinių elgesio pamokos ir pertraukos metu, kas nulėmė žalos padarymą. Taigi, neteisėtas atsakovo (duomenys neskelbtini) mokymo centro neveikimas bei priežastinis ryšys su atsiradusia žala, yra pagrįsti faktiniais duomenimis, kurie konstatuoti Panevėžio apylinkės teismo 2022-11-09 bei Panevėžio apygardos teismo 2023-02-21 nuosprendžiuose.
Motyvuojamoji dalis
1.7. R. M. tėvų kaltė šiuo atveju preziumuojama ir jiems tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, t. y. įrodyti, kad jų sūnus buvo auklėjamas tinkamai ir sūnaus elgesys tam tikroje situacijoje buvo tinkamas. Atkreiptinas dėmesys, jog R. M. veiksmai buvo tyčiniai, sąmoningi, nukreipti padaryti Ž. A. G. sužalojimus.
2. Atsakovas (duomenys neskelbtini) mokymo centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Atsiliepime nurodė:
2.1. Mokykla, kaip mokymosi įstaiga, gali būti iš dalies atsakinga už vaikų padarytą žalą kitiems vaikams, jei ieškovas (nukentėjusysis) įrodo mokyklos kaltę. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai CK 6.246 str. l d. Mokymo įstaigos atsakomybė gali būti tik tada, kai yra netinkamas mokyklos pareigų vykdymas, todėl šioje byloje ieškovas turi įrodyti mokymosi įstaigos kokį tai aplaidumą, kokį tai pareigų neatlikimą, t. y. ar neteisėtą veikimą ar neteisėta neveikimą.
2.2. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas numato, kad mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą. Pažymi, kad incidentas įvyko vyrų tualete, pamokos metu. Niekur nėra nurodyta, kad mokytojas mokinį lydėtų pamokos metu į tualetą. Taip pat incidentas vyko per pamoką, kurią vedė A. B., nukentėjusiojo giminaitė (močiutė). Ji taip pat dirbo soc. pedagoge. Soc. pedagogo pareiga užtikrinti mokinių saugumą mokykloje, mokyklos teritorijoje, informuoti vadovus apie netinkamą elgesį, inicijuoti Vaiko gerovės posėdžius dėl kylančių grėsmių. Į įvykusį įvykį buvo sureaguota. Gautas mokytojos pranešimas, iškviesta policija ir greitoji medicininė pagalba. Vaiko gerovės posėdžio metu priimti sprendimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokykla ėmėsi visų priemonių vaiko gerovei užtikrinti, todėl nėra priežastinio ryšio tarp mokymosi įstaigos tinkamo pareigų atlikimo ir žalos.
2.3. Vien tai, kad vaikas buvo mokymosi įstaigoje dar nelemia visiškos kaltės, būtina peržiūrėti ne tik mokyklos ne/aplaidumą, ne/veikimą ar pareigų ne/atlikimą, bet ir vaikų dalyvavusių muštynėse elgesį. Vaikai į mokymosi įstaigą atėjo jau su savo įpročiais, nuostatomis, įgeidžiais ir t.t., todėl kalbėti vien tik apie mokyklos atsakomybę, nebūtų teisinga. Mokykla nėra perauklėjimo įstaiga, todėl nenustačius mokyklos aplaidumo ar pareigų neatlikimo, ieškinys mokyklos atžvilgiu atmestinas.
2.4. Šioje byloje būtina remtis Švietimo įstatymo nuostatomis, būtent Lietuvos Respublikos Šveitimo įstatymo 46 str.: Mokinys privalo: 1) sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; 2) lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, ieškovas savo ieškinį grindžia baudžiamojoje byloje nustatytais faktais, kurioje nustatyta, kad muštynės įvyko pamokos metu tualete. Todėl kyla klausimas, ką nukentėjusysis veikė tualete iš karto po pertraukos, kodėl jis nėjo į pamoką. Suprantama, kad galimai prisireikė į tualetą, tačiau tam ir yra skirtos pertraukos. Jokiu būdu nepateisinamas elgesys smurtavusiu mokinių, nes jie taip pat nebuvo pamokoje, nors turėjo būti. Mokytojai, kai tik baigiasi pertrauka, privalo eiti į klases ir mokyti mokymo dalykus. Mokytojai privalo būti klasėje, o ne prižiūrėti ką mokiniai veikia pamokos metu tualete. Todėl šiuo atveju būtina analizuoti pačių mokinių elgesį bei koks buvo tėvų auklėjimas.
2.5. Žala nukentėjusiajam padaryta dėl netinkamo tėvų auklėjimo, todėl būtina taikyti CK 6.253 str. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios gintis, savigynos. Šio įstatymo 5 punktas nurodo, kad veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Jei pats nukentėjusysis butų laikęsis švietimo įstatymo, mokyklos ir mokinio sutarties, mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, jis nebūtų mokykloje nukentėjęs. Jei ieškovas per pamoką būtų sėdėjęs pamokoje ir uoliai klausęsis mokytojos, jo niekas pamokos metu nebūtu sumušę, todėl konstatuotina, kad yra ir pačio nukentėjusiojo neleistinų veiksmų, dėl ko atsirado žala. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Todėl kai pats nukentėjusysis nesilaikė mokyklos taisyklių, manytina netenka teisės reikalauti atlyginti žalą iš mokymosi įstaigos. Mokinys privalo sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų. Mokiniai privalo gerai žinoti ir laikytis mokyklos nuostatų, moksleivio elgesio taisyklių ir būti drausmingi. Viena iš tėvų pareigų yra ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį.
2.6. Visi (ieškovas ir atsakovai) buvo pasirašytinai supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis mokyklos erdvėse, paaiškinant, kaip reikia elgtis pamokų, pertraukų metu bei mokyklos erdvėse. Pažymėtina, kad visur ir visada elgtis taip, kad nepakenktų nepilnamečio vaiko interesams, privalo ne tik švietimo įstaigos, bet ir vaikų tėvai, auklėdami savo vaikus, kurie lanko šias įstaigas. Todėl konstatuotina, mokykla ėmėsi visų galimu priemonių panašiems atvejams išvengti.
2.7. Mokinys įsipareigoja mokytis pagal mokymo planą ir Sutarties I skyriuje nurodytus profesinio mokymo programos ar jos modulio (-ių) reikalavimus, < >, laikytis Profesinio mokymo teikėjo įstaigos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų (vidaus tvarkos ir elgesio taisyklių, bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių ar kt.) nuostatų (taisyklių 2.1, 2.3 punktų reikalavimai). Mokinys privalo klausyti ir nepriekaištingai vykdyti mokyklos vadovų, mokytojų ir kitų Centro darbuotojų nurodymus ir reikalavimus (3.2 p.) Centre ir už jo ribų būti mandagiems, drausmingiems, sąžiningiems ir kultūringiems; nevartoti necenzūrinių žodžių, gerbti mokytojus, bendramokslius, kitus mokyklos darbuotojus, tėvus, vyresniuosius ir bendraamžius (3.3 p.), laiku ateiti į pamokas. (3.4 p.). Nesityčioti, nesmurtauti, nenaudoti fizinės ir psichologinės prievartos (3.5 p.).
2.8. Paminėtų taisyklių, nuostatų tiek ieškovas, tiek atsakovai nesilaikė arba laikėsi minimaliai. Visų (ieškovo ir atsakovų) įprotis buvo vėluoti į pamokas bent 10 minučių. Tai sutarties ir taisyklių nesilaikymas. Dėl vėlavimo mokykla ne kartą įspėjo mokinius, kalbėjosi su tėvais, tačiau apčiuopiamų rezultatų nedavė. Kaip minėta, mokykla nėra perauklėjimo įstaiga, todėl dėl netinkamo vaikų elgesio pirmiausiai yra atsakingi tėvai. Mokykla galėtų būti iš dalies atsakinga, jei būtų kažko nepadariusi, kažko neatlikusi, todėl ieškinys mokyklos atžvilgiu atmestinas.
3. Ieškovas Ž. A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl įvykio mokykloje patyrė neturtinę žalą. Įvykis įvyko mokykloje, apie 11 val., pamoka jau buvo prasidėjusi. Su R. M., K. K. jokių santykių nebuvo, tik mokėsi vienoje mokykloje. Nebuvo draugai. Iki įvykio buvo nesutarimų, buvo apsižodžiavę, jie kabinėdavosi. Tai buvo nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio. Vienuoliktoje klasėje irgi grasindavo. Apie tai buvo sakęs mamai, senelei. Mokykloje apie tai sakė A. B.. Visi žinojo apie nesutarimus, mokyklos direktorius žinojo. Visi žinojo apie tą situaciją, nes rengė posėdžius. 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo kalbėta su K. K., po to buvo kalbėta su R.M. ir su F.B. Įvykio dieną vyko apdailos pamoka. Pamokos metu jis nuėjo į tualetą ir ten viskas įvyko. Atsakovai jau buvo tualete, apipylė jį vandeniu. Jį griebė R. M., po to K. K. parvertė, F. B. irgi trenkė. Po to išėjo matematikos mokytoja ir paklausė, ką darot. Iš mokyklos jį išvežė į ligoninę. Ligoninėje negulėjo, apžiūrėjo, suleido vaistų ir paleido tą pačią. Jam buvo galvos sutrenkimas. Jautė fizinį skausmą. Fizinį skausmą jautė apie savaitę – pusantros, nuo pat pirmos dienos skaudėjo galvą, šoną, pilvo sritį. Po įvykio mokyklos nelankė, mokėsi nuotoliniu būdu. Lankė visas pamokas, kurios buvo įkeltos, jų nepraleido. Mano, kad dėl jo saugumo buvo nuotolinis mokymas. Įvykis įvyko gruodžio 9 d., o jam nuotolinis mokymas buvo iki mokslo metų pabaigos. Po to įvykio dažnai atsibusdavo naktimis, skaudėdavo galvą. Dar ir dabar prisimena įvykį, naktimis sapnuoja. Atsakovai iki šiol jo neatsiprašė. Lankėsi pas psichologą, norėjo pamiršti įvykį. Psichologas padėjo. Pas psichologą lankėsi nuo 2022 m., apie metus laiko. Gali būti, kad psichologo konsultacijos pirmą kartą suteiktos 2021 m. gruodžio 20 d.. 2023 m. vasarą baigė lankytis pas psichologą, eidavo 1, 2 kartus per savaitę. Dėl įvykio išgyveno, nesmagiai jautėsi. Po to įvykio liko „mėlynės“, buvo galvos sumušimas, skaudėjo galvą, atvirų žaizdų nebuvo. Po apžiūros Panevėžio ligoninėje, jis kreipėsi į šeimos gydytoją. Šeimos gydytoja skyrė vaistus, pas specialistus nesiuntė. Jei būtų pablogėja, siuntimą būtų išrašę. Po įvykio mokėsi nuotoliniu būdu, o paskui išėjo mokytis į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklą. Mokykla problemą turėjo spręsti nuo pat pradžių, kai tik buvo sakoma, turėjo drausminti, atsakovai buvo ir daugiau vaikų primušę. R.M. ir F. B. buvo išmesti iš mokyklos dėl šio įvykio, bet gal ir daugiau kas buvo. K. K. nebuvo išmestas. Dėl K.K. veiksmų patyrė fizinį skausmą ir nuo to veiksmo liko žymės. Po įvykio ne kiekvieną dieną skaudėdavo galvą, gerdavo vaistus, kai pradėdavo skaudėti. Prašo priteisti ne iš K. K. 2333 Eur žalai atlyginti, tokią žalą prašau priteisti, nes patyriau fizinį smurtą, patyriau patyčias nuo pat pirmų dienų. Aš pats vertinau kokio dydžio žala man buvo padaryta. Pats negaliu nurodyti kodėl tokią žalą nurodžiau, gal su mama kalbėjome. Žalos dydis nurodytas dėl šito įvykio. Kiti įvykiai neturi įtakos prašomos turtinės žalos priteisimui.
4. Ieškovo atstovė advokatė Inga Radinienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad prašo 7 000 Eur neturtinę žalą priteisti lygiomis dalimis iš visų atsakovų, kadangi yra subsidiarūs atsakovai – ugdymo įstaiga ir tėvai, kurie atsakingi už R. M. veiksmus. Jeigu reikia išskirti R. M. atsakomybę, todėl išskyrė ir kitų atsakovų padarytą žalą. Tėvai ir mokykla vienodai neprisidėjo, kad R. M. nesielgtų ugdymo įstaigoje taip kaip yra nustatyta, jog elgėsi. Visų atsakovų veiksmai yra vienodi, jie vienodai prisidėjo prie kilusių padarinių.
5. Atsakovas K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutiktų iš dalies, sumokėtų daugiausiai šimtą eurų, nors nieko nedarė. Būdavo, kad iki įvykio apsižodžiuodavo su ieškovu. Ieškovas pats viską pradėdavo. Kelis kartus buvo apsižodžiavę. Iš pradžių F.B. ir R.M. prie ieškovo kabinėdavosi. F.M. yra jo klasiokas, o R.M. pažįstamas. Įvykio dieną jis nuėjo į tualetą, ten jau buvo F.B., R.M. ir M. L.. Per pamoką nuėjo į tualetą. Atėjo Ž. Jis nuėjo į tualeto kabiną. Jį apipylė vandeniu. Po to Ž. išėjo, pradėjo žodžiuotis, čiupo R.M. už striukės, ėmė traukti į save ir trenkė. Tada F.B. trenkė jam vien dėl to, kad trenkė R.M. Jis stovėjo tarpdury. Ž. tiesiog nukrito, jam nieko nedarė, nepripažįsta, kad sugriebė už kaklo ir pargriovė. Jo net nepalietė. Mano, kad pats galėjo F.B. ir R.M. sustabdyti. Ž. pats pradėjo ir pats gavo. Matė kokius veiksmus atliko kiti asmenys, buvo, kad trenkė, spyrė. Nežino, ar mokyklai buvo žinoma, kad vyksta konfliktai su ieškovu. Jis dėl konfliktų su ieškovu nebuvo kviestas. Šiuo metu nedirba, nesimoko, turto neturi, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, išmokos negauna. Yra svarstytas mokykloje dėl elgesio pamokų metu. Yra buvę, kad vėluodavo į pamokas. Abejoja, ar mokykloje buvo bent vienas mokinys, kuris nevėluotų į pamokas. Visiems sakydavo, kad nevėluoti į pamokas, nes bus svarstomi.
6. Atsakovo K. K. atstovas advokatas Manvydas Šivickas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Paaiškino, kad ieškovas pats pasirinko, kad neturtinė žala iš atsakovų būtų priteisiama dalimis. Nuosprendžiu nustatyta, kad K. K. sugriebė ieškovą už kaklo ir jį pargriovė. Turėtų būti atsižvelgti į tai, kiek, kas smurtinių veiksmų atliko. Ieškovo išsakyti paaiškinimai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jo klausiant kokius patyrė išgyvenimus, jis nurodė, kad stresą ir pan. Į bylą pateiktas tik Šeimos gerovės centro raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovas kreipėsi psichologo pagalbos, bet nėra nurodyta, kiek kartu kreipėsi, kiek tęsėsi gydymas, taip pat pateikti medicininių dokumentų išrašai, kad kreipėsi į medikus, tačiau nėra užfiksuota, jog kreipėsi pas neurologą, kaip nurodė posėdžio metu. Kad po traumos toliau gydėsi, lankėsi, nėra pateikta duomenų. Nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas patyrė žalą tokio dydžio, kurią prašo priteisti. Ieškovas negalėjo įvardinti, kodėl tokia suma vertina neturtinės žalos dydį. Teismas turi atsižvelgti į atsakovo K. K. turtinę padėtį – šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi turto, yra jauno amžiaus. Atsakovas sutiktu atlyginti 100-200 Eur, kas atitiktų jo veiksmus ir būtų teisingas ir protingas dydis.
7. Atsakovo (duomenys neskelbtini) mokymo centro atstovas advokato padėjėjas Jonas Povilionis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atsakovo (duomenys neskelbtini) mokymo centro dalyje atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
8. Atsakovas F. B. apklaustas baudžiamojoje byloje teismo posėdžio metu paaiškino, kad civilinio ieškinio nepripažįsta. Sutinka, kad sudavė smūgius ieškovui, kad skaudėjo kažkiek. Dalį iš prašomų priteisti 7 000 Eur gal ir sutiktų sumokėti. Buvo išvažiavęs į užsienį dvejiems mėnesiams užsidirbti, iš tų pajamų ir gyvena. Dabar nei dirba, nei mokosi. Gyvena trise: mama, tėvas, jis. Planuoja grįžti mokytis arba dirbti.
9. Atsakovai F. B., R. M., J. M., A. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymų nepateikė. Visiems atsakovams procesiniai dokumentai įteikti, taip pat jie buvo tinkamai informuojami apie posėdžio laiką ir vietą. Atsižvelgus į tai, byla išnagrinėta šiems atsakovams nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, kurio dalis panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, F. B. ir K. K. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį dėl to, kad: 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) žemės ūkio padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto tualete, F. B., veikdamas bendrininkų grupėje su K. K., gim. (duomenys neskelbtini) bei R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: R. M. sugriebus nukentėjusįjį Ž. A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, jis kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius Ž. A. G. į galvą ir kairę ranką. K. K. sugriebė Ž. A. G. už kaklo ir jį pargriovė, po ko F. B. ne mažiau kaip du kartus įspyrė Ž. A. G. į galvą, o R. M. ne mažiau kaip aštuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šioje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. A. G. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir jo pareikštas civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
11. Pažymėtina, kad procesas dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, turi ypatumų. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, net ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-147-648/2018).
12. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais ir šioje byloje iš naujo neįrodinėjami. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad dėl F. B., K. K., R. M. veiksmų Ž. A. G. patyrė neturtinę žalą, šių atsakovų atžvilgiu nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Įsiteisėjusiais nuosprendžiais konstatuota, jog įvertinus tai, kad žala buvo padaryta ir asmens, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus, pagal kurį galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą – R. M. gim. (duomenys neskelbtini), todėl žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą (CK 6.276 straipsnis) į bylos nagrinėjimą įtraukus visus asmenis, kurie atsakingi dėl neturtinės žalos padarymo.
13. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti jam 7 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovų lygiomis dalimis: iš atsakovo F. B. 2333 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovo K. K. 2333 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovo R. M. 2333 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, neturtinės žalos sumą 2333 Eur priteisti iš R. M. tėvų J. M., A. M. ir ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) mokymo centro solidariai.
14. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
15. Taigi, įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Šių asmenų atsakomybė gali kilti tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Kaltė, šio delikto prasme, yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą.
16. Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir šios bylos aplinkybes, į tai, kad R. M. įvykio metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis (gim. (duomenys neskelbtini), jog duomenų apie jo turimas asmenines lėšas ar turtą, į kurį galėtų būti nukreipiamas nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio išieškojimas, byloje nėra pateikta, teismas konstatuoja, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, be kitų atsakovų (F. B., K. K.), ir iš R. M., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš R. M. tėvų J. M., A. M. ir ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) mokymo centro, pagrįstas.
17. Byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta Ž. A. G. sveikata, įvyko mokymo įstaigos –(duomenys neskelbtini) mokymo centro patalpose, pamokos metu. Taigi, atsakovas (duomenys neskelbtini) mokymo centras, kaip ugdymo įstaiga, turėjo pareigą užtikrinti mokinių saugumą, jog nekiltų grėsmė moksleivių sveikatai. Pažymėtina, kad mokymo įstaigos civilinę atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos metų padarytą žalą reglamentuoja ne tik minėta CK 6.276 straipsnio 2 dalis, bet ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 5 dalis, remiantis kuriomis, mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas.
18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai, tačiau valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Laikytis pastarosios pareigos mokymo institucijos reikalauja švietimo įstaigos statutas ir joje dirbančių pedagogų profesija. Mokykla mokinių priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1012-254/2015).
19. 2021 m. rugpjūčio 16 d. profesinio mokymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su Ž. A. G. (duomenys neskelbtini) mokymo centras įsipareigojo užtikrinti saugią, užkertančią kelią patyčių, smurto apraiškoms ir žalingiems įpročiams mokymo aplinką ir Mokinio mokymosi vietos atitiktį saugos, sveikatos, priešgaisriniams ir higienos reikalavimams (3.1.5. punktas).
20. VšĮ (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro mokinių elgesio taisyklių, patvirtintų VšĮ (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro direktoriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2. punkte nustatyta, kad mokinys turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje …>.
21. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro vidaus darbo tvarkos taisyklėse, patvirtintose VšĮ (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad: 4.1 punktas – kiekvieno darbuotojo pareiga <… užtikrinti tinkamą mokinių egesį, lankomumą…>; 4.10 punktas – darbuotojai turi užtikrinti mokinių saugumą Centro patalpose, prieigose bei tinkamai reaguoti į situaciją; 4.11 punktas – patyčios, smurtinis elgesys, muštynės turi būti nutrauktos nedelsiant; 14.3.3. punktas – mokytojai atsako už mokinių saugumą ir gyvybę pamokų, neformalaus ugdymo bei Centro organizuotų renginių metu.
22. Taigi, (duomenys neskelbtini) mokymo centras privalėjo laikytis pirmiau aptartų nuostatų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad F. B., K. K., R. M. (duomenys neskelbtini) mokymo centro patalpose, trečio aukšto tualete, pamokos metu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, bendrais veiksmais – suduodami smūgius rankomis ir kojomis nežymiai sutrikdė kito mokinio – Ž. A. G. sveikatą. Ne pamokose, o minėtoje vietoje buvo net keletas mokinių: F. B., K. K., R. M., M. L., Ž. A. G.. Kaip aptarta pirmiau, mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Mokytojai atsako už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų bei pertraukų tarp jų metu. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) mokymo centro kaltė pasireiškė tuo, kad jis neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros pamokų metu bei saugios aplinkos, kas nulėmė žalos padarymą. Bylos duomenys leidžia spręsti ir tai, jog (duomenys neskelbtini) mokymo centras nesiėmė tinkamų priemonių, jog mokiniai laikytųsi mokinio elgesio taisyklių, viena kurių, laiku ateiti į pamokas, šis pažeidimas nustatytas nagrinėjamo įvykio metu: baudžiamojoje byloje apklaustos liudytojos V. Č., J. J. parodė, kad atsakovai nuolat vėluodavo į pamokas; (duomenys neskelbtini) mokymo centro atsiliepime nurodyta, kad dėl vėlavimo mokykla ne kartą įspėjo mokinius, kalbėjosi su tėvais, tačiau apčiuopiamų rezultatų tai nedavė; (duomenys neskelbtini) mokymo centro atstovas paaiškino, kad buvo svarstomas atsakovų netinkamas elgesys mokykloje, tuo pačiu būtent dėl vėlavimo į pamokas; praktiškai visi mokiniai vėluodavo į pamokas dėl to yra buvę posėdžių, vyko pokalbiai, bet jie vis tiek vėluodavo; atsakovas K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokiniai nuolat vėluodavo į pamokas.
23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) mokymo centras neužtikrino saugios ir sveikos aplinkos moksleiviams, netinkamai įvykdė pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Ž. A. G.būnant atsakovo žinioje, Mokinio taisyklių laikymąsi turėjo užtikrinti atsakovas. (duomenys neskelbtini) mokymo centro kaltė šiuo atveju pasireiškė neveikimu, t. y. tinkamai neįvykdžius teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti ugdomų moksleivių saugumą.
24. Aplinkybė, kad žala padaryta nepilnamečio asmens, kai jis yra prižiūrimas mokymo institucijos, nereiškia nepilnamečio tėvų atsakomybės už vaiko padarytą žalą nebuvimo. Tačiau tėvų prievolę atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą tokiu atveju sąlygoja aplinkybės, jog padaryta žala yra jų netinkamo auklėjimo padarinys, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009).
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK.
26. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.276 straipsnio 1 dalyje numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 1 ir 2 dalys).
27. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokinys privalo sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, tėvų pareiga ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį.
28. Kaip aptarta pirmiau, byloje nustatyta, kad R. M., būdamas mokymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) mokymo centre, pamokos metu buvo ne joje, o trečiojo aukšto tualete, kur kartu su kitais mokiniais įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką – panaudojo fizinį smurtą Ž. A. G. atžvilgiu – sudavė kumščiu ir spyrė kojomis Ž. A. G. į įvairias kūno vietas, tuo pažeidė Mokinio elgesio taisyklių 3.5 – nesityčioti, nesmurtauti, nenaudoti fizinės ir psichologinės prievartos; 3.4 punktą – laiku ateiti į pamokas. Iš 2021 m. gruodžio 9 d. Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: svarstytas R. M. elgesys dėl 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio; R. M. ne kartą svarstytas Vaiko gerovės komisijoje dėl netinkamo elgesio; pritarta R. M. prašymui išbraukti jį iš mokinių sąrašų.
29. Taigi, R. M. tėvai, turėdama pareigą užtikrinti, kad jų sūnus, lankydamas mokyklą ir būdamas joje, laikytųsi Mokinio elgesio taisyklių ir būtų drausmingas, neįvykdė šios pareigos ir nesukontrioliavo vaiko elgesio taip, kad jis elgtųsi tinkamai. Bylos duomenų visuma suponuoja išvadą, kad Ž. A. G. sveikatos sutrikdymas yra ir netinkamo atsakovo R. M. auklėjimo pasekmė. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog tėvų valdžia nebuvo tinkamai panaudota ir netinkamas atsakovų J. M. ir A. M. sūnaus R. M. auklėjimas turėjo įtakos civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį.
30. Įvertinus pirmiau išdėstytą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų kaltės, t. y. dėl netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros ir konstatuoti neteisėtą abiejų atsakovų neveikimą, priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovui Ž. A. G. padarytos žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai).
31. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, į įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatytas aplinkybes, pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimus ir laikantis jo ribų, taip pat į R. M. taikytinos atsakomybės ypatumus, t. y. į tai, kad įstatymo pagrindu už R. M. padarytą žalą atsakingų asmenų – tėvų ir mokyklos atsakomybė yra subsidiari, t. y. jie atsako už atitinkamą žalos dalį ir tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 2 dalis), be to, atsako tik už jo priežiūroje buvusio nepilnamečio padarytą žalą (dėl šios priežasties tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padaro keli asmenys bendrais veiksmais, subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010), ieškovui Ž. A. G. neturtinė žala priteistina lygiomis dalimis iš visų atsakovų. Teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, jog vienam (-iems) iš atsakovų turėtų tekti didesnė atsakomybės dalis, o kitam (-iems) – mažesnė, visų atsakovų kaltė nagrinėjamu atveju yra vienoda. Nors atsakovo K. K. atstovas nurodė, jog šiuo atveju K. K. atsakomybė turėtų būti mažesnė, nes K. K. tik pastūmė Ž. A. G., jokių smūgių jam nesudavė, tačiau teismas su tuo nesutinka. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, visi atsakovai F. B., K. K., R. M. veikė bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. R. M. sugriebus Ž. A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, F. B. kumščiu sudavė smūgius Ž. A. G. į galvą ir kairę ranką, K. K. sugriebė Ž. A. G. už kaklo ir jį pargriovė, po ko F. B. įspyrė Ž. A. G. į galvą, o R. M. spyrė į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, K. K., matydamas F. B. neteisėtus veiksmus Ž. A. G. atžvilgiu (smūgių sudavimą), pats atliko aktyvius veiksmus – suėmė Ž. A. G. už kaklo bei jį pargriovė, ir būtent po šio veiksmo – Ž. A. G. K. K. pastangomis nugriuvus – R. M. bei F. B. nukentėjusiajam sudavė smūgius. Taigi, nagrinėjamu atveju padariniai – viešosios tvarkos pažeidimas ir nežymus Ž. A. G. sveikatos sutrikdymas, kilo dėl bendrų atsakovų – K. K., F. B., R. M. smurtinių veiksmų, tuo pačiu pripažintina, kad ir Ž. A. G. patirta neturtinė žala yra kelių bendrai veikusių asmenų veiksmų padarinys, dėl ko jiems taikytina vienoda atsakomybė.
Dėl neturtinės žalos dydžio
32. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
33. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
34. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, Ž. A. G. neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Atsakovai F. B., K. K., R. M. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką – viešoje vietoje – mokymo įstaigoje, Ž. A. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – K. K. suėmė jam už kaklo ir pargriovė, R. M. ir F. B. sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo pačiu ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, atsakovai veikė tyčia. Neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo ne tik smurtas Ž. A. G. atžvilgiu, tačiau ir netinkamas atsakovo – (duomenys neskelbtini) mokymo centro pareigos atlikimas užtikrinant mokinių saugumą bei atsakovų A. M. ir J. M., kaip tėvų, pareigų atlikimas. Ž. A. G. dėl patirto sužalojimo (duomenys neskelbtini) mokymo centre neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė nesaugumo jausmą, emocinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus tiek dėl jaučiamo fizinio skausmo, tiek dėl tolimesnio mokymosi proceso (po įvykio, siekiant užtikrinti ieškovo saugumą, (duomenys neskelbtini) mokymo centras jam suteikė nuotolinį mokymą), dėl atsakovų veiksmų ieškovas turėjo pagrindą jaustis pažemintas, įskaudintas, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Svarbu yra ir tai, kad ieškovas įvykio metu buvo nepilnametis, todėl dėl įvykio ir prieš jį kelių asmenų – kitų mokinių panaudoto smurto mokykloje, jis neabejotinai patyrė didesnių emocinių bei dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kuriuos nurodė ieškinyje bei teismo posėdžio metu. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino ir į bylą pateikė duomenis, kad nuo 2021 m. gruodžio 20 d. lankė psichologo konsultacijas (b. l. 156), ieškovas bei baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai M. B.-S, M. S. nurodė apie ieškovo neigiamus išgyvenimus po įvykio, baimės jausmą, emocinį uždarumą. Tačiau teismas vertina ir tai, kad Ž. A. G. jokie rimtesni sužalojimai įvykio metu nebuvo padaryti, dėl galvos ir kairio žasto minkštųjų audinių sumušimo jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip nurodė ieškovas, jis apie pusantros savaitės jautė skausmus, po įvykio jis nebuvo gydomas stacionariai, joks kitas sudėtingesnis gydymas jam nebuvo taikomas (ieškovas buvo savo namuose, vartojo vaistus), nenutruko jo ugdymosi procesas (ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad po įvykio pamokų nepraleido, mokėsi), į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie kokius nors liekamuosius reiškinius, ar kokias nors kitas ilgalaikes neigiamas pasekmes jo fizinei ar psichologinei sveikatai. Vertinama ir tai, kad F. B., K. K. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), R. M. yra nepilnametis (gim. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad jie turėtų kokias nors savarankiškas pajamas ar turtą, K. K. pateikė duomenis, kad niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jokio turto neturi.
35. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, patvirtinančias ieškovo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, pažeminimą, patirtą sužalojimą, jo pobūdį, sunkumą, į tai, kad F. B., K. K., R. M. veiksmai pasireiškė tyčia, o atsakovų (duomenys neskelbtini) mokymo centro ir J. M. bei A. M. – pareigų neatlikimu, į atsakovų turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovo Ž. A. G. civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų. Teismo vertinimu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių ir atsakovų veiksmų. Tuo tarpu šioje byloje Ž. A. G. prašoma 7 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka nustatytų bylos faktinių aplinkybių bei teismų praktikos formuojamos tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaip aptarta pirmiau, neturtinė žala iš visų atsakovų priteisiama lygiomis dalimis, todėl iš atsakovų F. B., K. K., R. M. priteisiama po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iki R. M. sulauks pilnametystės, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkama jam tenkanti neturtinės žalos dalis priteistina iš subsidiarų atsakovų J. M. bei A. M. (solidariai) ir (duomenys neskelbtini) mokymo centro po lygiai, t. y. 200 Eur iš J. M. bei A. M. (solidariai) ir 200 Eur iš (duomenys neskelbtini) mokymo centro. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškovas A. Ž. G. patyrė 1 500 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Atsakovas K. K. patyrė 400 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) mokymo centras patyrė 190 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.
37. Ieškovui iš atsakovų F. B., K. K., R. M. (taikant subsidiarią atsakomybę tėvams ir ugdymo įstaigai) priteista po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl patenkinta po 17,14 proc. iš kiekvieno atsakovo ieškinio reikalavimų, atmesta – 82,86 proc.
38. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra nustatytos CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
39. Nagrinėjamu atveju teismas vertina šios bylos ypatumus, tai yra, kad ieškovas civilinį ieškinį buvo pareiškęs baudžiamojoje byloje, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš esmės neišsprendė pareikšto civilinio ieškinio, o vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų netinkamai (nesąžiningai) naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidas jis patyrė dėl atsakovų (F. B., K. K.) padaryto nusikaltimo, R. M. smurtinių veiksmų ir už jo elgesį atsakingų atsakovų (tėvų J. M., A. M., (duomenys neskelbtini) mokymo centro) neveikimo, ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (17,14 prc.), atsakovų, kurie buvo nuteisti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, išlaidos už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje išsprendus civilinį ieškinį nebūtų atlygintos. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip ir į tai, kad tie patys atstovai dalyvavo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, taigi bylos aplinkybės jiems buvo gerai žinomos, siekiant nepaloginti proceso dalyvių padėties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos ir bylinėjimosi išlaidas tarp dalies šalių (ieškovo ir atsakovų, kurie taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų – K. K. ir (duomenys neskelbtini) mokymo centro) paliekant kiekvienai šaliai jų patirtas išlaidas, o iš atsakovų F. B., R. M., J. M., A. M. priteisiant po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui (iki R. M. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį iš jo priteista 50 Eur suma priteistina subsidiariai iš jo tėvų J. M. ir A. M.). Kitose dalyse prašymai dėl bylinėjimo išlaidų atmestini.
40. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už kiekvieną ieškinį turi būti mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Tačiau civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (BPK 112 straipsnio 2 dalis). Žyminis mokestis nėra mokamas ir baudžiamojoje byloje paduodant apeliacinius bei kasacinius skundus dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Proceso dalyvių padėtis negali būti pabloginama reikalaujant mokėti žyminį mokestį vien tik dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš esmės neišsprendžia baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, o vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2014, 2014 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2014, 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nepriteisiamas.
41. Byloje susidarė 146,08 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt šeši eurai, 08 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, šio sprendimo 38, 39 punktuose nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, šios išlaidos priteistinos iš visų šalių lygiomis dalimis, o atsižvelgiant į nepilnamečio R. M. atsakomybės ypatumus, jo dalį subsidiariai priteisiant iš tėvų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Ž. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui Ž. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui Ž. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o iki R. M. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį ieškovui Ž. A. G. priteistą 400 Eur neturtinę žalą priteisti subsidiariai iš R. M. tėvų – J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 200 Eur (tėvų atsakomybė solidari) neturtinės žalos atlyginimo ir iš atsakovo (duomenys neskelbtini) mokymo centro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) – 200 Eur (du šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų, 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų – ieškovo Žygimanto A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Iki R. M. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, ieškovui Ž. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 50 Eur sumą priteisti lygiomis dalimis iš R. M. tėvų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus, 00 ct).
Priteisti iš ieškovo Ž. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo (duomenys neskelbtini) mokymo centro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), po 20 Eur (dvidešimt eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5662). Iki R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, 20 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis, t. y. po 10 Eur (dešimt eurų, 00 ct) iš R. M. tėvų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.