Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-10-831/2021

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-08
Bylos Nr.: 2-10-831/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00785-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vitalijus Krivičius
Ieškovas: E. M.
Atsakovas: L. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. 2-10-831/2021Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00785-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.7.; 3.2.3.1 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 8 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

sekretoriaujant G. B., L. V.

dalyvaujant ieškovei E. M. bei jos atstovei advokatei E. G.,dalyvaujant atsakovui L. M. bei jo atstovui advokatui R. B.,

nedalyvaujant dalyvaujančios procese išvadai duoti institucijos, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10-831/2021 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo bei kitų reikalavimų ir pagal atsakovo L. M. patikslintą priešieškinį ieškovei E. M. dėl santuokos nutraukimo bei kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė patikslinusi reikalavimus ieškiniu prašo teismo:

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, registracijos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės E. M. ir atsakovo L. M. nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

2. Priteisti iš atsakovo L. M., Ieškovės naudai 1850 Eur išlaikymo nepilnametei M. M., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d.

3. Priteisti iš Ieškovės atsakovui L. M., 5000 Eur piniginę kompensaciją už Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, išmokant ją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

4. Atlikus tarpusavio įsiskolinimą sudengimus nustatyti, kad Ieškovė E. M., turi sumokėti Atsakovui L. M. 3150 Eur piniginę kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio A. V., pagerinimą, išmokant šią kompensaciją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

5. Santuokos metu įsigytas transporto priemones: automobili VW GOLF, Valst. Nr.. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), bei savos gamybos automobilinę priekabą, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine L. M. nuosavybe.

6. Po santuokos nutraukimo Ieškovei patikti pavardę M..

7. Priteisti iš atsakovo Ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas L. M. patikslintu priešieškiniu prašo teismo:

1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio rajono sav. administracijos CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. M. bei L. M., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 600 eurų, priteisti L. M. asmeninėn nuosavybėn.

3. 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja L. M. bei E. M., jungtine nuosavybe bei po santuokos nutraukimo padalinti pusiau t. y. po 1/2 dalį kiekvienam.

4. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo atmesti.

5. Iš ieškovės E. M. priteisti atsakovo L. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė kad Su L. M. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, registracijos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. M., o (duomenys neskelbtini). - dukra M. M..

Santuoką būtina nutraukti, kadangi jie jau keletas metų kaip šeima negyvena ir jų santuoka tėra formalumas. Jų nebesieja jokie bendri interesai, rūpesčiai ir pan. Paskutinius keletą bendro gyvenimo metų, bendras gyvenimas su atsakovu tapo nebeįmanomu. Atsakovas L. M. visiškai nesirūpina šeima, jos išlaikymu, visiškai neskiria jokio dėmesio nei Ieškovei, nei dukroms.

Atsakovas dirba, tačiau grįžęs po darbo kasdien geria stiprų alų ir nesulaukęs vakaro eina gulti. Ryte atsikėlęs išeina į darbą, o vakare vėl geria. Tokia „dienotvarkė“ kartojasi diena iš dienos ir tai trunka jau keletą metų. Iš esmės nei Ieškovė, nei dukros jo blaivaus nemato. Savaitgaliais atsakovas važiuoja pas savo tėvus, kurie ūkininkauja ir ten dirba, padeda jiems ūkyje bei investuoja savo gaunamas pajamas.

Kadangi atsakovas labai dažnai geria, tai išgėręs tampa agresyvus, piktas, o į Ieškovės priekaištus dėl tokio jo elgesio ir gyvenimo būdo atsako įžeidinėjimais, žeminimais. Atsakovas dukrų akivaizdoje vadina Ieškovę necenzūriniais žodžiais, niekina ir visaip ją menkina. Toks nuolatinis psichologinio smurto naudojimas jau tapo nebepakeliamu ne tik Ieškovei, bet ir dukroms, kurios vis dažniau ėmė raginti ją skirtis su atsakovu.

Jau ilgą laiką beveik visas šeimos išlaikymas tenka tik Ieškovei, nes atsakovas iš savo gaunamų pajamų sumoka tik už namuose sunaudojamą elektrą ir duoda po 140 € dukrų išlaikymui (kiekvienai po 70 €). Visas kitas savo gaunamas pajamas atsakovas L. M. išleidžia savo reikmėms, todėl visų kitų mokesčių mokėjimas, šeimos aprūpinimas maistu, buities prekėmis ir t.t. tenka Ieškovei.

Šalies argumentai

Prieš keletą metų ji jau kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau patikėjusi atsakovo pažadais nustoti girtauti, pradėti rūpintis šeima, skirti jai dėmesio ir pan., bei norėdama išsaugoti šeimą ji ištuokos bylą nutraukė. Deja, tačiau atsakovas L. M. nei savo gyvenimo būdo, nei požiūrio į Ieškovę, šeimą nepakeitė ir vėl grįžo prie nuolatinių išgėrinėjimų bei agresyvumo ir nuolatinio psichologinio smurto jos atžvilgiu.

Mano, kad tolimesnis jų gyvenimas šeimoje jau yra nebeįmanomas. Dėl jų santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo santuokines pareigas, netinkamu elgesiu, gyvenimo būdu bei nesirūpinimu šeima negerbdamas Ieškovės bei jų šeimos, todėl jų santuoka iširo galutinai ir jos išsaugoti nėra galimybės.

Santuokos metu yra įsigiję automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 1680 Eur, bei savos gamybos priekabą, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vertina 400 Eur.

Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinos (CK 3.89 str. l d .2 p.), kadangi ji šį turtą bei turtines teises paveldėjo po savo motinos mirties.

Sutinkamai su CK 3.117 str. l d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo galima tik Civilinio kodekso numatytais atvejais.

Ieškovė neprieštarauja tam, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas - transporto priemonės atitektų atsakovui L. M., tikėdamasi, jog atsakovas neprieštaraus tam, kad Ieškovei liktų jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name esantys šalims priklausantys namų apyvokos bei buities daiktai, baldai.

Po santuokos nutraukimo šalių nepilnametė dukra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), liks gyventi su Ieškove, todėl atsakovas L. M. privalės prisidėti prie kartu su Ieškove liksiančios gyventi jų dukros išlaikymo ir mokėti periodines išmokas bent po 150 Eur kas mėnesį, iš kurių Ieškovė galėtų bent minimaliai užtikrinti jos pragyvenimą, poreikius bei normalų vystymąsi. Tokio dydžio išlaikymą dukrai M. M. atsakovas teikti yra pajėgus, nes dirba ir gauna tam pakankamas pajamas.

Ieškovės paskaičiavimu dukros M. M. išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 300- 400 Eur, kadangi vien tik dukros maistui namuose ji kas mėnesį išleidžia apie 90-105 Eur, t.y. po 2-3 Eur kasdien. Be to, vien tik maistui mokykloje (pietums) ji kasdiena duoda dukrai po 2-2,5 €, kas per mėnesį sudaro apie 40-50 Eur.

Be maisto dukrai M. M. reikia pirkti rūbus, avalynę, kuriems per mėnesį reikia išleisti vidutiniškai apie 40-50 Eur. Kadangi dukra mokosi mokykloje, tai išlaidos mokyklai bei įvairioms lavinimosi, kanceliarinėms priemonėms sudaro taip pat apie 30-40 Eur per mėnesį, švaros, higienos, kosmetikos priemonės - 20-25 Eur, vaistai, vitaminai - 10-15 Eur, laisvalaikis, telefono sąskaitos papildymas ir kt. - apie 40-50 Eur per mėn. Be šių jau paminėtų išlaidų dukros išlaikymui yra ir išlaidos būstui (komunaliniai mokesčiai), išlaidos įvairioms šventėms (gimtadieniai, Kalėdos, Velykos ir pan.), bei kitokios nenumatytos išlaidos (baldai, patalynė, medicininės paslaugos ir pan.), kurias sudaro dar apie 20-30 Eur per mėnesį.

Pažymėtina ir tai, jog Ieškovei reikia dar išlaikyti ir šalių pilnametę dukrą K. M., kadangi ji dar mokosi gimnazijos 3 klasėje ir išsilaikyti save dar neturi galimybės. Akivaizdu, jog atsakovo L. M. jai skiriamų 70 Eur per mėnesį tikrai nepakanka.

Ieškovė kreditorių neturi. Ar atsakovas turi kreditorių jai nėra žinoma.

Išlaikymo sau iš L. M. ji nereikalauja ir mano, kad ir iš jos Atsakovui išlaikymas nėra priteistinas.

Po santuokos nutraukimo Ieškovė pasiliksiu savo santuokinę pavardę „M.“ (t. 1, b.l. 1-3).

Šalies argumentai

Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo Ieškovė E. M. nurodė, kad atsižvelgdama į byloje atliktų Statybos techninės veiklos ekspertizę bei į tai, jog dėl šios ekspertizės užsitęsė bylos nagrinėjimas ir dukra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), per šį laikų tapo pilnamete, tikslina savo ieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimus.

Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui L. M. 5000 (penkių tūkstančių) eurų piniginę kompensaciją už Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Kadangi dėl sunkios materialinės padėties (vienintelės Ieškovės pajamos yra darbo užmokestis, iš kurio turi išlaikyti ir dvi besimokinančias dukras, jokių santaupų neturi), tai iš karto sumokėti tokios sumos atsakovui neturi galimybės, todėl šią kompensaciją išgalėtų sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi dukra M. M. šiuo metu jau yra pilnametė, tai savo pradinio ieškinio reikalavimo dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo atsisako, tačiau iš atsakovo turėtų būti priteistas dukros M. M. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2019-06-06) iki dukros M. M. pilnametystės (2020-06-16), kas sudaro 1850 Eur, t.y. už laikotarpį nuo 2019-06-06 iki 2020-06-06 - 1800 Eur (12 mėn. x l50 Eur) ir už laikotarpį nuo 2020-06-06 iki 2020-06-16 - 50 Eur (150 Eur : 30 d. x l0 d.),

Atlikus tarpusavio įskaitymus atsakovui mokėtina kompensacija už Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą būtų 3150 Eur.

Kitų savo pradinio ieškinio reikalavimų nekeičia (t. 2, b.l. 139).

Atsiliepimas

Atsakovas L. M. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad Šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio rajono sav. administracijos CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dukros K. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl faktinių aplinkybių ir kaltės

Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės, nes savo kaltės jis nemato. Ieškovės teiginiai dėl nuolatinio alkoholio vartojimo yra neteisingi, nes atsakovas nei alkoholiu piktnaudžiauja nuolatos, nei prieš ieškovę vartoja psichologinį smurtą. Tai yra prasimanymas, kuris, atsakovo nuomone, yra nurodomas tik tam, kad rasti priežastį bei apkaltinti jį santuokos žlugdymu. Per visą šį laikotarpį atsakovui nei karto nebuvo kviečiama policija, nėra baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą. Akivaizdu, kad jeigu atsakovas būtų nuolatos vartojantis alkoholį, jis būtų praradęs darbą, baudžiamas už piktnaudžiavimą alkoholiu ir pan. Tačiau tokių teiginių ieškovė nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, įrodymais. Todėl jie vertintini kritiškai.

Santykiai tarp šalių yra pašliję jau keletas metų, nors buvo bandymas juos pagerinti tačiau, atsakovo manymu, šalys dėjo per mažai pastangų juos išsaugoti, todėl atsakovas sutinka nutraukti santuoką, tačiau prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas mano, kad tai yra protingas bei faktines aplinkybes atitinkantis sprendimas, kadangi nėra jokių įrodymų, duomenų ar pagrindų laikyti bei teigti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Dėl neieškojimo kompromisų ginčytinose situacijose, nebandymo spręsti ginčus taikiai šalių santykiai atšalo, o galop ir visiškai nutrūko, dėl ko santuoka iširo galutinai. Todėl ji nutrauktina CK 3. 61 str. 2 d. pagrindais, t.y. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas visą gyvenimą sąžiningai dirbo tiek pagal darbo sutartis, tiek pas savo motiną ūkyje, iš kur gautas lėšas investavo į ieškovės motinai tuo metu priklausiusį turtą - sodybą. Atsakovas tiek savo gaunamomis lėšomis, tiek darbu siekdamas sudaryti kaip įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas šeimai, investavo į sodybą, ją iš esmės perstatė, įvedė vandentiekį, kanalizaciją, perstatė sienas, pakeitė stogą, langus, po ko senosios sodybos praktiškai neliko.

Šalies argumentai

Ieškovė, teigdama, kad atsakovas vartojo fizinį bei psichologinė smurtą, turtų tai pagrįsti kažkokiais įrodymais, nes būtent šalių pareigą įrodyti savo ieškinio reikalavimus numato CPK 178 str.

Todėl nesant jokių įrodymų, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutrūkimo, ieškinys šioje dalyje atmestinas, o santuoka nutrauktina CK 3.61 str. 2 d. pagrindais, t. y. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl dukrų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo

Šiuo metu abi sutuoktinių dukros yra pilnametės, šie klausimai neaktualūs, todėl atsakovas dėl jų nepasisako.

Dėl išlaikymo priteisimo

Šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes dukros šiuo metu yra sulaukę pilnametystės.

Dėl ieškovės asmenine nuosavybe esančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo padalijimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. (CK 3.127 str. 1 d.)

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Po santuokos sudarymo, šalys gyveno ieškovės motinai priklausančioje sodybos dalyje, kurią sudarė l/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas buvo visiškai nusidėvėję, nuo statybos metų 1961 m. nebuvo nei remontuoti, nei kitaip pagerinti, realiai nelabai tinkantys šeimos su mažamečiais vaikais gyvenimui, todėl šis turtas buvo iš esmės pakeistas. Tai yra atsakovas, pats būdamas statybininkas bei mokantis statybos bei remonto darbus, pakeitė gyvenamojo namo stogo dangą, įvedė vandentiekio, kanalizacijos sistemas, įrengė vonią bei tualetą, išvedžiojo naują šildymo sistemą, elektros instaliaciją, buvo dalinai pakeistas vidaus išplanavimas, paliekant tik kapitalines sienas, perdėtos naujai grindys, atlikta vidaus apdaila, pastatas iš vidaus bei išorės apšiltintas vatos sluoksniais, pakeisti langai, vidaus bei išorės durys, namas iš išorės apkaltas pusraščiais, taip pat pristatytas priestatas, antrame namo aukšte įrengti du kambariai.

Ūkinis pastatas apmūrytas plytomis, pakeista stogo danga bei konstrukcijos. Kieme naujai pastatyta apie 12 kv. m. malkinė, medinė pavėsinė, iškastas bei akmenimis išmūrytas tvenkinys, išasfaltuotas kiemas, taip pat kiemas aptvertas medine tvora, kiemo išlyginimui atvežta apie 200 kub. m. grunto. Kaip nustatyta Teismo ekspertizės metu bei pateikiant išvadas, investicijos į ieškovei priklausantį turtą sudarė 27675,19 euro, skaičiuojant tiek darbų, tiek ir panaudotų medžiagų vertes. Pati ieškovė parengiamojo posėdžio metu iš esmės neginčijo atliktų pagerinimų, tik, jos nuomone, jie nėra tokios vertės, kokią pirminiame priešieškinyje nurodė atsakovas. Tačiau, kaip matosi šiuo metu iš teismo ekspertizės akto išvadų, pagerinimai nėra mažesnės vertės, priešingai- jie dar didesni, nei nurodė atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

Taigi, vertinant ieškovės turte atliktą gyvenamojo pastato rekonstrukciją, įdiegtas vandentiekio, kanalizacijos, centrinio šildymo sistemas, išvedžiotą elektros instaliaciją, pakeistą išplanavimą, stogo, grindų dangą, apšiltinimą, naujai pastatytus pastatus, gerbūvio sutvarkymą, kas vertinama jau minėta 27675,19 euro suma, yra akivaizdu, jog šie pagerinimai yra esminiai, kas sudaro prielaidą manyti, jog teismas turtą, kuris šiai dienai yra asmeninė ieškovės nuosavybė bei kuris buvo pagerintas sutuoktinių lėšomis, atsakovo reikalavimu, turėtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, vadovaujantis CK 3.90 str. nuostatomis bei po santuokos nutraukimo padalijamas po 1/2 dalį kiekvienam.

Su ieškovės teiginiu dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto apimties bei padalijimo būdo atsakovas sutinka iš dalies.

Atsakovas pripažįsta, jog santuokos metu buvo įgytas automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau nesutinka, kad jo vertė yra 1680 eurų. Atsižvelgiant į automobilio būklę, techninį stovį, nusidėvėjimą, atsakovas jį vertina apie 600 eurų, kadangi įsigijimo metu už jį buvo sumokėta 1200 eurų, po ko jis dar beveik tris metus intensyviai naudojamas. Todėl jo vertė dar sumažėjo. Šį turtą atsakovas po santuokos nutraukimo prašys pripažinti jo asmenine nuosavybe. Dėl kompensacijos išmokėjimo ieškovei už jam tenkantį automobilį, atsakovas sutinka su ieškovės pozicija, jog ji neturėtų būti priteisiama atsižvelgiant j ieškovei liekančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis.

Ieškovė nurodo, jog santuokoje buvo įgyta savos gamybos priekaba v/n (duomenys neskelbtini). Su šiuo teiginiu atsakovas nesutinka, kadangi priekaba atsakovo nuosavybe buvo dar iki santuokos sudarymo. Šią priekabą atsakovas pats buvo pasigaminęs būdamas 16 metų, tačiau ji nebuvo registruota, nes atsakovas neturėjo dokumentų. Tik gyvenant santuokoje atsakovas gavo kitos priekabos dokumentus, kurių pagrindu atsakovo turėta priekaba buvo įregistruota VĮ Regitroje. Todėl atsakovo nuomone šis turtas netrauktinas dalintino turto balansą. Tuo atveju, jeigu ieškovė su šiuo atsakovo teiginiu nesutiks, tai bus įrodinėjama liudytojų parodymais.

Dėl kreditorių

Kreditorių atsakovas neturi, ieškovės kreditoriai, jeigu tokių yra, atsakovui nėra žinomi.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Kadangi šalys yra sveikos, darbingo amžiaus, todėl išlaikymas nepriteistinas.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo atsakovas pasilieka savo prigimtinę „M.“ pavardę, neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasirinktų pavardę „M.“ (t. 2, b.l.135-138).

Ieškovė E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kreipėsi į teismą todėl, kad vyras nuolatos girtaudavo, kiekvieną dieną grįžęs iš darbo išgėrinėdavo, smurtaudavo prieš ją fiziniu ir psichologiniu smurtu. Visa tai darydavo vaikų akivaizdoje. Į policiją nesikreipė, nes buvo gėda dėl aplinkinių žmonių nuomonės, nenorėjo viešinti šeimyninės situacijos. Todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Su atsakovu susituokė 2000 m., turi dvi dukras. Susituokus persikėlė gyventi į jos mamos namus, namus remontavo kartu, kadangi abu mažai uždirbdavo. Paskutinius metus atsakovas dirbo motinos ūkyje ir visus uždirbtus pinigus investuodavo į jį. O visas nupirktas turtas yra įregistruotas atsakovo motinos vardu. Už komunalinius mokesčius, maistą mokėdavo ji pati, o atsakovas mokėdavo už elektrą, tačiau nuo 2020 m. spalio mėnesio, kai išsikraustė iš namų nustojo mokėti. Išlaikymo vaikams jis neteikdavo iki kol gavo teismo pranešimą apie skyrybas, nuo tada dukroms duoda po 70 eurų. Jai į banko sąskaitą jokių pinigų jis nepravesdavo, gal tik kelis kartus. Atsakovo pinigai buvo atskiri, ji nežinojo kiek uždirba jos vyras ir kur tuos pinigus jis išleidžia. Kai nuo 2003 metų jie pradėjo vykdyti namo rekonstrukcija atsakovas prisidėjo prie namo tvarkymo kažkokia dalimi. Namas priklauso jos motinai, kuri prisidėdavo prie dukros šeimos išlaikymo. Duodavo pinigų maistui ir kitiems būtiniems dalykams. Jos pajamos buvo minimalios, taip pat ir atsakovo pajamos tik sukūrus šeimą buvo minimalios. Visas jų namas vertas tik 32 000 Eur, tačiau jau dabar dalis namo yra nusidėvėjusi. Visus darbus prie namo atliko tik jie dviese. Ji sutiktų sumokėti tik 5000 Eur kompensaciją atsakovui, kadangi jo prašoma kompensacija yra per didelė, nes jie nesumokėjo tokios sumos už namo remontą. Kiek konkrečiai statybinėms medžiagoms buvo skirta pinigų pasakyti negali, tačiau tai nebuvo didelė sumą, nes tuo metu jų pajamos buvo mažos. Suma gali būti apie 5000 Eur (2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 8 min. 49 sek.- 32 min. 00 sek). Atsakovas gaudavo tik minimalias pajamas, tūkstančių tikrai negaudavo, nes jie neturėdavo už mokėti išlaikymą kitam atsakovo vaikui, buvo įsiskolinę. Nes jei būtų turėję tokias pajamas, kokias nurodo atsakovas, be jokių įsiskolinimų mokėją išlaikymą. Stogą dengti padėjo giminaitis, bet ta pagalba buvo minimali, o užmokestį už darbą sudarė atsilyginimas alkoholiu. Už namo renovacijos darbus niekam nemokėjo, net tam bendradarbiui, kuris padėjo su santechnikos darbais. Atsakovas labai trumpai užsiėmė papildoma veikla susijusia su katilų gamybą ir ji pinigų už jo papildomą darbą nematė (2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 58 min. 21 sek.- 1 val. 00 min. 21 sek). Ji samdėsi firmą iš Marijampolės, kuri jai kambaryje sudėjo įtemptas lubas. Už darbą ji sumokėjo 700 Eur ir tai buvo maždaug prieš du metus (2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 14 min. 20 sek.- 14 min. 32 sek.). Praėjusios žiemos šildymo sezonui jie buvo iš seniau nusipirkę malkų, jas pirko gal prieš kokius 5 metus ir mokėjo ji su atsakovu. Pinigus padavė atsakovas, bet tie pinigai buvo bendri. Jie labai mažai sunaudoja kuro šildymui, tačiau tiksliai įvardinti negali. Malkas jie gamindavosi patys. Už elektra nuo 2020 m. birželio m. išėjus atsakovui iš namų liko įsiskolinimas, kurį sumokėjo ji, čekis yra paliktas senoje elektros knygutėje. Mėsą ir kitą produkciją iš kaimo parveždavo atsakovas, tačiau ieškovė su dukromis dirbdavo atsakovo mamos ūkyje. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikėdavo 300 Eur. Visus atliktus darbus ji vertina 8000 Eur, kadangi ji žino kiek pinigų jie turėjo ir kiek galėjo išleisti (2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 46 min. 10 sek.- 55 min. 03 sek.). Žino, kad ieškovas dukroms duodavo pinigų, bet kur jos tuos pinigus išleisdavo nežino. Bet maistą ir kanceliarines prekes pirkdavo ji, maistui į mokyklą duodavo ji po 3-4 Eur. Rūbus ji su dukromis pirkdavo kartu už kurios mokėdavo ji (2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 10 min. 00 sek.- 1 val. 14 min. 35 sek.)

A. A. R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad santuoką reikėtų nutraukti, kadangi šalys nuo 2020 m. birželio gyvena skyriumi, dėl kaltės nesutinka, nes tam nėra objektyvių duomenų. Atsakovo nuomone kaltė yra abipusė, nes šalys dėjo per mažai pastangų išsaugoti santuoką. Dėl girtavimo ir smurto objektyvių duomenų nėra, tas faktas kuris yra pateiktas atsiliepime yra įvykęs jau po to kai šalys pateikė ieškinį ir priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, todėl akivaizdu, kad tas konfliktas santuokos nutraukimui įtakos neturėjo. Išlaikymas buvo teikiamas, atsakovas pervedinėjo pinigines lėšas pagal galimybes po 80-100 Eur, kadangi tuo metu kai gyveno kartu atsakovas prisidėjo prie mokesčių mokėjimo ir prisidėjo prie nepilnametės dukters išlaikymo. Lėšos teikiamos valstybės, turėtų būti išskaitomos iš ieškovės prašomų priteisti lėšų dukters išlaikymui. Šalys gyvendamos kartu pagerino turtą ir dėl to ginčo nėra. Tačiau dėl piniginių sumų skirtų turtui pagerinti dydis skiriasi, nors ieškovė nurodo mažesnę sumą, kuri buvo skirta namo remontui. Santechnikos keitimui, stogo dengimui ir kitiems darbams buvo samdomi meistrai, kuriems už darbus buvo mokama grynaisiais pinigais ir tai atsispindi ekspertizės akte. Lėšos panaudotos renovuoti namą buvo iš šalių darbo užmokesčio. Atsakovas tuo metu iš darbo užmokesčio gaudavo apie 1500 Litų, taip pat nemažą atlyginimą gaudavo iš tėvų ūkio ir visos tos lėšos buvo panaudotos ieškovės namo remontui. Todėl atsakovo pateiktas reikalavimas priteisti 12 000 Eur iš ieškovės už jai priklausančio turto pagerinimą yra pagrįstas. Visa tai nurodoma ekspertizės akte, kuris nėra nuginčytas. Nors namo pagerinimo darbai užbaigti seniai, tačiau ieškovė namo pagerinimo fakto Registrų centre neužregistravo, inventorizacija nebuvo padaryta ir tie duomenys, kurie nurodyti atsiliepime 5000 Eur yra niekiniai. Dėl kitų reikalavimų nėra ginčo (2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 32 min. 05 sek.- 41 min. 45 sek).

Atsakovas L. M. teismo posėdžio metu parodę, kad Ieškovė kalba netiesą, jog jis nesirūpino šeima. Alkoholiu jis nepiktnaudžiavo, smurto prieš ieškovę nėra naudojęs, būdavo tik menki tarpusavio apsistumdymai. Maistą jis parveždavo iš kaimo, pajamos už darbą gaudavo didelius. Ieškovė visada žinojo kokios pajamos buvo jo. Namo remonto darbams jis samdė kitus asmenis, kadangi pats nemokėjo atlikti tokių darbų. Santechnikos, stogo dengimo darbams jis samdė darbininkus, kurie buvo jo pažįstamus. Kai kuriuos darbus atliko jis pats, tačiau daugumą darbų atliko kiti asmenys, jo bendradarbis padėjo uždengti stogą, giminaitis padėjo atlikti namo apšildymo darbus. Statybines medžiagas pirko jis, ieškovė nežinodavo kur yra perkamos tos medžiagos ir kokia suma buvo sumokėta už jas. Visas namas buvo prastos būklės, jame nieko nebuvo, tik sienos, todėl reikėjo renovaciją atlikti iš pagrindų. Kokia konkrečiai suma buvo išleista statybinėms medžiagoms pasakyti negali, bet visos statybinės medžiagos tuo metu kainavo daug, todėl pinigų suma gali būti susidarius nemaža. Tuo metu kai buvo daroma namo renovacija statybos ir remonto darbų rinkos kainos buvo aukštos. Jis neskaičiavo kiek konkrečiai kainavo namo renovacija, tačiau tai kainavo daug. Mano, kad šiuo metu ieškovės ir jo namo dalis yra verta apie 29 000 Eur. Jis nesutinka pasilikti namą sau ir sumokėti kompensaciją ieškovei. Nepilnametei dukrai skirdavo išlaikymą, po 70 Eur ar net 100 Eur, pinigus dukrai paduodavo asmeniškai, bet vėliau pervedinėdavo į ieškovės banko sąskaitą iki dukros pilnametystės. Jis abiem dukroms skiria išlaikymą, nors jos šiuo metu ir pilnametės. Kiek kartų dukrai yra pervedęs pinigų pasakyti negali, yra banko sąskaitos išrašai ir ten galima pažiūrėti kiek kartų jis tai darė. Tėvai jam atiduodavo visus pinigus, kurie būdavo gaunami pardavus grūdus, sumos būdavo 15 000-17 000 Lt per metus. Mamos ūkyje esanti technika yra supirkta už jos iš palikimo gautus pinigus, kadangi ji paveldėjo apie 50 000 dolerių (2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 41 min. 52 sek.- 57 min. 50 sek). Įsiskolinimas už išlaikymą susidarė, nes jam iš darbovietės normaliai nepervesdavo atlyginimo, vėliau buvo atleistas iš darbo ir neturėjo iš ko mokėti. Tuo metu kai buvo atleistas namo remontai nevyko, vykdavo tik tada kai gaudavo pinigų. Namo remonto darbai vyko beveik nuo to laiko kai jie atsikraustė į tą namą (2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 00 min. 28 sek.- 1 val. 04 min. 22 sek.). Jis dukroms mokėdavo po 90-100 Eur, tačiau kai advokatas patarė neduoti į rankas pinigų, nuo tada tuos pinigus jis pervedinėja ieškovei. Jis ir dabar teikia išlaikymą dukroms. Ieškovė nežino kur buvo gaminamos malkos, jis samdydavo žmones jam padėti dirbti. Už komunalinius mokesčius mokėjo ir jis, ieškovė mokėjo už vandenį. Dukros iš ieškovės pinigų negaudavo, mergaitės pačios dirbdavo. Pirkdavosi rūbus ir kitus dalykus iš savo ir jo pinigų. Mėsos pateikdavo tiek kiek reikėdavo, į pabaigą ieškovė negamindavo maisto. Jis ir dabar aprūpina dukrą maistu, nuveža į Kauną. Apie atliktus mokėjimus kvitų nėra, kadangi ieškovė juos sunaikino. Dukros išlaikymui jis nėra skolingas (2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 01 min. 29 sek.- 1val. 09 min. 38 sek.).

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad Ieškovės ir atsakovo šeimą pažįsta apie 7 metus, dažnai su jais susitikdavo. Ieškovė ir jo sutuoktinės mama yra sesės. Kai atvažiuodavo dažniausiai atsakovą rasdavo išgėrusį, dirbdavo garaže ir ten gerdavo alų. Jis bendraudavo su juo, tačiau to bendravimo metu atsakovas vartodavo alkoholį. Jis pats yra nuvežęs atsakovą nusipirkti alkoholio. Į mėnesį jie atvažiuodavo 3-4 kartus. Atsakovo dukros sakydavo, kad jis girtauja, ieškovė prašydavo negerti, ji norėdavo kur nors išvažiuoti atostogų. Išgėręs atsakovas būdavo agresyvus, piktas, jam yra tekę girdėti jų konfliktus, atsakovas visada šaukdavo ant ieškovės, vadindavo necenzūriniais žodžiais. Apie namo remontą žino tik tiek, kad ieškovė pirmame aukšte esantį kambarį remontavosi. Ji buvo pasisamdžiusi žmones dirbi, pati pirko baldus, keitė šviestuvus ir kita. Už atliktus darbus mokėjo ieškovė. Kol jie bendravo daugiau jokių remonto darbų jis nepastebėjo (2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 min. 20 sek.- 13 min. 41 sek.).

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovės sesuo, pas atsakovą yra vienintelė problema alkoholio vartojimas. Jis labai psichologiškai smukdė ieškovę, be jokios priežasties, labai dažnai naudojo psichologinį smurtą. Kiek jai tenka bendrauti su ieškove, atsakovas visada būdavo išgėręs. Su juo pasikalbėti neįmanoma, jis visus ignoruodavo, nenorėdavo kalbėti. Bendravimas tarp jų vyksta nuolatos, dažnai atvyksta aplankyti sesės į Vilkaviškį. Visi konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo vyksta tik dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo. Jis turi turto, tačiau viskas registruota jo mamos vardu. Atsakovas turi pinigų, kadangi jis visada dirbo. Namą jie remontavo kartu, jokių įmonių nesamdė, šiek tiek padėjo kitos ieškovės sesers vyras ir viskas, daugiau nežino, kad kažkas būtų padėję. Jie neturėjo tiek pinigų, kad samdyti kažkokias įmones ar darbuotojus namo renovacijai. Ieškovė įvairiais smulkiais darbais prisidėjo prie namo renovacijos, prie kitų darbų prisidėjo pinigais. Ieškovė niekada nežinojo kokiomis pinigų sumomis disponuoja atsakovas, nei kiek jis turi mokėti sūnaus išlaikymui. Šiai dienai tas namas yra sutvarkytas, priestatas pastatytas. Ar atsakovas prisideda prie dukrų išlaikymo nežino, jis parūpindavo maisto, taip pat mokėdavo už elektrą. Jis turi labai daug žemių, tačiau jos registruotos atsakovo mamos vardu. Jis daug pinigų investavo į ūkį, kuriame dirba su savo sese (2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 16 min. 33 sek.- 28 min. 31 sek.).

Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių ieškovė ir atsakovas sutarė gera, vėliau atsakovas pradėjo išgėrinėti alkoholį, ieškovė pradėjo skųstis dėl tokio atsakovo elgesio. Pagrindinė skyrybų priežastis kaip jai yra pasakojusi ieškovė yra atsakovo pomėgis vartoti alkoholį. Atsakovas nurodė, kad už stogo dengimą yra jos vyrui sumokėjęs, tačiau tai yra netiesa, jokių didelių pinigų jos vyras negavo. Padėjo dengti stogą iš draugiškumo. Ji su sese bendrauja dažnokai, aplankydavo ją. Visos problemos šeimoje kildavo dėl gėrimo, kiek kartų ji atvažiuodavo tiek atsakovas būdavo išgėręs. Smurto nei niekada netekę matyti, tačiau atsakovas su ieškove bendraudavo negražiai, prie pašalinių asmenų žemindavo ją. Prie namo remonto jie prisidėjo bendrai, atsakovas daug ką moka pats padaryti, o kad kažką samdė atlikti darbus jis nežino. Atsakovas statyboms skirtas medžiagas pirko pigiausias kiek jai yra žinoma, nes jų pajamos buvo mažos. Atsakovas yra taupus, neišlaidaudavo. Kiek jai yra žinoma, kad automobilis ir kita technika yra registruota atsakovo mamos vardu. Iš kokių lėšų jis pirko kombainą ir automobilį ji nežino. Namas dabar yra geresnės būklės nei prieš tai buvo. Namo remontai vykdavo palaipsniui, kada prasidėjo ir baigėsi tiksliai pasakyti negali. Jai yra žinomas faktas, kad atsakovas parūpindavo maisto iš kaimo (2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 30 min. 06 sek.- 40 min. 27 sek.).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 5). Šeimoje gimė du vaikai - (duomenys neskelbtini). gimė dukra K. M. (t. 1, b.l. 7), o (duomenys neskelbtini) - dukra M. M. (t. 1, b.l. 6). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše konstatuota, kad E. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis namo bei ūkinio pastato esančių (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2018- 10-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4228 (t. 1, b.l. 10-11). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše konstatuota su E. M. iš Valstybės nuomojasi 0,0755 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 12-13). VĮ „Regitra“ pažymoje užfiksuota, kad L. M. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (t. 1, b.l. 14). VšĮ „Emprekis“ pažymoje užfiksuota, kad 2000 m. VW Golf TDI kaina be PVM 1388 Eur, kaina su PVM – 1680 Eur (t. 1, b.l. 15). VĮ „Regitra“ pažymoje užfiksuota, kad E. M. savo vardu yra įregistravusi automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2000-09-22 bei savos gamybos priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1986-06-2, įregistravimo valdytojo vardu data – 2019-06-12 (t. 1, b.l. 16). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime užfiksuota, kad E. M. 2018-10-12 paveldėjo palikėjos Zitos M. K. turtą (t. 1, b.l. 17-20). Susitarime Nr. 2, dėl 2000 m. gegužės 3 d. naudojamų valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio paskirčiai nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, surašytame 2019-02-15, Nr. 19SŽN-67-(14.19.55.) nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) laikytina E. M. (t. 1, b.l. 21). Transporto priemonės registracijos liudijime Nr. H (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad E. M. yra automobilio VW GOLF, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja (t. 1, b.l. 22). 2019-05-29 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodoma, kad E. M. per 2019-03-13 -2019-05-13 laikotarpį gavo 1424,59 Eur pajamų (t. 1, b.l. 23). Pažymoje apie pajamas nurodoma, kad 2019 m. nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. E. M. buvo paskirta ir išmokėta 300,96 Eur (po 100,32 Eur/mėn) išmokų vaikui (t. 1, b.l. 24). Išraše apie asmens darbovietę ir gaunamas pajamas, nurodomos L. M. 2019 m. sausio – liepos mėnesiais gautos pajamos (t. 1, b.l. 44-47). Kauno apygardos teismo 2010-03-10 nutartyje Nr. 2A-483-264/2010 nurodomi kiti vaikai, kuriems išlaikymą teikė L. M. (t. 1, b.l. 58-59); pažymoje apie socialinį draudimą užfiksuotos E. M. 2005-01-01 – 2008-03-31 gautos pajamos (t. 1, b.l. 87). 2020-08-07 Statybos techninės ekspertizės akte konstatuota, kad labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų medžiagų (statybos produktų) poreikio skaičiuojamoji rinkos kaina be PVM yra 8772,79 Eur. Labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų skaičiuojamoji kaina apskaičiuota su pridedamosios vertės mokesčiu yra 18902,40 Eur. (t. 2, b.l. 1-87). 2020-06-20 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuota, kad patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarymą nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., pagal baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas, įtariamajam L. M. ir nukentėjusiajai E. M. susitaikius (t. 2, b.l. 115-116). Pažymoje apie pajamas užfiksuota, kad E. M. nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio, buvo skirta 1632,93 Eur išmokų vaikui (t. 2, b.l. 122). Sąskaitos išraše nurodoma, kad nuo 2020-02-10 iki 2020-05-07 L. M. E. M. vaiko išlaikymui pervedė viso 565 Eur (vidutiniškai po 113 Eur / mėn.) (t. 2, b.l. 158)

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teigia, kad atsakovas pastoviai vartojo alkoholį, ją žeminimo bei menkino. Šias aplinkybės teismo posėdžio metu patvirtino ir Ieškovės kviesti liudytojai – R. B., D. A. bei V. G.. Kad Atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu nebuvo tinkamas patvirtina ir teismui pateikta 2020-06-20 Marijampolės apylinkės teismo nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kurioje fiksuota, kad L. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl veikos numatytos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. buvo nutrauktas, jam susitaikius su E. M..

Atsakovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad santykiai tarp šalių yra pašliję jau keletas metų, nors buvo bandymas juos pagerinti tačiau, atsakovo manymu, šalys dėjo per mažai pastangų juos išsaugoti, todėl atsakovas sutinka nutraukti santuoką.

Vertindamas šalių išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl Atsakovo kaltės. Laikytina, kad Atsakovas, gyvendamas santuokoje pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, šalių santuoka iširusi galutinai, išsaugoti šeimos nėra galimybės, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl Atsakovo kaltės (CK 3.27 str., 3.60 str., 3.62 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „M.“. Atsakovas teismui nurodė, kad šiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja. Kaip jau minėta, CK 3.69 str. 1 d. numato, kad Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę ir tik tuo atveju, kai santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.96 str. 2 d.), todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės – Iėškovei „M.“, Atsakovui „M.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Šalys bylos duomenimis kreditorių ir nebaigtų vykdyti solidaraus pobūdžio jiems prievolių, dėl kurių tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo reikėtų nuspręsti teismui, neturi.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Iškovė nurodė, kad pradėjus procesą dėl santuokos nutraukimo, šeimoje buvo dar viena nepilnametė duktė - M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pilnametystės sulaikė (duomenys neskelbtini). Ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. birželio 6 d.. Prašo teismo priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai 1850 Eur išlaikymo nepilnametei M. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Nurodė, kad išlaikymo vaikams Atsakovas neteikdavo iki kol gavo teismo pranešimą apie skyrybas, nuo tada dukroms duoda po 70 eurų.

Atsakovas prašo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo atmesti. Teigė, kad išlaikymą dukrai teikė gera valia.

Savo nepilnamečius vaikus materialiai išlaikyti privalo tėvai. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Šios pareigos atsakovas visa apimtimi nevykdė, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Į bylą nepateikta duomenų apie vaiko išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu, nėra žinoma, kokio konkretaus dydžio išlaikymas buvo reikalingas šalių dukrai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už metų laikotarpį iki vaiko pilnametystės, laikytina, jog vaiko poreikiai buvo vaiko poreikiai buvo didesni, minimali mėnesinė alga, kuri laikoma orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą tuo metu buvo 607 Eur, taip pat atsižvelgiant į tai, kad M. M. iš dalies buvo išlaikoma valstybės – laikotarpyje nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio buvo skirta 1632,93 Eur išmokų vaikui (vidutiniškai po 136,08 Eur mėnesiui), kad Ieškovė pripažino, kad dukrai per mėnesį Atsakovas duodavo vidutiniškai po 70 Eur, Ieškovas pateikė teismui duomenis apie teikiamą išlaikymą vaikui tik už laikotarpį nuo 2020-02-10 iki 2020-05-07 (viso 565 Eur sumai, vidutiniškai 113 Eur/ mėnesiui), kitų savo teiginių apie dukrai teiktą išlaikymą niekaip nepagrindė, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis, po 150 Eur mėnesiui yra visiškai pagrįstas, iš Atsakovo Ieškovės naudai priteistina 1850 Eur, t.y. už laikotarpį nuo 2019-06-06 iki 2020-06-06 - 1800 Eur (12 mėn. x l50 €) ir už laikotarpį nuo 2020-06-06 iki 2020-06-16 - 50 Eur (150 Eur : 30 d. x l0 d.).

Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto ir (ar) turtinių (daiktinių) teisių padalinimo.

Teismui pateikti duomenys, kad santuokos metu buvo įsigytos transporto priemonės: automobilis VW GOLF, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kurio vertė Ieškovės teigimu yra 1680 Eur, o Atsakovo teigimu 600 Eur, bei savos gamybos automobilinė priekaba, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė Ieškovės teigimu yra 400 Eur, ir kurios yra užregistruotos Ieškovės vardu.

Ieškovė prašo šias transporto priemones pripažinti Atsakovo asmenine nuosavybe.

Atsakovas sutinka, kad šios transporto priemonės būtų pripažintos jo asmenine nuosavybe, tačiau tvirtina, kad kadangi priekaba atsakovo nuosavybe buvo dar iki santuokos sudarymo. Šią priekabą atsakovas pats buvo pasigaminęs būdamas 16 metų, tačiau ji nebuvo registruota, nes atsakovas neturėjo dokumentų. Tik gyvenant santuokoje atsakovas gavo kitos priekabos dokumentus, kurių pagrindu atsakovo turėta priekaba buvo įregistruota VĮ Regitroje. Todėl atsakovo nuomone šis turtas netrauktinas dalintino turto balansą.

Tačiau teismui jokie atsakovo teiginius patvirtinantys duomenys pateikti nebuvo. Ieškovė pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą užfiksuota, kad 2000 m. VW Golf TDI kaina yra 1680 Eur. duomenų apie automobilio priekabos kainą šalys nepateikė, tačiau svetainės „Autoplius.lt“ duomenimis panašaus periodo lengvųjų automobilių priekabų kainos yra nuo 170 Eur iki 700 Eur, todėl galima tvirtinti, kad ieškovės nurodyta priekabos kaina – 400 Eur yra pagrįsta.

Vis tik abi šalys sutiko, kad kompensacija Ieškovei, už Atsakovui tenkančias transporto priemones nepriteistina, kadangi Ieškovė pasilieka sau name esančius ir šalims priklausančius namų apyvokos bei buities daiktus, baldus. Atsižvelgiant į tai Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo pripažinti šias transporto priemones asmenine atsakovo nuosavybe yra tenkintinas.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įgijo 2018-10-12, paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu, mirus jos motinai, kuriai iki tol šis turtas priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovas tvirtina, kad Šalims gyvenant santuokoje šis būstas buvo iš esmės pagerintas - atsakovas, pats būdamas statybininkas bei mokantis statybos bei remonto darbus, pakeitė gyvenamojo namo stogo dangą, įvedė vandentiekio, kanalizacijos sistemas, įrengė vonią bei tualetą, išvedžiojo naują šildymo sistemą, elektros instaliaciją, buvo dalinai pakeistas vidaus išplanavimas, paliekant tik kapitalines sienas, perdėtos naujai grindys, atlikta vidaus apdaila, pastatas iš vidaus bei išorės apšiltintas vatos sluoksniais, pakeisti langai, vidaus bei išorės durys, namas iš išorės apkaltas pusraščiais, taip pat pristatytas priestatas, antrame namo aukšte įrengti du kambariai. Ūkinis pastatas apmūrytas plytomis, pakeista stogo danga bei konstrukcijos. Kieme naujai pastatyta apie 12 kv. m. malkinė, medinė pavėsinė, iškastas bei akmenimis išmūrytas tvenkinys, išasfaltuotas kiemas, taip pat kiemas aptvertas medine tvora, kiemo išlyginimui atvežta apie 200 kub. m. grunto. Kaip nustatyta Teismo ekspertizės metu bei pateikiant išvadas, nuo 2003 metų į šiuo metu ieškovei priklausantį turtą investicijos sudarė 27675,19 euro, skaičiuojant tiek darbų, tiek ir panaudotų medžiagų vertes. Atsižvelgiant į tai Ieškovas reikalauja 1/2 dalį gyvenamojo namo bei 1/2 dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja L. M. bei E. M., jungtine nuosavybe bei po santuokos nutraukimo padalinti pusiau t. y. po 1/2 dalį kiekvienam.

Ieškovė teismo posėdžio sutiko su Atsakovo teiginiais, kad jai šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu buvo pagerintas ir sutinka sumokėti atsakovui L. M. 5000 (penkių tūkstančių) eurų piniginę kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Tačiau nurodė, kad visas jų namas vertas tik 32 000 Eur, tačiau jau dabar dalis namo yra nusidėvėjusi. Tvirtina, ką iš esmės pripažino ir Atsakovas, kad visi statybos darbai buvo atlikti paties Atsakovo arba talkos būdu, ji prie darbų prisidėjo pagal savo jėgas ir sugebėjimus. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

Kaip jau yra minėta, kilus ginčui tarp šalių, buvo paskirta Statybos techninė ekspertizė.

2020-08-07 Statybos techninės ekspertizės akte konstatuota, kad labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų medžiagų (statybos produktų) poreikio skaičiuojamoji rinkos kaina be PVM yra 8772,79 Eur. (su 2007 m. galiojusiu (18 procentų) PVM 10351,89 EUR). Labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų skaičiuojamoji kaina apskaičiuota su pridedamosios vertės mokesčiu yra 18902,40 Eur.

Abi šalys sutinka, kad pagerinimai buvo daromi nuo 2003 metų ir pabaigti seniai. Atliekant ekspertizę, atsižvelgiant į Šalių pateiktus duomenis, apskaičiavimai buvo atliekami pagal rinkos kainas galiojusiais 2007 m. kovo mėnesį.

Yra nustatyta, kad tuo metu, kai šalių jėgomis buvo atliekami gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalies pagerinimas, šis turtas priklausė Z. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė 2018 m. kovo 29 d.

CK 3.88 straipsnio, reglamentuojančio kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 1 dalies, 5 punkto prasme, vienam iš sutuoktinių savo lėšomis pagerinus turtą (įskaitant ir trečiojo asmens), pusę investuotų pinigų, priklauso kitam sutuoktiniui, nes pagal bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją tai reiškia, kad abu sutuoktiniai lygiomis dalimis prisideda prie turto pagerinimo.

Nekilnojamojo turto pagerinimais buvo atlikti tarp šalių esant geriems santykiams, vedant bendrą ūkį, todėl spręstina, kad tiek Iškovė, tiek Atsakovas gyvendami santuokoje gaunamas pajamas ir kitas lėšas naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, įskaitant ir investavimą į jiems reikalingą, Z. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuo metu priklausiusį turtą.

Buvo pakeista gyvenamojo namo stogo dangą, įvestos vandentiekio, kanalizacijos sistemos, įrengta vonia bei tualetas, išvedžiota nauja šildymo sistema, elektros instaliacija, buvo dalinai pakeistas vidaus išplanavimas, paliekant tik kapitalines sienas, perdėtos naujai grindys, atlikta vidaus apdaila, pastatas iš vidaus bei išorės apšiltintas vatos sluoksniais, pakeisti langai, vidaus bei išorės durys, namas iš išorės apkaltas pusraščiais, taip pat pristatytas priestatas, antrame namo aukšte įrengti du kambariai. Ūkinis pastatas apmūrytas plytomis, pakeista stogo danga bei konstrukcijos. Kieme naujai pastatyta apie 12 kv. m. malkinė, medinė pavėsinė, iškastas bei akmenimis išmūrytas tvenkinys, išasfaltuotas kiemas, taip pat kiemas aptvertas medine tvora, kiemo išlyginimui atvežta apie 200 kub. m. grunto. Atlikti darbai akivaizdžiai pagerino šio nekilnojamojo turto būklę ir padidino vertę.

Kaip jau minėta, yra nustatyta, kad tuo metu, kai šalių jėgomis buvo atliekami gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalies pagerinimas, šis turtas priklausė Z. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė 2018 m. kovo 29 d. Teismas daro išvadą, kad Atsakovas atlikdamas tam tikrus remonto darbus kitam asmeniui priklausančiame turte, tam skirdamos savo lėšas, prisiėmė ir dėl to kylančią riziką. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų kompensavimo turtu, Atsakovas turėjo įrodyti ne tik iš tikrųjų sumokėtas lėšas, bet ir leistinais įrodymais pagrįsti, kad tai atliko tuometinės turto savininkės Z. M. K. leidimu. Tokių duomenų byloje nėra.

Vis tik pripažintina, kad tiek Ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimų pakanka konstatuoti, kad tarp jų bei tuometinės turto savininkės Zitos M. K. buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, šalys naudojosi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).

CK 6.501 straipsnis, kuris taikomas ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) numato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (3 dalis). Pagal šį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: pirma, nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; antra, nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; trečia, nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; ketvirta, įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016).

Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Kaip jau minėta, nėra ginčo dėl to, kad nekilnojamasis turtas buvo pagerintas. Nors nėra jokių duomenų apie tai, kad Šalys turėjo tuometinės būsto savininkės leidimo daryti turto pagerinimus, tačiau turtas buvo gerinamas pakankamai ilgą laiko tarpą, duomenų, kad tam būtų prieštaravimų negauta. Įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Be to atliekant ekspertizę buvo nustatytas ir Šalių turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis – 8772,79 Eur be pridedamosios vertės mokesčio. 1994 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įvestas 18 proc. bazinis PVM, skaičiuojamas nuo visų prekių ir paslaugų kainų, šis dydis buvo keičiamas 2008 m. gruodžio 23 d. 8772,79 Eur su 2007 m. galiojusiu (18 procentų) PVM sudaro 10351,89 EUR.

Ekspertizės aktu nustatytos labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų skaičiuojamosios kainos, apskaičiuotos su pridedamosios vertės mokesčių – 18902,40 Eur – atlyginimo klausimas nesprendžiamas, kadangi yra nustatyta, kad šių išlaidų Šalys nepatyrė.

Yra nustatyta, kad turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, todėl Atsakovas turi teisę reikalauti ½ dalies lėšų, kurios buvo investuotos pagerinant turtą.

CK 5.52 straipsnio 1 dalis numato, kad Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

Ieškovė E. M. 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo 2018-10-12, paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu, mirus jos motinai. Turtą ji paveldėjo padavus pareiškimą notarui. Todėl iš Ieškovės priteistina kompensacija Atsakovui už nekilnojamojo turto - 1/2 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) pagerinimą – 5175,95 Eur.

Priešieškinio reikalavimas 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja L. M. bei E. M., jungtine nuosavybe bei po santuokos nutraukimo padalinti pusiau t. y. po 1/2 dalį kiekvienam atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo nuomone yra pagrįstas ir ieškinio reikalavimas tarpusavio įsiskolinimą sudengimo bei nustatyti, kad Ieškovė E. M., turi sumokėti Atsakovui L. M. 3325,95 Eur piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovės pajamos yra pakankamai nedidelės, be to šiuo metu su ja gyvena dvi dukros, kurios, nors ir yra pilnametės, tačiau vis dar mokosi ir yra reikalingos tėvų paramos, nustatytina, kad šią pinigų sumą Ieškovė atsakovui turi sumokėti per 24 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovė pareikdama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 4, 29) bei 900 Eur susijusių su teisinės pagalbos atsakovui suteikimu (t. 1, b.l. 25, 62, 95 bei t. 2, b.l. 123, 159)

Atsakovas šioje byloje patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 74), 1500 Eur už ekspertizės atlikimą (t. 1, b.l. 100) bei 1000 Eur susijusių su teisinės pagalbos atsakovui suteikimu (t. 2, b.l. 124)

Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro: 56 Eur už ieškinio reikalavimus susijusius su išlaikymo vaikui priteisimu (CPK 83 str. 1d. 2 p.), 17,00 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi teik ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai teismo patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) Teismas patenkino 98 procentus ieškinio bei 12 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 98 procentų ieškinio reikalavimų, iš Atsakovo Ieškovei priteistina 980 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (1000 – 2 proc. = 980).

Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 12 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų iš Ieškovės atsakovui priteistina 336 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (2800 – 88 proc. = 336)

Atlikus vienarūšių reikalavimų užskaitymą nustatytina, kad Atsakovas L. M. privalo atlyginti Ieškovei E. M. 644 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo valstybei priteistina šios patirtų bylinėjimosi išlaidų: 56 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą susijusį su išlaikymo vaikui įsiskolinimą bei 98 procentai valstybės patiktų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų šalims įteikimu – 16,66 Eur (17-2 proc. = 16,66), viso 72,66 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo L. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „M.“, atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „M.“.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1850 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo nepilnametei M. M., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d.

Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5175,95 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir 95 cnt.) piniginę kompensaciją už Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - 1/2 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) - pagerinimą.

Santuokos metu įsigytas transporto priemones: automobilį VW GOLF, Valst. Nr.. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1680 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) vertės, bei savos gamybos automobilinę priekabą, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) vertės pripažinti asmenine L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Likusioje dalyje tiek ieškinio tiek priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 644 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus vienarūšių piniginių reikalavimų užskaitymą nustatyti, kad Ieškovė E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi sumokėti Atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2681,95 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 95 cnt.), išmokant šią sumą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,66 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 66 cnt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - žyminių mokesčių ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius