Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-831/2021 pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir pagal atsakovo L. M. patikslintą priešieškinį ieškovei E. M. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. M. patikslintu ieškiniu atsakovui L. M. prašė: 1) santuoką, įregistruotą 2000m. spalio 7 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, registracijos įrašo Nr. 199, tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 850 Eur išlaikymo nepilnametei M. M., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d.; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui 5 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, išmokant ją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; 4) atlikus tarpusavio įsiskolinimą sudengimus nustatyti, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 3 150 Eur piniginę kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, išmokant šią kompensaciją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; 5) santuokos metu įsigytas transporto priemones: automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), bei savos gamybos automobilinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei patikti pavardę M.; 7) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė kad šalys jau keletas metų kaip šeima negyvena ir jų santuoka tėra formalumas. Šalių nesieja jokie bendri interesai, atsakovas visiškai nesirūpina šeima, jos išlaikymu, visiškai neskiria jokio dėmesio nei ieškovei, nei dukroms. Atsakovas girtauja, išgėręs tampa agresyvus. Toks nuolatinis psichologinio smurto naudojimas ieškovei tapo nebepakeliamu. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo santuokines pareigas, netinkamu elgesiu, gyvenimo būdu bei nesirūpinimu šeima negerbdamas ieškovės. Visas šeimos išlaikymas tenka tik ieškovei, nes atsakovas iš savo gaunamų pajamų sumoka tik už namuose sunaudojamą elektrą ir duoda po 140 Eur dukrų išlaikymui (kiekvienai po 70 Eur). Santuokos metu šalys įsigijo automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 1 680 Eur, bei savos gamybos priekabą, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vertina 400 Eur. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinos, kadangi ji šį turtą bei turtines teises paveldėjo po savo motinos mirties. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnametė dukra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), liks gyventi su ieškove, todėl atsakovas turi mokėti bent po 150 Eur kas mėnesį išlaikymą. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui 5 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Kadangi dėl sunkios materialinės padėties (vienintelės ieškovės pajamos yra darbo užmokestis, iš kurio turi išlaikyti ir dvi besimokančias dukras, jokių santaupų neturi), tai iš karto sumokėti tokios sumos atsakovui neturi galimybės, todėl šią kompensaciją išgalėtų sumokėti per 24 mėnesius. Kadangi dukra M. M. šiuo metu jau yra pilnametė, tai savo pradinio ieškinio reikalavimo dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo atsisako, tačiau iš atsakovo turėtų būti priteistas dukros M. M. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2019 birželio 6 d.) iki jos pilnametystės (2020 m. birželio 16 d.), kas sudaro 1 850 Eur, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 6 d. - 1800 Eur (12 mėn. x l50 Eur) ir už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d. - 50 Eur (150 Eur : 30 d. x l0 d.). Atlikus tarpusavio įskaitymus atsakovui mokėtina kompensacija už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą būtų 3 150 Eur.

3. Atsakovas L. M. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) šalių santuoką, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 600 Eur, priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn; 3) ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe bei po santuokos nutraukimo padalinti pusiau, t. y. po ½ dalį kiekvienam; 4) ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo atmesti; 5) iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Priešieškinyje nurodė, kad savo kaltės dėl santuokos nutraukimo atsakovas nemato. Ieškovės teiginiai dėl nuolatinio alkoholio vartojimo ir psichologinio smurto yra prasimanymas. Nurodė, kad santykiai tarp šalių yra pašliję jau keletas metų, šalys dėjo per mažai pastangų juos išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo metu abi sutuoktinių dukros yra pilnametės, todėl su jomis susiję klausimai ir išlaikymo priteisimas yra neaktualūs. Po santuokos sudarymo, šalys gyveno ieškovės motinai priklausančioje sodybos dalyje, kurią sudarė ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas buvo visiškai nusidėvėję, nuo statybos metų 1961 m. nebuvo nei remontuoti, nei kitaip pagerinti, realiai nelabai tinkantys šeimos su mažamečiais vaikais gyvenimui, todėl šis turtas buvo iš esmės pakeistas. Atsakovas, pats būdamas statybininkas bei mokantis statybos bei remonto darbus, pakeitė gyvenamojo namo stogo dangą, įvedė vandentiekio, kanalizacijos sistemas, įrengė vonią bei tualetą, išvedžiojo naują šildymo sistemą, elektros instaliaciją, buvo dalinai pakeistas vidaus išplanavimas, paliekant tik kapitalines sienas, perdėtos naujai grindys, atlikta vidaus apdaila, pastatas iš vidaus bei išorės apšiltintas, pakeisti langai, vidaus bei išorės durys, pristatytas priestatas, antrame namo aukšte įrengti du kambariai. Ūkinis pastatas apmūrytas, pakeista stogo danga bei konstrukcijos. Kieme naujai pastatyta apie 12 kv. m. malkinė, medinė pavėsinė, iškastas bei akmenimis išmūrytas tvenkinys, išasfaltuotas kiemas, kiemas aptvertas medine tvora, kiemas išlygintas. Investicijos į ieškovei priklausantį turtą sudarė 27 675,19 Eur. Ieškovės turto pagerinimai yra esminiai, pagerinimas padarytas sutuoktinių lėšomis, todėl turtas turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalintas po ½ dalį kiekvienam. Nurodė, kad santuokos metu įsigytas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad jo vertė yra 1 680 Eur. Atsižvelgiant į automobilio būklę, techninį stovį, nusidėvėjimą, jo vertė 600 Eur, kadangi įsigijimo metu už jį buvo sumokėta 1 200 Eur, automobilis buvo tris metus intensyviai naudojamas. Su kompensacijos priteisimu už automobilį atsakovas nesutiko, kadangi ieškovei lieka baldai, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys. Savos gamybos priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lieka atsakovui ir netrauktina į dalintino turto balansą. Priekaba atsakovo nuosavybe buvo dar iki santuokos sudarymo, kurią atsakovas pats pasigamino, tačiau ji nebuvo registruota. Priekaba įregistruota gyvenant santuokoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2000 m. spalio 7 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 199, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „M.“, atsakovui pavardę „M.“; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 850 Eur išlaikymo nepilnametei M. M., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d.; priteisė iš ieškovės atsakovui 5 175,95 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - ½ dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą; santuokos metu įsigytas transporto priemones: automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1 680 Eur vertės, bei savos gamybos automobilinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės pripažino asmenine atsakovo nuosavybe; kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 644 Eur bylinėjimosi išlaidas; atlikus vienarūšių piniginių reikalavimų užskaitymą nustatė, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 2 681,95 Eur, išmokant šią sumą per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo valstybei 72,66 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Dėl santuokos nutraukimo, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo, dėl kreditorinių įsipareigojimų. Vertindamas šalių išdėstytas pozicijas dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas padarė išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės. Teismas laikė, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, šalių santuoka iširusi galutinai, išsaugoti šeimos nėra galimybės, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės. Kadangi išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindo tokį išlaikymą priteisti teismas nenustatė. Teismas nenustatė šalių kreditorių ir nebaigtų vykdyti solidaraus pobūdžio jiems prievolių.

7. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nustatė, kad pradėjus procesą dėl santuokos nutraukimo, šeimoje buvo nepilnametė duktė M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pilnametystės sulaikė 2020 m. birželio 16 d. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. birželio 6 d. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Atsakovas su reikalavimu nesutiko, teigė, kad išlaikymą dukrai teikė gera valia. Teismas nustatė, kad pareigos išlaikyti atsakovas visa apimtimi nevykdė, todėl iš jo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Teismas nurodė, kad nors į bylą nepateikta duomenų apie vaiko išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu, todėl nėra žinoma, kokio konkretaus dydžio išlaikymas buvo reikalingas šalių dukrai. Teismas atsižvelgė į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už metų laikotarpį iki vaiko pilnametystės, laikė, jog vaiko poreikiai buvo didesni, o minimali mėnesinė alga, kuri laikoma orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą tuo metu buvo 607 Eur, taip pat atsižvelgė į tai, kad M. M. iš dalies buvo išlaikoma valstybės – laikotarpiu nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio buvo skirta 1 632,93 Eur išmokų vaikui (vidutiniškai po 136,08 Eur mėnesiui), kad ieškovė pripažino, jog dukrai per mėnesį atsakovas duodavo vidutiniškai po 70 Eur, ieškovas pateikė teismui duomenis apie teikiamą išlaikymą vaikui tik už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. (iš viso 565 Eur sumai, vidutiniškai 113 Eur mėnesiui), kitų savo teiginių apie dukrai teiktą išlaikymą atsakovas nepagrindė. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis, po 150 Eur mėnesiui yra visiškai pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista 1 850 Eur, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 6 d. – 1 800 Eur (12 mėn. x l50 Eur) ir už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d. – 50 Eur (150 Eur : 30 d. x l0 d.).

8. Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto ir (ar) turtinių (daiktinių) teisių padalinimo. Teismas nustatė, kad transporto priemonės: automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės teigimu yra 1 680 Eur, o atsakovo teigimu 600 Eur, bei savos gamybos automobilinė priekaba, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė ieškovės teigimu yra 400 Eur, yra įgytos santuokos metu. Atsakovas įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl automobilio vertės ir priekabos pagaminimo dar iki santuokos, nepateikė, todėl teismas vadovavosi ieškovės pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilio kaina yra 1 680 Eur, o priekabos kainą, šalims nepateikus kainos, nustatė remdamasis svetainės „Autoplius.lt“ duomenimis sutikdamas su ieškovės nurodyta priekabos kaina – 400 Eur, kurią pripažino pagrįsta. Transporto priemones teismas pripažino asmenine atsakovo nuosavybe. Kadangi abi šalys sutiko, kompensacijos ieškovei, už atsakovui tenkančias transporto priemones teismas nepriteisė, nes ieškovė pasiliko sau name esančius ir šalims priklausančius namų apyvokos bei buities daiktus, baldus.

9. Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), kurį ji įgijo 2018 m. spalio 12 d., paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu, mirus ieškovės motinai Z. M. K., kuriai iki tol šis turtas priklausė asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas prašė ginčo turtą pripažinti bendrąja šalių jungtine nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis, kadangi šalims gyvenant santuokoje šis turtas buvo iš esmės pagerintas. Ieškovė sutiko, kad jai šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu buvo pagerintas ir sutiko sumokėti atsakovui 5 000 Eur piniginę kompensaciją už jos turto pagerinimą. Teismas sprendė, kad ginčo turtas, jo pagerinimų atlikimo metu priklausantis Z. M. K., buvo pagerintas naudojant šalių santuokos metu gaunamas pajamas, naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, ir tarp šalių bei tuometinės turto savininkės Z. M. K. buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai bei gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, šalys naudojosi neatlygintinai (CK 6.629 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad nekilnojamasis turtas buvo pagerintas, nors nėra jokių duomenų apie tai, kad šalys turėjo tuometinės būsto savininkės leidimą daryti turto pagerinimus, tačiau turtas buvo gerinamas pakankamai ilgą laiko tarpą, duomenų, kad tam būtų prieštaravimų negauta. Teismas rėmėsi byloje paskirtos ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad šalių turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis yra 8 772,79 Eur be PVM, o su 2007 m. galiojusiu 18 procentų PVM sudaro 10 351,89 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę reikalauti ½ dalies lėšų, kurios buvo investuotos pagerinant turtą. Kadangi ieškovė yra dalį ginčo turto paveldėjusi, ji atsako paveldėto turto dalimi už jos motinos skolą dėl ginčo turto pagerinimo atsakovui, todėl iš ieškovės turi būti priteista 5 175,95 Eur kompensacija atsakovui už ½ dalies ginčo turto pagerinimą. Atsakovo reikalavimą pripažinti ½ dalį ginčo turto bendrąja šalių nuosavybe bei po santuokos nutraukimo padalinti pusiau, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pripažino pagrįstu ieškinio reikalavimą sudengti šalių tarpusavio įsiskolinimą ir po sudengimo nustatyti, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 3 325,95 Eur piniginę kompensaciją. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pajamos yra nedidelės, be to šiuo metu su ja gyvena dvi dukros, kurios, nors ir yra pilnametės, tačiau vis dar mokosi ir yra reikalingos tėvų paramos, todėl kompensacijos mokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui.

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir 900 Eur advokatui, o atsakovas 300 Eur žyminį mokestį, 1 500 Eur už ekspertizės atlikimą ir 1 000 Eur advokatui. Valstybė patyrė 56 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus susijusius su išlaikymo vaikui priteisimu išlaidas ir 17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad patenkinta 98 procentai ieškinio ir 12 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 980 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (1000 – 2 proc. = 980), o atsakovui iš ieškovės priteista 336 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (2800 – 88 proc. = 336). Po vienarūšių reikalavimų užskaitymo, atsakovas privalo atlyginti ieškovei 644 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei turi būti priteista 56 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą, susijusį su išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimu bei 98 procentai valstybės patirtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų šalims įteikimu – 16,66 Eur (17-2 proc. = 16,66), iš viso 72,66 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo dalį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo padalijimo, dalį dėl nepilnametės dukters M. M. išlaikymo įsiskolinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti pusiau t. y. po ½ dalį kiekvienam; ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai M. M. priteisimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimų tenkinimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

11.1. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismo teiginys, kad į bylą nepateikta duomenų apie vaiko išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu yra nepagrįstas. Tiek pirminiame ieškinyje, tiek pareiškime dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo iš esmės yra įvardintos orientacinės sumos. Teismas nepagrįstai prisiėmė pareigą apskaičiuoti vaiko poreikius. 2019 m. birželio 6 d. ieškinyje ieškovė įvardijo nepilnametės poreikius, nurodydama, jog dukters išlaikymui reikia 300 - 400 Eur. Tikslindama ieškinio reikalavimus, 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškime ieškovė prašė priteisti 1 850 Eur išlaikymo skaičiuodama po 150 Eur mėnesiui. Taigi iš esmės dukters poreikiai buvo suformuluoti bei įvardinti ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose, mėnesio dukters poreikiu įvardijant 300 Eur sumą, t. y. po 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Iš bendros 300 Eur sumos reikia atimti valstybės vaikui mokamas lėšas. Nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio, t. y. iš esmės per tą patį laikotarpį, už kurį yra prašoma priteisti įsiskolinimą, ieškovei išmokėta 1 392,93 Eur išmokų vaikui, taip pat skirta 240 Eur vienkartinė išmoka vaikui COVID-19 pandemijos padariniams mažinti. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020) šios lėšos turi būti įskaičiuojamos į vaiko išlaikymo sumą. Iš ieškovės nurodomų 300 Eur vaiko mėnesio išlaidų turėtų būti išskaičiuojama 136,08 Eur suma (t. y. tiek vidutiniškai mėnesiui išmokų yra išmokėjusi valstybė). Likusioji dalis t. y. 163,92 Eur suma turėtų būti dalijama kiekvienam iš tėvų, kas mėnesiui sudarytų 81,96 Eur. Kadangi ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas dukrų išlaikymui skirdavo po 140 Eur (kiekvienai po 70 Eur.). Įvertintina tai, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo sumokėdamas mokesčius bei tiekdamas maisto produktus iš motinos ūkio, pirkdamas drabužius, ir tai, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis (500 Eur) nėra pakankamas jos nurodyto išlaikymo abejoms dukroms išlaidoms padengti, todėl teismo išvada dėl tariamų dukters poreikių dydžio, o būtent 607 Eur mėnesiui, yra nepagrįsta, kaip ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl 1 850 Eur išlaikymo įsiskolinimo;

11.2. Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo. Teismo išvada, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimai buvo atlikti dar tuo metu, kai turtas buvo ieškovės motinos nuosavybe, tai reiškia, jog nėra pagrindo šį turtą laikyti pagerintu santuokos metu ir padalinti, o priteisti tik 5 175,95 Eur kompensaciją už ½ dalį statybinių medžiagų vertės, panaudotų remonto metu, yra nepagrįsta. Nuo santuokos sudarymo 2000 m., sutuoktiniai gyveno toje pačioje nuosavybėje, kuri priklausė ieškovės motinai, mirusiai 2018 m. Tuo metu buvo žinoma ir aišku, jog ieškovė po motinos mirties paveldės šį turtą, nes nei viena iš galimų paveldėtojų ieškovės seserų tam neprieštaravo. Šalys šį turtą iš esmės laikė šeimos nuosavybe, todėl į jį investavo, kad vėliau šis turtas bus įteisintas kaip šeimos turtas. Nors turto pagerinimai ir buvo atlikti iki ieškovei tampant jo savininke, tačiau faktinės aplinkybės rodo, jog šalys šį turtą jau laikė šeimos turtu ir pagerino iš esmės, tai leidžia pagrįstai manyti, jog šalys šį turtą laikė jau kaip savu. Turto pagerinimai yra dvigubai didesnės apimties bei materialinės vertės nei tas turtas, kuris buvo iki atliekant pagerinimus, turto kaina po jo pagerinimų, tris kartus viršija kainą iki pagerinimų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog teismas turtą, kuris šią dieną yra asmeninė ieškovės nuosavybė bei kuris buvo pagerintas sutuoktinių lėšomis, turėjo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti po ½ dalį kiekvienam.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, visa apimtyje palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

12.1. Dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas neteisingai nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. M. M. iš dalies buvo išlaikoma valstybės ir per šį laikotarpį jai buvo skirta 1 632,93 Eur išmoka. Atsakovo nurodyta išmoka vaikui bei vienkartinė išmoka vaikui skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, buvo gautos už abi dukras, todėl už M. M. gauta 816,46 Eur išmokų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dukros mėnesio išlaikymo poreikiams patenkinti įvardinta 300 Eur suma. Ieškinyje nurodyta, kad išlaikymui reikia 300-400 Eur mėnesiui, atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus. Atsakovo dukroms po 70 Eur grynais pinigais duodama suma neturėtų būti pripažįstama kaip išlaikymo teikimas teisiškai reikšmingas sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo dydį, nes tai nebuvo išlaikymas - už gautus pinigus dukra dažniausiai pirkdavo ne būtiniausius jai daiktus (maistą, rūbus, avalynę ir pan.), o išleisdavo juos pramogoms arba ne visuomet patiems reikalingiausiems jai daiktams (brangiai kosmetikai ir t.t.). Iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dukrų išlaikyti nebuvo įmanoma, todėl neprisidedant atsakovui, visą šį laiką ieškovę materialiai (maistu, rūbais, kai kada ir pinigais) rėmė ieškovės giminaičiai (seserys, dukterėčia). Atsakovas keletą kartų yra atvežęs mėsos iš savo motinos ūkio, tačiau tai buvo vieną kartą per metus ir tą pačią mėsą valgydavo jis pats. Be to, šią mėsą atsakovo motina duodavo šeimai už tai, kad šeima padėdavome jai ūkyje;

12.2. Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad asmeninis ieškovės turtas buvo pagerintas iš esmės. Atsakovas pripažino, kad ta aplinkybė, jog atlikti turto pagerinimai bei naujai pastatyti pastatai nėra inventorizuoti bei įregistruoti, šalina galimybę atlikti turto vertinimą bei nustatyti tikrąją šio turto dabartinę vertę, o tuo pačiu apsunkina atsakovui galimybę nustatyti į kokio dydžio kompensaciją jis galėtų pretenduoti tuo atveju, jeigu teismas minėtą turtą pripažintų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo teigė, kad byloje atliktos Statybos techninės teismo ekspertizės akte nurodyta 27 675,19 Eur suma laikytina esminio ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo įrodymu. Nesutiktina, kad turto pagerinimai yra dvigubai didesnės apimties bei materialinės vertės nei turtas, kuris buvo iki atliekant pagerinimus. Tai tik atsakovo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais leistinais įrodymais. Pagerinimo metu turtas nepriklausė ieškovei, todėl atsakovas turi teisę tik į ½ dalį lėšų, kurios buvo investuotos pagerinant turtą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas bei atmestas atsakovo reikalavimas nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe – teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

15. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

16. Ieškovė E. M. prašė priteisti iš atsakovo L. M. 1850 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d. nepilnametei dukrai M. M. gim. (duomenys neskelbtini)

17. Pirmosios instancijos teismas konkrečių ieškovės nurodytų nepilnamečio vaiko poreikių už prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį neanalizavo, tačiau laikė, jog vaiko poreikiai buvo didesni, o minimali mėnesinė alga, kuri laikoma orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą tuo metu buvo 607 Eur, taip pat atsižvelgė į tai, kad M. M. iš dalies buvo išlaikoma valstybės – laikotarpiu nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio buvo skirta 1 632,93 Eur išmokų vaikui (vidutiniškai po 136,08 Eur mėnesiui). Byloje ieškovė pripažino, jog dukrai per mėnesį atsakovas duodavo vidutiniškai po 70 Eur, ieškovas pateikė teismui duomenis apie teikiamą išlaikymą vaikui tik už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. (iš viso 565 Eur sumai, vidutiniškai 113 Eur mėnesiui), kitų savo teiginių apie dukrai teiktą išlaikymą atsakovas nepagrindė. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis, po 150 Eur mėnesiui yra visiškai pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 850 Eur, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 6 d. – 1 800 Eur (12 mėn. x l50 Eur) ir už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d. – 50 Eur (150 Eur : 30 d. x l0 d.).

18. Apeliantas su priteistu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu nesutinka ir nurodo, kad 2019 m. birželio 6 d. ieškinyje ieškovė įvardijo nepilnametės dukters poreikius, nurodydama, jog dukters išlaikymui reikia 300 - 400 Eur, prašė priteisti 1 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama po 150 Eur mėnesiui. Už laikotarpį, už kurį yra prašoma priteisti įsiskolinimą, valstybė ieškovei išmokėjo 1 392,93 Eur išmokų vaikui, taip pat skirta 240 Eur vienkartinė išmoka vaikui COVID-19 pandemijos padariniams mažinti. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020) šios lėšos turi būti įskaičiuojamos į vaiko išlaikymui reikalingą sumą. Iš ieškovės nurodomų 300 Eur vaiko mėnesio išlaidų turėtų būti išskaičiuojama 136,08 Eur suma (t. y. tiek vidutiniškai mėnesiui išmokų yra išmokėjusi valstybė). Likusioji dalis t. y. 163,92 Eur suma turėtų būti dalijama kiekvienam iš tėvų, kas mėnesiui sudarytų 81,96 Eur. Apelianto teigimu, ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas dukrų išlaikymui skirdavo po 140 Eur (kiekvienai po 70 Eur.), taip pat turėtų būti įvertinta tai, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo sumokėdamas mokesčius bei tiekdamas maisto produktus iš motinos ūkio, pirkdamas drabužius. Be to, apelianto nuomone, ieškovės gaunamas darbo užmokestis (500 Eur) nėra pakankamas jos nurodyto išlaikymo abejoms dukroms išlaidoms padengti, todėl teismo išvada dėl tariamų dukters poreikių dydžio, o būtent 607 Eur mėnesiui, yra nepagrįsta, kaip ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl 1 850 Eur išlaikymo įsiskolinimo;

19. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d., todėl ieškovės pareiga buvo pagrįsti patirtas išlaidas nepilnametės dukters išlaikymui už laikotarpį iki jos pilnametystės. Iš ieškinio pareiškimo matosi, kad ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikia apie 300-400 Eur ir šias išlaidas detalizavo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų dukters poreikių dydžio neanalizavo ir nenustatinėjo, tik nurodė, kad minimali mėnesinė alga, kuri laikoma orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą tuo metu buvo 607 Eur. Teismas nurodė, kad M. M. iš dalies buvo išlaikoma valstybės – laikotarpiu nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio buvo skirta 1 632,93 Eur išmokų vaikui (vidutiniškai po 136,08 Eur mėnesiui). Tačiau ieškovė E. M. nurodo, kad tokią pinigų sumą ji gavo ne tik už dukrą M., bet ir už dukrą K. gim. (duomenys neskelbtini), kuri išmokų gavimo metu dar mokėsi pagal bendro ugdymo programą, todėl už M. ieškovė gavo tik 816,46 Eur. Kaip matyti, teismas nenustatinėjo, kokio dydžio valstybės išmokos buvo skirtos nepilnametei dukrai M.. Nors teismas sprendime nurodo, kad ieškovė pripažino, jog dukrai per mėnesį atsakovas duodavo vidutiniškai po 70 Eur, o atsakovas pateikė teismui duomenis apie teikiamą išlaikymą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. (iš viso 565 Eur sumai), tačiau teismas šių įrodymų neanalizavo ir nepasisakė, kokio dydžio išlaikymą atsakovas teikė už prašomą priteisti laikotarpį, ar šias sumas įskaičiuoja ar ne į prašomą priteisti įsiskolinimą.

20. Nors CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė nepilnamečio vaiko poreikių, bet ir netyrė tėvų turtinės padėties.

21. Kaip matyti iš išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais šios nutarties 15 punkte, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo dalis dėl įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįsta dėl neatskleistos ginčo esmės.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo

22. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais.

23. Be to, CK 3.90 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-916/2015; 2011 vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.)

24. Atsakovas L. M. byloje pareiškęs priešieškinį prašė ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe bei po santuokos nutraukimo padalinti pusiau, t. y. po ½ dalį kiekvienam, nes investicijos į ieškovei priklausantį turtą sudarė 27 675,19 Eur, ieškovės turto pagerinimai yra esminiai, pagerinimas padarytas sutuoktinių lėšomis.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ginčo namą paveldėjo 2018 m. spalio 12 d. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu mirus ieškovės motinai Z. M. K.. Ieškovė sutiko, kad jai šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu buvo pagerintas ir sutiko sumokėti atsakovui 5 000 Eur piniginę kompensaciją už jos turto pagerinimą. Teismas sprendė, kad ginčo turtas, jo pagerinimų atlikimo metu priklausantis Z. M. K., buvo pagerintas naudojant šalių santuokos metu gaunamas pajamas, naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir tarp šalių bei tuometinės turto savininkės Z. M. K. buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai bei gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, šalys naudojosi neatlygintinai (CK 6.629 str. 1 d.). Teismas rėmėsi byloje paskirtos ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad šalių turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis yra 8 772,79 Eur be PVM, o su 2007 m. galiojusiu 18 procentų PVM sudaro 10 351,89 Eur, todėl sprendė, kad atsakovas turi teisę reikalauti ½ dalies lėšų, kurios buvo investuotos pagerinant turtą ir priteisė 5 175,95 Eur kompensaciją atsakovui už ½ dalies ginčo turto pagerinimą.

26. Atsakovas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad nuo santuokos sudarymo 2000 m., sutuoktiniai gyveno tame pačiame name, kuris priklausė ieškovės motinai, mirusiai 2018 m. Šalys šį turtą iš esmės laikė šeimos nuosavybe, todėl į jį investavo, kad vėliau šis turtas bus įteisintas kaip šeimos turtas. Nors turto pagerinimai ir buvo atlikti iki ieškovei tampant jo savininke, tačiau, apelianto nuomone, faktinės aplinkybės rodo, jog šalys šį turtą jau laikė šeimos turtu ir pagerino iš esmės. Kadangi turto pagerinimai yra dvigubai didesnės apimties bei materialinės vertės nei tas turtas, kuris buvo iki atliekant pagerinimus, turto kaina po jo pagerinimų, tris kartus viršija kainą iki pagerinimų, todėl, apelianto teigimu, teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą turėjo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti po ½ dalį kiekvienam.

27. Teismas byloje vadovavosi 2020-08-07 Statybos techninės ekspertizės aktu ir konstatavo, kad labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų medžiagų (statybos produktų) poreikio skaičiuojamoji rinkos kaina be PVM yra 8772,79 Eur ( su 2007 m. galiojusiu 18 procentų PVM 10351,89 Eur), visų atliktų statybos darbų skaičiuojamoji kaina apskaičiuota su pridedamosios vertės mokesčiu yra 18902,40 Eur. Nors teismas sprendė, kad atsakovui yra pagrindas priteisti 5 175,95 Eur kompensaciją (10 351,89 Eur : 2) už santuokos metu ieškovei priklausančio turto pagerinimą, kas sudaro ½ dalį statybos medžiagų vertės, tačiau atliktų statybos darbų taip pat santuokos metu už 18 902,40 Eur nelaikė esminiu ieškovei priklausančio turto pagerinimu ir šių piniginių lėšų nedalino. Teisėjų kolegija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko nepagrįstu, nes byloje nenustatytos ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

28. Kaip matyti, byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo namo pagerinimai buvo atlikti sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Nors atliktų nekilnojamojo turto pagerinimo metu ginčo pastatai nuosavybės teise priklausė tuometinei savininkei Z. M. K., tačiau byloje konstatuota, kad pagerinimai atlikti abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis, apie tai, kad pagerinimai atlikti savavališkai duomenų nėra. Todėl atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl atliktų pagerinimų vertės, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl esminio ieškovei priklausančio turto pagerinimo, pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo nustatyti, kokia turto vertė buvo prieš atliekant jo pagerinimus, taip pat ne tik atliktų pagerinimų vertę, bet ir turto vertę ginčui aktualiu laikotarpiu. Ekspertizės aktu yra konstatuota ginčo turto atliktų pagerinimų vertė, tačiau teismas nenustatė turto vertės prieš jo pagerinimą ir po pagerinimo, dėl to byloje papildomų duomenų pagrindu reikia nustatinėti ginčo išsprendimui reikšmingas bylai aplinkybes ir tik po to spręsti dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vertės.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius nurodytas aplinkybes, dalijant tarp sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti sudaromas dalijamo turto balansas ir nustatoma jo vertė, po to nustatomos sutuoktiniams tenkančios turto dalys ir pasirinkus turto dalijimo būdą, turtas paskirstomas abiem sutuoktiniams. Kadangi nagrinėjamojoje byloje sudarant dalijamo turto balansą bei sprendžiant dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nebuvo vadovaujamasi įstatymo normomis bei kasacinio teismo išaiškinimais dėl sutuoktinių turto padalijimo (šios nutarties 22 punktas), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Teisėjų kolegija laiko, kad skundžiamos teismo sprendimo dalys apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtos, nes jų pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamos bylos dalyse dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei santuokinio turto padalijimo neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus šių klausimų negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo dalys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo panaikinama, perduodat šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai M. M. priteisimo, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.