Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei I. P., atsakovui L. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui L. M., institucija, teikianti išvadą byloje, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2001-02-28 sprendimu sūnaus E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo buvo priteista ¼ jo visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti priteisto išlaikymo dydį sūnui, kadangi po teismo sprendimo priėmimo padidėjo vaiko poreikiai, jam dabar 9 metai ir išlaikymas nepatenkina būtinų vaiko poreikių. Ieškovė taip pat augina dar vieną sūnų E., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), jos vyras žuvo. Atsakovas turi kitą šeimą, augina dvi dukras M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jis sutinka mokėti vaikui 130 Lt išlaikymą per mėnesį, nes didesnio išlaikymo jis neturi galimybių mokėti. Nurodo, kad šiuo metu yra registruotas Vilkaviškio darbo biržoje, aktyviai ieško darbo, tačiau darbo rasti nepavyksta. Mano, kad priteistas išlaikymas sūnui po 250 Lt kas mėnesį neatitinka tėvų turtinės padėties, padidintas išlaikymas dar labiau pablogins apelianto ir jo šeimos ir taip jau sunkią finansinę padėtį.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (LAT 2004-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-321/2004, 2005-05-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341/2006).

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad priteisto ¼ dalies atsakovo visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL, t. y. 130 Lt per mėnesį išlaikymo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu aiškiai nepakanka. 2001 metais priteisiant išlaikymą Ervinui nebuvo nė metukų, dabar berniukui 9 metai, jis mokosi 3 klasėje, dėl nepakankamų ieškovės pajamų vaikas mokykloje gauna nemokamus pietus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Minimali mėnesinė šiuo metu yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, priteisė vaikui mažesnį nei minimali alga išlaikymą, o iš atsakovo - po 250 Lt kas mėnesį. Dėl šios priežasties kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad 500 Lt suma kas mėnesį sūnaus Ervino išlaikymui yra aiškiai per didelė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-259/2004, 2006-09-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, nagrinėjamu atveju ieškovei, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja priteistas išlaikymas. Apeliantas vaiku nesirūpina, su juo visiškai nebendrauja. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti bei tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Apeliantas yra darbingas, sprendimo priėmimo metu jo darbo užmokestis sudarė apie 701 Lt, jo 4 asmenų šeimos pajamos buvo apie 1701 Lt, ieškovės pajamos – apie 1095,58 Lt, trijų asmenų šeimai. Ieškovės vardu registruotas automobilis Volvo valst. Nr. CZR774 1993 m. laidos yra senas, statiniai su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 45, 50) kaip paaiškino ieškovė įkeisti bankui ir paimti banko, todėl ji nuomojasi kitą namą (b. l. 58). Atsakovo vardu nėra registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto (b. l. 47, 52) todėl esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad šalių turtinė padėtis panaši. Aplinkybė, jog šiuo metu apeliantas yra bedarbis, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Atsakovas yra darbingas, turi specialybę, todėl yra pajėgus teikti priteistą 250 Lt išlaikymą sūnui E. M.. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant jį pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LAT Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius bei, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio pakeitimo klausimą, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui E. M. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Iš dalies sutiktina su apelianto argumentu, jog teismas į apelianto pajamas nepagrįstai įskaičiavo ir jo sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį. Byloje nustatyta, kad atsakovo gautas darbo užmokestis buvo apie 701 Lt per mėnesį, o jo šeimos bendros pajamos 1701 Lt per mėnesį, todėl aplinkybė, jog atsakovo pajamos 1701 Lt šalintina iš skundžiamo teismo sprendimo, tačiau ji neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo kiti du vaikai gyvena atsakovo šeimoje, ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovo dukros yra jaunesnio amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jos turėtų kokių nors specialių poreikių, todėl skundžiamu teismo sprendimu išlaikymo padidinimas sūnui E. nėra aiškiai per didelis, jog būtų galima konstatuoti išskirtinių išlaikymo sąlygų sudarymą sūnui E., bei prieštarautų CK 3.198 str. nuostatomis. Pagal CK 3. 199 str. išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo gaunamų pajamų. Todėl nėra pagrindo įtraukti į bylą atsakovo sutuoktinės trečiuoju asmeniu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Išaiškintina, jog iš esmės pasikeitus vaiko tėvo (motinos) turtinei padėčiai, bet kuris iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3. 201 str.).

.Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto apeliacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.