- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1496-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01627-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- P. K., R. K., L. K., V. K., A. L., Z. K., Z. Z. O., S. K.
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų P. K., R. K., L. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro patikslintą pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys P. K., R. K., L. K., V. K., A. L., Z. K., Z. Z. O., S. K., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja 2017 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašė: pripažinti P. K. neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: atstovavimo teisėtvarkos srityje; atstovavimo psichikos sveikatos priežiūros srityje.
2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Pareiškėja, atlikusi tyrimą viešojo intereso aspektu pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. gautą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-922-1025/2016 dėl P. K. veiksnumo nustatymo, 2016 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tyrimo metu nustatyta, kad P. K. serga (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pateiktą išvadą nenustatyta, kad P. K. negalėtų savimi pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, kurios sudarytų pagrindą prokurorui kreiptis į teismą dėl P. K. pripažinimo neveiksniu.
2.2. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2017 m. vasario 28 d. gauta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-1025/2017, kurioje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nustatė, kad yra pasikeitusios aplinkybės dėl P. K. psichinės būklės, todėl būtina ginti jo teises ir interesus inicijuojant civilinę bylą dėl P. K. pripažinimo neveiksniu.
2.3. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) filiale P. K. gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytos diagnozės. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje P. K. 2017 m. balandžio 28 d. atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir nustatytos diagnozės bei P. K. rekomenduotas priverstinis ambulatorinis gydymas pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą.
2.4. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. – sausio 19 d. ekspertizės aktą nustatyta, kad P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savęs atstovavimo teisėtvarkos srityje bei psichikos sveikatos priežiūros srityje.
2.5. Iš tyrimo metu surinktų duomenų darytina išvada, kad P. K. dėl savo psichinės ligos negali įgyvendinti tam tikrų asmeninių neturtinių santykių, t. y. P. K. negali sau atstovauti teisėtvarkos bei psichikos sveikatos priežiūros srityje, todėl būtina ginti jo interesus, kad jis nepadarytų žalos sau ir aplinkiniams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimu (2019 m. birželio 19 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) pareiškimas tenkintas iš dalies. P. K. pripažintas ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: atstovavimo teisėtvarkos srityje, tai yra teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipiantis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, teismą, prokuratūrą, policiją), naudojantis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimu ir pan.); atstovavimo psichikos sveikatos priežiūros srityje (kreipiantis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, naudojantis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimu ir pan.). Inicijuotas bylos iškėlimas dėl rūpybos P. K. nustatymo ir rūpintinio paskyrimo.
4. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės:
4.1. 2017 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja baudžiamojoje byloje Nr. M1-131-729/2017 pripažino, kad P. K. veiką, uždraustą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., padarė būdamas nepakaltinamas. Teismas baudžiamojoje byloje Nr. M1-131-729/2017 nutartimi taikė P. K. priverčiamąsias medicinos priemones, paskyrė jam ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2018 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų teisėjas baudžiamojoje byloje Nr. T-376-729/2018 pratęsė P. K. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą. 2019 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas baudžiamoje byloje Nr. T-167-903/2019 priėmė nutartį pratęsti P. K. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.
4.2. 2016 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja civilinėje byloje Nr. e2-35-1025/2019 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nusprendė kreiptis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą su prašymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti proceso dėl P. K. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo. Civilinę bylą sustabdė, iki bus priimtas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro sprendimas dėl inicijavimo P. K. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūros taikymo. Civilinėje byloje e2-35-1025/2019 2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu atsakovo V. M. atstovė advokatė prašė pakartotinai kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, tai yra dėl ieškovo P. K. neveiksnumo nustatymo, kadangi kyla abejonių dėl jo psichinės būklės. Nurodė, kad P. K. elgesys bylos nagrinėjimo metu yra neadekvatus, atstovo neturi, todėl sunkiai orientuojasi nagrinėjant bylą. Prašė spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas P. K. prieštaravo dėl jo sveikatos tyrimo, mano, jog yra sveikas, galintis sau savarankiškai atstovauti.
4.3. Medicininė dokumentacija, asmens sveikatos istorijos, užvestos 2013 metais Klaipėdos psichikos sveikatos centre, Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtino, kad pirmą kartą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą P. K. kreipėsi 2013 m. birželio 6 d. Apylinkės psichiatrė įvertinusi psichikos būseną diagnozavo (duomenys neskelbtini) epizodą. Skyrė medikamentinį gydymą. Lankėsi 2013 m. birželio 17 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. spalio 28 d., 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. rugsėjo 9 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. vasario 18 d. Buvo diagnozuojamas vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini).
4.4. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akto nustatė, kad P. K. 2017 m. balandžio 10 d. – balandžio 28 d. buvo atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė baudžiamojoje byloje. Akte nurodyta, kad P. K. nuo 2013 metų nustatytas (duomenys neskelbtini). Įtariamų veikų padarymo metu P. K. nustatomas (duomenys neskelbtini) (panašus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurių jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. P. K. reikalingas priverčiamųjų priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. P. K. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad bendraujant jam sunku išlaikyti reikiamą distanciją, tiek fizinę, tiek socialinę, linkęs viskuo kaltinti aplinkinius, išryškėjo mąstymo ir motyvacijos sutrikimų požymiai, atspindintys pakitusį jo realybės suvokimą. Gydymo eigoje tapo ramus, teisingo elgesio, nuoseklesnio mąstymo, tačiau liko labilių emocijų, permainingos nuotaikos, išsakydavo santykio ir pavydo kliedesius dėl kaimynų.
4.5. 2017 m. birželio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, jog P. K. asmeninių neturtinių santykių srityse gali savimi pasirūpinti. P. K. yra savarankiškas savitvarkos įgūdžių srityje. Asmuo atrodo tvarkingai, gyvena prižiūrėtuose, sutvarkytuose namuose. Lauko aplinka bei sodas yra tvarkingi, išpuoselėti. P. K. gamina maistą sau ir žmonai. Yra savarankiškas sveikatos priežiūros srityje. Pripažįsta, kad serga depresija, reguliariai lankosi pas psichiatrą, vartoja jam paskirtus vaistus. Pas gydytojus lankosi savo noru, savarankiškai ir reguliariai nuvyksta ir užsiregistruoja. Kasdienybei jo liga netrukdo. Savarankiškas šeimos santykių srityje. Gyvena santuokoje, su žmona sutaria puikiai, palaiko glaudžius ryšius su savo suaugusiais vaikais ir anūkais. Gali pasirūpinti savimi ir kitais, jam artimais asmenimis. Gali savarankiškai sudaryti darbo sutartį, žino, ko jam reikia. Užtenka pragyvenimui gaunamos pensijos, žmonos pajamų, savo ūkyje užaugintų daržovių, vaisių ir mėsos. P. K. bendrauja noriai, yra komunikabilus, mintis dėsto logiškai, puikiai orientuojasi laike ir erdvėje, žino datas, pažįsta laikrodį. Į visus užduotus klausimus atsako. Atsakymai yra logiški, juos supranta, gali paaiškinti savo atsakymus, savo sprendimo priėmimo priežastis. Pateikia teisingą bendrą informaciją apie save – žino savo vardą ir pavardę, išvardija savo vaikus, žmonos vardą ir pavardę, savo gimimo metus, pasako, kuo šiuo metu užsiima, išvardija sveikatos sutrikimus, vartojamus vaistus, žino gydytojų, pas kuriuos lankosi, pavardes. Visus asmeninius dokumentus tvarkosi savarankiškai, vairuoja automobilį, turi visų kategorijų vairavimo teises. Institucija, teikianti išvadą, mano, jog P. K. sugeba savarankiškai suprasti informaciją ir priimti sprendimus. Sugeba savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo. Sugeba savarankiškai, nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmę ir priežastis. Sugeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. Bylos nagrinėjimo metu išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, jog P. K. nėra savikritiškas, adekvatus, todėl mano, jog tikslinga būtų P. K. pripažinti iš dalies neveiksniu patikslintame pareiškime nurodytose srityse.
4.6. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, kad P. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Nenustatyta, kad P. K. dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar negalėtų jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų/išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityse (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityse (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis jomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių srityse (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžių - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityse (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius). Dėl mąstymo sutrikimų, sisteminių interpretacinių kliedesių sergant (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimų, nekritiškumo, P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savęs atstovavimo teisėtvarkos srityje, kai tai yra tiesiogiai susiję su jam būdingais mąstymo sutrikimais ((duomenys neskelbtini)) bei psichikos sveikatos priežiūros srityje. P. K. dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
5.1. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog P. K. šiuo metu iš dalies savarankiškai įgyvendina savo teises ir teisėtus interesus ginčijamų asmeninių neturtinių santykių srityse, bei į tai, kad jo interesams tiesiogiai atstovauja jo sutuoktinė R. K.; atsižvelgdamas į institucijos, teikiančios išvadą, poziciją dėl tikslingumo tik iš dalies riboti P. K. veiksnumą nurodytose srityse; vertindamas ekspertizių išvadas, išklausęs patį P. K., nusprendė, jog šiuo metu netikslinga P. K. visiškai pripažinti neveiksniu ginčijamų asmeninių neturtinių santykių srityse. Įstatyme nurodytų tikslų galima pasiekti mažiau P. K. teises varžančiomis priemonėmis – pripažįstant iš dalies veiksniu nurodytose srityse.
5.2. Teismas sutiko su prokurorės argumentais, kad veiksnumo ribojimas teisėtvarkos srityje bei psichikos sveikatos priežiūros srityje yra tiesiogiai susiję su P. K. būdingais mąstymo sutrikimais (kliedesiais). Konstatavo, kad priešingi suinteresuotų asmenų P. K. ir R. K. argumentai, kad P. K. visiškai supranta savo veiksmus ir joks teisių ribojimas nereikalingas, yra nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys P. K., R. K., L. K. ir V. K. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti prokuroro pareiškimą kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą turėjo nulemti P. K. gebėjimas (negebėjimas) pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. P. K. yra visiškai adekvatus asmuo, sugebantis ne tik savimi pasirūpinti, bet ir išlaikantis šeimą bei prižiūrintis namus bei namų ūkį, gyvenantis normalų įprastinį gyvenimą, nekonfliktuojantis su aplinkiniais, turintis gerą ramų būdą, siekiantis padėti aplinkiniams, visa ši informacija yra bylos medžiagoje. Jis tikrai sugeba pasirūpinti savimi ir gali sau atstovauti teismuose, net specialisto išvadoje konstatuota, kad gali dalyvauti teisme, nes visiškai supranta ir vertina vykstančius įvykius.
7.2. Svarbi yra šeimos narių nuomonė, priimant teismui sprendimus dėl asmens neveiksnumo tam tikrose srityse. P. K. šeimos nariai nesutiko su pareiškėjos pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu. P. K. yra adekvatus asmuo ir yra veiksnus visose srityse. Vien ta aplinkybė, kad tėvas gyvena savarankiškai, dirba, nėra nuo nieko priklausomas, jo elgesys nekelia niekam abejonių, yra bendraujantis ir visus suprantantis žmogus, rodo, kad jis yra adekvačiai mąstantis ir neabejotinai veiksnus visose gyvenimo srityse. Visos problemos iškilo prasidėjus ginčams su kaimynais, kai kaimynai iš vienos pusės, o P. K. iš kitos pusės ėmė rašyti pareiškimus policijai dėl netinkamo vieni kitų atžvilgiu elgesio. Nors abi pusės – tiek kaimynas, tiek ir P. K. – buvo ne kartą bausti už netinkamą elgesį vieni kitų atžvilgiu, kažkodėl prokuratūra nutarė, kad „sutramdžius“ P. K., baigsis skundai policijoje, ir inicijavo šią bylą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
7.3. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas yra prieštaringas. Akte nurodyta, kad jis negali sau atstovauti kreipiantis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, teismą, prokuratūrą, policiją), tačiau toje pačioje išvadoje toliau teigiama, kad gali dalyvauti teisme, nes visiškai supranta ir vertina vykstančius įvykius. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų neįvertino. Šie prieštaravimai turėjo būti vertinami P. K. naudai.
7.4. Teismo psichiatrinės ekspertizės išvados teismui nėra privalomos. Teismas gali su ekspertizės išvada sutikti arba nesutikti. Neveiksnumo nustatymas yra ypač sunkus teisės į privatų gyvenimą ribojimas, tai asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais. Vertinant asmens veiksnumą, turėjo būti atsižvelgta į pakankamą P. K. supratimą dėl sprendimo pasekmių svarbos, t. y. kad jis visiškai supranta savo veiksmus ir atsakingai vertina pasekmes. Asmens elgesio racionalumas, ekscentriškas elgesys, nukrypstantis nuo vyraujančių normų, taip pat nėra reikšmingi bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
7.5. P. K. pripažįsta, kad buvo iškilę rimti nesutarimai su kaimynais, dėl to abi pusės kreipdavosi į teisėsaugos institucijas. P. K. yra teismo pripažintas kaltu ir jam skirtas priverstinis gydymas-stebėjimas psichiatrijos centre. Joks gydymas jam netaikomas, nes gydymas yra nereikalingas. Tik teismui pratęsiant priverstinį P. K. stebėjimą psichiatrijos centre, advokatui teismo posėdžio metu pasakius nukentėjusiesiems, kad jie patys inicijuoja konfliktines situacijas, ir perspėjus, kad P. K. savo kieme įrengė vaizdo ir garso kameras ir kad šiuo metu bus aišku, kas inicijuoja konfliktus, visi konfliktai baigėsi. Tai nurodo, jog P. K. visada buvo teisus, tvirtindamas, jog kaimynai jį provokuoja, rodo nepagarbius ženklus rankomis, siekia, kad jo nervai neišlaikytų, o vėliau, jam supykus, jį filmuoja vaizdo kameromis ir tokius įrodymus teikia teisėsaugai. Nebesant kaimynų priešiškumo, nebeprovokuojant P. K., nauji konfliktai nebefiksuojami, P. K. nebeturi pagrindo kreiptis į teisėsaugos pareigūnus ir jo pareiškimai nebegaunami. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad P. K. nesupranta savo veiksmų ir jų negali valdyti teisėtvarkos srityje, yra nepagrįsta, todėl šioje srityje tikrai nėra ir nebuvo būtinumo pripažinti jį neveiksniu.
Šalies argumentai
7.6. P. K. pats kreipėsi į psichikos ligų specialistus, kai pajuto, jog jam yra negerai, ir tik jo iniciatyva buvo nustatyta, jog jis susirgo (duomenys neskelbtini), tačiau ši liga jau seniai išgydyta ir jis jokiomis psichikos ligomis nebeserga. Jeigu žmogus pats supranta, kad jam reikalinga gydytojų pagalba, kreipiasi į juos, o vėliau vartoja gydytojų skirtus vaistus ir jaučiasi gerai bei pilnavertiškai, laikyti jį neveiksniu šioje srityje nėra pagrindo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu P. K. pripažintas neveiksniu nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. Rašymo apsirikimas pirmosios instancijos sprendime ištaisytas – P. K. pripažintas ribotai veiksniu nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse.
9.2. Nurodė, kad P. K. psichikos sutrikimo nepripažįsta, yra nekritiškas savo būklei, gydosi nesąmoningai išreikšta valia – tam, kad pasveiktų, bet tik tam, kad nori parodyti teismui, jog gydosi, ir nebūtų priverstinai gydomas stacionariai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad P. K. sveikatos priežiūros srityje negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes jis nėra kritiškas savo sveikatos būklei. P. K. teismo posėdžio metu teigė, jog psichinių sutrikimų nepripažįsta, gydymas jam visiškai nereikalingas, tai patvirtina, kad jis nesuvokia, jog dėl jo ligos pobūdžio sveikata reikia rūpintis ne savo nuožiūra, o privalomai. Todėl jo interesais jo sveikata toliau turi rūpintis rūpintojas.
9.3. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl P. K. patvirtina, kad negydomas P. K. diagnozuotas psichikos sutrikimas kelia pavojų ne tik paties, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui. Pažymėtina, kad civilinę bylą dėl P. K. pripažinimo neveiksniu inicijavo Klaipėdos apylinkės teismas, nagrinėdamas kitą civilinę bylą Nr. e2-35-1025/2019 pagal P. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurio proceso dalyviai bei teisėja, vertindama P. K. elgesį nagrinėjamoje byloje, siekdami apginti pastarojo teises bei teisėtus interesus, kreipėsi į prokuratūrą dėl P. K. veiksnumo įvertinimo.
9.4. Ekspertizės akte nustatyta, kad P. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Dėl mąstymo sutrikimų, sisteminių interpretacinių kliedesių sergant (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimų, nekritiškumo P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse –atstovavimo sau teisėtvarkos srityje, kai tai yra tiesiogiai susiję su jam būdingais mąstymo sutrikimais (kliedesiais) bei psichikos sveikatos priežiūros srityje.
9.5. Atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad teismo sprendimas yra teisingas ir paliktinas nepakeistas, nes šiuo atveju yra veiksnumo ribojimo pagrindų visetas: P. K. nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas ir nustatyta, kad dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti teisėtvarkos ir sveikatos priežiūros srityse, todėl neapribojus P. K. veiksnumo, jo interesams gali kilti grėsmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad pareiškėjos atstovai, P. K., R. K., P. K., R. K., L. K., V. K. atstovas advokatas V. J., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo P. K. pripažintas ribotai veiksniu sprendime nurodytose neturtinių santykių srityse, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartyje e3K-3-280-684/2019 išaiškino, kad asmens teisės į jo privataus gyvenimo gerbimą, ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, dalis, be kita ko, yra ir asmens teisė į tai, kad būtų saugoma jo tapatybė, asmeninis vystymasis, galimybė kurti ir plėtoti ryšius su kitais žmonėmis bei išoriniu pasauliu (žr. 1995 m. sausio 31 d. sprendimą F. prieš Austriją, peticijos Nr. 305-B; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą B. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44599/98). Žmogaus orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi, suteikiančiam galimybes savarankiškai priimti sprendimus įvairiose gyvenimo srityse, kurti ir plėtoti ryšius su kitais žmonėmis bei išoriniu pasauliu, užtikrinti būtinos socialinės ir teisinės priemonės, be kita ko, apima asmens psichinės sveikatos apsaugą.
14. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; kt.).
15. 2015 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XII-1566, įsigaliojusiu nuo 2016 m. sausio 1 d., pakeistos galiojančio neveiksnumo instituto nuostatos. Nustatyta, kad asmuo teismo sprendimu gali būti pripažintas neveiksniu ne apskritai, o tik tam tikrose srityse, nurodyta, kad teismui teikiami papildomi įrodymai, o atliekant ekspertizę siekiama išsiaiškinti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tik tam tikrose srityse. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, turi nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašą. Jei iš byloje pateiktų įrodymų būtų aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse.
16. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai psichikos sutrikimą turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje.
17. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
18. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.
19. Pagal EŽTT jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
20. EŽTT jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas.
21. Pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių visuma, t. y. P. K. medicininė dokumentacija, asmens sveikatos istorija; teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktas; aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje pripažinta, jog P. K. veiką, uždraustą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., padarė būdamas nepakaltinamas, jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, kurių taikymas buvo pratęstas du kartus; aplinkybė, kad civilinę bylą pagal P. K. ieškinį nagrinėjanti teisėja nusprendė kreiptis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą su prašymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti proceso dėl P. K. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar civilinio veiksnumo apribojimo (to byloje prašė ir atsakovo atstovė, nes kilo abejonės dėl P. K. psichinės būklės); teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad dėl būdingo mąstymo sutrikimų, sergant lėtiniu psichikos sutrikimu, organiniu kliedesiniu sutrikimu, nekritiškumo, P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse –atstovavimo sau teisėtvarkos srityje, kai tai yra tiesiogiai susiję su jam būdingais mąstymo sutrikimais (kliedesiais), bei psichikos sveikatos priežiūros srityje; pareiškėjos ir išvadą teikiančios institucijos atstovių paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad P. K. nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti teisėtvarkos ir sveikatos priežiūros srityse (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).
22. Esant nutarties 21 punkte nurodytoms aplinkybėms P. K., jo sutuoktinės R. K. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, kitų P. K. šeimos narių nesutikimas su pareiškimu dėl P. K. pripažinimo neveiksniu pareiškime nurodytose srityse nėra pakankami daryti priešingą išvadą, kad P. K. yra veiksnus visose srityse, t. y. teisėtvarkos ir sveikatos priežiūros srityse.
23. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas yra prieštaringas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktas atsakymas į teismo užduotą klausimą, kad P. K. dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama civilinė byla dėl P. K. pripažinimo neveiksniu, patvirtina, kad P. K. geba suteikti duomenis apie pagrindinius savo gyvenimo įvykius ir neprieštarauja ekspertizės akto išvadai, jog dėl būdingo mąstymo sutrikimų, sergant (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimu, nekritiškumo, P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse –atstovavimo sau teisėtvarkos srityje, kai tai yra tiesiogiai susiję su jam būdingais mąstymo sutrikimais (kliedesiais) bei psichikos sveikatos priežiūros srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas ir išsamus, ir visapusiškas.
24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijus bei pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas P. K. pripažinti ribotai veiksniu sprendime nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse.
25. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
29. Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo S. K.
30. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią informaciją apie tai, kad procesinių dokumentų S. K. įteikti nėra galimybės, pirmosios instancijos teismas jam procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, konstatuojama, kad ir ši nutartis suinteresuotam asmeniui S. K. įteiktina viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant šioje nutartyje nurodytą skelbimo tekstą (CPK 130 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Įteikti S. K. šią nutartį viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio skelbimą:
„Klaipėdos apygardos teismas ((duomenys neskelbtini)) viešo paskelbimo būdu įteikia S. K., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro patikslintą pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys P. K., R. K., L. K., V. K., A. L., Z. K., Z. Z. O., S. K., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Nutartis laikoma įteikta S. K. pranešimo paskelbimo dieną.“