Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. J. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto A. P. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nubausta įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, 2022 m. spalio 24 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdama mažamečio vaiko – E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), motina panaudodama savo, kaip vieno iš tėvų, valdžią priešingai vaiko interesams, turėjusio vykti dukros bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu R. J. ((duomenys neskelbtini) nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis įjungiant programėlę „Facebook Messenger“, nejungė vaizdo kameros, nesudarė sąlygų dukrai bendrauti su tėvu, R. J. paaiškindama, kad vaikas miega;

1.1. ji neįjungė vaizdo kameros ir pagal pakartotiną vaiko tėvo prašymą 2022 m. spalio 24 d. 20.30 val., neparodė miegančios dukros jos tėvui. 2022 m. spalio 25 d. ryte taip pat nesutiko leisti vaiko tėvui pabendrauti su dukra, teigdama, kad ji negali;

1.2. Civilinėje byloje Nr. e2-l912-1021/2022 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones nustatytas tėvo ir dukters bendravimo laikas ir būdas, t. y. gyvendamas užsienyje tėvas R. J., bendrauja su nepilnamete dukra E. J., nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18.00 val. nuo 10 min. iki 30 min. Tokia bendravimo laiko trukmė per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams R. J. ir L. J. naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis – galiojo ir ginčo metu. Nutartyje, nustatant laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, jokių išimčių, susijusių su kitomis aplinkybėmis, nustatyta nebuvo. Siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog, vienašališkai neleisdama vaikui ir skyrium gyvenančiam tėvui matyti vienas kitą (bendrauti) naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis, L. J. taip pat atsisakė spręsti šį klausimą kitu būdu, pvz., užtikrindama, kad tėvas galėtų pabendrauti (pamatyti dukrą miegančią) su vaiku 2022 m. spalio 24 d. 20.30 val., ir 2022 m. spalio 25 d. ryto metu. Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, CK 3.170 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaikai turi teisę žinoti savo tėvus, 3 dalyje nurodyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Šie duomenys patvirtina faktą, kad L. J., nagrinėjamų aplinkybių metu, nesudarė vaiko E. J. galimybės bendrauti su tėvu (pažeista vaiko teisė žinoti tėvą, bendrauti su juo).

4. Atsiliepimų į L. J. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – L. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl nurodomo non bis in idem principo pažeidimo

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde L. J., nesutikdama su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir Institucijos nutarimu, nurodo, kad buvo pažeistas non bis in idem (niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą) principas, nes ji už analogiškus veiksmus Institucijos nutarimu nubausta antrą kartą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ji nepagrįstai nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nes mažametės dukros ir jos tėvo vaizdo susitikimas neįvyko dėl to, jog tuo metu dukra miegojo, o neįvykęs susitikimas buvo kompensuotas po kelių dienų.

6. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinis skundas iš esmės yra paremtas tais pačiais esminiais argumentais kaip ir apeliantės skundas apylinkės teismui.

7. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nebuvo pažeistas pareiškėjos įvardijamas non bis in idem principas, kuris draudžia asmenį už tuos pačius veiksmus bausti du kartus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada ir pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, tačiau jie nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Be to, pateiktuose pavyzdžiuose buvo sprendžiamas klausimas dėl asmenų traukimo administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, o vertinamu atveju sprendžiamas klausimas dėl administracinės ir civilinės atsakomybės taikymo.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas baudžiamosios (savo pobūdžiu artimos administracinei) ir civilinės atsakomybės ypatumus yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Kita vertus, non bis in idem principo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais (prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Antai drausminių nuobaudų taikymas asmeniui nelaikytinas kliūtimi taikyti už tuos pačius neteisėtus veiksmus baudžiamąją atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-418/2012, 2K-222-788/2017, 2K-21-628/2019). Baudžiamasis ir civilinis procesai non bis in idem principo požiūriu nėra konkuruojantys, todėl CPK nustatytų procesinio poveikio priemonių taikymas už teismo sprendimo nevykdymą taip pat savaime nepaneigia galimybės taikyti BK 245 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007). Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini ir šioje byloje sprendžiant L. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį klausimą.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 23220101036 matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-l912-1021/2022 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei nustatytas R. J. ir dukters bendravimo laikas ir būdas, t. y. gyvendamas užsienyje tėvas R. J., bendrauja su nepilnamete dukra E. J., nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18.00 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams R. J. ir L. J. naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis (b. l. 10–13). Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-448-301/2023, 2023 m. sausio 25 d. nutartimi L. J. buvo paskirta 150,00 eurų bauda valstybės naudai už teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą 2022 m. spalio 24 d. (b. l. 23–27). Nors ši data sutampa su skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta data, kuomet buvo konstatuotas L. J. padarytas administracinis nusižengimas – 2022 m. spalio 24 d., tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, ši teisinė situacija nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistas dvigubo nubaudimo draudimo principas non bis in idem.

10. Aukštesnysis teismas nesutinka apeliacinio skundo teiginiais, kad esant susiklosčiusiai teisinei situacijai, kuomet už teismo sprendimo nevykdymą L. J. yra paskirta bauda civilinio proceso tvarka (civilinėje byloje Nr. 2VP-448-301/2023 dėl 2022 m. spalio 24 d. laikinos bendravimo tvarkos pažeidimo), Institucijos nutarimu faktiškai ji yra antrą kartą baudžiama už tą pačią veiką, tokiu būdu pažeidžiamas non bis in idem principas. Atmesdamas tokį argumentą, aukštesnysis teismas pažymi, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, <...> surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui <...>. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo <...> neįvykdė, gali jam skirti iki 300,00 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-454/2009, Nr. 3K-3-513/2012, Nr. 3K-3-916/2021).

11. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Už šį nusižengimą tėvai baudžiami įspėjimu. Vadovaujantis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei atsižvelgiant į ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dispoziciją bei šiuo straipsniu saugomų teisinių gėrių pobūdį, akivaizdu, kad L. J. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-448-301/2023 paskirtos baudos už teismo sprendimo nevykdymą tikslas yra ne nubausti ją, o kompensuoti R. J. praradimus, išgyvenimus, kurie kyla dėl to, kad jis dėl L. J. veiksmų neturėjo galimybės bendrauti su vaiku. Tuo tarpu institucijos nutarimu L. J. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas yra valstybės prievartos priemonė, kuri yra valstybės reakcija į priešingą teisei veiką – motinos valdžios panaudojimą priešingai dukros E. J. interesams, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas jos teises į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą, ir šios nuobaudos funkcija iš esmės yra L. J. nubaudimas, o kartu ir siekis paveikti ją paisyti dukros interesų. Dėl nurodytų priežasčių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pažeidžiamas non bis in idem principas.

Dėl faktinių administracinio nusižengimo aplinkybių buvimo ir įrodymų vertinimo

12. Išsamiai išnagrinėjus asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – L. J. skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog Institucija ir apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei, kad L. J. veiksmuose nėra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs L. J. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl jos kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

14. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta normos dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šią normą kyla už kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kt., nustatytų tėvų pareigų ir kartu vaiko teisių pažeidimą. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn pagal šią normą, būtina nurodyti ir kokią konkrečią teisės akto nuostatą asmuo pažeidė, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, nėra būtina nustatyti, kad atitinkamais veiksmais buvo sukelti padariniai, todėl nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik L. J. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų interpretavimą, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, priešingai nei skunde pabrėžia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms jų iš esmės nekartodamas.

15. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų vadžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai (pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt.).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

17. Kaip jau buvo minėta pirmiau, L. J. nubausta už tai, kad ji 2022 m. spalio 24 d., apie 18.00 val., nesudarė galimybės atskirai gyvenančiam tėvui – R. J., nuotoliniu būdu, vaizdo priemonėmis įjungiant programėlę „Facebook Messenger“, bendrauti su mažamete dukra E. J., taip pat tos pačios dienos vakarą (23.30 val.) neparodė miegančios dukros jos tėvui, nesutiko leisti vaiko tėvui pabendrauti su dukra 2023 m. spalio 25 d. rytą.

18. Tiek iš apeliacinio skundo, tiek ir iš L. J. paaiškinimų matyti, jog ji šių aplinkybių neneigia, tačiau tvirtina, jog tėčio ir dukros vaizdo susitikimas neįvyko dėl to, jog dukra tuo metu miegojo. Aukštesniojo teismo vertinimu tokie L. J. paaiškinimai nepaneigia tiek Institucijos, tiek ir apylinkės teismo išvadų dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

19. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsižvelgus į tai, jog nusižengimo padarymo metu E. J. buvo kiek (duomenys neskelbtini) ir ji nelankė ugdymo įstaigos, todėl neturėjo įprastos dienotvarkės, tačiau pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės, tai yra R. J. ir dukros laikina bendravimo tvarka buvo patvirtina dar 2022 m. balandžio 1 d., todėl L. J. turėjo pakankamai laiko organizuoti dukros dienotvarkę taip, tad būtų užtikrinta galimybė R. J. bendrauti su dukra teismo nustatytu metu. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad R. J. bendravimas su dukra turėjo vykti pavakarę (nuo 18.00 val.), t. y. tokiu metu, kai vaikas jau turėtų būti atsikėlęs po pietų miego. Be to, nei 18.00 val., nei vėliau – 20.30 val., L. J. neparodė (nei vaizdo priemonėmis, nei nusiųsdama nuotrauką) R. J., kad dukra iš tiesų tuo metu miegojo ir kur ji tuo metu buvo. Iš byloje esančių susirašinėjimų vykusių įvykio dieną, matyti, jog R. J. siekė su dukra pabendrauti ir 2022 m. spalio 25 d. rytą, tačiau L. J. nesutiko. 2023 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime L. J. nurodė, kad 2022 m. spalio 25 d. rytą organizuoti dukros susitikimo su R. J. negalėjo, nes turėjo vykti į gydymo įstaigą (administracinio nusižengimo bylos Nr. 23220101036 l. 70–71), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jų nepateikta ir prie apeliacinio skundo, kurie patvirtintų L. J. nurodytas aplinkybes, kas tik patvirtina teismo nustatytas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo tokiuose apeliantės veiksmuose.

20. Kita vertus, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga akivaizdu, kad tarp L. J. ir R. J. tiek įvykio metu, tiek ir dabar yra susiklostę konfliktiniai tarpusavio santykiai, kurie daugiausia paremti kategoriškais nesutarimais dėl bendravimo su dukterimi E. J., o iš byloje pateikto tarpusavio susirašinėjimo (skundo b. l. 9–17) matyti kategoriškas ir bekompromisis šalių bendravimas, kuris teismo nuomone nėra geriausia alternatyva vaiko interesams. Nors apeliantė skunde pažymėjo neturėjusi tyčios pažeisti ANK 73 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vaiko tėvui dėl objektyvių priežasčių nesudarė galimybių teismo nutartyje nustatytu laiku pabendrauti su dukterimi, bet šį laiką kompensavo vėliau, kas iš esmės kitame kontekste galėtų būti pateisinama, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į kaltininkės elgesio pobūdį ir sistemiškumą. L. J. Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu byloje Nr. VVTAIT-ANR-N-710-2023 jau buvo bausta iš esmės dėl labai panašių veiksmų (nutarimas iš dalies pakeistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (skundo b. l. 21–27)), be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ji 2023 m. birželio 13 d. nutarimu bausta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdama Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patalpose garsiai šaukė ant skyriaus vyriausiosios specialistės V. T., įžeidžiamai prie jos kibo, fiksuota, jog ji suplėšė ir išmetė jai įteiktą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 23201110576, ir nors tai nesudaro esminės reikšmės apygardos teismui priimant sprendimą dėl aptariamo įvykio, tačiau akivaizdu, kad L. J. elgesys lyginant su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarime aprašytomis aplinkybėmis linkęs kartotis, taigi, tiek susiklosčiusią situaciją, tiek ir aplinkybes, jau ir dėl savo ankstesnės patirties ji galėjo numatyti ir pasirinkti kitą, labiau mažamečio vaiko interesus atitinkantį veikimo būdą, tačiau to nepadarė.

21. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad L. J.. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji iš esmės suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, ji savo elgesio nekeitė, nedėjo pastangų, kad R. J. su dukra bendrautų bent sekančios dienos rytą. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl šios nutarties 20 punkte aprašytų motyvų, L. J. kaltės nešalina aplinkybė, kad skyrium gyvenančiam tėvui 2022 m. spalio 24 d. neįvykęs bendravimas buvo kompensuotas 2022 m. spalio 27 d.

22. Apygardos teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog L. J. veika nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio būtų tikslinga taikyti administracinę atsakomybę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisės pažeidimu siekiama užtikrinti itin pažeidžiamų visuomenės narių, t. y. vaikų, teises, o šiuo atveju buvo pažeistos vos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) sulaukusio vaiko, kuris savarankiškai savo teisėtų interesų dar negali ginti, teisės. Veika atlikta nevykdant labiausiai atitinkančio vaiko interesus poreikio, taip pažeidžiant CK 3.155 straipsnio nuostatas ir panaudojant motinos valdžią priešingai mažametės dukros interesams, nesudarant galimybės dukros ir tėvo bendravimui, ryšio palaikymui, dėl ko buvo daroma žala jos emociniam vystymuisi. Dėl to padarytas nusižengimas yra pavojingas ir negali nesulaukti jokios valstybės, veikiančios per savo institucijas, reakcijos. Svarbu ir tai, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje uždraustas teisės pažeidimas baudžiamas švelniausia administracine nuobauda – įspėjimu (ANK 23 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal savo turinį tokia nuobauda minimaliai varžo L. J. teises ir laisves ir reiškia tik grėsmę, kad asmens teisės ir laisvės bus griežčiau suvaržytos tuo atveju, jei asmuo ANK 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą padarytų pakartotinai (ANK 40 straipsnis).

23. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, iš esmės ir nėra pateikta, todėl L. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydis apeliaciniame skunde nėra nurodytas.

25. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).

26. Nagrinėjamu atveju, asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – L. J. apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti 2023 m. rugsėjo 7 d. Institucijos nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti L. J. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – L. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.