Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos L. J. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1289-2023 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvus ir subjektyvūs požymiai; a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvioji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi Visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyti administracinio nusižengimo požymiai.

Kaip žinia, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinį nusižengimą tirianti institucija ar teismas kiekvienų atveju turi visapusiškai Įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Kaip žinia, teismas byloje esančius; įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą, išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Pagal santykį Su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą - ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaitimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti; tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 627/2010, 2K-287/2013). ANK 569 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų, bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališkų visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo ar administracinių nusižengimų bylas, ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik minėtų subjektų kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje surinkti įkalčiai leidžia konstatuoti, kad pavojinga veika atitinka inkriminuojamą administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė nuobauda. Tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią normą numato CK 3.155 straipsnis, apibrėžiantis tėvų valdžios turinį. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 str. 1 d., būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties elementus, o nesant bent vieno iš jų, nusižengimo teisena negalima. Šiuo konkrečiu atveju, nepilnametei dukrai E. J., teismo nutartimi nustatytu bendravimo su ne Lietuvoje gyvenančiu tėvu R. J., miegant, akivaizdu, kad ji ir neturėjo būti keliama iš miegų. Akivaizdu, kad nepilnametės dukters pažadinimas iš miegų labiau pažeistų nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus, nei neįvykęs susitikimas su tėvu R. J.. Tai yra šioje byloje institucija nesurinko jokių duomenų apie tai, kad kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su vaikų teisėmis ir interesais. Nenustatyta, kad nepilnametė dukra būtų pasijutusi nesaugiai, išsigandusi ar patyrusi neigiamų emocijų.

Nagrinėjamu atveju L. J. nebuvo nubausta pakartotinai už tą patį pažeidimą. P. T. buvo nubausta už Teismo nutarties nevykdymą (civilinė byla), o Skyrius paskyrė administracinę nuobaudą už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokiu atveju principas ne bis per idem negali būti taikomas.

2023-01-25 Teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-448-301/2022, L. J. paskirta bauda už Teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 2022-10-24 nevykdymą yra vertinama kaip vienas Iš įrodymų administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23220101036, jog 2022-10-24 motinos valdžia buvo panaudota priešingai vaiko interesams.

Teismo 2023-01-25 nutartis civilinėje byloje yra vienas Iš įrodymų administracinio nusižengimo byloje, kuri įrodo faktą, kad 2022-10-24 dėl vaiko motinos kaltės neįvyko mažametės dukters bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu, o tai yra tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Toliau skunde komentuojamos ANK procesinės teisės normos. Nurodoma, kad iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje nebuvo ištirti visi administracinio nusižengimo įrodymai, nebuvo nustatyti administracinį nusižengimą padarę asmenys, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas.

Institucija priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje su tokiais skunde išdėstytais motyvais nesutinka. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai buvo ištirti, įvertinti ir remiantis surinktais įrodymais buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Administracinio teisės nusižengimą įrodo 2023-06-05 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas R. J. pareiškimo tyrimas (atsakymas pareiškėjui Nr. 5-1586), 2022-11-04 Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo atliktas vaiko E. J. situacijos vertinimas (12VSV-1987) nustatytas vaiko teisių pažeidimas (30 punktas), 2023-01-25 Marijampolės apylinkės teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 2VP-448-301/2022, kurioje nutarta paskirti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. baudą už Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-04-01 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-56-1021/2023, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įpareigojimo nevykdymo 2022-10-24, R. J. įvykio aplinkybių paaiškinimas.

Toliau skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusižengimo sudėtis ir pabrėžiama, kad nors vieno elemento nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo Instituto taikymą, tačiau nenurodoma, kurio elemento nėra nagrinėjamu atveju. Skyriaus manymu visi skunde išvardinti administracinio nusižengimo sudėties elementai, nagrinėjamu atveju, yra byloje įrodyti. Teisės pažeidimo sudėtį sudaro objektyvioji ir subjektyvioji pažeidimo pusės. Objektyvioji pažeidimo pusė: (neteisėti veiksmai) nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko motina nevykdė pareigos, saugomos įstatymu, imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas 2022-10-24, abiem tėvams žinomu metu ir būdu (nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis). Pažeidimo objektas (teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir pan.), nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko teisėtas interesas, saugomas įstatymu, teisė į šeimos ryšius, pažeista vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kad tėvai gyvena atskirai. Subjektyvioji pažeidimo sudėtis: pažeidimo subjektas- (asmuo, pažeidęs teisę) nagrinėjamu atveju L. J. yra nepilnamečio vaiko E. J. motina. Subjektyvioji pusė (kaltė, tikslas, motyvas). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko motina suvokė, kad 2023-10-24, apie 18.00 valandą, mažametė dukra turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, tačiau jos neparuošė bendravimui, į vaiko tėvo prašymus neatsiliepė (neparodė miegančio vaiko). Suprato savo elgesį ir suprato, kad dėl tokio elgesio gali atsirasti padariniai (mažametis vaikas nepasimatys, nepabendraus su atskirai gyvenančiu tėvu), ir jų norėjo.

Toliau skunde nurodoma, kad „šiuo konkrečiu atveju, pažymiu, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, aš nebuvau Kaune ir tikrai nesiekiau padaryti jokio pažeidimo.“ Skyrius tai vertina kaip spausdinimo klaidą, kadangi nutarime, administracinio nusižengimo byloje, skundo autorė nebuvo kaltinama už buvimą Kaune.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama ne tik nubausti administracinį teisės nusižengimą padariusį asmenį, bet ir siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų jo prisiimtus ar teismo nustatytus jam įpareigojimus, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taip pat paminėtina, kad administracinė nuobauda negali būti tapatinama su antstolio skiriama bauda vykdymo procese, esant vaiko teisių pažeidimui ir prevencinėms priemonėms esant neveiksmingoms, yra pagrindo atlikti tyrimą vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso normomis.

Esantys byloje kaltės įrodymai yra akivaizdūs ir jie nepaneigti L. J. skunde. Pareiškėjos skunde nėra nurodyta objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika priešinga teisei.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis administracinis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 2, 4 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-303/2023).

Iš bylos duomenų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-56-1021/2023, kurioje 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyta laikina, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, R. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. J., gimusia 2021 m. birželio 17 d., tvarka, kuria nustatyta kad nuo 2022 m. balandžio 1 d.: 1) gyvendamas užsienyje R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J., kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18.00 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „FaceBook Messenger“, vaiko tėvams R. J. ir L. J. naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis; 2) būdamas Lietuvoje R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J., mamos L. J. nurodytoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojant L. J. pristatyti vaiką ir jai stebint ir esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 iki 13.00 val.

Šiuo atveju L. J. nubausta dėl to, kad ji 2022-10-24, apie 18.00 valandą, (duomenys neskelbtini), mažamečio vaiko E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), motina panaudodama savo, kaip vieno iš tėvų, valdžią priešingai vaiko interesams, turėjusio vykti dukros bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu R. J. (gyvenančiu Švedijoje) nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis įjungiant programėlę „Facebook Messanger“, vaiko motina nejungė vaizdo kameros, nesudarė sąlygų dukrai bendrauti su tėvu, R. J. paaiškindama, kad vaikas miega. L. J. nejungė vaizdo kameros ir pagal pakartotiną vaiko tėvo prašymą 2022-10-24 20.30 valandą, neparodė miegančios dukros jos tėvui. 2022-10-25 ryte taip pat nesutiko leisti vaiko tėvui pabendrauti su dukra, teigdama, kad ji negali.

Nagrinėjamoje situacijoje L. J. neneigia skundžiamame nutarime konstatuotos aplinkybės, kad su ja gyvenantis nepilnametis vaikas E. J., gimusi 2021-06-17, 2022-10-24, apie 18.00, valandą nebendravo su tėvu R. J. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (dėl to ginčo byloje nėra). Tačiau tiek L. J., tiek ir jos atstovė tvirtina, kad dėl to administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, nes, jų teigimu, egzistavo objektyvios ir svarbios priežastys, kurios sudarė pagrindą L. J. neleisti R. J. bendrauti su vaiku. Kaip tokį tėvo ir vaiko bendravimo ribojimą pateisinančias priežastis L. J. nurodo aplinkybę, kad nepilnametei dukrai E. J., teismo nutartimi nustatytu bendravimo su ne Lietuvoje gyvenančiu tėvu R. J., miegant, akivaizdu, kad ji ir neturėjo būti keliama iš miegų. Akivaizdu, kad nepilnametės dukters pažadinimas iš miegų labiau pažeistų nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus, nei neįvykęs susitikimas su tėvu R. J.. Nenustatyta, kad nepilnametė dukra būtų pasijutusi nesaugiai, išsigandusi ar patyrusi neigiamų emocijų. Pažymėtina ir tai, kad 2022 spalio 24 d. nepasimačius vaiko tėvui su dukra, nes vaikas miegojo, bendravimo laikas tarp nepilnametės dukters ir jos tėvo buvo kompensuotas bendravimui 2022 m. spalio 27 d. Be to 2023-01-25 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-448-301/2022, suinteresuotais asmenimis dalyvaujant abiem vaiko tėvams, teismas, buvo patenkintas antstolės S. Ž. pareiškimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), L. J. paskyrė 200 Eurų baudą valstybės naudai už teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą 2022-10-24. Nutartis 2023-07-12 įsiteisėjo ir jau įvykdyta. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad įvertinus VSAT nutarimo skirti administracinę nuobaudą ir paminėtos teismo nutarties skirti baudą turinį, akivaizdu, kad abi teisinės nuobaudos valstybės vardu yra paskirtos už tuos pačius L. J. Veiksmus (neveikimą) 2022-10-24 d., 18 val., turėjusio vykti vaiko nuotolinio bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu laiku. Taigi šiuo konkrečiu atveju turi būti taikomas principas ne bis per idem.

Pasisakydamas dėl šių L. J. argumentų teismas pirmiausia akcentuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog bylai aktualiu laikotarpiu R. J. siekė nustatyta tvarka bendrauti su vaiku, dėl to nėra jokių abejonių.

Dėl L. J. akcentuojamos aplinkybės, kad 2023-01-25 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-448-301/2022, teismas L. J. paskyrė 200 Eurų baudą valstybės naudai už teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą 2022-10-24.

Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad administracinė nuobauda negali būti tapatinama su Teismo skiriama bauda vykdymo procese. Administracinė atsakomybė yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 str. 1 d.). Bauda vykdymo procese - civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma kartu su baudžiamąja ar administracine atsakomybe.

2023-01-25 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-448-301/2022 L. J. buvo paskirta bauda už Teismo nutarties nevykdymą 2022 m. spalio 24 d.

2023-09-07 L. J. buvo paskirta administracinė nuobauda dėl 2022-10-24 nepilnamečio vaiko motinos kliudymą skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku ir tai yra vertinama kaip netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas (ANK 73 str. „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“).

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju principas ne bis per idem negali būti taikomas. Administracinė nuobauda negali būti tapatinama su antstolio skiriama bauda vykdymo procese, esant vaiko teisių pažeidimui ir prevencinėms priemonėms esant neveiksmingoms, yra pagrindo atlikti tyrimą vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso normomis. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama ne tik nubausti administracinį teisės nusižengimą padariusį asmenį, bet ir siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų jo prisiimtus ar teismo nustatytus jam įpareigojimus, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Dėl L. J. akcentuojamos aplinkybės, kad nepilnametės dukters pažadinimas iš miegų labiau pažeistų nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus, nei neįvykęs susitikimas su tėvu R. J., nenustatyta, kad nepilnametė dukra būtų pasijutusi nesaugiai, išsigandusi ar patyrusi neigiamų emocijų, bei tai, kad 2022 spalio 24 d. nepasimačius vaiko tėvui su dukra, nes vaikas miegojo, bendravimo laikas tarp nepilnametės dukters ir jos tėvo buvo kompensuotas bendravimui 2022 m. spalio 27 d.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad nepilnamečio vaiko motina nevykdė pareigos, saugomos įstatymu, imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas 2022-10-24, abiem tėvams žinomu metu ir būdu (nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis), tuo buvo pažeistas mažamečio vaiko teisėtas interesas, saugomas įstatymu, teisė į šeimos ryšius, pažeista vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Pareiškėja suvokė, kad 2023-10-24, apie 18.00 valandą, mažametė dukra turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, tačiau jos neparuošė bendravimui, į vaiko tėvo prašymus neatsiliepė (neparodė miegančio vaiko). Suprato savo elgesį ir suprato, kad dėl tokio elgesio gali atsirasti padariniai (mažametis vaikas nepasimatys, nepabendraus su atskirai gyvenančiu tėvu), ir jų norėjo.

Įvertinus tėčio ir vaiko nebendravimo laikotarpį, vaiko amžių, konstatuotina, kad L. J. padaryta veika siekia tokį pavojingumą, dėl kurio tikslinga jai taikyti administracinę atsakomybę, nes ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisės pažeidimu siekiama užtikrinti itin pažeidžiamų visuomenės narių, t. y. vaiko, teises. Dėl to padarytas nusižengimas yra pavojingas ir negali nesulaukti jokios valstybės, veikiančios per savo institucijas, reakcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-303/2023).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių L. J. kaltę dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Kadangi L. J. padarytoje veikoje egzistuoja visi objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, ji pagrįstai pripažinta padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, jos padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai ir paskirta švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda (įspėjimas), kuri tik minimaliai varžo L. J. teises ir laisves. Teismas, įvertinęs skunde nurodytus ir tesimo posėdyje išdėstytus L. J. ir jos atstovės argumentus, nenustatė pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. J. skundo netenkinti ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-1289-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.