Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui D. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. L. apie bylos iškėlimą pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus. Nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo, dėl sveikatos problemų (stuburo skausmų) ieškovė nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nedirba, iki darbo santykių pabaigos taip pat kurį laiką nedirbo, turėjo nedarbingumą dėl stuburo problemų, gavo mažesnes pajamas, tačiau kreipėsi į užimtumo tarnybą ir gaus išmokas iš užimtumo tarnybos. Pažymėjo, kad atsakovas priteisto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai geranoriškai nemoka, išlaikymo sumą atsakovo darbdavys nuskaičiuoja nuo atlyginimo, pritaikius indeksaciją po 62 Eur per mėnesį. Atsakovas su dukra nebendrauja, geranoriškai daugiau neremia.

Atsakovui D. L. apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. N. (buvusi pavardė L.) ir atsakovo D. L. dukra.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3688-570/2013 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutarimu, po santuokos nutraukimo nustatyta nepilnamečio vaiko – D. L. gyvenamoji vieta su ieškove J. N. (buvusi pavardė L.) ir iš atsakovo D. L. priteista nepilnametės dukters D. L. išlaikymui po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi, praėjus 7 metams, taigi vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 57,92 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių dukrai jau yra 10 metų, ji lanko mokyklą, vokalo ir šiuolaikinių šokių būrelį. Be to, per 7 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Taip pat šalių nepilnametė dukra turi sveikatos problemų, nes dukra serga bronchine astma, ligos paūmėjimų metu reikia lankyti druskų kambarį, kurio abonementas mėnesiui kainuoja 40 Eur, dėl to ieškovė taip pat patiria papildomų didelių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis mokamas su indeksacija po 62 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, kurie yra pakitę iš esmės.

Ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga 460 Eur suma, kurią sudaro 200 Eur maistui, 30 Eur sveikatos ir priežiūros išlaidoms, 40 Eur druskos kambariui ligos paūmėjimų metu, 15 Eur higienos priemonėms, 55 Eur rūbams ir avalynei, 25 Eur mokyklos reikmėms, kanceliarinėms prekėms, uniformai ekskursijoms, projektinėms veikloms, 40 Eur vokalo ir šokių būreliui, 25 Eur gimtadieniams, šventėms, laisvalaikiui, 60 Eur būsto išlaikymui, 5 Eur transportui, 5 Eur mobiliajam ryšiui. Šiais ieškovės nurodytais skaičiavimais teismas neturi pagrindo netikėti. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Teismas įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus septyneriems metams nuo sprendimo priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, vaikui augant, auga ir jo poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovas nuo nepilnametės dukros auginimo yra nusišalinęs, dėl ko visa nepilnametės dukros išlaikymo ir auginimo našta tenka vien tik ieškovei.

Ieškovė prašo padidinti nepilnamečiui vaikui teismo priteistą išlaikymo dydį iki 230 Eur. Teismas sutinka, su ieškovės pozicija, jog šalių dukrai per mėnesį yra reikalinga 460 Eur išlaikymo suma. Pažymėtina, kad pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, ieškovės nurodoma suma vaiko išlaikymui yra objektyviai būtina. Ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, taip pat į padidėjusį minimalios mėnesinės algos dydį, kaip orientacinį kriterijų, yra teisingas, protingas ir sąžiningas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-713/2002). Šiuo metu esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam 607 Eur minimalios mėnesinės algos, neatskaičius mokesčių, dydžiui bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteisto po 57,92 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo, nebepakanka nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė gauna 60 Eur dydžio išmoką už dukrą D. L., kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių dukros poreikių tenkinimui šiuo atveju abu tėvai turi skirti 400 Eur (460 Eur – 60 Eur) išlaikymą per mėnesį.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Jos mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius buvo vidutiniškai 540-560 Eur per mėnesį. Tačiau ieškovė turėjo dažnus ilgalaikius nedarbingumus, ligos išmokos kas mėnesį mažino ieškovės pajamas. Šiuo metu ieškovė yra be darbo, užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, tikisi gauti išmokas iš užimtumo tarnybos, kurios yra nedidelės. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Turi dar vieną išlaikomą nepilnametę dukrą. Ieškovė su dukromis gyvena nuomojamame būste už kurio nuomą moką 150 Eur ir visus komunalinius mokesčius. Kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Tuo tarpu teismo surinktais duomenimis, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra kintantis, t. y. nuo 314 Eur iki 611 Eur per mėnesį. Iš apskaičiuoto darbo užmokesčio išskaičiuojama 62 Eur suma išlaikymui, taip pat išskaičiuojamos vidutiniškai 13-52 Eur dydžio lėšos antstoliams. Po atliktų išskaičiavimų atsakovo gaunamas darbo užmokestis į rankas sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, jog atsakovo atžvilgiu antstoliai R. B., M. L., V. Z., A. A., R. S., M. P. vykdo piniginius išieškojimus.

Atsakovas apie bylos iškėlimą ir ieškovės reikalavimus neabejotinai žino, tačiau civilinės bylos nagrinėjime pasirinko pasyvų dalyvavimą. Duomenų apie savo finansinę padėtį, skolinius įsipareigojimus, išlaikytinius, sveikatos būklę į bylą neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, bei galimybę dirbti ir užsidirbti, teismas mano, kad šiuo atveju atsakovas prie nepilnamečio vaiko poreikių turėtų prisidėti didesne dalimi. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvai turėtų skirti 400 Eur, todėl įvertinęs šalių finansinę padėtį, į tai, kad ieškovė auginą kitą nepilnametę dukrą, byloje apie kitus atsakovo išlaikytinius asmenis duomenų nėra, tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamų pajamų dydis buvo panašus, tačiau ieškovei netekus darbo, atsakovo gaunamos pajamos bylos nagrinėjimo metu yra didesnės ir iš esmės atsižvelgiant į tai, kad nepilnamete dukra didžiąja dalimi rūpinasi viena ieškovė, nes atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, manytina, kad dukters išlaikymui reikalinga suma tarp šalių turėtų būti padalinta tokiu principu – ieškovei 170 Eur, kurią jį turi skirti nepilnamečio vaiko poreikiams, o atsakovui 230 Eur.

Svarbu paminėti, kad šiuo metu turimi atsakovo įsiskolinimai antstoliams negali būti priežastis atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui ir visą šią naštą perkelti ant ieškovės pečių, tuo labiau, kad atsakovas pasirinko pasyvų dalyvavimą bylos nagrinėjime ir neteikė į bylą įrodymų pagrindžiančių susidariusius įsiskolinimus ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo priteistinas 230 Eur išlaikymas dukrai D. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo vertinimu priteistas išlaikymo dydis atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti jo poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnametės D. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė J. N. (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 46 Eur žyminis mokestis (ieškinio suma (230-57,92) x 12 = 2064,96) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas visiškai, iš atsakovo priteisina 46 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3688-570/2013 patvirtinto atsakovo D. L. įsipareigoto teikti išlaikymo nepilnametei dukrai D. L., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo D. L. nepilnametei dukrai D. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai D. L., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. N.

Priteisti iš atsakovo D. L. 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.