- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2-232-372/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00783-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Atsakovas
- S. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant D. K.,
žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintą ieškinį atsakovui S. G. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovės atstovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-557/2024 panaikino Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažinta Šiaulių AVMI teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiaulių AVMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendyje nurodė, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms, vadovavosi kasacine baudžiamųjų bylų praktika.
3. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prievolė mokėti mokesčius pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau — MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju — UAB „Akmens meistrai“, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių — mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais.
4. UAB „Akmenės meistrai“ yra išregistruota iš įmonių registro.
5. LAT 2023 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-1075/2023 pasisakė,
kad baudžiamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys, kurios nekonkuruoja tarpusavyje, t. y. ta aplinkybė, kad asmuo yra nuteistas ir jam paskirta baudžiamoji sankcija, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą
(LAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-469/2021).
6. Toje pačioje LAT 2023 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-1075/2023 išaiškinta dėl prejudicinių faktų. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, atžvilgiu taikoma ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 182 straipsnio 2 punkte, o 3 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė (LAT 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022). Nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra susiaurinami aiškinant juos kaip apimančius tik faktą, kad atitinkamas asmuo buvo pripažintas padariusiu nusikaltimą. Prejudicinę galią civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, t. y.,pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t., taip pat ir tai, ar tuos veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (LAT 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018).
Žemesnės instancijos teismas
7. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prievolė mokėti mokesčius pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau — MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo
atveju — UAB „Akmens meistrai“, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių — mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė
nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais.
8. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu — kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos
dėl juridinio asmens — mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už
neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų
atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (LAT 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). LAT 2012 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 taip pat yra konstatavęs, jog tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (LAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). LAT 2001 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001 (Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. T. R., N. R.) byloje išaiškino, kad mokesčių administratorius, kaip mokesčių surinkimą užtikrinanti valstybės institucija, civilinės teisės požiūriu laikytinas kreditoriumi.
9. Civilinės atsakomybės pagrindas yra neteisėti veiksmai. Atsakovo ir nuteistojo šioje baudžiamojoje byloje S. G. (neteisingų deklaracijų su neteisingais duomenimis pateikimas mokesčių administratoriui, mokėtino pridėtinės vertės ir pelno mokesčių neapskaičiavimas, nedeklaravimas ir nesumokėjimas) veiksmai buvo nesąžiningi valstybės kaip ieškovės atžvilgiu, todėl atsakovo S. G. nesąžiningą veikimą bei mokestinės prievolės neįvykdymą valstybei kaip ieškovui sieja priežastinis ryšys.
10. LAT senatas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, pasisakė, kad kaltininkui padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai nusikalstamais veiksmais materialinę žalą pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami realiai padarytos materialinės žalos dydžio.
11. S. G. pažeidė MAĮ 8 straipsnio teisingumo ir visuotinio privalomumo principo 1 dalies reikalavimus, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio „mokesčių mokėtojo pareigos“ 1 dalies 1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4 punkto reikalavimus, kad mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.
12. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, prievolė mokėti mokesčius (pagal MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju — ekonominę veiklą vykdžiusio asmens (ūkio subjekto) pareiga. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių — mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais.
13. LAT senatas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, pasisakė, kad kaltininkui padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai nusikalstamais veiksmais materialinę žalą pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami realiai padarytos materialinės žalos dydžio.
Šalies argumentai
14. Ieškovės atstovas prašo priteisti Šiaulių apskrities VMI naudai 127 518,17 Eur žalą iš S. G. Nors civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal MAĮ 2 straipsnio 17 dalį kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau mokesčių mokėtoju pagal šį įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. MAĮ nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat, kaip ir mokesčių mokėtojui. Pagal CK 2.81 straipsnio prasmę juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas, kurio specifiškumą lemia inter alia tai, kad jis, būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Taigi, susidaro atitinkamos sąlygos, kai civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys - juridinio asmens vadovas ar darbuotojas (buhalteris), įgaliotas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra atsakingas už nusikaltimu padarytą žalą, galimas, kai įgaliotas asmuo yra padaręs žalą savo nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK.
15. Remiantis CK VI knygos nuostatomis, įmonės įgalioto asmens civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti įgalioto asmens veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, įgalioto asmens kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 str.—6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (įgaliotas asmuo) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė jau būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (LR civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie įgalioto asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar įgaliotas asmuo laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip įgalioto asmens, pareigas. Ar įmonės įgaliotas asmuo konkrečiu atveju pareigas vykdė tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Žemesnės instancijos teismas
16. UAB „Akmens meistrais“ įgalioto asmens nusikalstami veiksmai lėmė žalos atsiradimą ir yra žalos valstybės biudžetui atsiradimo tiesioginė priežastis, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo padaryta nusikalstama veika tapo valstybės patirtos žalos — UAB „Akmens meistrai“ nesumokėtų mokesčių, iš viso 127 518,17 Eur priežastimi.
17. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-557/2024 nustatė, kad dėl S. G. nepateiktų duomenų UAB „Akmens meistrai“ išvengė 127 518,17 Eur mokėtinų mokesčių už 2011—2012metus ir tai nebuvo paneigta.
18. Civilinės atsakomybės pagrindas yra neteisėti veiksmai. Atsakovo S. G. ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje nustatyti veiksmai buvo nesąžiningi valstybės kaip ieškovo atžvilgiu, todėl atsakovo S. G. nesąžiningą veikimą bei mokestinės prievolės neįvykdymą valstybei kaip ieškovui sieja priežastinis ryšys.
19. Negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, CK 6.249 straipsnis apibrėžia kaip turtinę žalą. Dėl neteisėtų S. G. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 127 518,17 Eur turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnį privalo visiškai atlyginti.
Atsiliepimas
20. Atsakovo S. G. atstovė nesutiko su patikslintu 2025-05-09 ieškiniu. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovo S. G. civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visetas.
21. Pats ieškovas yra pažymėjęs, kad „LAT senatas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose pasisakė, kad kaltininkui padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai nusikalstamais veiksmais materialinę žalą pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami realiai padarytos materialinės žalos dydžio“.
22. Ieškinyje ieškovas abstrakčiai pažymi, kad dėl neteisėtų S. G. veiksmų Lietuvos
Žemesnės instancijos teismas
valstybė patyrė 127 518,17 Eur turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnį privalo visiškai atlyginti. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos 2024-11-07 nuosprendyje aptariamas Šiaulių apskrities VMI apeliacinio skundo turinys pastarojoje baudžiamojoje byloje bei, kad nurodomą žalą, kaip UAB „Akmens meistrai“ (kuri šiai dienai išregistruota, likvidavus) atžvilgiu apskaičiuotą PVM ir pelno mokesčio sumą, Šiaulių apskrities VMI grindžia 2015-02-02 specialisto išvada Nr.5-4/17.
23. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pripažinusi, kad atlikus UAB „Agerona“ ir UAB „Kretingos grūdai“ sandorių su UAB „Akmens meistrai“ kryžminį patikrinimą, neatitikimų nenustatyta, t. y., kad UAB „Agerona“ ir UAB „Kretingos grūdai“ 2011-2012 m. įsigijo kviečius ir rapsus pagal UAB „Akmens meistrai“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (2011-12-21 PVM s-f Nr. STA Nr. 254, 2012-01-26 PVM s-f Nr. STA Nr. 256, 2012-03-14 PVM s-f Nr. STA Nr. 260, 2012-09-14 PVM s-f Nr. STA Nr. 281, 2012-10-02 PVM s-f Nr. STA Nr. 283, 2012-12-31 PVM s-f Nr. STA Nr.293); taip pat, kad UAB „Agerona“ ir UAB „Kretingos grūdai“ atsiskaitė su UAB „Akmens meistrai“ už įsigytus rapsus ir kviečius, pervesdamos pinigus į bendrovės „Akmens meistrai“ atsiskaitomąją sąskaitą.
24. Taigi, jeigu nėra ginčo, kad UAB „Akmens meistrai“ pati grūdų neaugino, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad grūdai realiai buvo ir to, kad UAB „Akmens meistrai“ visą grūdų kiekį pardavė ir gavo už tai pajamas, akivaizdu, kad UAB „Akmens meistrai“ grūdus turėjo įsigyti. Baudžiamojoje byloje teismo padaryta išvada, kad įvertinus įrodymus teismas sprendžia, jog grūdus UAB „Akmens meistrai“ įsigijo ne iš M. L. ir G. S. Baudžiamojoje byloje veikos kvalifikavimui to pakanka. Tačiau apskaičiuojant realią žalą valstybei UAB „Akmens meistrai“ nesumokėtų mokesčių aspektu (PVM ir pelno mokesčio), būtina įvertinti grūdų vertę (rinkos kainą 2011-2012 metais), už kurią UAB „Akmens meistrai“ grūdus įsigijo. Kaip minėta, ginčo dėl to, kad grūdai realiai buvo ir UAB „Akmens meistrai“ jų neaugino, o juos įsigijimo, nėra, kitu atveju turėtų būti kvestionuojami ir grūdu pardavimo sandoriai bei už grūdų pardavimą UAB „Akmens meistrai“ gautos pajamos, tačiau Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šiuos grūdų pardavimo sandorius laiko tikrais ir pajamas gautomis bei už jas priskaičiuoja PVM ir pelno mokesčius UAB „Akmens meistrai“.
25. Apskaičiuojant realiai patirtą žalą, turi būti įvertinta tai, kad UAB „Akmens meistrai“ grūdus įsigijo ir patyrė išlaidų (nepriklausomai, kad, kaip sprendė teismas baudžiamojoje byloje, juos įsigijo ne iš M. L. ir ne iš G. S.). Apskaičiuojat realią valstybės patirtą žalą šios išlaidos turi būti išskaitytos apskaičiuojant UAB „Akmens meistrai“ turėtą sumokėti pelno ir PVM mokestį.
26. Atsakovas taip pat atskirai pasisako ir dėl nepagrįsto ir neįrodyto ieškovės reikalaujamo žalos dydžio. Pati ieškovė ieškinyje pažymi, kad „LAT senatas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose pasisakė, kad kaltininkui padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai nusikalstamais veiksmais materialinę žalą pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami realiai padarytos materialinės žalos dydžio“. Ieškinyje pateikti skaičiavimai yra neaiškūs ir nepagrįsti.
27. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-02-24 raštas Nr. (45.1)S-2234 „Dėl informacijos, susijusios su UAB „Akmens meistrai“ veikla, patikrinimo“, prie kurio pridėtas priedas Nr. 1 – lentelė „UAB „Akmens meistrai“ grūdų pirkimo ir pardavimo įforminimas“. Šią lentelę atsakovas teikia teismui, kadangi joje yra civilinei bylai išnagrinėti reikšmingos informacijos. Iš jos matyti, kad visas įsigytas grūdų kiekis buvo parduotas nurodytiems juridiniams asmenims UAB „Ageronas“ ir UAB „Kretingos grūdai“ pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, nurodyta pardavimo kaina. Kaip paminėta aukščiau, ginčo dėl to, kad grūdai buvo parduoti pagal šias PVM sąskaitas-faktūras, kad buvo parduoti už PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą kainą ir, kad pardavimo kaina buvo realiai gauta, sumokant į UAB „Akmens meistrai“ sąskaitą bankiniu pavedimu, nėra.
28. Šiuo atveju ieškovės reikalaujama priteisti žala valstybei apskaičiuota neteisingai ir netinkamai bei neatitinka realios žalos dydžio dar ir dėl to, kad apskaičiuojant realiai patirtą žalą turi būti įvertinta tai, kad UAB „Akmens meistrai“ grūdus įsigijo ir patyrė išlaidų (nepriklausomai, kad, kaip sprendė teismas baudžiamojoje byloje, juos įsigijo ne iš M. L. ir ne iš G. S.). Apskaičiuojant realią valstybės patirtą žalą šios išlaidos turi būti išskaitytos apskaičiuojant UAB „Akmens meistrai“ turėtą sumokėti pelno mokestį ir PVM mokestį.
29. Kitu atveju (t. y. ieškovei nesutinkant pripažinti, kad grūdus UAB „Akmens meistrai“ įsigijo ir patyrė išlaidų, kurias, apskaičiuojant realią žalą valstybei, reikia išskaityti), teismas turėtų daryti išvadą, kad tada UAB „Akmens meistrai“ objektyviai negalėjo grūdų ir parduoti ir pardavimo PVM sąskaitos-faktūros taip pat yra naikintinos, kaip ir nepripažįstamos gautos pajamos, ir atitinkamai perskaičiuojamas UAB „Akmens meistrai“ mokėtinas PVM ir pelno mokestis.
30. Todėl ieškovė civilinėje byloje turi įrodyti ir pagrįsti civilinei atsakomybei dėl žalos priteisimo būtinas įrodyti sąlygas, o vien tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nesudaro absoliutaus pagrindo ieškinio patenkinimui (priešingu atveju ieškovės civilinis ieškinys būtų buvęs patenkintas baudžiamojoje byloje, tačiau jo išsprendimo klausimas buvo perduotas nagrinėti civiline tvarka).
31. Ieškovė civilinėje byloje turi įrodyti ir pagrįsti civilinei atsakomybei dėl žalos priteisimo būtinas įrodyti sąlygas, o vien tai, kad atsakovo S. G. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nesudaro absoliutaus pagrindo ieškinio patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
32. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendyje nurodė, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms, vadovavosi kasacine baudžiamųjų bylų praktika (LAT 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).
33. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu — kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens — mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. LAT 2012 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 taip pat yra konstatavęs, jog tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (LAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). LAT 2001 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001 išaiškino, kad mokesčių administratorius, kaip mokesčių surinkimą užtikrinanti valstybės institucija, civilinės teisės požiūriu laikytinas kreditoriumi.
34. Teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens — mokesčių mokėtojo, priėmė teisiškai ydingą BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą procesinį sprendimą, nusprendė pripažinti Šiaulių AVMI teisę į civilinio ieškinio patenkinimą. Esant tokiai situacijai, Šiaulių AVMI pareikštas civilinis ieškinys S. G. paliktinas nenagrinėtas. Toks sprendimas baudžiamajame procese suteikia Šiaulių AVMI, remiantis baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgus į 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendyje pateiktus išaiškinimus, galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ir įmokų ne baudžiamojo proceso tvarka.
35. Teismas atmetė nuteistojo S. G. gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingai patvirtintos turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių: pridėtinės vertės 75 429,62 Eur, pelno 52 088,55 Eur, iš viso: 127 518,17 Eur už 2011–2012 metus.
36. Taigi, iš viso, šio tyrimo metu (specialisto išvadoje Nr. 5-4/72 ir specialisto išvadoje Nr. (5-4/17) bendrovei UAB „Akmens meistrai“ papildomai apskaičiuota sumokėti valstybės biudžetui 440 294,78 Lt (127 518,17 Eur) mokesčių, iš jų: 179 851,38 Lt (52 088,55 Eur) pelno mokesčio ir 260 443,40 Lt (75 429,62 Eur) pridėtinės vertės mokesčio.
37. Nors civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal MAĮ 2 straipsnio 17 dalį kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau mokesčių mokėtoju pagal šį įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. MAĮ nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat, kaip ir mokesčių mokėtojui. Pagal CK 2.81 straipsnio prasmę juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas, kurio specifiškumą lemia inter alia tai, kad jis, būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Taigi, susidaro atitinkamos sąlygos, kai civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys - juridinio asmens vadovas ar darbuotojas (buhalteris), įgaliotas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra atsakingas už nusikaltimu padarytą žalą, galimas, kai įgaliotas asmuo yra padaręs žalą savo nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK (LAT nutartys civilinėse bylose: 2014 m. rugsėjo 12 d. Nr.3K-3-389/2014, 2015 m. spalio 26 d. Nr. 3K-7-328-248/2015, 2017 m. balandžio 24 d. Nr. e3K-7-115-915/2017).
38. Remiantis CK VI knygos nuostatomis, įmonės įgalioto asmens civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti įgalioto asmens veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, įgalioto asmens kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 str.—6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (įgaliotas asmuo) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė jau būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis,182 straipsnio 4 dalis). Apie įgalioto asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar įgaliotas asmuo laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip įgalioto asmens, pareigas. Ar įmonės įgaliotas asmuo konkrečiu atveju pareigas vykdė tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
39. UAB „Akmens meistrai“ įgalioto asmens nusikalstami veiksmai lėmė žalos atsiradimą ir yra žalos valstybės biudžetui atsiradimo tiesioginė priežastis, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo padaryta nusikalstama veika tapo valstybės patirtos žalos — UAB „Akmens meistrai“ nesumokėtų mokesčių, iš viso 127 518,17 Eur priežastimi.
40. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-557/2024 nustatė, kad dėl S. G. nepateiktų duomenų UAB „Akmens meistrai“ išvengė 127 518,17 Eur mokėtinų mokesčių už 2011—2012metus ir tai nebuvo paneigta. UAB „Akmens meistrai“ yra išregistruota iš įmonių registro, todėl pareiga mokėti valstybei patirtą žalą pereina buvusiam įmonės vadovui.
41. MAĮ 2 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta mokesčio sąvoka. Remiantis minėta įstatymo nuostata, mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Pagal MAĮ 2 straipsnio 25 dalies ir 13 straipsnio prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių valstybės biudžeto pajamų šaltinių. Taigi, mokesčiai yra viena pagrindinių valstybės gyvavimo sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d. nutarimas byloje Nr. Nr. 4/98). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios Lietuvos Respublikos biudžeto sistemą, nurodančios valstybės biudžeto formavimo šaltinius, kartu įtvirtina ir konstitucinę pareigą mokėti mokesčius. Ši mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė atliekama įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Be to, vieniems ūkinės veiklos subjektams nemokant mokesčių, kiti jos subjektai — sąžiningi mokesčio mokėtojai atsiduria jiems nepalankioje padėtyje, pažeidžiami esminiai laisvosios rinkos, besiremiančios sąžininga konkurencija, principai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju Šiaulių AVMI procesinis teisinis interesas yra siejamas su viešuoju interesu.
42. Negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, CK 6.249 straipsnis apibrėžia kaip turtinę žalą. Dėl neteisėtų S. G. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 127 518,17 Eur turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnį jis privalo visiškai atlyginti.
43. Tenkinant ieškinį , iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista VMI (CPK 93 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėm, iš atsakovo valstybei priteistina 2575 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kiti proceso dalyviai nepateikė įrodymų dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities VMI, 127518,17 (vieną šimtą dvidešimt septynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniolika eurų 17 centų) žalos ir 2575 Eurų (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.