Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-178-963/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
T-178-963/2023
Teisminio proceso Nr.
1-07-5-00027-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-178-963/2023Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00027-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu (bylos Nr. 1-49-963/2022) D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta 350 MGL (17 500 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų ir 00 centų)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 30 d. 15.20 val. iki 2019 m. spalio 31 d. 13.22 val. (viena para), kas atitinka 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą ir laikoma, kad 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda yra sumokėta. D. Ž. išaiškinta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, D. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pusę transporto priemonių vilkiko „Scania“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą 5 290 Eur (penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų 00 centų) valstybės nuosavybėn. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 6 d.

2023 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas D. Ž. prašymas prailginti paskirtos baudos mokėjimo terminą. Prašo jam paskirtą baudą leisti sumokėti per 20 mėnesių laikotarpį. Apgailestauja, bet visos sumos sumokėti iki teismo paskirtos baudos mokėjimo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. birželio 6 d. niekaip nesugebės. Atkreipia dėmesį, kad jam paskirta bauda yra labai didelė – 17 400 Eur ir 5 290 Eur. Jo mėnesinės pajamos siekia tik 1 200 Eur, turi du mažamečius vaikus, kuriuos pilnai išlaiko. Taip pat turi 6 000 Eur paskolą „Swedbank“, moka po 177,00 Eur į mėnesį. Paskolos pasiimti, kad padengti baudą neišeis, paprasčiausiai neduos. Geranoriškai nori sumokėti baudą, tik prašo jam skirti tam padaryti reikalingą laikotarpį. Prie prašymo pridėjo išrašą apie pajamas, „Swedbank“ paskolos automobiliui sutartį.

Atsiliepimas

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros atsiliepime į D. Ž. prašymą nurodyta, nors D. Ž. pateikė duomenis apie savo pajamas, gaunamas dirbant VšĮ (duomenys neskelbtini), o ikiteisminio tyrimo metu nurodė pajamų gaunantis ir iš transporto priemonių nuomos, visgi, net ir papildomų pajamų gavimo metu, neprieštarauja, kad baudos sumokėjimas būtų išdėstytinas lygiomis dalimis 20-iai mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Analizuojant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į asmens pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Vertinant teismui pateikto prašymo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina tai, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad bausmės baudos vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, t. y. nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Taigi tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą iš karto, jokios reikšmės neturi. Be to, pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nėra keičiama.

Kaip matyti iš D. Ž. prašymo, jis nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą baudą, tačiau prašo jam paskirtą baudą leisti sumokėti per 20 mėnesių. Prašymą motyvuoja tuo, kad jam paskirta bauda yra labai didelė, sumokėti per 2 mėnesius nesugebės. Jo mėnesinės pajamos siekia tik 1 200 Eur, išlaiko du mažamečius vaikus, turi 6 000 Eur paskolą, mėnesio įmoka 177,00 Eur. Prie prašymo pridėjo išrašą apie pajamas, „Swedbank“ paskolos automobiliui sutartį. Be to, pažymėtina ir tai, kad D. Ž. prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pateikė dar nepraėjus teismo nustatytam laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, kas taip pat rodo D. Ž. norą savanoriškai įvykdyti skirtą baudą.

Baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo įstatymai nenumato maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad D. Ž. nevengia sumokėti baudos, jis, nepasibaigus baudos sumokėjimo terminui, kreipėsi į teismą, nes negali sumokėti baudos dėl objektyvių priežasčių, todėl atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad D. Ž. paskirtos baudos mokėjimą išdėstant, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam 2022 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 348 MGL (17 400 Eur (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų 00 centų)) dydžio baudą, valstybės nuosavybėn, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Remiantis išdėstytu bei įvertinus D. Ž. mokėtinos baudos dydį, jam 2022 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 348 MGL (17 400 Eur (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų 00 centų)) dydžio baudos mokėjimas išdėstytinas, atsižvelgiant į D. Ž. prašymą, nustatytina, kad D. Ž. 348 MGL (17 400 Eur (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų 00 centų)) dydžio baudą turi sumokėti per 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2023 m. balandžio 6 d.), t. y. iki 2024 m. gruodžio 6 d.

Teismas pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. BPK 357 straipsnio 6 dalis numato, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Taigi įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, perduodamas šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, D. Ž. baudžiamojoje byloje klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo yra išspręstas ir nuosprendžio vykdymas šioje dalyje buvo perduotas kompetentingai institucijai – Asociacijai Lietuvos antstolių rūmams. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, D. Ž., neturėdamas galimybių iš karto sumokėti visą iš jo priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumą, turi teisę kreiptis į vykdomąjį dokumentą vykdantį antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu D. Ž. gali sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-781-813/2019; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. T-41-238/2018; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-408-315/2018; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. 1S-187-491/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-102-919/2020 ir kt.).

Esant aptartoms aplinkybėms, D. Ž. prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėjimo termino pratęsimo, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

nutaria:

D. Ž. prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad 2022 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1-49-963/2022) D. Ž. paskirta 348 MGL (17 400 Eur (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų 00 centų)) dydžio bauda turi būti sumokėta per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d.).

D. Ž. prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 5 290 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėjimo termino pratęsimo, atmesti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6801). Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė