Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6181-956/2020 pagal ieškovės G. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovui D. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Neneigia, kad dalį laiko dukra praleisdavo pas senelius A. ir Z. K. adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. sav. Seneliai ja irgi rūpindavosi, kartais jie net trukdydavo jai bendrauti su dukra, tačiau dukros gyvenamąja vieta senelių gyvenamosios vietos negalima laikyti. Dukra pas ieškovę gyvendavo, būdavo ir gyvena ne mažiau nei pas senelius.

10. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad abi bylos šalys pateikė įrodymus, kurie rodo esant dukros gyvenamąją vietą tiek su ieškove Panevėžio mieste, tiek iš dalies su atsakovo tėvais Kupiškio rajone (bet ne su atsakovu). Neįmanoma būtų tiksliai nustatyti laiką – vaiko laisvo nuo mokymosi laiko valandų skaičių, kurias dukra būna ir gyvena pas ieškovę, jos mamą, ar pas atsakovo tėvus. Ji paaiškino ieškinyje ir dar kartą patvirtina, kad nepilnametė dukra tikrai gyvena su ieškove, ji būna ir gyvena pas ieškovę ne mažiau laiko, nei pas atsakovo tėvus.

11. Pažymi, jog dukros gyvenamoji vieta – busimoji – yra šios bylos ginčo dalykas. Teismas, šioje bylos stadijoje dar neturėdamas visų įrodymų, dar neištyręs visų įrodymų, padarė per ankstyvą ir nepagrįstą išvadą dėl dukros gyvenamosios vietos. Tai, kad dukros gyvenamoji vieta yra ne Kupiškio rajone, patvirtina net atsakovo pateiktų įrodymų dalis. Konkrečiai, pradinė mokykla, kurią lankė dukra, yra Panevėžio, o ne Kupiškio rajone. Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) skyrius yra įsikūręs (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., todėl Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2020 m. birželio 5 d. pradinio išsilavinimo pažymėjimas niekaip nerodo dukros gyvenamos vietos Kupiškio rajone. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Tiltagalių šeimos gydytojo kabineto 2020 m. birželio 23 d. medicininių dokumentų išrašas taip pat patvirtina, kad dukra lankė gydytoją ne Kupiškio, o Panevėžio rajone. Pas atsakovą dukra negyveno ir negyvena. Dalį laiko dukra praleisdavo ne pas atsakovą, o pas atsakovo tėvus adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. sav. Vaiko gyvenamosios vietos seneliams ieškovė niekada nebuvo jokiam ilgesniam ar nuolatiniam laikui perleidusi. Pati dukra nori mokytis (duomenys neskelbtini) menų gimnazijoje (Panevėžio mieste), dukra yra gabi dailei ir būtų netinkama jai neleisti vystyti šių jos sugebėjimų ir polinkių. Dukros interesus kur kas labiau atitinka mokymasis jos trokštamoje menų krypties gimnazijoje nei Kupiškio mieste progimnazijoje, į kurią, nederinę su manimi ir su dukra, dukrą bando įrašyti atsakovo tėvai ir atsakovas.

15. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pateikta Mokymo sutartis yra sudaryta, jos sudarymo datą nurodant 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tai būsima data. Šioje sutartyje ieškovė nurodo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., taip pat nurodo ten dukros gyvenamąją vietą, nors pati teigia, kad gyvena Panevėžyje jau nuo 2018 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) namo, esančio Panevėžio mieste, gyventojų nurodomos aplinkybės tik patvirtinama atsakovo nurodomą aplinkybę, kad ieškovė tik savaitgaliais ir vasaros atostogų metu pasiima dukrą į Panevėžį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės G. K. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

17. Ieškovė G. K. prie atskirojo skundo pateikė papildomus rašytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) namo gyventojų raštą; Mokymo sutarties projektą su Panevėžio (duomenys neskelbtini) menų gimnazija dėl dukros tolesnio mokymosi šioje mokykloje; M. G. 2020 m. liepos 1 d. raštą; D. K. 2020 m. liepos 3 d. paaiškinimą; L. D. 2020 m. liepos 7 d. paaiškinimą; Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2020 m. liepos 3 d. Pažymą Nr. SD-100; Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2020 m. liepos 3 d. Pažymą Nr. SD-99; (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininko 2020 m. liepos 20 d. pažymą; I. G. 2020 m. liepos 8 d. paaiškinimą; D. L. 2020 m. liepos 16 d. paaiškinimą; V. K. 2020 m. liepos 18 d. paaiškinimą. Apeliantės teigimu, šie įrodymai papildomai patvirtina šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su apeliante.

18. Atsakovas D. K. prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – V. K. 2020 m. žiemą rašytą rašinėlį mokykloje; A. M. 2020 m. liepos 16 d. paaiškinimą; N. Š. 2020 m. liepos 16 d. paaiškinimą; J. ir S. M. 2020 m. liepos 16 d. paaiškinimą; E. ir A. K. 2020 m. liepos 15 d. paaiškinimą; I. L. 2020 m. liepos 16 d. paaiškinimą –, kurie, atsakovo teigimu, patvirtina, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra su atsakovu Kupiškio rajone.

19. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, prieštaravimų dėl jų pridėjimo prie bylos negauta, todėl siekiant visapusiško bei išsamaus bylos teismingumo klausimu reikšmingų aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, yra pagrindas juos prijungti prie bylos.

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas perduotas pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

22. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 381 straipsnio 1 dalis nustato specialias ieškinių dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) teismingumo taisykles. Pagal pastarąjį straipsnį ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė G. K. pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo atsiliepimo su priedais duomenų nustatė, kad šalių nepilnametė dukra faktiškai gyveno / gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. sav., kartu su savo tėvu (atsakovu), atsakovas šiuo adresu yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą, todėl sprendė, kad byla neteisminga Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams (CPK 29 straipsnis, 381 straipsnio 1 dalis) ir perduotina pagal teismingumą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad abi bylos šalys pateikė įrodymus, kurie rodo esant dukros gyvenamąją vietą tiek su ieškove Panevėžio mieste, tiek su atsakovo tėvais Kupiškio rajone (bet ne su atsakovu), todėl nepagrįstai, nesulaukęs į bylą teikiamos vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, kurioje, be kitų duomenų, turi būti ir duomenys apie vaiko gyvenamąją vietą, paskubėjo padaryti per ankstyvą išvadą dėl bylos teismingumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

25. Nagrinėjamu atveju, iškėlus bylą teisme, atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pateikti rašytiniai įrodymai – R. A., Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriuje ikimokyklinio ugdymo mokytojos, 2020 m. birželio 22 d. rašto dėl V. K.; Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės 2020 m. birželio 20 d. pažymos; prašymo priimti V. K. į Kupiškio (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5-ą klasę; Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2020 m. birželio 5 d. pradinio išsilavinimo pažymėjimo; Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Subačiaus seniūnijos 2020 m. birželio 22 d. pažymos apie V. K. faktinę gyvenamąją vietą; VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Tiltagalių šeimos gydytojo kabineto 2020 m. birželio 23 d. medicininių dokumentų išrašo; 2020 m. birželio 18 d. Kupiškio r. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio pažymos apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, jog Panevėžio miestas ar rajonas nėra ta vieta, su kuria šalių nepilnametė dukra yra labiausiai susijusi ir šalių nepilnametė dukra faktiškai dažniausiai gyveno / gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. sav., kartu su savo tėvu (atsakovu). Priešingai nei nurodo apeliantė, kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui ji nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškinio pareiškimo metu šalių dukros pagrindinė gyvenamoji vieta buvo su ieškove Panevėžio mieste.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iškėlus bylą teisme, paaiškėjo, jog ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. ieškinys nepatenka į aukščiau minėtų teismingumo taisyklių taikymo išimtis pagal CPK 381 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė perduoti civilinės bylos nagrinėjimą pagal teismingumą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams.

27. Šios išvados nepaneigia apeliantės skunde nurodomos Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Subačiaus seniūnijos 2020 m. birželio 22 d. pažymos duomenys, jog bylos šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kadangi, kaip jau minėta, aplinkybė, jog yra deklaruota viena asmens gyvenamoji vieta, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą, svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Be to, pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota jos gyvenamąja vieta.

28. Priešingos išvados nesuponuoja ir apeliantės skunde nurodomas Všį Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Tiltagalių šeimos gydytojo kabineto 2020 m. birželio 23 d. medicininių dokumentų išrašas, kadangi vien ta aplinkybė, kad minėtas gydytojo kabinetas yra Tiltagalių kaime, Panevėžio rajone, o ne Kupiškio rajone, savaime nepatvirtina skundo teiginių, jog ieškinio pareiškimo metu šalių nepilnametė dukra faktiškai gyveno su ieškove Panevėžio mieste. Šiame išraše nurodoma, kad šalių nepilnametei dukrai sergant ar profilaktiškai, ją į ambulatoriją dažniausiai atveždavo tėtis (atsakovas).

29. Apeliantės skunde akcentuojamoje 2020 m. liepos 23 d. vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodoma, jog 2020 m. liepos 7 d. skyriaus patalpose išklausytos šalių nepilnametės dukros paaiškinimais, ją į mokyklą veždavo seneliai (iš tėčio pusės) ir tėtis, o su mama ji susitikdavo savaitgaliais. Paklausus, kur gyveno, kai lankė mokyklą, šalių nepilnametė dukra nurodė, kad su tėčiu ir močiute, o savaitgaliais ir retkarčiais mokslų metų bėgyje – pas mamą. 2020 m. rugsėjo 10 d. Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, jog vertinimo metu buvo nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su tėčiu bei seneliais (iš tėčio pusės) (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. sav. Čia ji visą laiką gyveno, dar kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu ir po to, kai pradėjo gyventi skyrium. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko teisių apsaugos institucijos į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kurių, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesulaukė ir paskubėjo padaryti per ankstyvą išvadą dėl bylos teismingumo, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškinio pareiškimo metu šalių dukros pagrindinė gyvenamoji vieta buvo su ieškove Panevėžio mieste.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek apeliantės prie atskirojo skundo, tiek atsakovo prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai, surašyti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, sprendžiant dėl civilinės bylos teismingumo, vertintini kritiškai. Juose esantys duomenys nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl šios bylos teismingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad spręsdamas civilinės bylos teismingumo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, neatlieka su reikalavimais susijusių įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės. Visą tai atliks bylą iš esmės nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos teismingumą bei fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.