Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. K. (M. D. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, už laikotarpį nuo 2017-04-22 iki 2018-07-11, kai, pareiškėjo teigimu, jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-04-24 iki 2018-07-13, Lukiškių TI-K buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 106 (1 asm.); 8,17 kv. m. ploto kameroje Nr. 340 (1 asm.); 7,82 kv. m. ploto kameroje Nr. 280 (2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 186 (1-2 asm.); 7,99 kv. m. ploto kameroje Nr. 277 (1-2 asm.); 7,85 kv. m. ploto kameroje Nr. 275 (1-2 asm); 7,8 kv. m. ploto kameroje Nr. 292 (1-2 asm.); 7,8 kv. m. ploto kameroje Nr. 264 (1-2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 104 (1 asm.); 7,49 kv. m. ploto kameroje Nr. 116 (1 asm.); 7,80 kv. m. ploto kameroje Nr. 292 (1-2 asm.), 7,42 kv. m. ploto kameroje Nr. 123 (1 asm.); 7,72 kv. m. ploto kameroje Nr. 309 (1-2 asm.); 6,34 kv. m. ploto kameroje Nr. 112A (1 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 104 (1-2 asm); 7,18 kv. m. ploto kameroje Nr. 371 (1 asm.); 7,22 kv. m. ploto kameroje Nr. 383 (1 asm.); 6,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 125 (1 asm.); 7,70 kv. m. ploto kameroje Nr. 321 (1 asm.); 6,83 kv. m. ploto kameroje Nr. 218 (1 asm.); 7,77 kv. m. ploto kameroje Nr. 358 (1-2 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 117 (1-2 asm.); 7,73 kv. m. ploto kameroje Nr. 291 (1-2 asm.); 7,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 110 (1 asm.), 7,85 kv. m. ploto kameroje Nr. 7,85 (1 asm.). Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį. Todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 25–27) nurodoma, kad pareiškėjo privatumas buvo garantuotas, nes atitinkamose kamerose buvo įrengtos užuolaidos, o kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Vertinant ar pareiškėjo privatumas tokiu būdu buvo užtikrintas, pažymėtina, kad tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Šios išvados nenuneigiamos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr. LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.). Kadangi nei vienoje iš kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tualetas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, todėl laikytina, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas visą jo kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2017-04-24 iki 2017-10-11, nuo 2018-02-19 iki 2018-02-21, nuo 2018-02-23 iki 2018-02-28, nuo 2018-03-14 iki 2018-03-21, nuo 2018-04-04 iki 2018-04-13, nuo 2018-04-18 iki 2018-04-20, nuo 2018-05-02 iki 2018-05-18, nuo 2018-06-01 iki 2018-06-15, nuo 2018-07-04 iki 2018-07-13, iš viso 243 paras.

Pareiškėjo teigimu, kamerose apšvietimas buvo per stiprus (dėl šviesos jungiklių nebuvimo jos išjungti negalėjo), natūrali šviesa sunkiai patekdavo per langus, nevalomi langai, o dėl languose įstatytų grotų jų išsivalyti neturėjo galimybės. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinama pakankama ventiliacija, kamerose buvo drėgna ir tamsu, čiužiniai puvo, kamerose užsiveisdavo parazitai. Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl netinkamos temperatūros kamerose. Teigia, kad Lukiškių TI-K patalpose nebuvo užtikrinama pakankama temperatūra, temperatūra buvo nuo 10 iki 14 °C, žiemos metu buvo šalta, o vasarą per karšta (temperatūra kamerose kartais pakildavo iki 40 °C). Švaraus oro kiekis, jo judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo įrengti atskirą oro šalinimo sistemą, taip pat tokio įpareigojimo nenumato ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., LVAT teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kamerose nepakankamos, šviesos ir ventiliacijos, drėgmės, parazitų visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama šviesa, ventiliacija, drėgmė, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m. (0,8 m. x 1,03 m), visose kamerų langų angose įrengtos grotos, pareiškėjui paaiškinta, kad įkalinimo įstaigoje nėra galimybės įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai per langus, taip išvengiama pelėsio veisimosi, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Iš byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog buvo tikrintos šios kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas: 106, 123, 110, 106, 309, 116, 117, 292 , 125(b. l. 30–32, 36–38, 49–51, 73–75).

Tikrinant kamerą Nr. 110, 2017-04-06 patikrinimo akte nustatyta, kad langų stiklai buvo vizualiai nešvarūs, tačiau Lukiškių TI-K 2017-04-20 rašte dėl atliktų patikrinimų užfiksuota, kad šioje kameroje grotos demontuotos, išvalyti langus galima lengvai pasiekti, kamerų gyventojams išaiškinta, kad kameras ir langus valyti turi jie patys (b. l. 34–35). Tikrinant kamerą Nr. 309, 2017-04-06 nustatyta, kad kameroje esantis langas įskilęs, tačiau Lukiškių TI-K 2017-04-20 rašte dėl atliktų patikrinimų užfiksuota, jog įskilęs stiklas pakeistas (b. l. 34–35). Tikrinant kamerą Nr. 110, 2017-05-17 patikrinimo aktu nurodyta pašalinti pažeidimą, t. y. kameroje Nr. 110 išvalyti grindų paviršius, užtikrinti nuolatinį švaros palaikymą gyvenamosiose patalpose (b. l. 36–38). Lukiškių TI-K 2017-06-06 rašte dėl kameroje Nr. 110 esančios švaros pažymėta, jog suimtieji ir nuteistieji patys turi tvarkyti kameras, kuriose gyvena, gyvenamųjų kamerų švaros palaikymui yra išduodamas valymo inventorius, kamerų gyventojams išaiškinta, kad kameras ir langus valyti turi jie patys (b. l. 41). Nešvarūs langai nustatyti ir tikrinant kamerą Nr. 277 (b. l. 42–44), tačiau jau 2017-12-04 Lukiškių TI-K rašte pažymėta, kad grotos šioje kameroje demontuotos, kad joje laikomi asmenys langus galėtų nusivalyti (b. l. 46), pakartotinio patikrinimo metu 2017-12-11 užfiksuota, kad kameroje Nr. 277 langai švarūs (b. l. 47–48). Tikrinant kamerą Nr. 110 taip pat nustatyta, kad vidinis kameros langas nesandariai užsidarė (b. l. 78), tačiau Lukiškių TI-K ėmėsi aktyvių veiksmų šiam pažeidimui pašalinti ir 2018-03-07 rašte nurodė, kad vidinis langas sutvarkytas (b. l. 80). Nors kameroje Nr. 110 2018-02-15 patikrinimo metu nustatyti temperatūros reikalavimų pažeidimai, teismas pastebi, kad grįžtamosios kontrolės metu 2018-03-09 šie pažeidimai laikyti pašalintais (b. l. 81–82). Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų tikrintose kamerose nenustatyta.

Taigi apibendrinant šiuos duomenis matyti, kad buvo nustatyti pažeidimai dėl to, jog nurodytų kamerų langai nebuvo švarūs, taip pat, jog vienoje kameroje grindys buvo purvinos. Tačiau teismas pažymi, kad langų bei grindų kameroje valymas yra priskirtas patiems nuteistiesiems, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintu bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašu, kuriame nustatyta, kad gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius, langus valo jose laikomi asmenys. Aukščiau nurodyti bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K ėmėsi priemonių konstatuotiems pažeidimams pašalinti ir jie buvo pašalinti. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala, nenustatyta.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl parazitų kamerose pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių administraciją. HN 134:2015 20 punktas reikalauja, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jie naikinami teisės akto nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad siekdamas palaikyti švarą kamerose, buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metai buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Šias atsakovės atstovo išdėstytas aplinkybes patvirtina Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas (b. l. 26–27), kuriame nurodoma, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą (b. l. 27). Be to, akcentuotina, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nei patikrinimo metu susijusių HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 30–82). Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, kamerose būdavo rūkoma, todėl pareiškėjas būdavo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (3 punktas). Šio straipsnio 4 dalis įtvirtina pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Taigi Lukiškių TI-K administracija turėjo pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-04 nutartį administracinėje byloje A-2848-624/2015). Vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013). Byloje nėra pareiškėjo skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl jo laikymo kartu su rūkančiaisiais, prašymų perkelti į kameras, kuriose jis būtų laikomas su nerūkančiaisiais. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo skundus kitoms kompetentingoms institucijoms.

Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra speciali nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, priklausančių paprastajai grupei, teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 3 dalis). Pagal BVK 94 straipsnio 4 dalį, kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje nustatytas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, spręsdamas Lukiškių TI-K kalinamo asmens teisės į ilgalaikius pasimatymus įgyvendinimo klausimą pabrėžė, jog aplinkybė, kad įstaigoje nėra įrengta ilgalaikiams pasimatymams skirtų patalpų, nėra reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes suimtiesiems/kalinamiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas yra pozityvi valstybės pareiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016).

Kita vertus, pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų negalėjo būti apribota, nes pareiškėjas dėl tokių pasimatymų suteikimo į Lukiškių TI-K nesikreipė. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir kad Lukiškių TI-K administracija būtų atsisakiusi įgyvendinti pareiškėjo prašymą. Nors pareiškėjas buvo kalinamas pakankamai ilgą laikotarpį, jis nenurodė aplinkybių, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą su savo artimaisiais. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstraktaus pobūdžio teiginiais, jog jo socialiniai ryšiai buvo neigiamai paveikti, tačiau nepateikia jokių konkrečių teiginių ar įrodymų dėl Lukiškių TI-K atsisakymo suteikti pareiškėjui galimybę gauti ilgalaikį pasimatymą. Tokio bendro pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu neteisėtiems atsakovo veiksmams nustatyti ir neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo teisės objektyviai negalėjo būti pažeistos, nes Lukiškių TI-K, nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų pareiškėjui, kurių jis neprašė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, jog yra apiboti jo skambučiai su šeimos nariais, dėl to nutrūko jo socialiai ryšiai, teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kad būtų kreipęsis į administraciją dėl skambučio, tačiau tokie teisė nebūtų suteikta. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę palaikyti socialinius ryšius ir kitais būdais, pavyzdžiui rašant laiškus. Todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Pagal bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris, patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo ginčo klausimu atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėjo, kad kameroje nebuvo pakankamai spintų asmeniniams daiktams susidėti, stalas buvo tik vienas, prie kurio atsisėsti galėjo tik du asmenys.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6–14.9 punktais, kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba. Vadinasi, kamerose privalomai turi būti lovos, stalai ir kėdės (suolai), spintelės arba lentynos knygoms ir daiktams bei spintelė ar lentyna maisto produktams, drabužių pakabos. Kitų baldų, kaip pvz., po lovomis įrengiamų dėžių asmeniniams daiktams sudėti ar spintų, kamerose būti neprivalo. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visuomet įmanoma įrengti papildomų baldų. Todėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo pagrindu nenustatyta.

Akcentuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas, nes pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų perkeliant jį į kitas kameras ar pervežant į kitas įstaigas, todėl neteisėtų veiksmų šiuo klausimu nenustatyta.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais išgyvenimais, sveikatos sutrikimu, teigia, kad tapo irzlus, nervingas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-6 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016-08-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais – 243 paros, pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo numatyti būsimas pasekmes, reikšmingą dalį laiko kameroje buvo laikomas vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 750 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo M. D. K. (M. D. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. D. K. (M. D. K.) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.