Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovui A. D. (A. D.), išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo nutraukti santuoką tarp šalių, sudarytą 2014 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės bei 3 800 EUR išlaikymo įsiskolinimą, ieškovę skiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė N. D. bei jos atstovė advokatė Audronė Grigelionienė papildomai paaiškino, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu už jos tėvų dovanotas lėšas; atsakovas žinojo, kad ieškovei tėvai padovanojo pinigus buto pirkimui ir butas bus įregistruotas ieškovės vardu. Nuo 2016 metų balandžio su atsakovu nebegyvena kartu, paskutinį kartą atsakovą matė 2016 m. gegužės mėnesį. Atsakovas bei jo tėvai su anūke nebendrauja. Ieškovės mėnesio pajamos sudaro 560 EUR, susijusios su darbiniais santykiais bei 30 EUR už vaiką išmoka. Dukters Evelinos silpnas regėjimas, nešioja akinius, serga astma, vaikas lanko muzikos mokyklą. Vaiko išlaikymui ji skiria 400 EUR per mėnesį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys būdamos santuokoje įgijo keturių kambarių butą, adresu(duomenys neskelbtini) . Ieškovės vardu registruota transporto priemonė TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta iki santuokos sudarymo, t.y. 2014 m. birželio 05 d.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad šalys tvirtai apsisprendę gyventi atskirai, ką ir daro, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Nurodo, kad ieškovas su atsakove santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad nors su atsakovu negyvena nuo 2016 metų balandžio mėnesio. Dėl atsakovo pasirinkto neigiamo gyvenimo būdo neturėjo ir neturi galimybių sukurti šeimos santykių

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagristų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Įstatymu įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis); tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas, taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose; tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, įvertinami sutuoktinių tarpusavio santykiai iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesys dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitos reikšmingos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės. Sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais; sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu; sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Ieškovė įrodinėja, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios iširo santuoką, yra ta, kad atsakovas jau daugiau kaip metus paliko šeimą, nesirūpino šeima, nesirūpina vaiku, nebuvo lojalus. Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, kitų duomenų bei įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes byloje nepateikta. Įvertinus turimus įrodymus, pateiktus paaiškinimus konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „D.“, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „D.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis nepilnametė dukra su savo motina N. D. gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje, bylos duomenimis ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptu doru ir išsilavinusiu žmogumi. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų neteikė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, netinkamu darbu, mažu atlyginimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Bylos duomenimis ieškovės vidutinės mėnesio pajamos iš darbinių santykių sudaro apie 560 EUR bei 30 EUR vaiko išmoka, didelę dalį gaunamų pajamų ji skiria savo ir nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, gyvenamosios vietos priežiūrai, maistui ir rūbams, vaistams, higienos priemonėms. Bylos duomenimis ieškovė yra suinteresuota užtikrinti šalių nepilnamečiui vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jo išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Dukters Evelinos silpnas regėjimas, nešioja akinius, serga astma; vaikas lanko muzikos mokyklą; vaiko išlaikymui ieškovė skiria 400 EUR per mėnesį. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta iki santuokos sudarymo, t.y. 2014 m. birželio 5 d., priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise; atsakovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių; byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad atsakovas būtų turėjęs/turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat ir atsakovo amžių, teismas daro išvadą, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi/turėjo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą nurodytu laikotarpiu, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat ir šalių poziciją šioje reikalavimo dalyje, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistina po 200 EUR išlaikymo vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos priėmimo dienos, t.y nuo 2017 m. lapkričio 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.198, 3.208 straipsniai)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už išlaikymą savo dukrai E. D. už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., skaičiuojant po 200 EUR kas mėnesį, viso sumoje 3 800 EUR.

Įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymas gali būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas, nuo 2016 metų gegužės mėnesio išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikė. Atsakovas teismui neteikė jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, jog nuo to laiko jis teikė materialinį išlaikymą vaikui. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas būtų turėjęs/turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl įvertinus ir atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi/turėjo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą nurodytu laikotarpiu, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pateiktus byloje duomenis bei įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistina viso 3 800 EUR išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuojant po 200 EUR kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

Dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, CK 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, vadovaujasi ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrina šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau įvertinus faktines aplinkybes, nors turtas ir įgytas santuokoje, jis gali būti pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.117 straipsnis). Sutinkamai su CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, gali būti pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Teismų praktikoje pripažinta, kad turtas įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšų, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jeigu sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-395/1999 ir kt.).

Nustatyta, kad ieškovė 2015 m. spalio 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 44 600 EUR – iš pateiktos sutarties matosi, jog sutartis sudaryta butą įgyjant bendrąja šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodyto buto kaina sumokėta ieškovės prieš pasirašant šią sutartį (Sutarties 4.1. punktas). Ieškovės pateiktais byloje Valstybės įmonės Registrų centras 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis butas (duomenys neskelbtini), registruotas 2015 m. spalio 1 d. pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismo posėdžio metu ieškovė N. D. bei jos atstovė advokatė Audronė Grigelionienė paaiškino, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu už jos tėvų dovanotas lėšas, atsakovas žinojo, kad ieškovei tėvai padovanojo pinigus buto pirkimui ir butas bus įregistruotas ieškovės vardu, tačiau nepateikė duomenų bei įrodymų, kad atsakovas sutiko ir išreiškė savo valią, jog ginčo butas įgytas šalių santuokos metu būtų įregistruotas asmenine ieškovės nuosavybe. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti teismui, kodėl ginčo butas buvo registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad ginčo buto įsigijimo pagrindas - 2015 m. spalio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nupirktas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 44 600 EUR, yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta bei neginčijama; įvertinama ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovei išaiškinus jos teisę ginčyti nurodytą sutartį, ji šia teise naudotis nepageidavo ir prašė nagrinėti iš esmės jos pateiktą reikalavimą dėl pripažinimo ginčo buto jos asmenine nuosavybe. Byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog nurodyta sutartis yra/galėtų būti neteisėta, nepagrįsta, todėl teismas neturi pagrindo ja abejoti. Byloje taip pat nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ginčo butas buvo nupirktas už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas; vien tik byloje pateikti duomenys apie ieškovės disponavimą nurodytu laikotarpiu nurodytomis piniginėmis sumomis nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, jog šios lėšos šalių santuokos metu buvo ieškovės asmeninė nuosavybė ir kaip asmenine nuosavybė buvo panaudotos įgyjant ginčo butą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl pripažinimo ginčo buto asmenine jos nuosavybe negali būti tenkinamas; įvertinus bylos duomenis bei įrodymus ginčo butas laikytinas bendra jungtine šalių nuosavybe ir yra dalintinas nutraukiant šalių santuoką nagrinėjamoje byloje (CPK 3.127 straipsnis).

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo dienos (1 dalis); turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalintino turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz.:, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti; įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Įvertinama tai, kad ginčo butas bylos duomenimis šalių santuokos metu buvo jų šeimos gyvenamoji patalpa, šiame būste gyvena ir šalių nepilnametė dukra, ieškovė kitos gyvenamosios patalpos neturi. Bylos duomenimis ginčo butas yra dalus. Ieškovė į turtą pretenduoja natūra. Įvertinus nurodytą, teismas daro išvadą, jog ginčo butą tikslinga dalinti tarp sutuoktinių natūra (CPK 185 straipsnis).

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant tokį turtą. Sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyme įtvirtinta prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; taigi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Be to, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t.y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Teismas laiko, jog vien ta aplinkybė, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, o ginčo butas yra dalus, nemažo ploto, todėl ginčo butas šalims dalintinas lygiomis dalimis, įvertinus taip pat ir tai, kad toks santuokoje įgyto buto padalinimo būdas nepažeis šalių teisių. Taigi šalių santuokoje įgytas butas adresu (duomenys neskelbtini), dalintinas ieškovei N. D. asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ šio buto su rūsiu, atsakovui A. D. (A. D.) asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ šio buto su rūsiu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovės sumokėta žyminio mokesčio dalis - 100 EUR (80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikdama ieškinį teismui sumokėjo 100 EUR žyminio mokesčio, likusios 552 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimas teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Įvertinus tai, kad teismo sprendimu ieškinys patenkinamas iš dalies, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies, 3 punktu, 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – valstybei 554,20 EUR žyminio mokesčio ir ieškovei 2,20 EUR sumokėto žyminio mokesčio bei 425 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo A. D. (A. D.) kaltės.

Ieškovei N. D. palikti jos santuokinę pavardę „D.“.

Nepilnamečio vaiko E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina ieškove N. D.. .

Priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) išlaikymą nepilnametei dukrai E. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki jos pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti N. D..

Priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) nepilnamečio vaiko E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), 3 800 EUR (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei N. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui A. D. (A. D.) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) ieškovei N. D. 427,20 EUR (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) 554,20 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 20 centų) žyminį mokestį valstybės naudai.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.