Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 3 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-5302 nutarta taikyti nuteistajam A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 12 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. gegužės 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas perkeliant tolimesniam bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, skiriant paskatinimo priemones, suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. R., nuteistas Norvegijos Karalystes Innlrondelag pirmos instancijos teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafą 275 (nužudymas) - 12 metų laisvės atėmimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi, Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafu 275 paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalimi - galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 5 d., pabaiga – 2028 m. birželio 12 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, tuo tarpu materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tik nustačius šių dviejų pagrindų egzistavimą, teismas galėtų spręsti ar jau galima nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. R. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta kaip žema. Nuteistojo elgesyje be statinio kriminogeninio veiksnio (smurtinio elgesio istorija), kurio korekcija nėra galima, vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes buvo 5 kartus baustas drausmine tvarka, o 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Tai, kad Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį skatintas penkiolika kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą už pataisos įstaigos teritorijos ribų, atlygino teismo nuosprendžiu priteistą žalą (apie 30 000 Eur), moka išlaikymą vaikui, palaiko santykius su artimaisiais, suvokia savo poreikius, kelia realius tikslus, turi planų kaip juos pasiekti, struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas, susikoncentruoti į tam tikrą veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Ši aplinkybių visuma niekaip išskirtinai teigiamai necharakterizuoja nuteistojo, o tik atskleidžia tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis įkalinimo bausmę. Pažymėtina, kad apsauginiu veiksniu nelaikytina tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės pastovią gyvenamąją vietą, kadangi ir būdamas laisvėje nesusidūrė su specifiniais sunkumais, susijusiais su gyvenamąja vieta, tačiau gyvenamosios vietos turėjimas neapsaugojo jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos.

Socialinio tyrimo duomenys atskleidžia, jog nuteistasis nusikaltimo dieną, įvykus konfliktui ir sumažėjus impulsų kontrolei, subjektyviai suvokiamas įžeidimas lėmė smurtinio elgesio pasireiškimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Neatstatomas pasekmes (kito asmens gyvybės atėmimas) tuo metu sukėlė nuteistojo, nesugebėjimas teisingai įvertinti situacijos, savikontrolės stoka, impulsyvumas, savo elgesio pasekmių nesuvokimas. Pradinės apklausos metu išryškėjo, kad nuteistajam rūpi jo statusas draugų kompanijoje. Atvykęs į įkalinimo įstaigą atsisakė dirbti, tačiau vėliau nuostatas pakeitė. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo elgesį. Nuteistasis iki suėmimo alkoholį vartojo saikingai, tačiau pripažino kad padarė smurtinį nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis pripažįsta, kad alkoholio poveikis darė neigiamą įtaką jo elgesiui nusikaltimo metu. Nuteistasis suvokia tokio savo elgesio neigiamas pasekmes, motyvuotas spręsti problemą. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas, buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytu nusikaltimu.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimą atliko apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, t. y. turi būti nubaustas. Svarbus ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, nenustačius tam neabejotino pagrindo, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, o kartu nuteistajam asmeniui tai galėtų sudaryti regimybę dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju A. R. neatliktos bausmės dalis (4 metai 12 dienų) dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, A. R. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką elgesyje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. R. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. RV-22-5302.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. RV-22-5302 taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.