Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. R. nuteistas Norvegijos Karalystės Innlrondelag pirmos instancijos teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafą 275 (nužudymas) – 12 metų laisvės atėmimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi, Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafu 275 paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalimi ir A. R. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 5 d., bausmės pabaiga – 2028 m. birželio 12 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. R.. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesyje vis dar stebima daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie yra nepakitę nuo ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo. Be to, nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo A. R. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

6.1. Nuteistajam nesuprantama, kodėl lygtinio paleidimo komisija, kurią sudaro ne vienas narys, priima sprendimą jį lygtinai paleisti, o teisėjas, kuris nuteistojo nėra matęs, priima sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. Teismas bet kokias pastangas keisti savo elgesį sumenkina ir nustato tik blogas aplinkybes.

6.2. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nėra aišku, kokia bausmės dalis turi būti atlikta, kad teismas asmenį paleistų lygtinai. Nuteistasis jau devynis metus nevartoja alkoholio, nes suprato, kad alkoholio vartojimas prie gero nepriveda. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis praėjo visus kursus, skirtus nuteistiesiems, turintiems problemų su alkoholio vartojimu.

6.3. Skunde taip pat nesutinkama, kad nuteistajam yra primenamos senos negaliojančios nuobaudos. Jo nuobaudos yra 5-6 metų senumo. Jis stengiasi negauti naujų nuobaudų. Be to, jis turi 15 paskatinimų, kurių yra gerokai daugiau nei senų ir negaliojančių nuobaudų. Tam, kad gautum paskatinimą reikia įdėti daug pastangų ir į tai turėtų būti atsižvelgiama.

6.4. Atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę jam susiformavo sunki ir nepagydoma akių liga – glaukoma. Ši liga galimai yra įgimta, tačiau būnant kalėjime ji paaštrėjo. Skunde pažymima, jog būnant kalėjime gydytis yra žymiai sunkiau nei būnant laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo A. R. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

11. Nustatyta, kad nuteistasis A. R., atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, numatytą Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turėtų teisę būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nuteistojo pažanga, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tebėra nepakankama. Siekiant įsitikinti, ar nuteistasis yra pasirengęs sėkmingai integruotis į visuomenę ir siekti savo tikslų tik teisėtais būdais bei priemonėmis, jo elgesio pataisa turi būti įtikinama ir akivaizdi.

12. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismas neturi abejonių dėl teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių. A. R., laisvės atėmimo bausmę atliekantis pirmą kartą, pagal „OASys“ metodiką atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenimis, jis priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Bausmės atlikimo metu jis 15 kartų skatintas, nuo 2019 m. gegužės 27 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus, palaiko glaudžius ryšius su šeimos nariais, kaip pats teigia, jau devynerius metus nevartoja alkoholio, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, demonstruoja teigiamus pokyčius. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje A. R. siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien šių duomenų nepakanka, kad būtų galima spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo jam.

13. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, vertinamos ne tik iš esmės teigiamos aplinkybės, apibūdinančios nuteistąjį, bet ir visuma duomenų, atskleidžiančių jo asmenybę bei elgesio pokyčius. Todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai arba kai kurių iš viso nevertino ar sumenkino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio ir mąstysenos keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai įvertinti tiek teigiami, tiek neigiami duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigiamų elgesio korekcijos požymių A. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas iš esmės tam pritaria.

14. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta palyginti neseniai – 2023 m. vasario 8 d. Iki šio vertinimo nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors bausmės atlikimo metu A. R. 15 kartų skatintas, jis taip pat penkis kartus baustas drausmine tvarka, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai parodo, kad nuteistojo pokyčiai nebuvo nuoseklūs. Nuteistasis aktyviai stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme pradėjo tik atsiradus galimybei svarstyti jo lygtinį paleidimą. Taigi, įvertinus nuteistojo A. R. drausmės pažeidimus, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir dabartinius jo elgesio pokyčius, darytina išvada, kad atlikta bausmės dalis vis dar nėra pakankama, kad būtų galima teigti, jog nuteistasis taip pakeitė savo mąstymą ir elgesį, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės

15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau nuteistajam nustatytas vienas statinis – smurtinio elgesio – ir 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi skolų ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, buvo įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai vertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad dinaminiai veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.

16. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

17. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio. Nuteistasis atlieka bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Jo padaryta nusikalstama veika yra smurtinė, padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą A. R. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

18. A. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių kontekste, sutiktina, kad yra matomos jo pastangos kontroliuoti alkoholio vartojimo problemą. Nuteistasis teigia, kad 9 metus nevartoja alkoholio, o socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nebuvo nustatyta sunkumų dėl alkoholio vartojimo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Be to, nuteistasis kreipėsi į resocializacijos skyriaus psichologus dėl konsultacijos ieškant problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu, sprendimo. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis iš esmės sprendžia alkoholio vartojimo problemą ir tai teigiamai jį charakterizuoja. Vis dėl to, socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nepakankama nuteistojo problemų įžvalga, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, buvo vienas iš svarbiausių nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumų, susijusių su jo teisės pažeidimais. Dėl šių priežasčių net ir kryptingas alkoholio vartojimo problemos sprendimas šiuo metu dar negali būti vienu iš argumentų nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

19. Nesutinkant su nuteistojo skundu, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji A. R. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2025 m. sausio 20 d.) yra daugiau nei treji metai. Vertinant neatliktos bausmės dalį sistemiškai su šioje nutartyje aptartais nuteistojo korekcijos procesą apibūdinančiais faktoriais, vis dar negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. R. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

20. Pažymėtina, kad vienas iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų apsauginių veiksnių: turima gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog A. R. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad motyvacija darbinei veiklai taip pat egzistavo ne visu bausmės atlikimo metu, nes nuteistasis dirbti pradėjo nuo 2019 metų, o iš pradžių atsisakė administracijos siūlomo darbo. Pažymėtina, kad neigiamas ankstesnio gyvenimo sukeltų pasekmių vertinimas iš tiesų yra veiksnys, kuris gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau vertinant jį dinaminių veiksnių kiekio kontekste, jis analizuojamu atveju nėra pakankamas. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

21. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai, jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

22. Skunde nuteistasis teigia, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę pablogėjo jo sveikatos būklė. A. R. yra diagnozuota glaukoma, kuri, nuteistojo teigimu, yra neišgydoma ir gali būti kontroliuojama ją gydant. Skunde taip pat teigiama, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę gydymo procesas yra sudėtingas, o būnant laisvėje, nuteistasis turėtų geresnes galimybes rūpintis savo sveikata. Atsakant į šį nuteistojo argumentą, pabrėžtina, kad būdamas kalėjime jis vis dėl to turi galimybę gydytis turimas ligas, o nepatogumai, su kuriais jis susiduria rūpindamasis savo sveikata yra jam paskirtos bausmės dalis.

23. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu netvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia teigiamus A. R. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi ir ilgalaikė, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.