Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R., nuteistas Norvegijos Karalystes Innlrondelag pirmos instancijos teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafą 275 (nužudymas) - 12 metų laisvės atėmimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi, Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafu 275 paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalimi – galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 5 d., pabaiga – 2028 m. birželio 12 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, jog buvo atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Tokia nusikalstamo elgesio rizika iš esmės teigiamai charakterizuotų nuteistąjį, tačiau nuteistojo elgesyje vis dar stebima ir gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie daro neabejotiną neigiamą įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai. Neabejoti akivaizdžia nuteistojo pažanga, šiuo metu, teismui dar neleidžia tai, jog aukščiau nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nėra pakitę nuo ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo, nors ir ankstesnio vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų – žemas. Taigi, akivaizdus, jog teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje vis dar nestebimas, kas iš esmės nesudaro ir pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas, dabartinėje pataisos stadijoje, jau būtų efektyvus. Vien žema nusikalstamo elgesio rizika, be platesnio įvertinimo, pati savaime nesudaro lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, o nagrinėjamu atveju, plačiau išanalizavus nuteistojo elgesį, matyti, jog akivaizdi pažanga nėra daroma.

Nors šiuo metu nuteistasis demonstruoja pozityvius pokyčius, ilgą laiką jo elgesys buvo problemiškas – bausmės atlikimo pradžioje jis pažeidinėjo įstaigoje nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus. Bylos duomenimis fiksuota, kad jis 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 5 kartus buvo baustas drausmine tvarka, o tik pastaraisiais metais pradėjo kontroliuoti savo elgesį ir nuosekliai laikytis nustatytų reikalavimų. Įvertinus tai, ir atsižvelgiant, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika tik nuo 2023 m. vasario 8 d. vertinama kaip žema, dar negalima spręsti, jog nuteistasis geba savo elgesį ilgą laiką išlaikyti tik teigiamą, kas nesudaro pagrindo spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Vien tai, kad nuteistasis šiuo metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nors ir teigiamai, tačiau niekaip išskirtinai pozityviai nuteistojo necharakterizuoja. Priešingai šios aplinkybės tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Komisijos nutarime nurodytos, kaip teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nevartoja alkoholinių gėrimų ir narkotikų, apskritai yra nevertinamos, nes psichoaktyvių medžiagų vartojimas įkalinimo bausmę atliekantiems asmenims yra draudžiamas, tuo tarpu narkotinių medžiagų vartojimas tiek įkalinimo įstaigoje, tiek ir laisvėje yra apskritai kriminalizuota veika, taigi narkotikų nevartojimo fakto vertinimas įstatymų požiūriu apskritai būtų nelogiškas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių raiška iš dalies yra susijusi su alkoholio vartojimu, jo įvykdytam nusikaltimui įtakos taip pat turėjo alkoholis, tačiau nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, gilesnių intervencijų, sprendžiant alkoholio vartojimo problemas, nestebima, nors kaip Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nuteistasis yra motyvuotas spręsti problemas, bet aktyvus sprendimas nestebimas. Ši aplinkybė teismui leidžia daryti išvadą, kad nors nuteistasis ir pripažįsta problemines sritis, tačiau nėra linkęs imtis veiksmų probleminių sričių sprendimui, dėl to ir nestebimos akivaizdžios pastangos mažinant pakartotinę riziką nusikalsti, dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste.

Nors nuteistojo elgesyje nustatyti ir apsauginiai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo ir darbinė motyvacija), tačiau šių veiksnių teismas nelaiko išskirtinai nuteistąjį saugančių nuo pakartotinio nusikalstamumo. Kadangi gyvenamosios vietos turėjimo ir darbinės veiklos vykdymo aplinkybės egzistavo ir nuteistajam įvykdant nusikaltimą, tačiau jo nuo itin priešingo teisei elgesio neapsaugojo. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis ir nesusidūrė su specifiniais sunkumais gyvenant laisvėje, tačiau to nevertino ir negebėjo susikurti struktūros savo gyvenime, priešingai įvykdė nusikaltimą sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Taigi, įvertinus šiuos ir prieš tai aptartus duomenis, dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, darytina išvada, jog teigiama nuteistojo elgesio dinamika vis tik stebima dar trumpą laiką, o probleminės sritys turi būti koreguojamos iš esmės. Tik maksimaliai teigiama, ilgalaikė ir disciplinuota nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija leistų teismui spręsti apie lygtinio paleidimo instituto taikymą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. R. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina itin ženklia, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad A. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio. Todėl nuteistajam A. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. LK-N-16.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. LK-N-16 taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.