Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, II-295-1197/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-30
Bylos Nr.: II-295-1197/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00963-2024-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Virginijus Kanapinskas

Kategorijos

1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-295-1197/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00963-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 16.9.4.1; 21.10.4

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (toliau – ir Pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios adresu (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12412-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24233045236).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12412-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) Pareiškėja pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“ Skundžiamame nutarime konstatuota, kad A. B. 2024 m. vasario 26 d., 16 val. 44 min., vairuodama automobilį BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje „Vievis – Maišiagala – Nemenčinė“, Ažulaukės k., Vilniaus r. sav., lenkdama kirto ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.7 punktą.

2. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 1 dalimi, Skundžiamu nutarimu jai paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trejiems) mėnesiams.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. birželio 10 d. gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi persiųstas Pareiškėjos 2024 m. gegužės 15 d. skundas dėl Skundžiamo nutarimo.

Pareiškėjos atstovo skundo argumentai ir prašymai

4. Pareiškėja savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažįsta, gailisi, tačiau prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą, taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 (trejiems) mėnesiams.

5. Skundu Pareiškėja prašo teismo atsižvelgti į nusižengimo padarymo aplinkybes bei jos šeimyninę padėtį: 2024 m. vasario 28 d., keliaudama su 1 (vienerių) metų vaiku į kūdikių mankštą baseine, susidūrė su netikėtomis kliūtimis – kelyje buvo sutrikęs eismas – už Nemenčinės kapinių dėl techninių kliūčių buvo sustojusi virtinė kariuomenės tempiamų šarvuočių ant platformų, buvo susidaręs didžiulis kelių kilometrų kamštis nuo Nemenčinės centro, kas buvo labai neįprasta šiame ruože. Dėl to vėlavo į kūdikių mankštą baseine (vyko į Riešės pusę, turėjo ten būti 16:45 val.). Kelyje iki Ažulaukės buvo gana intensyvus eismas ir neturėjo galimybių lenkti. Ažulaukėje, kaip užfiksuota vaizdo įraše, lenkė, kai prasidėjo ištisinė linija, galbūt ją suklaidino nusitrynusi danga (prideda vaizdo nuotraukas iš nusižengimo), galbūt dėmesį išblaškė nerimaujantis vaikas.

6. Toliau Pareiškėja skunde nurodė, kad: ji pripažįsta, kad pažeidė taisykles, sudarydama potencialią grėsmę kitiems. Dėl nusižengimo gailisi. Lenkdama įsitikino, kad tai saugu, nes vežė kūdikį automobilyje; praeityje panašaus pobūdžio nusižengimų nėra padariusi ir daugiau tikrai neketina jų padaryti; ji yra 4 (keturių) nepilnamečių vaikų mama, todėl teisės vairuoti netekimas būtų pernelyg skaudi administracinio poveikio priemonė, kuri turėtų neigiamą įtaką šeimai. Didžiąją dalį vairavimo laiko sudaro vaikų vežimas į ugdymo (gydymo) įstaigas, kas sudarytų kliūtį vaikams dalyvauti ugdymo (gydymo) procese; ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur nėra galimybės vaikams patiems saugiai keliauti į mokyklą ir popamokines veiklas Vilniaus mieste (stotelė yra už kelių kilometrų, kelias iki stotelės be šaligatvio); ji yra vaiko priežiūros atostogose, jau nebegauna vaiko priežiūros išmokų, todėl nebeturi pajamų, kol negrįš į darbą. Vyras vienas išlaiko 6 (šešių) asmenų šeimą; ji turi tėvus pensininkus, kuriems reikalinga pagalba ir kurių be automobilio negalės pasiekti, nes gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame už 40 kilometrų.

7. A. B. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, pakartojo jame nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 (trejiems) mėnesiams. Papildomai nurodė, kad tą dieną, kai vežė vaiką į baseiną Riešėje, kelyje buvo neįprasta situacija – ten buvo avarija, važiavo šarvuočiai ir šarvuočio priekaba sustojo, buvo uždarytas eismas. Norėjo apsisukti ir važiuoti namo. Paskambino į baseiną dėl procedūros atšaukimo, tačiau iš baseino atsakė, kad turi važiuoti, dėl to nusprendė rizikuoti. Tuo metu važiavo policijos automobilis ir matė tą situaciją. Eismas buvo sustojęs, karininkai reguliavo eismą, dėl to teko truputį skubėti. Tas kelias, vedantis iš Nemenčinės per Ažulaukę, yra sudėtingas, nes ten yra pakalnės. Neturėjo galimybės kitur aplenkti, tačiau pačioje Ažulaukėje nebuvo jokių automobilių, ji neįsidėmėjo, kad yra kažkokie ženklai, buvo neryškiai nudažytos linijos ir ji, lenkdama automobilį, kirto ištisinę liniją. Kad nedėmesingai įsižiūrėjo į tuos ženklus, dėl to yra pati kalta. Daugiau tokių dalykų tikrai nedarys. Nurodė, kad dar ir vaikas nukreipdavo dėmesį. Aplenkė automobilį, dėl to ir padarė nusižengimą. Atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad su atsiliepimu į skundą yra susipažinusi. Tyrėja jai pasakė, kad ne jų kompetencija švelninti bausmę, kad būtina kreiptis į teismą, nes jie, kai priėmė nutarimą, padidino baudą. Kadangi ji išmokų nebegauna, nes jos vaikui jau 1,5 metų, norėtų, kad teismas sumažintų ir baudos dydį. Ji yra daugiavaikė motina, o vyras vienas negalėtų patempti visos šeimos logistikos, nes mažametį vaiką reikia vežioti pas gydytojus. Kiti vaikai lanko mokyklą Vilniaus mieste, juos reikia vežioti savo priemonėmis, vaikai dar mažamečiai. Vyras turi savo įmonę Vilniaus mieste. Ji šiuo metu su mažamečiu lieka namuose, kol jam sueis 3 (treji) metai. Kitiems jos vaikams atitinkamai 10, 11 ir 13 metų, jie mokosi skirtingose mokyklose Vilniaus mieste. Vyras rytais juos nuveža į mokyklas, o ji pasiima po pamokų ir veža į būrelius, gimnastiką, muzikos mokyklą. Vyro pajamos per mėnesį apie 1000-1500 Eur, atskaičius mokesčius. Šiuo metu negauna jokių išmokų, dar neplanuoja grįžti į darbą.

8. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos buvo paprašyta iki kito posėdžio pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes apie jos vaikus, jų papildomą veiklą, vyro pajamų deklaraciją, dokumentus apie tėvus pensininkus. 2024 m. rugpjūčio 15 d. A. B. atsiuntė papildomus dokumentus: (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 15 d. įsakymą dėl A. B. atostogų vaikui prižiūrėti, kuriuo A. B., užimančiai (duomenys neskelbtini) vyresniosios patarėjos pareigas, suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2026 m. sausio 27 d. įskaitytinai; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą apie (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis apie A. B. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., kuriame nurodyta, jog pateiktas atlyginimas (neatskaičius mokesčių) – 0.00 Eur. Atsiųstu laišku Pareiškėja patikslino, jog išmoka jai asmeniškai buvo mokama iki vaikui suėjo 16 mėnesių (iki 2024 m. gegužės 27 d.), kadangi kiti du neperleidžiami mėnesiai liko tėčiui, kuris jais nepasinaudojo. Nurodė, kad nuo 2024 m. gegužės 27 d. pajamų neturi, tik vaiko pinigus; biudžetinės įstaigos „Skaitlis“ kvitus, kuriais patvirtinama, kad dukra M. B. lanko (duomenys neskelbtini) metodinę grupę, sūnus J. B. lanko (duomenys neskelbtini) grupę, dukra U. B. lanko (duomenys neskelbtini) grupę (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje; (duomenys neskelbtini) gimnazijos mėnesinį įmokų suderinimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad M. B. yra šios gimnazijos moksleivė. Siunčiamu laišku A. B. patikslino, jog mergaitė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje; (duomenys neskelbtini) mokymo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu U. B. nurodytoje mokykloje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėtos teikti mokymo paslaugos. A. B. laiške patikslino, jog mergaitė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje; UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, kuria pažymima, kad A. B. eina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir jo darbo užmokestis per 2024 m. paskutinius 6 mėnesius sudarė: 10800,00 Eur, neatskaičius mokesčių; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos senamiesčio seniūnijos pažymą gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiams), kurioje nurodyta, jog nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir U. B. (gim. (duomenys neskelbtini)); 2023 m. kovo 23 d. A. B. prašymą skirti vaiko priežiūros įmoką už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką M. B., kol jam sueis 18 mėnesių; VšĮ (duomenys neskelbtini) sportinio ugdymo sutartį, kurios pagrindu U. B. pradėtas teikti mokymas; (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos mokinio mokymo pagal pradinio ugdymo programą sutartį, kuria patvirtinama, kad J. B. yra moksleivis šioje mokykloje. Laiške A. B. patikslino, kad J. B. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą skirti vaiko priežiūros išmoką, kuriuo nuspręsta, jog A. B. turi teisę į vaiko priežiūros išmoką nuo 2023 m. kovo 21 d. iki vaikui sukaks 18 mėnesių, pagal apskaičiavimą (2024 m. liepos 27 d.). Taikoma 161,07 Eur mėnesinė išmoka; VšĮ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras už M. B. ir J. B. ledo ritulio treniruotes. Laiške A. B. pažymėjo, jog vaikų veiklos labai įvairios ir sudėtinga jų logistika. Vaikus tuo pačiu metu reikia vežti į skirtingas miesto puses, todėl vairuoti tenka abiem su vyru vienu metu. Grįžti į (duomenys neskelbtini) tenka vėlai vakarais, kai jau sutemę. Vaikai vieni keliauti negalėtų, nes iki (duomenys neskelbtini) vakarais tarpmiestinis autobusas keliauja kartą į valandą arba rečiau. 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje Pareiškėja nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai, todėl buvo nuspręsti bylą baigti nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

9. Institucijos 2024 m. birželio 17 d. atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjos skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucija atsiliepime nurodė, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Administracinis nusižengimas įrodytas vaizdo medžiaga, administracinio nusižengimo protokolu ir kita medžiaga.

9. Institucija su skundu nesutinka dėl šių motyvų:

9.1. Byloje nėra ginčo dėl Skundžiamu nutarimu konstatuoto administracinio nusižengimo. Esminis Pareiškėjos skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

9.2. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

9.3. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

9.4. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

9.5. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymėtina, jog vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl ir aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas privaloma atsižvelgti į kasacinio teismo, formuojamą praktiką, kad nagrinėjamo straipsnio taikymas yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimą.

9.6. Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti Pareiškėjai atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimo darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nekyla abejonių, kad Pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

9.7. Pažymėtina, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad už aptariamą administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur. Kaip yra matyti iš Skundžiamo nutarimo, pareigūnas tiriantis nusižengimą, paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą, todėl nėra jokio pagrindo vertinti jį kaip akivaizdžiai neproporcingą ar per griežtą. ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi įstatymas įtvirtina imperatyvą visais atvejais traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirti nurodytą administracinio poveikio priemonę. Pabrėžtina, jog šiuo atveju Pareiškėjai yra paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su Pareiškėjos skundo argumentais dėl šios priemonės ne proporcingumo.

9.8. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2018 metų Pareiškėja 30 kartų bausta už KET pažeidimus (dažniausiai už greičio viršijimą). Iki nusižengimo padarymo dienos (2024 m. vasario 26 d.) turėjo 11 galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad Pareiškėja nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų, skirtos piniginės nuobaudos neatgrasino Pareiškėjos nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Tai rodo, kad Pareiškėja potencialiai pavojinga kelyje ir tokio asmens atžvilgiu negali būti taikoma išskirtinai švelnesnė administracinė atsakomybė.

9.9. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teismingumo ir protingumo kriterijus. Jokių administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjos padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso sankcijoje, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

10. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

11. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėja buvo pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jai paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trejiems) mėnesiams. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo fakto nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą.

13. Iš teismo posėdžio metu duotų Pareiškėjos žodinių paaiškinimų matyti, kad ji pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, dėl savo veiksmų gailisi, sutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta administracine nuobauda – 170 Eur bauda, tačiau prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 (trejiems) mėnesiams.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).

15. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Laikytina, kad aukščiau nurodyti teismų praktikos išaiškinimai galioja taikant ne tik administracines nuobaudas, bet ir administracinio poveikio priemones. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

16. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, 2AT-12-719/2018).

17. Byloje nustatyta, kad Pareiškėja 2024 m. vasario 26 d., 16 val. 44 min., vairuodama automobilį BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje „Vievis – Maišiagala – Nemenčinė“, Ažulaukės k., Vilniaus r. sav., lenkdama kirto ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir pažeidė KET 140.7 punktą. Pareiškėja teigė nežinojusi, jog tuo metu bus susidaręs didžiulis kelių kilometrų kamštis nuo Nemenčinės centro, kas yra labai neįprasta šiame kelio ruože. Tačiau nurodė, jog pačioje Ažulaukėje nebuvo jokių automobilių, ji neįsidėmėjo, kad yra kažkokie ženklai, buvo neryškiai nudažytos linijos ir ji, lenkdama automobilį, kirto ištisinę liniją. Nurodė, kad prieš lenkdama įsitikino, kad tai yra saugu, nes vežė kūdikį automobilyje. Tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėja iš pradžių vienu lenkimu aplenkė autobusą ir nežymėtą policijos tarnybinį automobilį (02:15-02:23 min.), po to lenkdama kitą automobilį, kirto ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir pažeidė KET 140.7 punktą (02:38-02:43 min.). Ištisinė ženklinimo linija vaizdo įraše aiškiai matoma. Administracinio nusižengimo padarymo metu kelyje buvo ir kitų automobilių. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis ar mažai pavojingas.

18. 2024 m. rugpjūčio 29 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus duomenimis, Pareiškėja per pastaruosius trejus metus buvo daug kartų bausta už administracinius nusižengimus, t. y. KET pažeidimus (dažniausiai už greičio viršijimą), iki administracinio nusižengimo padarymo dienos (2024 m. vasario 26 d.) turėjo 11 galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjos, kaip vairuotojos, asmenybė yra išskirtinai teigiama ir anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, turėjo reikšmingą įtaką vėlesniam jos elgesiui, atgrasė nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Juolab, kad 2024 m. balandžio 30 d. Pareiškėja padarė dar vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo automobilį ir važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta (30 Eur bauda sumokėta 2024 m. liepos 2 d.).

19. A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, su mažamečiui sūnumi lieka namuose, kol jam sueis 3 metai. Be mažamečio sūnaus, augina dar tris vaikus, kuriems šiuo metu yra atitinkamai 10, 11, 13 metų. Vaikai mokosi skirtingose mokyklose Vilniaus mieste, lanko įvairius būrelius skirtingose miesto pusėse. Ji su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kur nėra galimybės vaikams patiems saugiai keliauti į mokyklą ir popamokines veiklas Vilniaus mieste (stotelė yra už kelių kilometrų, kelias iki stotelės be šaligatvio). Teisės vairuoti transporto priemonę netekimas būtų pernelyg skaudi poveikio priemonė, kuri neigiamai atsilieptų šeimai. Didžiąją dalį vairavimo laiko sudaro vaikų vežimas į ugdymo (gydymo) įstaigas, kas sudarytų kliūtį vaikams dalyvauti ugdymo (gydymo) procese. Be to, Pareiškėja skunde nurodė, jog turi tėvus pensininkus, kuriems reikalinga pagalba ir kurių be automobilio negalės pasiekti, nes gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame už 40 kilometrų, tačiau dokumentų, patvirtinančių pastarąją aplinkybę, nepateikė.

20. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad A. B. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nebegauna vaiko priežiūros išmokos, jos vyras A. B. eina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jo pajamos per 2024 m. paskutinius 6 (šešis) mėnesius sudarė 10800 Eur, neatskaičius mokesčių. U. B. lanko (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupę (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje. M. B. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, (duomenys neskelbtini) grupę (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje ir (duomenys neskelbtini) akademiją. J. B. lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, (duomenys neskelbtini) metodinę grupę (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje ir (duomenys neskelbtini) akademiją. M. B., šiuo metu neina į darželį. A. B., kartu su A. B. rūpinasi vaikais, teikia jiems pagalbą, vežioja juos į gydymo (ugdymosi) įstaigas.

21. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien tik aplinkybė, kad asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kasdieniniame gyvenime rūpintis savo artimaisiais nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) švelninimą, ir neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl jos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tai, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019, 2AT-39-1073/2019). Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad Pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kasdieniniame gyvenime rūpintis savo vaikais nereiškia, jog ji gali padaryti ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir dėl to išvengti administracinės atsakomybės. Juolab, kad, kaip jau minėta anksčiau, iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo dienos (2024 m. vasario 26 d.) Pareiškėja turėjo 11 galiojančių administracinių nuobaudų už ankstesnius administracinius nusižengimus, tačiau už juos paskirtos piniginės baudos neatgrasė jos nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. 2024 m. balandžio 30 d. Pareiškėja padarė dar vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo automobilį ir važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta (30 Eur bauda sumokėta 2024 m. liepos 2 d.). Be to, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nėra įtraukta į mažai pavojingų veikų sąrašą, nustatytą ANK 12 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nutarimu paskirta minimali administracinė nuobauda (170 Eur bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teismingumo ir protingumo kriterijus.

22. Pareiškėja visiškai pripažįsta kaltę dėl padaryto nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi. Tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

23. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie padarytos veikos mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą Pareiškėjos asmenybę, kelias jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar kitas išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos Pareiškėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Kita vertus, pareiškėja yra keturių vaikų mama ir, kaip nustatyta šioje byloje, didžiąją dalį jos vairavimo laiko sudaro vaikų vežimas į ugdymo (gydymo) įstaigas, todėl apribojus jos teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) mėnesiams, nukentėtų ne tiek Pareiškėja, kiek jos vaikai, nes būtų neproporcingai ilgai apribotos jų galimybės dalyvauti ugdymo (gydymo) procese. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Vaiko teisių deklaracija (VTAPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 1 dalį vaikams iki pilnametystės ar emancipacijos galioja tėvų valdžia. Tėvų valdžia – tai visuma teisių ir pareigų, kurias įtvirtina teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (38 straipsnio 6 dalis). Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį taip pat sudaro jų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai, taip pat kiti įstatymai (pavyzdžiui, VTAPĮ, Švietimo įstatymas ir kt.). Taigi, apribojus Pareiškėjos teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) mėnesiams, Pareiškėja 3 (tris) mėnesius negalėtų pilna apimtimi vykdyti savo, kaip mamos pareigų, numatytų aukščiau nurodytuose teisės aktuose, dėl to nukentėtų ne tiek Pareiškėja, kiek jos vaikai, nes būtų neproporcingai ilgai apribotos jų galimybės dalyvauti ugdymo (gydymo) procese. Kita vertus, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, ankstesnį Pareiškėjos administracinį baustumą, nėra galimybės jai visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės, nes tai neatitiktų teisingumo principo ir administracinės nuobaudos tikslų. Nagrinėjamu atveju visuomenės viešasis interesas ir administracinės nuobaudos tikslai gali būti užtikrinti sutrumpinant Skundžiamu nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio. Teismo vertinimu, nurodytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas užtikrintų pusiausvyrą tarp administracinės nuobaudos tikslų, administracinės atsakomybės neišvengiamumo ir Pareiškėjos vaikų teisės dalyvauti ugdymo (gydymo) procese įgyvendinimo.

24. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir Skundžiamo nutarimo dalis atitinkamai keistina, sutrumpinant Skundžiamu nutarimu paskirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio, kuriam praėjus ji vėl galės šią teisę susigrąžinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12412-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24233045236) dalį, kuria A. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trejiems) mėnesiams, šį terminą sutrumpinant iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12412-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24233045236) dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas