Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui J. O. A., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylą jam pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu ji retkarčiais bendrauja, apie iškeltą bylą jam žinoma, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau lėšų vaiko išlaikymui neteikia. Jos pačios darbo užmokestis nedidelis – apie 630 Eur per mėnesį, gyvena viename bute su mama ir broliu. Trūksta pinigų vaiko pilnaverčiam išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnametės E. A. O. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kartu negyvena nuo 2019 m. birželio mėn., atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda, vaikas gyvena kartu su ieškove.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, mergaitei sudarytos geros buitinės gyvenimo sąlygos, mama juo tinkamai rūpinasi ir prižiūri, atsakovas vaiko neaugina ilgą laiką, dukros auklėjime ir priežiūroje nedalyvauja. Todėl su ieškove ir nustatytina nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.

Dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-06-01 iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 10 400 eurų už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2022-05-31.

Nurodė, kad dukros reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 500 eurų suma.

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės pajamas šiuo metu sudaro minimali alga (apie 630 Eur), ji viena augina dukrą, aprūpina ją gyvenamuoju būstu, tenkina kasdienius vaikų poreikius.

Atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad turi kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsiskolinimų nepateikė, nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros yra nusišalinęs, todėl privalo maksimaliai prisidėti prie dukros išlaikymo.,

Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai (85,75 Eur), kuriuos gauna ieškovė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgiant į jo amžių, šiuo metu turėtų būti apie 600 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieškovei tenka didžioji rūpinimosi šalių sūnumi našta, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. birželio 27 d. (o ne nuo 2022-06-01 kaip prašė ieškovė) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2022-05-31. Nurodė, kad šalims nutraukus santykius, atsakovas per visą šį laikotarpį perdavė tik 400 Eur lėšų vaiko išlaikymui.

Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė, gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti dukrą, praeityje jau yra patenkinusi vaiko poreikius, todėl negalima teigti, kad, teismui sumažinus įsiskolinimo dydį, pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymą teikė vienas iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina po 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma už vieną mėnesį, už laikotarpį nuo 2019-06-27 iki 2022-06-27, iš viso – 7 200 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 433,42 Eur.

Ieškovė iš esmės pateikė du reikalavimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo priteisimo), iš kurių vienas patenkintas pilnai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 70 proc. Laikytina, kad bendrai reikalavimai patenkinti 85 proc., todėl iš atsakovo priteistina 370 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir 81 Eur žyminio mokesčio valstybei nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. A. O. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. O. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. A. O. A., po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-06-27 iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. O. A. išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą 7 200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų).

Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę O. G..

Priteisti iš atsakovo 370 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir 81 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.