Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-155-560/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-12-29
Bylos Nr.: 2A-155-560/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07904-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: V. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, R. M., J. S., A. Š.
Trečiasis asmuo: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, SB „Linas“

Civilinė byla Nr. 2A-155-560/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07904-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.12.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ir atsakovo V. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. Z., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo V. Z. priešieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, R. M., J. S., A. Š., trečiajam asmeniui SB „Linas“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. M. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: įpareigoti atsakovą V. Z. savo sąskaita nugriauti savavališkai ieškovės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus laikinus statinius – šiltnamį su jo konstrukcijomis ir tvorą bei betoną, ant kurio pastatyti šie statiniai, per vieno mėnesio terminą;jei atsakovas šio reikalavimo neįvykdys – suteikti teisę ieškovei atlikti nurodytus veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas;priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Vilniaus matininkas“, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-04-19 sprendimu Nr.48SK-(14.48-111.)-1330 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ juos patvirtino. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovas, gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, yra pastatęs šiltnamį ir tvorą, iš kurių dalis šiltnamio bei tvoros su betono pamatais pastatyti ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tokio sutikimo ieškovė atsakovui nebuvo suteikusi. Atsakovas nesutiko pašalinti statinių. Atsakovas V. Z. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-19 sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1330 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; panaikinti 2013-05-03 ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti ieškovei priklausančio žemės sklypo 2012-12-18 ribų parodymo-paženklinimo aktą; nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal pateiktą 2014-05-15 žemės sklypo planą.

Nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypu. 2012-12-08 parengtame ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane riboženklis Nr. 2 yra jo žemės sklype, maždaug 2 m. nuo tvoros, kadangi tvora pastatyta prieš 15 metų, todėl akivaizdu, kad nepasirašytų 2012-12-08 ribų paženklinimo-parodymo akte. LitPOS administracijos 2014-05-13 rašte nurodoma, kad UAB „Vilniaus matininkas“ 2012-12-18 nebuvo prisijungęs prie LitPOS tinklo, todėl atsakovas teigė, kad tą dieną matininkas neatlikinėjo žemės sklypo ribų ženklinimo. 2012-12-08 ribų paženklinimo-parodymo akte matininkas nurodė, kad žemės sklype nėra pastatų, kurie priklauso kitiems asmenims, nors žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas šiltnamis, kuris yra su betoniniais pamatais ir priklauso atsakovui. Matininkas G. K. atliko atsakovui priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir nustatė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schema neatitinka SB „Linas“ generalinio plano, skiriasi sklypo konfigūracija ir linijų ilgiai. SB „Linas“ generalinio plano taip pat neatitinka ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemos. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, kaip gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo kviestas į žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimą, o NŽT Vilniaus rajono skyriui pateiktoje ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje buvo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė gretimo žemės sklypo savininkas – atsakovas, patvirtindamas sutikimą su paženklintomis žemės sklypo ribomis ir nustatytais šio žemės sklypo kadastro duomenimis. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu – SB „Linas“ generaliniu planu bei sodo sklypo privatizavimo schema. Nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas parengtas netinkamai. Skyrius, patikrinus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, jokių pažeidimų nenustatė. Matininko G. K. parengtame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane žemės sklypo ribų linijų ilgiai visiškai neatitinka sodininkų bendrijos generaliniame plane ir žemės sklypo plane (privatizavimo schemoje) nustatytų žemės sklypų ribų, žemės sklypo plotas be jokio pagrindo padidintas 109 kv. m. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „Vilniaus matininkas“ 2013- 01-22 parengtą planą, kuris 2013-04-18 suderintas su NŽT Vilniaus rajono skyriumi. Nesutiko su atsakovo teiginiais, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo patikslinti kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisėtai. Pažymėjo, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys yra patvirtinti sprendimu, kadastro duomenų byla yra suderinta su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, o kadastro tvarkytojui teisės aktai nesuteikia kompetencijos vertinti NŽT dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovė pagal priešieškinį J. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu ir ieškovei priklausančiu žemes sklypu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 788 kv. m. ploto žemės sklypas, tuo tarpu pagal matininko G. K. 2014-05-15 parengtą atsakovui priklausančio žemės sklypo planą, atsakovo žemės sklypo plotas yra 897 kv. m., t. y. ženkliai didesnis (109 kv. m.) ir neatitinka jo privatizuoto žemės sklypo ploto. Iš pateiktų ginčo žemės sklypų privatizavimo schemų matyti, kad atsakovo žemės sklypas su ieškovės žemės sklypu nesiribojo ir juos skyrė pėsčiųjų takas. Atsakovo teismui pateiktas matininko G. K. parengtas žemės sklypo planas neatitinka gretimų žemės sklypų interesų pusiausvyros ir akivaizdžiai suvaržo kitų gretimų žemės sklypų savininkų interesus, kadangi kerta ieškovei ir J. S. priklausančių sklypų ribas. Atsakovas A. Š. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-08-11 atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo matavimus ir tuo pačiu metu atsakovui priklausančio žemės sklypo matavimus ir kiekvienam iš jų paruošė kadastrinių matavimų bylas, planus. Planai buvo paruošti taip, kaip šalys faktiškai naudojosi sklypais. Kadastrinių matavimų bylas pateikė žemėtvarkos skyriui, tačiau tie planai neatitiko teritorijų planavimo dokumentų ir žemėtvarka jų nepatvirtino. 2012-12-18 parengė ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemes sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, privatizavimo schemą, sklypo plotas liko nepakitęs, atsakovo žemės sklypas ribojasi su ieškovės žemes sklypu tik viename taške, ir jo dalyvavimas matavimuose nebuvo būtinas, tačiau jis norėjo dalyvauti, dalyvavo bei pasirašė akte ir patvirtino, kad taškas yra tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypų bendras, o toliau sklypai išsiskiria.Trečiasis asmuo pagal ieškinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Trečiasis asmuo SB „Linas“ pagal priešieškinį atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-12-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės R. M. ir atsakovo V. Z. 41,50 Lt pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 20,75 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jie nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Plane nurodyta, kad ieškovės žemės sklypo riba taškuose 1-3 (sklypo kraštinė taškuose 2-3 eina per statinį šiltnamį) yra SB „Linas“ valstybinė žemė. Plane nėra užfiksuota, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribotųsi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-12-18 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte užfiksuota, kad ieškovės žemės sklype nėra kitiems savininkams priklausančių pastatų, šį aktą pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovas V. Z.. Kaip nustatyta byloje, atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas V. Z. pažeidžia jos teises, o tai, kad atsakovas pripažino ir neginčijo, kad jam priklausančio šiltnamio dalis yra ieškovei priklausančiame sklype, nėra pagrindas tenkinti ieškinį jame nurodytu pagrindu ir dalyku, kaip nėra pagrindu vadovautis ir ieškovės pateiktu antstolės N. Š. 2013-11-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 33-13-39 kaip įrodymu. Atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį teismas atmetė, nes jis nebuvo pagrįstas jokiais argumentais ir aplinkybėmis. Nurodė, kad ieškiniu ieškovė nereikalavo pripažinti šiltnamį ir tvorą neteisėta savavališka statyba.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V. Z. patikslintu ieškiniu prašydamas nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas pagal 2014-05-15 UAB „Akrogroup“ matininko G. K. pateiktą planą, nepateikė įstatymų nustatyta tvarka parengtos atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos 2014-05-15 plano parengimo dienai, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Taip pat nurodė, kad reikalavimą dėl jam priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo grindė matininko G. K. 2014- 05-15 parengtu atsakovo žemės sklypo planu M 1:500 (kuriame nurodytas atsakovui priklausančio sklypo plotas – 897 kv. m., kai pagal sklypo pirkimo pardavimo sutartį atsakovas nuosavybės teise įgyto sklypo plotas sudaro – tik 0,0788 ha ploto), kuris neatitinka teritorijų planavimo dokumentams keliamų reikalavimų bei prieštarauja atsakovui nuosavybės teise įgyto žemės sklypo privatizavimo schemoje bei SB „Linas“ generaliniame plane nustatytoms atsakovo sklypo kraštinių ilgiams bei konfigūracijai. Teismas sprendė, kad nustačius atsakovo sklypo ribas pagal atsakovo pateiktą G. K. planą, būtų pažeistos atsakovės J. S., kaip gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės teisės. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas V. Z. pripažino, kad dalyvavo atliekant ieškovei priklausančio sklypo kadastrinius matavimus (tai patvirtino ieškovė ir matininkas A. Š.), jam matininkas A. Š. rodė ginčo sklypų susikertantį tašką, jis suvokė, kad pasirašė ieškovei priklausančio sklypo ribų paženklinimo ir nustatymo akte, jokių pastabų akte atsakovas nenurodė. Nurodė, kad atsakovas nekėlė klausimo, kad jis pasirašydamas ginčo aktą buvo suklaidintas, apgautas, neginčijo 1993-04-26 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2571. kurios pagrindu atsakovas V. Z. įsigijo 0,0788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė ieškinį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės teisių pažeidimas pasireiškė kito asmens neteisėtais veiksmais – statinio pastatymu, apeliantės žemės sklype, neturint jos sutikimo. Apie pažeidimą ieškovė sužinojo tik atlikus tikslius kadastrinius matavimus. Tai, kad apeliantės žemės sklype yra kito asmens pastatyto šiltnamio ir tvoros dalis, patvirtina byloje esantys įrodymai: žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas, kuriame atvaizduotas šiltnamis, kurio viena pusė įsiterpusi į apeliantės žemės sklypą; nurodytas aplinkybės konstatavo ir antstolė N. Š. sudarytame 2013-11-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 33-13-39; teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo, kad tai jo statinys. Atsakovas V. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo nuspręsta ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė prioritetiškai gina savo teises paneigiant atsakovo nuosavybės teises į šiltnamį ir tvorą. 2010-08-11 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ieškovė parašu patvirtino sutikimą su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, kuriame buvo pavaizduotas ginčo šiltnamis, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė apie pažeidimą sužinojo tik atlikus savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Šiltnamis ir tvora nėra laikini statiniai, kadangi jie su pamatais. Sutikimai statant statinį yra neprivalomi, jeigu per vienus metus nuo statybos pradžios nebuvo gauti prieštaravimai ar pretenzijos dėl statybųAtsakovas V. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą dalyje, kurioje buvo nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti, palikti galioti, o dalyje, kurioje buvo nuspręsta atsakovo priešieškinį atmesti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad asmuo, atliekantis kadastrinius matavimus, privalo nustatyti, parodyti bei paženklinti žemės sklypo ribas vietovėje. Matininkas 2012-12-08 apskritai neatlikinėjo žemės sklypo ribų paženklinimo, tai patvirtina LitPOS administracijos 2014-05-13 raštas, kuriame nurodoma, kad UAB „Vilniaus matininkas“ 2012-12-18 nebuvo prisijungęs prie LitPOS tinklo. Į nurodytą aplinkybę neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-272-611/2013 (byloje dalyvavo tie patys asmenys) nustatė, kad per ieškovės sklypą eina takas, tačiau matininkas vėliau atliekant kadastrinius matavimus nurodyto tako nepažymėjo. Matininkas G. K. nustatė, jog atsakovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemos neatitinka SB „Linas“ generaliniam planui. Sodo sklypo planai (schemos) nepriskirti teritorijų planavimo dokumentams. Gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys buvo nustatyti ne pagal teritorijų planavimo dokumentą. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas matininko G. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, pagal kurį buvo prašoma nustatyti žemės sklypo ribas, tačiau teismas žemės sklypo ribas atsisakė tvirtinti. Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų, jos nėra aiškios, tai ribas nustato teismas. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad materialinio teisinio suinteresuotumo byloje neturi. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į atsakovo V. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pats apeliantas pasirašė ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Nėra nustatyta matininko pareiga rengiant žemės sklypo planą jame pažymėti suprojektuotus, bet neįrengtus takus. Ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu – SB „Linas“ generaliniu planu bei sodo sklypo privatizavimo schema. V. Z. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 788 kv. m, tačiau pateiktame matininko G. K. parengtame žemės sklypo plane nustatytas žemės sklypo plotas yra 897 kv. m., t. y. žemės sklypo plotas be jokio pagrindo padidinamas. Ieškovė R. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti apeliacinį skundą nenagrinėtu ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti, o netenkinus nurodyto prašymo – atsakovo V. Z. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad advokato padėjėjas negali atstovauti klientui apeliaciniame ir kasaciniame procese, o reikalavimas nustatyti atsakovo prašomo žemės sklypo ribas yra aiškiai nepagrįstas, kadangi prašomo patvirtinti žemės sklypo plotas yra didesnis negu V. Z. priklauso nuosavybės teise. Atsakovė J. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo V. Z. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad V. Z. neteisėtais veiksmais – statinio dalies pastatymu žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas ieškovės sutikimo, pažeidė ieškovės teisės. Teigia, kad pagal matininko G. K. 2014-05-15 parengtą V. Z. priklausančio žemės sklypo planą, jo žemės sklypo plotas neatitinka jo privatizuoto žemės sklypo ploto, kadangi yra 109 kv. m. didesnis. G. K. parengtas žemės sklypo planas kerta tiek ieškovei, tiek J. S. priklausančių žemės sklypų ribas. Ieškovei priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. Z. priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal SB „Linas“ generalinį planą skiria valstybei priklausantis takas.Atsakovas pagal priešieškinį A. Š., tretysis asmuo pagal ieškinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tretysis asmuo SB „Linas“ pagal priešieškinį atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.Ieškovė R. M. ir atsakovas V. Z. pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo prašo:

23.1 - patvirtinti taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis;

23.2 - civilinę bylą Nr. 2A-155-560/2016 nutraukti;

23.3 - nutraukus bylą, grąžinti ieškovės ir atsakovo sumokėtas žyminio mokesčio dalis. Nurodė, kad šalys yra susipažinusios su taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 294 straipsnyje, ir šios pasekmės šalims yra žinomos ir aiškios.

Atsakovė J. S. pateikė prieštaravimus dėl taikos sutarties, kuriais prašo jos netvirtinti. Nurodo, jog teismui patvirtinus taikos sutartį, bus pažeistas viešas interesas, nes valstybei priklausančio žemės sklypo dalis atiteks privatiems asmenims ieškovei ir atsakovui. Taip pat bus pažeistos atsakovės teisės, nes ji nebeturės galimybės naudotis ginčo taku.Byloje negali būti patvirtinta tokia taikos sutartis, kurią pasirašė ne visos ieškinio ir priešieškinio šalys.Ieškovės sklypo ribos yra patvirtintos NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-19 sprendimu. Taikos sutartyje ieškovė ir atsakovas prašo teismo patvirtinti ieškovės sklypo ribą, kuri yra ne tokia kaip nustatyta minėtu sprendimu. Taigi, taikos sutartyje, be vieno iš atsakovų NŽT pritarimo yra iš dalies keičiamas jų sprendimas.Taikos sutartyje ieškovė ir atsakovas nurodo, kad sutinka, jog būtų panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-19 sprendimas bei 2013-05-03 ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracija, tačiau neaišku, ar su tuo sutinka minėtos institucijos. Teismui patvirtinus tokią taikos sutartį minėti institucijų sprendimai liks galioti, todėl ieškovė negalės įregistruoti kitos savo žemės sklypo ribos.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnį taikos sutartimi šalys užkerta kelią kilti teisminiams ginčams ateityje. Vienu iš savo priešieškinio reikalavimų atsakovas V. Z. teismo prašė nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas pagal atsakovo pateiktą 2014-05-15 žemės sklypo planą. Taikos sutartyje yra išspręstas tik vienos atsakovo ribos klausimas. Tuo tarpu atsakovo sklypo ribos, kuri ribojasi su atsakovės žemės sklypu klausimas nėra išspręstasTaikos sutartimi galima išspręsti tik visą kilusi ginčą, o ne dalį jo.Atsakovas V. Z. pateikė procesinius paaiškinimus, kuriais prašo tvirtinti taikos sutartį. Nurodo, jog kitų proceso šalių, išskyrus atsakovą, pagal ieškovės pareikštą ieškinį nėra, todėl pagrįsta manyti, kad tarp ginčo šalių sudaryta taikos sutartis gali būti teismo tvirtinama. Taikos sutartimi išspręstas tik vienos ribos klausimas tarp žemės sklypų. Tarp ginčo šalių – ieškovės bei atsakovo sudaroma taikos sutartis įtakos kitiems asmenims nedaro.Sudarydamos taikos sutartį šalys tik sutiko, kad būtų panaikintas, bet ne naikina sutartyje nurodyto administracinio akto. Pasiektas susitarimas nėra įpareigojimas teismui arba kitoms proceso dalyviams arba šalims.Atsakovas NŽT pateikė paaiškinimus, kuriais prašo teismo savo nuožiūra vertinti, ar taikos sutartis nepažeis J. S. teisių ir teisėtų interesų bei ar ši taikos sutartis užkirs kelią kilti teisminiams ginčams ateityje. Nurodo, kad akivaizdu, jog siekiant taikos sutartimi panaikinti administracinį aktą, t. y. NŽT vedėjo sprendimą, yra tiesiogiai nusprendžiama dėl vienos iš bylos šalių materialinių teisių.Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja taikos sutarties patvirtinimui, nes ji nepažeidžia VĮ Registrų centras teisių ir interesų.Atsakovas pagal priešieškinį A. Š., trečiasis asmuo pagal ieškinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo SB „Linas“ pagal priešieškinį paaiškinimų dėl taikos sutarties nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Prašymas tvirtinti taikos sutartį tenkinamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama. Atsakovo V. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Kartu su apeliaciniu skundu bei su procesiniais paaiškinimais-prašymu atsakovas V. Z. pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centras 2015-01-27 sprendimo Nr. VILRS-199 kopiją ir 2010-08-30 žemės sklypų suvestinį planą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinusi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinusi su naujais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, jog VĮ Registrų centras 2015-01-27 sprendimo Nr. VILRS-199 kopija negalėjo būti pateikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o 2010-08-30 žemės sklypų suvestinis planas – galėjo, todėl vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, VĮ Registrų centras 2015-01-27 sprendimo Nr. VILRS-199 kopiją priima, o 2010-08-30 žemės sklypų suvestinį planą atsisako priimti. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei R. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę ieškovė įgijo 1993-04-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2609 pagrindu. 2012-12-18 UAB „Vilniaus matininkas“ (matininkas A. Š.) atliko sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. 2012-12-18 sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte (toliau – Aktas), nurodytas sklypo plotas 0,0780 ha bei kad nustatant sklypo ribas dalyvavo ieškovė, atsakovas V. Z., SB „Linas“ pirmininkas G. P. (yra jų prašai). Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre 2013-05-03 patikslinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-19 sprendimo Nr.48SK-(14.48.111.)-1330 (toliau – NŽT sprendimas) ir UAB „Vilniaus matininkas“ 2013-03-01 parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. 1993-04-26 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2571 pagrindu atsakovas V. Z. įsigijo 0,0788 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl taikos sutarties

Ieškovė R. M. ir atsakovas V. Z. pateikė apleiacinės instancijos teismui prašymą tvirtinti taikos sutartį. Šia sutartimi apeliantai susitarė:

39.1 kad ieškovė atsisako reikalavimo – įpareigoti atsakovą savo sąskaita nugriauti savavališkai pastatytus ieškovės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) laikinus statinius – šiltnamį su jo konstrukcijomis ir tvorą bei betoną, ant kurio pasatyti statiniai, per ieškovės reikalaujamą vieno mėnesio terminą, o jei atsakovas šio reikalavimo neįvykdys – suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas;

ieškovė ir atsakovas sutinka, kad būtų panaikinti: NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-19 sprendimas Nr.48SK-(14.48.111.)-1330 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“;2013-05-03 ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintų kadastro duomenų registracija Nekilnojamojo turto registre;ginčo ribą tarp jų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pagal pridedamą UAB „Vilniaus matininkas“ 2016-09-08 sudarytą Žemės sklypų suvestinį planą (taškai 1-6); kad atsakovas įsipareigoja per 14 kalendorinių dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei 3 000,00 Eur dydžio kompensaciją bei kompensuoti išlaidas susijusias su naujos ieškovei nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos parengimu ir įregistravimu VĮ Registrų centras bei riboženklių sužymėjimo ieškovės žemės sklype;kad atsakovas įsipareigoja per 3 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos, pats asmeniškai ar per jo paskirtą atstovą atlikti visus būtinus veiksmus, kurie reikalingi ir būtini ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniams matavimams atlikti bei juos įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, o būtent atsakovas pats asmeniškai arba per jo įgaliotą asmenį įsipareigoja kreiptis į kompetentingas institucijas, tame tarpe ir valstybines priežiūros institucijas, dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naujų kadastrinių matavimų atlikimo, riboženklių sudėjimo sklype bei šių duomenų suderinimo/patvirtinimo valstybinėse institucijose bei tokių duomenų įregistravimu viešajame registre; kad šalys įsipareigoja ateityje viena kitai nereikšti jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl taikos sutartimi užbaigiamo ginčo; kad visos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, visas dėl taikos sutartimi užbaigiamo teisminio ginčo bylinėjimosi išlaidas valstybei šalys įsipareigoja apmokėti lygiomis dalimis.

Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-247/2010; 2014-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014; kt.).Kaip matyti iš pateiktos taikos sutarties, joje įtvirtintas susitarimas nagrinėjamo teisminio ginčo dalyje, t. y. dėl ieškinio reikalavimų. Atsakovė J. S. teigia, jog taikos sutartimi negali būti išspręstas teisminis ginčas dalyje – taikos sutartimi turi būti išspręstas visas teisminis ginčas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka bei pastarąjį jos argumentą atmeta, nes nagrinėjamu atveju galioja dispozityvumo principas, jokios imperatyvios teisės normos nedraudžia sudaryti taikos sutarties teisminio ginčo dalyje, o taikus ginčo išsprendimas, kad ir jo dalyje, yra traktuojamas civilinio proceso siekiamybe. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog CPK yra įtvirtintas dalinio sprendimo institutas, kas patvirtina, jog priešingos pozicijos dalinės taikos sutarties tvirtinimo klausimu laikymasis prieštarautų civilinio proceso tikslams ir principams.Kadangi teisminio ginčo pagal ieškinį šalys yra ieškovė R. M., atsakovas V. Z. bei trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, taikos sutartis dėl ieškinio reikalavimų gali daryti tiesioginę įtaką tik šių asmenų teisėms ir pareigoms. Ieškovė R. M. bei atsakovas V. Z. sudarė ginčo taikos sutartį, tuo tarpu trečiasis asmuo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo pozicijos dėl taikos sutarties nepateikė, nors tai padaryti buvo pasiūlyta apeliacinės instancijos teismo. Atsižvelgdama į išdėstytą bei tai, jog nagrinėjamoje byloje pilna apimtimi galioja dispozityvumo ir rungtyniškumo principai, teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiasis asmuo neprieštarauja nagrinėjamos taikos sutarties sudarymui, kas sąlygoja, jog visų teisminio ginčo pagal ieškinį šalių pozicija taikos sutarties tvirtinimo klausimu yra pozityvi, todėl žvelgiant iš šios perspektyvos nėra pagrindo taikos sutarties netvirtinti. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės J. S. argumentą, jog tokia taikos sutartis, kurią pasirašė ne visos ieškinio ir priešieškinio šalys, negali būti patvirtinta.Teisėjų kolegija nurodo, jog taikos sutartyje įtvirtintas susitarimas, kad taikos sutarties šalys sutinka, jog būtų panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-19 sprendimas ir patikslintų kadastro duomenų registracija Nekilnojamojo turto registre bei kad ginčo riba tarp jų žemės sklypų būtų nustatyta pagal UAB „Vilniaus matininkas“ 2016-09-08 sudarytą Žemės sklypų suvestinį planą, yra susitarimas dėl ieškovės R. M. bei atsakovo V. Z. pozicijos nurodytais klausimais. Tai reiškia, kad teismui patvirtinus šią taikos sutartį, jokia riba tarp ginčo žemės sklypų nustatyta nebus bei nei NŽT sprendimas nei ginčo patikslinti kadastro duomenys nebus panaikinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamos nei atsakovų J. S. ir NŽT teisės ar viešasis interesas, nei yra reikalingi atsakovų NŽT ar VĮ Registrų centras sutikimai. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas su tuo sijusius atsakovų J. S. ir NŽT argumentus atmeta.Atsižvelgdama į aukščiau pateiktą kasacinio teismo praktiką, į tai, jog pateikta taikos sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų bei viešojo intereso, tiesiogiai ir netiesiogiai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą taikos sutartį, šioje dalyje panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei civilinę bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovas V. Z. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.Atsakovas V. Z. priešieškiniu prašo panaikinti: 1) NŽT sprendimą; 2) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) Aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas panaikinti NŽT sprendimą nagrinėjamu atveju yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Aktą, o reikalavimas panaikinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti NŽT sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl reikalavimo panaikinti Aktą atmetimo (ne)pagrįstumo.Atsakovo V. Z. manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į LitPOS administracijos 2014-05-13 raštą, kuriame nurodoma, kad UAB „Vilniaus matininkas“ 2012-12-18 nebuvo prisijungęs prie LitPOS tinklo, kas reiškia, jog matininkas 2012-12-08 apskritai neatlikinėjo žemės sklypo ribų paženklinimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą panaikinti Aktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas eksplicitiškai nepasisakė apie LitPOS administracijos 2014-05-13 raštą, jis tyrė ir vertino šį rašytinį įrodymą į bylą pateiktų įrodymų viseto kontekste. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš Akto turinio matyti, kad atsakovas V. Z. dalyvavo atliekant ieškovei priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, šią aplinkybę patvirtino ieškovė ir matininkas A. Š., ją taip pat pripažino ir pats atsakovas; Akte atsakovas jokių pastabų nenurodė; teisminio ginčo metu atsakovas neįrodinėjo, kad pasirašydamas Aktą buvo suklaidintas ar apgautas. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nurodytų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą bei nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu, pagrįstai sprendė, jog vien tik LitPOS administracijos 2014-05-13 rašte nurodyta aplinkybė, kad „2012-12-18 UAB „Vilniaus matininkas“ prisijungimo vardu 84vmat nerasta jokių prisijungimo duomenų prie LitPOS tinklo“ šiuo atveju negali būti pagrindu Akto panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė ir dėl to, jog projektinio tako nepažymėjimas bei matininko G. K. nuomonė apie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų neatitikimą teritorijų planavimo dokumentams nesudaro pagrindo Akto panaikinimui. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmeta atsakovo V. Z. argumentus, susijusius su Akto neteisėtumu. Atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimo dėl Akto panaikinimo atmetimas pripažintas pagrįstu, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pagrįstai negalėjo būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl NŽT sprendimo ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintų kadastro duomenų registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.Atsakovas V. Z. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti atsakovo reikalavimo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo, o turėjo jį tenkinti dalinai. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo, motyvuodamas aplinkybe, jog nustačius atsakovo sklypo ribas pagal atsakovo pateiktą G. K. planą, būtų pažeistos atsakovės J. S., kaip gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės, teisės. Teisėjų kolegija nurodo, jog žemės sklypo ribų nustatymas nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. po žemės sklypo ribų nustatymo negali būti suformuotas didesnis žemės sklypas nei asmuo yra įgijęs nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog į bylą nebuvo pateikti alternatyvūs teisės aktų reikalavimus atitinkantys planai, vienu iš kurių remdamasis pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs nustatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei kitus pirmosios instancijos teismo motyvus nagrinėjamu klausimu, teisėjų kolegija atmeta atsakovo V. Z. argumentus, susijusius su reikalavimo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo atmetimu.Dėl kitų atsakovo V. Z. apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ją tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti ją apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Ieškovė R. M. ir atsakovas V. Z. prašo grąžinti jiems žyminį mokestį. Kadangi taikos sutartis yra sudaryta tik teisminio ginčo dalyje dėl ieškinio reikalavimų bei joje įtvirtinta pozityvi ieškovės pozicija priešieškinio atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas grąžinti žyminį mokestį ieškovei, o atsakovo prašymą atmesti. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintini 75 procentai jos sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį bei apeliacinį skundą, iš viso 124,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas atsakovų pagal priešieškinį naudai. Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) R. M. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors, atsižvelgiant į R. M. procesinę padėtį bei žvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo sprendimą formaliai, R. M. prašymas turėtų būti tenkinamas, tačiau įvertinus R. M. poziciją, kuri yra įtvirtinta taikos sutartyje (t. y. sutikimas su priešieškinio reikalavimais), R. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas nėra.Atsakovė J. S. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovė J. S. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė jos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei iš kurių teismas galėtų nustatyti jų dydį, atsakovės prašymas tenkinamas nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti tarp ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovė), ir atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atsakovas), sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Ieškovė atsisako reikalavimo įpareigoti Atsakovą savo sąskaita nugriauti savavališkai pastatytus Ieškovės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikinus statinius – šiltnamį su jo konstrukcijomis ir tvorą bei betoną, ant kurio pasatyti statiniai, per Ieškovės reikalaujamą vieno mėnesio terminą, o jei Atsakovas šio reikalavimo neįvykdys – suteikti teisę Ieškovei atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš Atsakovo patirtas išlaidas. Ieškovė ir Atsakovas sutinka, kad būtų panaikinti: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-19 sprendimas Nr.48SK-(14.48.111.)-1330 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.2013-05-03 Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registracija Nekilnojamojo turto registre.Ieškovė ir Atsakovas susitaria ginčo ribą tarp jų žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti pagal UAB „Vilniaus matininkas“ 2016-09-08 sudarytą Žemės sklypų suvestinį planą (taškai 1-6). Atsakovas įsipareigoja per 14 kalendorinių dienų nuo šios taikos sutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti Ieškovei 3 000,00 Eur dydžio kompensaciją bei kompensuoti išlaidas susijusias su naujos Ieškovei nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos parengimu ir įregistravimu VĮ Registrų centras bei riboženklių sužymėjimo Ieškovės žemės sklype. Šalys susitaria, kad šios taikos sutarties pagrindu, Atsakovas įsipareigoja per 3 mėnesius nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos, pats asmeniškai ar per jo paskirtą atstovą atlikti visus būtinus veiksmus, kurie reikalingi ir būtini Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams atlikti bei juos įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, o būtent - Atsakovas pats asmeniškai arba per jo įgaliota asmenį įsipareigoja kreiptis į kompetentingas institucijas, tame tarpe ir valstybines priežiūros institucijas, dėl Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naujų kadastrinių matavimų atlikimo, riboženklių sudėjimo sklype bei šių duomenų suderinimo/patvirtinimo valstybinėse institucijose bei tokių duomenų įregistravimu viešajame registre. Šalys įsipareigoja ateityje viena kitai nereikšti jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl šia taikos sutartimi užbaigiama ginčo. Šalys susitaria viena kitai nereikšti jokių reikalavimų dėl šia taikos sutartimi užbaigiamame teisminiame ginče turėtų bylinėjimosi išlaidų – visos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims. Visas dėl šia sutartimi užbaigiama teisminio ginčo bylinėjimosi išlaidas valstybei šalys apmoka lygiomis dalimis.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. Z. dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bei civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Apelianto V. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje pagal atsakovo V. Z. priešieškinį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei R. M. 124,00 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjai Loreta BujokaitėAldona TilindienėDainius Rinkevičius