Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 pagal ieškovės D. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., ir atsakovo E. P. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys R. P., AB SEB bankas, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. P. ieškinį dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. sausio 24 d. gautas pareiškėjo E. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 remiantis Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o būtent, kad ieškovė neturi finansinių galimybių sumokėti atsakovui priklausančios piniginės kompensacijos, kad ieškovė D. P. prisiėmė nepamatuotus ir jai nepakeliamus finansinius įsipareigojimus. Tai patvirtina 2020 m. sausio 8 d. ieškovės pateiktas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dėl trečiajam asmeniui R. P. priteistos skolos vykdymo išdėstymo bei teiginys, kad ieškovė jau pardavinėja jai asmeninės nuosavybės teisėmis priteistą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, ir gautomis pardavimo lėšomis ketina atsiskaityti su visais kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

9. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo dalyko

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019, 2019 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo patikslintą ieškovės D. P. ieškinį ir patikslintą atsakovo E. P. priešieškinį tenkino iš dalies, padalijo santuokos metu įgytą turtą ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv. m, pažymėtu 310-41, su bendro naudojimo patalpomis, ir 1/84 dalį negyvenamosios patalpos – automobilio statymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 139 000 Eur vertės, priteisė ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise, ir priteisė iš ieškovės D. P. 32 997,73 Eur kompensaciją atsakovui E. P. už jai tenkantį didesnės vertės turtą, atidedant šios kompensacijos išmokėjimą ne ilgiau kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 7 d. Apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios buvo priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.

11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjimu. Apeliantas mano, jog tokias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, sudaro tai, kad ieškovė, apelianto manymu, melavo dėl savo ketinimų ginčo šalių santuokoje įgyto buto atžvilgiu, t. y. teigė, jog ketina bute gyventi su vaikais, kai iš tiesų siekė butą parduoti ir gautomis pardavimo lėšomis atsiskaityti su kreditoriais. Apelianto manymu, ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės lėmė tai, jog teismo sprendimu santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo padalytas neteisingai – priteistas natūra ieškovei D. P., o ne atsakovui E. P., kaip atsakovas to reikalavo savo pareikštame priešieškinyje.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas ekstraordinariniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

13. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jiems žinomos bylos nagrinėjimo metu.

14. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 323/2012, ir kt.).

15. Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu jam ir teismui melagingai teigė tai, jog ketina ginčo bute gyventi, nors turėjo ir turi ketinimą ginčo butą parduoti, laikytini nepagrįstais, kadangi remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iki šiol, kaip nurodo, ieškovė su vaikais gyvena ginčo bute, todėl skirtingai, nei nurodo atsakovas, būstas ieškovei buvo ir yra reikalingas tiek savo, tiek prioritetinių vaikų poreikių patenkinimui. Todėl teigti, jog ieškovė neturėjo ketinimo ginčo bute gyventi kartu su vaikais, nėra jokio pagrindo.

17. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad apeliantas neteisingai interpretuoja Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo motyvus, kurių pagrindu teismas nusprendė santuokoje įgytą butą priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymima, kad priteisus visą butą atsakovui, ieškovė butų priversta išsikraustyti iš buto, kuriame su nepilnamečiais vaikais gyvena, ieškotis kito gyvenamo ploto ir tuo pagrindu laikė, jog turtas labiau reikalingas ieškovei, su kuriais po santuokos nutraukimo liko gyventi nepilnamečiai vaikai, o ne atsakovui. Apelianto įrodinėjamos, jo manymu, naujai paaiškėjusios aplinkybės nepaneigia šių teismo išvadų teisingumo, kadangi iš tiesų tokiu atveju, jeigu visas ginčo butas būtų buvęs natūra priteistas atsakovui, ieškovė su dukterimis būtų privalėjusi ieškotis kitos gyvenamosios vietos, kur galėtų išsikraustyti, o tai būtų pažeidę prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų interesus. Kaip nurodo ieškovė, ji iki šiol kitos gyvenamosios vietos neturi ir, kaip minėta, su dukterimis gyvena santuokos su atsakovu metu įgytame bute, apeliantas įrodymų, jog ieškovė gyventų kitame nei ginčo būste, nepateikė, todėl teismo sprendimo motyvai, kurių pagrindu turtas natūra priteistas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, nebuvo paneigti ir nėra jokio pagrindo vertinti, kad ieškovė būtų suklaidinusi sprendimą byloje priėmusį teismą.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė, kaip, jo manymu, naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. kuo remdamasis atsakovas mano, kad, jei bylos nagrinėjimo metu ieškovė būtų nurodžiusi aplinkybę, jog ateityje bus suinteresuota butą parduoti, teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą – būtų tenkinęs atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto priteisimo natūra atsakovui. Atsakovas teigia buvęs suinteresuotas gyventi ginčo bute, tačiau jo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės nepaneigia teismo sprendimu konstatuoto fakto, jog sprendimo priėmimo metu butas buvo labiau reikalingas ieškovei su nepilnamečiais vaikais. Teismas nevertino ir teisingam bylos išnagrinėjimui neturėjo reikšmės aplinkybės, kaip ieškovė įgyvendins savo nuosavybės teisę į jai priteistą turtą ateityje. Todėl ši aplinkybė nėra aktuali ir negali sudaryti teisinio pagrindo pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ir todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas siekia tik dar kartą išspręsti ginčą savo naudai, tai, teismo vertinimu, nėra pagrindas proceso atnaujinimui, pareiškėjas šiuo prašymu siekia iš naujo išspręsti turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių klausimą, nors šiuo konkrečiu atveju apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka būtinųjų sąlygų proceso atnaujinimui, t. y. kad jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; tapo pareiškėjui žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Taip pat nėra jokių duomenų ar veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie realų ieškovės ketinimą parduoti turtą. Tuo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad toks ketinimas buvo susiformavęs bylos nagrinėjimo metu.

19. Kaip nurodo ieškovė, ji nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su turto pardavimu, t. y. neparašė skelbimo dėl buto pardavimo, nesikreipė į jokias agentūras, nepateikė hipotekos turėtojui prašymo dėl leidimo turto pardavimui, nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo išdavimo ir pan., t. y. neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie realų ketinimą parduoti turtą.

20. Įvertinus 2020 m. sausio 9 d. ieškovės pateikto prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turinį ir ieškovės atsiliepime nurodomas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškime dėl teismo sprendimo išdėstymo pateikta tik hipotetinė prielaida apie galimą turto pardavimą dėl to, kad, jei teismas nepatenkintų prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turto pardavimo klausimas būtų svarstomas, nes ieškovė privalo vykdyti įsiteisėjusį 2019 m. gegužės 15 d. teismo sprendimą. Tačiau šiuo atveju, remiantis „Liteko“ duomenimis, pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą 2020 m. sausio 31 d. nutartimi išdėstė 24 mėnesių terminui, todėl pagrindo buto pardavimui ir įsiteisėjusio sprendimo vykdymo apsunkinimui nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareiškime dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikta informacija neturi teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuosavybės teisė į butą pripažinta ieškovei, kuri šiuo metu yra teisėta buto savininkė, t. y. turinti teisę valdyti, naudoti ir disponuoti turtą su teisės aktuose ir kredito sutartyje nustatytais apribojimais. Tačiau ieškovė nėra jokia sutartimi įsipareigojusi atsakovui, t. y. neįsipareigojo gyventi ginčo bute neapibrėžtą terminą.

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo butas natūra priteistas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, ieškovės disponavimo teisė turtu nėra apribota, todėl laikytina, kad, būdama turto savininke, ieškovė turi teisę laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant teisę turtu disponuoti – jį parduoti ar kitaip perleisti, nepažeisdama turimų sutartinių įsipareigojimų kreditorei AB SEB bankui bei teisės aktuose nustatytų apribojimų, susijusių su šeimos būstu. Šiuo atveju ieškovė užtikrina nepilnamečių vaikų interesus turėti tinkamas gyvenimui sąlygas, vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, siekdama užtikrinti tinkamą jo įvykdymą, sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, t. y. būtent siekdama užtikrinti, kad nebūtų pradėtas priverstinis turto pardavimas.

23. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

24. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės kaip naujai paaiškėjusios neturi esminės reikšmės bylai, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms aplinkybėms keliamų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaip nauja nurodoma aplinkybė (pareiškime dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) nesukelia pagrindo atnaujinti byloje teisminį procesą.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo ginčo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

27. Ieškovė atsiliepime taip pat prašo atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį parenkant teismo nuožiūra, pusę baudos dydžio priteisiant ieškovei.

28. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

29. Nagrinėjamoje atveju apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuris pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovas, naudodamasis procesine teise teikti atskirąjį skundą, siekė apginti savo interesus. Tokio E. P. elgesio negalima laikyti atsakovo nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl ieškovės prašymas skirti atsakovui baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

31. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovės D. P. prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.