Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims – J. V., T. S., P. V., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl asmens pripažinimo neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

37. Apelianto teiginiai apie teigiamus jo charakterio bruožus yra subjektyvūs, tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausti liudytojai apeliantą apibūdino neigiamai. Teismas visus byloje esančius įrodymus vertino objektyviai. Teigia, jog apeliantas yra panaudojęs smurtą pieš ją ir jos brolį. Svarbu, jog J. V. būtų laiku duodami vaistai, o jokia fizinė jėga prieš ligonį yra apskritai negalima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Apeliacinis skundas netenkintinas.

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

40. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl neveiksniu pripažinto asmens globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

41. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus asmens globėju, būtina atsižvelgti į globos steigimo tikslą – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, taip pat į globotinio ir kandidatų į globėjus santykius, jų moralines ir kitokias asmenines savybes, globėjo pageidavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.238 str. 1 d., 3.242 str. 3 d.). Neveiksnaus fizinio asmens ekonominius, socialinius ir dorovinius interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai.

42. Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius (CK 3.245 str.). Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK3.245 str.). CK 3.240 str. nurodyta, jog globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globėjas skiriamas atsižvelgiant į jo moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas, santykius su globotiniu ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.242 str. 3 d.). CK 4.242 str. 2 d., 4.243 str. nurodyta, kad turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams. Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

43. Apeliantas, kaip viena iš savo motyvų, nurodo tai, jog J. V. apklausoje, kurią atliko advokatas, nedalyvavo gydytojas psichiatras; teismas neišklausė specialistų (gydytojų psichiatrų) nuomonės dėl globėjo bei turto administratoriaus tinkamumo; į teismo posėdį nebuvo kviečiami specialistai.

44. CPK XXVIII skyrius reglamentuoja nuostatas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. CPK 464 str. apibrėžia, kas yra dalyvaujantys asmenys tokio pobūdžio bylose. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentų, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. CPK 467 str. 2 d. nustatyta, jog tuo atveju, jei asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, į teismo posėdį neatvyksta ir nėra šio Kodekso 464 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nutarti atvesdinti šį asmenį į teismą padedant policijai arba pavesti jį apklausti kitam to asmens buvimo vietos teismui. Asmens apklausa atliekama dalyvaujant gydytojui psichiatrui.

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2018-05-08 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-170/2018, J. V. į teismo posėdį nekvietė ir jo neapklausė. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Atitinkamai, CPK 467 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos šiuo atveju negali būti taikomas. Pažymėtina, jog CPK nuostatos nenustato pareigos gydytojui psichiatrui dalyvauti tuomet, kai pripažintinas neveiksniu asmuo bendrauja su savo atstovu – advokatu, todėl apelianto su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, apeliantas yra neteisus teigdamas, jog teismas neišklausė specialistų (gydytojų psichiatrų, gydžiusių J. V.) nuomonės dėl globėjo ir turto administratoriaus tinkamumo, kadangi, šie klausimai neįeina į šių specialistų kompetenciją, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tyrė institucijų pateiktus medicininius duomenis apie J. V., vertindamas jo sveikatos būklę.

46. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Artūras ir S. V. yra suinteresuoti, jog byla pasibaigtų palankiai jų tėvui – P. V., tad jų parodymai negali būti laikomi esminiais sprendžiant dėl tinkamiausio globėjo kandidatūros. Tuo tarpu kitas byloje apklaustas asmuo – D. J., nėra jokiais giminystės ryšiais susijęs su apeliantu, todėl jo pateikti parodymai teisme pagrįstai buvo laikomi objektyviais. Pažymėtina, jog apelianto argumentai dėl liudytojų parodymų vertinimo laikytini deklaratyvaus pobūdžio, iš esmės pažyminčiais apelianto subjektyvią nuomonę ginčo klausimu.

47. Nors apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino Vilniaus rajono policijos komisariato 2018-01-18 nutarimo, galimai patvirtinančio T. S. piktnaudžiavimą savo teisėmis ir jos savivaliavimą, tokiu būdu neigiamai charakterizuojant apeliantą, pažymėtina, jog susipažinus su minėtu dokumentu iš jo turinio matyti, jog Vilniaus rajono policijos komisariatas pagal apelianto skundą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T. S. veiksmų. Minėtame nutarime pažymėta, kad įvykyje yra apelianto ir giminaičių motinos palikimo valdymo tvarkos ir teisių į neįgalaus brolio globą civilinių santykių konfliktas, kurio sprendimas nėra policijos veiklos kompetencijos klausimas. Pareiškėjo (apelianto) prielaida dėl neįgaliojo brolio nepatenkinamos gyvenimo kokybės bei priežiūros, taip pat jo laisvės varžymo akivaizdžiai nepasitvirtino, kadangi J. V. gyvenimo sąlygos geros, T. S. juo rūpinasi gerai. Apeliantas duomenų, patvirtinančių, jog minėtą nutarimą skundė prokurorui, teismui nepateikė. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog suinteresuotų asmenų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, o apelianto teismui nurodytas nutarimas kaip tik patvirtina aplinkybę, jog T. S. J. V. rūpinasi.

48. Dėl apelianto teiginių, jog Socialinės rūpybos skyrius nevertino jo galimybių tapti globėju, pažymėtina, kad civilinė byla buvo užvesta pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareiškimą, kurio pagrindu Socialinės paramos skyrius teikė išvadą. Taigi, Socialinės rūpybos skyriaus išvada buvo teikiama atsižvelgiant į pareiškimo, kuriame J. V. globėja bei turto administratore prašoma skirti T. S., turinį, todėl ji ir negalėjo teikti argumentų dėl apelianto atsiliepime nurodyto prašymo. Kita vertus, teismo posėdžio metu Socialinės rūpybos skyriaus atstovė nurodė, kad J. V. globėja bei turto administratore turi būti skiriama jo sesuo T. S., kadangi ji faktiškai jau atlieka globėjos pareigas, jas atlieka tinkamai. Tai reiškia, jog Socialinės rūpybos skyrius, po apelianto atsiliepimo teismui pateikimo, įvertino apelianto kandidatūrą, tačiau teismo posėdžio metu palaikė savo išvadoje pateiktą poziciją dėl globėjo bei turto administratoriaus skyrimo.

49. Minėta, jog parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.

50. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog nagrinėjamu atveju yra svarbi dabar esanti, o ne ateityje galinti pasikeisti faktinė situacija, taip pat aplinkybė, jog apeliantas yra fiziškai stipresnis bei apeliantas ir jo sūnūs turi medicininių žinių, negali būti lemiama sprendžiant dėl tinkamiausio globėjo parinkimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, jog, teismui paskyrus jį J. V. globėju ir turto administratoriumi, jis paliktų darbą, persikeltų į kitą gyvenamąją vietą, taip pat, jog jis yra fiziškai stipresnis bei jis ir jo sūnūs turi medicininių žinių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog šiuo metu faktinė situacija yra palankesnė T. S. ir jog ji pripažintina tinkamesne J. V. globėja.

51. Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi apelianto pateiktiems įrodymams teikė mažesnę įrodomąją galią, skiriant jį J. V. globėju ir turto administratoriumi. Iš teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, įvertino suinteresuotų asmenų asmenines savybes bei galimybes būti J. V. globėju ir turto administratoriumi, taip pat atsižvelgė į liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

52. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

53. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.