- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3436-860/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00565-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
- Suinteresuotas asmuo
- T. S., P. V., J. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Advokatai
- Algaudas Kirša
- Kategorijos
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 2.3.9.1Globos ir rūpybos skyrimas bei kitos bendrosios jų nuostatos
- 2.3.9.3.2Kiti su pilnamečių asmenų globa ir rūpyba susiję klausimai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.6.2Eksperto išvada
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.4.5.10Bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimas
sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei Jūratei Jankauskaitei, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, J. V. (J. V.) atstovui adv. Algaudui Kiršai, suinteresuotam asmeniui T. S., jos atstovui adv. padėjėjui Gyčiui Gaurilčikui, suinteresuotam asmeniui P. V., jo atstovui adv. L. P. (L. P.), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovei Justinai Butkevičiūtei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Eglei Baranauskaitei, vertėjai Viktorijai Mikelevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims – J. V., T. S., P. V., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl asmens pripažinimo neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo:
1) pripažinti J. V. neveiksniu:
- turtinių santykių srityse: asmens pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;
- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); rūpinimasis sveikatos priežiūra bei gydymu; šeimos teisinių santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimas.
2) nustatyti J. V. globą ir globėja (turto administratore) paskirti jo seserį T. S..
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas T. S. raštas pagal kompetenciją inicijuoti procesą teisme dėl suinteresuoto asmens J. V. pripažinimo neveiksniu. T. S. pažymėjo, kad J. V. yra jos brolis, kuris neturi šeimos, yra vienišas, jų tėvai mirę, tad broliu rūpinasi ir kartu su juo gyvena T. S.; ji pageidauja būti jo globėja. Buvo surinkti duomenys iš gydymo įstaigų apie J. V. psichikos sveikatos būklę; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje J. V. gydytas 28 kartus laikotarpiu nuo 1983-02-09 iki 2009-07-13. Nustatyta, kad J. V. nuo vaikystės turi proto negalią, paūmėjimų metu stebimi kliedesiai, haliucinacijos, nustatytas rezistentiškumas gydymui; J. V. kontaktas ribotas, formalus, kalba neaiški, mąstymas nenuoseklus, padrikas, paralogiškas, neįmanoma sekti jo minčių eigos, žodynas skurdus, interesai riboti; teigia, kad girdi močiutės balsą, kuris liepia kažką daryti, įsakinėja. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika pateikė išrašą, kuriame nurodyta, kad J. V. priklausomas nuo pašalinių valios, sutrikusi jo socialinė adaptacija, vaistus vartoja tik prižiūrint kitam asmeniui, asmuo vengia bendravimo ir negali užsiimti jokia tikslinga veikla. Nuo 2001-02-20 jam neterminuotai buvo nustatyta I invalidumo grupė, kuri nuo 2018-01-19 neterminuotai prilyginta 20 procentų darbingumo lygiui ir neterminuotai nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai. J. V. visą laiką rūpinosi motina, tačiau 2017 m. gruodžio mėnesį ji mirė, tad šiuo metu vyru rūpinasi jo sesuo T. S.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo T. S. savo atsiliepime nurodė, kad ji sutinka su pareiškimu ir prašo paskirti ją brolio globėja bei turto administratore.
Vėliau, reaguodama į brolio P. V. pateiktą atsiliepimą, teismui pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus.
3. Suinteresuotas asmuo P. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka tik iš dalies, pripažįstant J. V. neveiksniu ir paskiriant jam globą, tačiau jo globėju ir turto administratoriumi prašo paskirti būtent jį - P. V.
Nurodė, kad jis yra tinkamas būti savo brolio globėju; o sesuo T. S. dėl jos charakterio bruožų (savybių) negalės tinkamai atlikti jo brolio globėjo pareigas. Mano, kad sesuo išreiškė norą būti brolio globėja tik iš savanaudiškų paskatų, tam, kad pagerinti savo ir savo vaikų gyvenimo sąlygas bei nepagrįstai praturtėti, t.y. siekia užvaldyti brolio turtą. Sesuo apie jį įvairioms institucijoms yra prikalbėjusi įvairių nebūtų ir išgalvotų dalykų. Teigia, kad anksčiau broliu J. V. rūpinosi jų mama S. L., kuri gyveno kartu su broliu jam (broliui) priklausančiame bute. Tačiau po motinos mirties sesuo savanaudiškai ir savavališkai persikėlė gyventi į brolio butą, į kurį neleidžia jam patekti; taip pat draudžia jam su broliu bendrauti, juo rūpintis ir pan. Dėl ko jis turėjo kreiptis į policiją. Pažymėjo, kad sesuo ir jos dukra jam grasino susidorojimu, jeigu jis bandys gint savo ir brolio pažeistas teises ir teisėtus interesus. Tad toks jos elgesys ją neigiamai charakterizuoja; tad jai negalima suteikti teisę globoti jo brolį. Sesuo taip pat nuteikinėja brolį prieš jį. Jo finansinė padėtis yra stabili, gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais Vilniuje, Taikos gatvėje. Jis turi du suaugusius vaikus, kurie turi medicininius išsilavinimus ir yra nusiteikę jam padėti. Jeigu reikėtų dėl brolio globos jis yra nusiteikęs persikelti gyventi į brolio butą, taip pat palikti darbą. Tad jis gali geriau pasirūpinti savo broliu negu sesuo.
4. Suinteresuoto asmens J. V. atstovas nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius pateiktoje išvadoje iš esmės sutinka su pareiškimu.
Nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos J. V. neterminuotai nustatė 20 procentų darbingumo lygį ir specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. J. V. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Mano, kad J. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose asmeninių neturtinių santykių ir visose turtinių santykių srityse. Pažymėjo, kad šiuo metu negali pateikti nuomonės dėl tinkamesnio J. V. globėjo kandidatūros, nes norą būti globėju išreiškė ne tik J. V. sesuo T. S., bet ir jo brolis P. V..
6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateiktoje išvadoje iš esmės sutinka su pareiškimu.
Išvadoje rekomenduoja J. V. globėja paskirti T. S., nes ji gyvena kartu su broliu J. V. ir nuolatos rūpinasi savo neįgaliu broliu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu prokurorė savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, t. y. pripažinti J. V. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Prašė jo globėja ir turto administratore skirti T. S., atsižvelgiant į tai, jog pats J. V. yra išreiškęs tokį norą; be to, po motinos mirties jiedu kartu gyvena, sesuo tinkamai juo rūpinasi.
Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovas adv. A. Kirša prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti – pripažinti J. V. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad bendravo su pačiu J. V., kuris išreiškė norą, kad jo globėja būtų sesuo T. S..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. V. pateiktą teismui pareiškimą palaikė iš dalies, nurodydamas, kad sutinka, jog J. V. būtų nustatytas neveiksnumas ir paskirta globa, bet jo globėju prašė paskirti P. V.. Nurodė, kad jo seseriai T. S. trūksta jėgos ir žinių, kadangi agresijos priepuolių metu J. V. būna sunku suvaldyti, o P. V. sūnūs turi medicininį išsilavinimą, tad jam padėtų. Pažymėjo, kad esant reikalui, dėl brolio priežiūros mestų dabartinį darbą ir pakeistų gyvenamąją vietą. Pridėjo rašytinę baigiamąją kalbą.
Suinteresuotas asmuo T. S. nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti pilna apimtimi. Pažymėjo, kad visą laiką gyveno šalia J. V., o šiuo metu gyvena kartu su juo, todėl mano, kad gali tinkamai juo pasirūpinti. Anot jos, P. V. yra žiaurus, klastingas, anksčiau mušdavęs brolį bei ją pačią, o mama bijodavusi, kad jos neužmuštų. T. S. prižiūrėti neįgalų brolį padeda trys suaugę jos vaikai. Mano, kad P. V. tikslas yra J. V. priklausantis turtas, kadangi jis niekada neįgaliu broliu nesirūpino.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovė Justina Butkevičiūtė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti; taip pat palaikė prašymą dėl globos nustatymo, J. V. globėja bei turto administratore skiriant jo seserį T. S., kadangi ji faktiškai jau atlieka globėjos pareigas; jas atlieka tinkamai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė Eglė Baranauskaitė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti; taip pat palaikė prašymą dėl globos nustatymo, J. V. globėja bei turto administratore skiriant seserį T. S., atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir esamos globos tęstinumą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
8. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.
9. Visi byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad J. V. psichikos raida sutrikusi nuo vaikystės. Remiantis 2018-02-09 VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės raštu, šioje ligoninėje jis gydytas 28 kartus; gydant nuo 1983-02-09 iki 1983-02-23 jam diagnozuota proto negalia, 1998 metais diagnozuotas psichikos sutrikimas, o gydant nuo 2009-06-08 iki 2009-07-13 J. V. nustatyta paranoidinė šizofrenija ir vidutinis protinis atsilikimas. Iš byloje pateikto VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2017-12-28 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad J. V. diagnozuotas centrinės nervų sistemos sutrikimas (paranoidinė šizofrenija ir vidutinis protinis atsilikimas). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2001-02-20 buvo nustačiusi jam I invalidumo grupę, kuri nuo 2018-01-19 neterminuotai prilyginta 20 procentų darbingumo lygiui ir neterminuotai nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismui pateiktoje socialinio darbuotojo 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr. 137 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, be kita ko, nurodyta, kad J. V. nesugebėtų savarankiškai priimti sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi jis nesugeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo; asmuo yra visiškai nesavarankiškas ir nesugeba pasirūpinti savimi, spręsti jokių buitinių ir finansinių problemų, kadangi nesuvokia savo poreikių, nemoka jų išreikšti, nesiorientuoja laike ir aplinkoje; asmuo negali savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
11. 2018 m. gegužės 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-170/2018 be kita ko nurodyta, kad J. V. konstatuojami lėtiniai progresuojantys psichikos sutrikimai – paranoidinė šizofrenija, asmenybės defektas bei nepatikslintos kilmės demencija; dėl psichikos sveikatos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl turimų psichikos sutrikimų J. V. būtina kito asmens priežiūra ir globa.
12. Teismas J. V. teismo posėdžio metu neapklausė, atsižvelgiant į minėtą 2018-05-08 ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad dėl psichikos sveikatos būklės kontaktas su J. V. yra mažai produktyvus, jis nesupras teismo proceso ir jo prasmės. Be to, pagal bylos duomenis, būtinumas apklausti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, neiškilo, bylos aplinkybės pakankamai aiškios; J. V. teismo posėdyje atstovavo advokatas Algaudas Kirša.
13. Byloje visi dalyvaujantys asmenys neišreiškė jokių nesutikimų, prieštaravimų ir abejonių dėl to, kad J. V. būtų pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad bylos duomenų visuma patvirtina, jog J. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pats pasirūpinti savimi, savarankiškai įgyvendinti savo civilines teises ir pareigas, jam reikalinga nuolatinė kito asmens globa ir priežiūra, vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti J. V. neveiksniu visose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse.
Žemesnės instancijos teismas
- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimo, sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingu, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimo, testamento sudarymo ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimo, buvimo juridinio asmens dalyviu, vertimosi individualia veikla ir kt.);
- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių įgyvendinimo srityje (balsavimo teisė ir kt.).
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 468 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.
Globa yra nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globa padeda neveiksniam tam tikroje srityje fiziniam asmeniui įgyvendinti jo, kaip teisės subjekto, teises, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams bei turtiniams interesams tenkinti.
Pagal CK 3.245 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo.
17. Byloje nustatyta, kad neveiksnus J. V. turi nekilnojamojo turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra.
18. Pripažinus J. V. neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, šiose srityse jam nustatytina globa ir skirtinas globėjas bei turto administratorius (CK 2.10 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, 3.245 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis ir kt.).
19. Iš bylos duomenų matyti, kad J. V. tėvai yra mirę; J. V. globėjais pageidauja būti tiek jo sesuo T. S., tiek brolis P. V.
20. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
21. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, pripažįsta, kad yra pagrindas skirti J. V. globėja ir turto administratorę būtent jo seserį T. S., o ne brolį P. V.
21.1. Visų pirma, absoliučiai visi byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe institucijų, teikiančių byloje išvadas (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus), atstovai prašo skirti J. V. globėju ir turto administratoriumi T. S.
21.2. Pagal byloje surinktus duomenis pats neveiksnus asmuo yra išreiškęs norą (pageidavimą), kad jį globotų sesuo T. S., su kuria kartu gyvena.
21.3. T. S. yra išsituokusi, turi tris vaikus – G. S., T. S., L. S.; vaikai yra išreiškę sutikimą, kad jų motina T. S. taptų jų dėdės (motinos brolio) globėja ir turto administratore. Nustatyta, kad T. S. sveikatos būklė leidžia jai būti globėja. Ji nėra teista ar bausta administracine tvarka.
Iš bylos duomenų matyti, kad P. V. turi du vaikus – A. V. ir S. V., kurie taip pat yra išreiškę sutikimą, kad jų tėvas P. V. taptų jų dėdės globėju bei turto administratoriumi. P. V. sveikatos būklė leidžia jam tapti globėju. Jis nėra teistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Taigi, šiuo aspektu pretendentų būti globėjais situacija yra panaši. Taip pat jie iš esmės abu turi tinkamas sąlygas brolio globai.
21.4. T. S. savo brolį J. V. globoja nuo pat mamos mirties (duomenys neskelbtini) iki pat šiol; kartu su juo gyvena Vilniaus rajone. Taip pat ir anksčiau padėdavo mamai rūpintis broliu. Byloje iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, kad T. S. netinkamai prižiūrėtų savo brolį, priešingai, bylos duomenys tvirtina, jog ji savo broliu rūpinasi gerai, užtikrina visas jo teises, turi visas tam reikalingas ir tinkamas sąlygas. T. S. šiuo metu niekur nedirba (nuo 2018-02-26 yra bedarbė, gaunanti nedarbo išmoką; anksčiau ilgus metus dirbo UAB „Maxima), tad visą savo laiką gali skirti brolio priežiūrai.
J. V. yra pripratęs prie tokios aplinkos ir jį nuolat supančių žmonių, jis Vilniaus rajone gyvena visą gyvenimą, tad šiuo metu keisti gyvenimo sąlygas ir aplinką būtų nepriimtina, galimai tai neigiamai atsilieptų jo sveikatos būklei.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu P. V. gyvena Vilniuje, taikos gatvėje; P. V. turi nuolatinį darbą, jo darbo valandos yra nuo 7.30 – 16.50 val., tad jo rūpinimasis broliu būtų apsunkintas. Nors P. V. teismo posėdžio metu teigė, kad jis dėl brolio globos, jeigu būtų poreikis, galėtų persikelti gyventi į Vilniaus rajoną, taip pat išeiti iš darbo, tačiau teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra svarbi dabar esanti, o ne ateityje galinti pasikeisti, faktinė situacija, kuri palankesnė yra T. S.
21.5. Pretenduojančių į globą asmenų (brolio ir sesers) nuomonė apie vienas kitą, tame tarpe moralines ir kitokias savybes, yra negatyvi ir prieštaringa. Tad šiuo atveju yra svarbūs kiti byloje esantys duomenys.
P. V. yra pateikęs rekomendacijų bei teigiamų charakteristikų iš darboviečių ir pan. Tačiau dauguma jų yra pakankamai seniai datuotos, pvz., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Juodšilių seniūnijos rekomendacija yra datuota – 1998-03-18. Taip pat teigiamai apie P. V. atsiliepė jo sūnūs A. ir S. V., kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu kaip liudytojai. Tačiau jie iš esmės yra suinteresuoti, kad byla pasibaigtų palankiai jų tėvui, tad šių liudytojų parodymai negali būti laikomi esminiais nusprendžiant dėl tinkamiausio globėjo kandidatūros.
Tuo tarpu T. S. yra pateikusi aktualius ją charakterizuojančius duomenis iš savo buvusios darbuotojos; taip pat daugybę gyventojų nuomonę apie ją ir jos rūpinimąsi savo broliu.
Dar daugiau, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. J., kuris yra T. S. kaimynas, parodė, kad apie P. V. iš jo motinos yra girdėjęs tik blogus dalykus; motina apie 2014 m. buvo davusi P. V. 400 Lt, kad pasirūpintų neįgaliu broliu, kuriuos P. V. paėmė, tačiau J. V. taip ir nepasirūpino. Motina jam sakė, kad P. V. jai nuolatos reikšdavo pretenzijas dėl turto. Tuo tarpu liudytojo teigimu T. S. gerai rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi broliu J. V.. Liudytojas T. S. motinos namuose ne kartą darė remontą, žino, kad T. S. yra padorus žmogus, o P. V. labai nemalonus; be to, visada būdavo nusiteikęs kritiškai, sakydavo, kam to remonto reikia ir pan.; susidarė įspūdis, kad P. V. yra nesąžiningas ir jam rūpi tik pinigai.
Taigi, šis liudytojas nėra artimas byloje dalyvaujančių asmenų giminaitis, tad jo parodymai ypač vertingi, kurie iš esmės patvirtina T. S. nurodytas aplinkybes.
Taip pat anot liudytojos L. J., kuri yra T. S. pusseserė ir kaimynė, T. S. gerai atlieka globėjos pareigas, tinkamai rūpinasi neįgaliu broliu, o tą gali patvirtinti kiekvienas kaimynas. Jos teigimu, P. V. negražiai vadindavo mamą, jos negerbė. Be to, ji pati matė, kaip P. V. išmušė dantis J. V..
Taigi, šiuo aspektu T. S. yra akivaizdžiai pranašesnė už savo brolį P. V., sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo.
21.6. P. V. teismo posėdžio metu teigė, kad jis yra fiziškai stipresnis, tad J. V. agresijos priepuolio atveju, jis galėtų geriau susitvarkyti su globėjo užduotimis, t.y. jį lengviau galėtų suvaldyti.
Tačiau teismas nesutinka, kad fiziškai stipresnis asmuo ir fizinės jėgos naudojimas prieš neveiksnų asmenį yra privalumas sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo. Bylos duomenys tvirtina, kad J. V. turi nuolat vartoti vaistus, tuomet jam nebūna ir priepuolių. Tad svarbu, kad tokiam asmeniui nuolat ir laiku būtų duodami reikiami vaistai, o ne siekiant jį nuraminti – būtų naudojama fizinė jėga. Bet kokiu atveju, iškilus poreikiui, pagalba turėtų teikti specialistai, o ne pačiam pasitelkiant fizinę jėgą.
21.7. P. V. taip pat teigė, kad jis turi daugiau reikiamų žinių, negu jos sesuo, be to, jam gali padėti sūnūs, kurie turi medicininius išsilavinimus.
Tačiau teismas taip pat nesutinka, kad ši aplinkybė galėtų būti lemiama sprendžiant dėl tinkamiausio globėjo parinkimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Minėta, kad T. S. savo broliu rūpinasi tinkamai, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog ji kažko nežinotų ir dėl to negalėtų tinkamai globoti brolio. Taip pat pažymėtina ir tai, kad už tinkamą globą visų pirma yra atsakingas pats globėjas, o ne kiti asmenys, nepaisant to, kad jie yra sūnūs ir pan.
22. Apibendrinant sprendimo 21 punkte išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tinkamesnis J. V. globėjas pripažintinas - sesuo T. S.
23. Taip pat byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios trukdytų T. S. paskirti savo brolio J. V. turto administratore.
24. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ir tai, kad J. V. pripažintinas neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse negali pats pasirūpinti savimi, jam reikalinga nuolatinė globa bei priežiūra, į tai, jog jis turi nekilnojamojo turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, tad siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus, neveiksniam J. V. nustatytina globa, jo globėja ir turto administratore skirtina T. S., kuriai išaiškintos globėjos, turto administratorės teisės, pareigos ir atsakomybė (CK 3.242 str. – 3.245 straipsniai).
25. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 467 – 468 straipsniais, 493 straipsniu, 496 straipsniu, 505 straipsniu, 508 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareiškimą tenkinti.
Pripažinti J. V. (J. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:
1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turo naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo srityje (balsavimo teisė).
Nustatyti J. V. (J. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) aukščiau išvardintose srityse globą, jo globėja ir turto administratore paskirti jo seserį T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjos paskyrimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.