Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-570-603/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-22
Bylos Nr.: e2A-570-603/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00511-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Ieškovas: M. T.
Atsakovas: A. T.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-570-603/2025Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00511-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ir atsakovės A. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės A. T. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. T., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4007-589/2019 iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui B. T. mokant po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją į išlaikymo dydį 320 Eur; 2) atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovas rėmėsi tokiais argumentais:

1.1. iš ieškovo vaikui priteista 275 Eur išlaikymo suma. Ieškovo teigimu, finansiškai sunku mokėti ne 275 Eur priteistą išlaikymą, o išlaikymą po indeksacijos – 385 Eur, todėl prašė nustatyti 320 Eur dydžio prievolę vaiko išlaikymui;

1.2. nuo priteistos 275 Eur dydžio išlaikymo sumos mokamas išlaikymas padidėjo iki 385 Eur dėl indeksacijos, tuo tarpu ieškovo pajamos liko nepakitusios. Ieškovas gyvena Lietuvoje bei periodiškai vyksta dirbti į Norvegiją, uždirbtą atlyginimą turi keistis į eurus. Ieškovo teigimu, Norvegijos krona apie 20 procentų atpigo, todėl jo pajamos sumažėjo 500 Eur (nuo 2 800 Eur iki 2 300 Eur). Ieškovo teigimu, taip pat dėl infliacijos smarkiai išaugo kainos, pragyvenimo lygis, taip pat padidėjo ir jo kelionės į/iš darbo, kadangi nebeliko pigių skrydžių bendrovės. Šios aplinkybės lėmė ieškovo kreipimąsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi sunku teikti priteisto dydžio išlaikymą, kuris yra indeksuojamas. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu gali teikti 320 Eurų, o ne 385 Eur išlaikymą;

Atsiliepimas

1.3. atsakovės priešieškinyje pateikti vaiko išlaikymo poreikiai yra padidinti. Nesutiko, kad į poreikių lentelę būtų įtrauktos paskolos ir lizingo išlaidos, kadangi butas ir transporto priemonė nėra vaiko vardu, o būsto paskolos prievolė turi tekti pačiai atsakovei. Ieškovas taip pat nesutiko dėl komunalinių paslaugų, o būtent dėl vandens kiekio, kadangi abejonių kelia atsakovės su nepilnamečiu sūnumi išnaudojimas 10 m³, kai paprastai per mėnesį dviejų-trijų asmenų šeima išleidžia 3-4 m³. Ieškovo teigimu, įvertinus tai, kad dažnai matosi su vaiku, jį pasiima į keliones, maisto išlaidos mėnesiui būtų pakankamos 250 Eur. Atsakovė nepagrįstai nurodo ir kuro išlaidas, kadangi sūnus gali naudotis viešuoju transportu, kuris mėnesiui būtų kiek daugiau nei 10 Eur, taip pat jis siūlosi padėti nuvežti vaiką į jo užsiėmimus, tačiau atsakovė atsisako tokios pagalbos. Išlaidoms higienai turėtų mėnesiui pakakti 10 Eur, kadangi naudojamos priemonės, kurios per mėnesį nėra sunaudojamos. Ieškovas nurodė, kad automobilio eksploatacijos išlaidos išimtinai turėtų būti tik atsakovės prievolė. Ieškovo teigimu, telekomunikacijų išlaidoms turi pakakti 10 Eur, kadangi rinka pasiūlo įvairių planų kainuojančių mažiau nei kad nurodo atsakovė. Drabužių, avalynės nurodytos išlaidos, ieškovo manymu, padidintos, kadangi sezono prekės gali tarnauti ne vieną sezoną, dėl ko turėtų pakakti 50 Eur. Vitaminai ir vaistai vartojami ne nuolat, todėl kas mėnesį turėtų pakakti ir po 10 Eur už vitaminus ir po 10 Eur už vaistus. Kiek ieškovui yra žinoma, plaukimo pamokos kainuoja 15 Eur, todėl jos didinti nereikia. Dienpinigių vaikui per mėnesį turėtų pakakti 50 Eur. Ieškovo paskaičiavimu, vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingas suma sudaro 630,20 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti 315,10 Eur. Ieškovas gali ir sutinka teikti 320 Eur sūnaus išlaikymui;

1.4. ieškovas su vaiku atostogų metu vyksta į įvairias keliones, aplanko muziejus, žaidimų erdves. Ieškovas nurodė, kad turi dar turi vieną išlaikytinį. Pats sveikatos problemų neturi. Papildomai dirbti negali, nes pirmiausia reikia atsiklausti darbdavio, šiuo atveju Norvegijos bendrovės, kurioje dirba, tokia tvarka pagal Norvegijos įstatymus. Jo darbas statybos srityje, dirba betonuotoju tiltų statyboje. Darbdavys apmoka su jo apgyvendinimu susijusias išlaidas. Dirba dvi savaites ir dvi savaites būna namuose. Darbo dienos trukmė 12 valandų. Viršvalandžių būna, bet nedažnai, jo darbdavys nori, kad darbas ir rezultatai būtų produktyvūs, juos taip pat kuruoja valstybinė transporto inspekcija. Ieškovo teigimu, nėra įmanoma susirasti kitą darbą statybos sektoriuje Lietuvoje, kuriame gautų tokį pat ar net didesnį atlyginimą. Ieškovas turi vidurinį išsilavinimą, įgijęs apdailininko profesiją. Teigė, kad darbo statybos srityje (duomenys neskelbtini) gauti nėra įmanoma. Poilsio metu prižiūri mamą, nes ji po tėčio mirties liko viena;

1.5. nurodė, kad jo turtinė padėtis pasikeitė, jis įgijo butą, žemės sklypus, garažą su patalpomis. Ieškovo vertinimu, jo turtinė padėtis pagerėjo iš dalies. Ieškovo teigimu, pirkti žemės sklypai yra jo investicija vaikams, iš įgyto turto negeneruoja jokių pajamų, tik išlaidos, mokant mokesčius už juos. Nurodė, kad ligos Covid laikotarpiu jam pavyko sutaupyti pajamų, iš kurių ir įsigijo nekilnojamojo turto, galėjo išmokėti turėtą paskolą;

Šalies argumentai

1.6. ieškovo teigimu, Norvegijoje gauna vaiko pinigus, jų neperveda vaikui, o bendraudamas su vaiku naudoja jo poreikių tenkinimui. Buvo sutaupęs apie 2 000 Eur. Šiuo metu vaiko pinigų išmoka nėra didelė sudaro apie 16 Eur. Ieškovo manymu, tenkinant vaiko poreikius įmanoma pataupyti, o vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį nereikia išleisti daugiau nei 700 Eur.

2. Atsakovė A. T. teismui pateiktu priešieškiniu prašė: 1) ieškovo ieškinį atmesti, 2) pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4007-589/2019 iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui B. T. mokant po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją į išlaikymo dydį 524 Eur; 3) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo reikalavimus grindė tuo, kad:

2.1. vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma yra apie 1 048 Eur. Šiuo metu ieškovui yra priteistas išlaikymo dydis 275 Eur, po indeksacijos 385 Eur, tačiau ši suma nepadengia vaiko poreikių išlaidų proporcingai abiem tėvams. Be to, tėvai turi pareigą prie vaiko išlaikymo prisidėti vienodomis dalimis, todėl ieškovo teikiamas išlaikymas turi būti padidintas iki 524 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės;

2.2. nepilnamečio vaiko išlaikymui tenkančias išlaidas sudaro: būsto paskola – 103 Eur, komunalinės paslaugos – 57,90 Eur, maistas - 310 Eur, kuras – 60 Eur, higiena – 40 Eur, automobilio eksploatacija – 41,80 Eur, internetas – 11 Eur, telekomunikacijos – 20,90 Eur, kaupiamasis draudimas - 30 Eur, kirpykla – 20 Eur, drabužiai, avalynė – 111 Eur, laisvalaikis – 60 Eur, vitaminai – 20 Eur, vaistai – 20 Eur, mokykla – 35 Eur, plaukimo būrelis – 25 Eur, dienpinigiai – 60 Eur, vaiko gimtadienio šventė – 23,30 Eur. Vaiko poreikiai yra padidėję, vaikas paaugo, atsirado naujų užsiėmimų, jam reikia užtikrinti ne tik minimalius poreikius, bet ir turiningą laisvalaikį, ugdymą ir pan., be to, berniukas turi sveikatos problemų. Nurodė, kad ieškovas buvo paprašytas indeksuoti priteistą išlaikymo sumą, tačiau nedarė, todėl atsakovė kreipėsi į Antstolių rūmus dėl vykdomojo dokumento. Po kreipimosi į Antstolių rūmus ieškovas sumokėjo susidariusią išlaikymo skolą;

Atsiliepimas

2.3. atsakovės teigimu, nuo 2019 m. ieškovas įsigijo nekilnojamojo turto. Ieškovas negyvena su sūnumi nuolat, galimai gali dirbti viršvalandžius, be to, gauna atlyginimą ženkliai didesnį nei minimalus, todėl nėra pagrindo prisirišti prie minimalios vaiko išlaikymo sumos, tuo pabloginant vaiko gyvenimo sąlygas, kadangi vaikas įpratęs gyventi aplinkoje, kurioje yra patenkinami daugiau nei minimalūs poreikiai. Valiutų kursų svyravimai viena ar kita kryptimi yra nuolat kintantis reiškinys, o ieškovo darbas nėra tiesiogiai susijęs su valiutos kursu, todėl tai negali būti rizikos veiksnys, įtakojantis uždirbamas pajamas. Ieškovas dirba statybos srityje ir tai jo sąmoningas apsisprendimas dirbti Norvegijoje;

2.4. vaikui diagnozuota įgimta plokščiapėdystė, todėl išlaidos vaikui padidėjo. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, be to, ieškovas Norvegijoje taip pat gauna vaiko pinigus. Atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų – būsto paskolą, ir lizingą automobiliui.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovo prašymas sumažinti nepilnamečiui B. T. priteistą išlaikymo dydį sumažins galimybes visapusiškai patenkinti jo poreikius, dėl ko gali būti pažeisti geriausi vaiko interesai. Tarnyba pateikė išvadą dėl priešieškinio ir nurodė neprieštaraujanti, kad būtų pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4007-589/20219 nustatytas materialinio išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui, jį padidinant, proporcingai vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tarnybos nuomone, atsakovės prašymas padidinti nepilnamečiui B. T. priteistą išlaikymo dydį, užtikrins galimybes visapusiškai patenkinti vaiko poreikius ir neprieštarauja nepilnamečio interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino iš dalies ir sprendė: i) pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4007-589/2019 iš M. T. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. T. ir priteisti iš ieškovo M. T. nepilnamečiam vaikui B. T. išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2024-02-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ii) priteisė iš ieškovo M. T. atsakovei A. T. 527,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; iii) priteisė iš ieškovo M. T. valstybei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.

5. Teismas nurodė, kad Šalių santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau sprendimo priėmimo metu nepilnamečio vaiko konkretūs poreikiai nebuvo nustatyti. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog sūnaus poreikiai, kurie egzistavo priteisiant išlaikymo dydį vaikui sprendimu, sumažėjo, ar kad iš esmės pasikeitė (pablogėjo) ieškovo turtinė padėtis. Teismo vertinimu, tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis, lyginant su buvusia turtine padėtimi sprendimo priėmimo metu, pagerėjo.

6. Remdamasis bylos duomenimis teismas padarė išvadą, jog ieškovo pajamos, jas lyginant su gaunamomis pajamomis susitarimo sudarymo metu, kuomet išlaikymas buvo mokamas pagal susitarimo sąlygas, nėra esmingai sumažėjusios. Teismo vertinimu, anksčiau vaikui skiriamos lėšos sudarė kiek daugiau nei septintadalis gaunamo darbo užmokesčio, o šiuo metu šeštadalis. Bylos duomenimis ieškovas nevengia dirbti ir uždirbti pajamų, gauna pajamas už darbą, yra sveikas, darbingo amžiaus, turintis galimybę dirbti papildomai. Taip pat nustatė, kad nuo 2019 m. gegužės 6 d. ieškovas įgijo butą, keturis žemės sklypus, garažą su patalpomis. Pagal Europos centrinio banko valiutų santykį - Norvegijos kronos kursas euro atžvilgiu pakito nuo 9,79 (2019-05-06) iki 11,95 (2024-11-15) punkto. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.

7. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės pateiktą vaiko poreikių lentelę ir joje nurodytas atskiras išlaidų eilutes ginčas iš esmės nekilo tik dėl interneto paslaugų, draudimo, laisvalaikio, mokyklos, vaiko gimtadienio šventės, tačiau šalių ginčas kilo dėl vaiko poreikių komunalinių paslaugų, maisto, kuro, higienos, telekomunikacijos, kirpyklos, drabužių, avalynės, vitaminų, vaistų, plaukimo pamokų, dienpinigių. Nurodė, kad ieškovas visiškai nepripažino vaiko poreikiais būsto paskolos ir automobilio eksploatacijos, o sutiko su dalimi šių išlaidų, t. y. nurodė, jog komunalinėms paslaugoms nepilnamečiui vaikui reikia ne daugiau kaip 45,90 Eur, maistui – 250 Eur, kurui – kiek daugiau nei 10 Eur, higienai – 10 Eur, telekomunikacijoms – 10 Eur, kirpyklai – 10 Eur, drabužiams, avalynei – 50 Eur, vitaminams – 10 Eur, vaistams, 10 Eur, plaukimo pamokoms – 15 Eur, dienpinigiams – 50 Eur.

8. Teismas pritarė ieškovui, kad vaiko poreikiams tenkinti būtiną sumą atsakovė iš esmės grindžia tik savo paaiškinimais. Nors byloje pateiktas išrašas apie vaiko plokščiapėdystę, tačiau byloje nėra rašytinių duomenų apie patirtas išlaidas, susijusias su ja, be to, atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad vaikui teikiamos sveikatos paslaugos yra dengiamos valstybės biudžeto lėšomis. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas atsisako prisidėti prie atitinkamų papildomų išlaidų apmokėjimo, jei tokių išlaidų būtų patirta. Teismas konstatavo, kad vaikas turi teisę į papildomą ugdymą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams, tačiau kartu pažymėjo, kad papildomi vaiko poreikiai, tokie kaip laisvalaikis, papildomi užsiėmimai, yra susiję ir su tėvų finansinėmis galimybės.

9. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų (išskyrus mokėjimus už drabužius, avalynę), patvirtinančių nepilnamečio vaiko išlaikymui panaudotų lėšų sumas pagal atsakovės vaiko poreikių skaičiavimo pateiktą lentelę bei skiriamo išlaikymo vaiko poreikiams tenkinti didėjimo dinamikos nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki ieškinio šioje byloje pareiškimo dienos. Todėl laikė, kad vertinant, ar išlaikymo dydžio sumažinimas/padidinimas dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų, nesant tikslių duomenų apie vaiko išlaikymui skiriamas būtinas lėšas, yra pagrindas vadovautis orientaciniu kasacinio teismo praktikoje išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi – MMA, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis užtikrins šalių nurodytus vaiko poreikius, o kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis – 350,00 Eur per mėnesį.

10. Teismo vertinimu, byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui B. T. dydį. Nurodė, kad sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo daugiau nei trys metai, šiuo metu jam – devyneri, todėl akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaiko poreikiai. Teismo vertinimu, daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir sudaro pagrindą pakeisti priteistą iš ieškovo išlaikymo vaikui dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

11. Teismas pažymėjo, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nors atsakovė priešieškinyje nurodė išsamius išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, paskaičiavimus, bei teismo posėdžio metu apie tai paaiškino, tačiau, teismo vertinimu, tai, kad išlaidos nepilnai nepagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos. Teismo vertinimu, negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą. Šalių vaikas yra augantis ir intensyviai besimokantis, sportuojantis vaikas, jam reikalingos mokymosi priemonės, rūbai ir avalynė, higienos priemonės, sveikatos priežiūrai skirti vaistai ir apsilankymai pas gydytojus, draudimo išlaidos, taip pat išlaidos telefonui ir internetui, patiriamos būsto išlaikymui skirtos lėšos. Teismo vertinimu, yra svarbu atsižvelgti ir į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas. Nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Benediktas specialiųjų poreikių neturi, tačiau turi sveikatos problemų dėl plokščiapėdystės. Vaikas užsiima užklasine veikla – tapyba, plaukimu, o tai, kad vaikas lanko būrelius, teismo posėdžio metu neneigė ir pats ieškovas. Pažymėjo, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.

12. Teismas nurodė, kad visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (ieškovo gaunamą darbo užmokestį, turtinę padėtį bei turimą turtą, gaunamą ne mažesnę nei 16 Eur išmoką vaikui Norvegijoje), laikė, jog ieškovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko ne tik minimalių būtinųjų, bet ir didesnių poreikių tenkinimo. Kartu teismas įvertino ir vaiko amžių, jo poreikius, tai, kad būtent atsakovė šiuo metu suteikia išlaikytiniui būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, kad vaiko išlaikymui reikalingas lėšas atsakovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, kad ieškovas turi kitą išlaikytinį, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Sprendė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo metu jų tėvų galima teikti suma yra apie 700 Eur per mėnesį, ir ieškovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 350 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, todėl iki tokio dydžio padidino iš ieškovo anksčiau teismo priteistą išlaikymą vaikui.

13. Teismas nurodė, kad praktikoje yra išaiškinta, jog išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Teismas nurodė, kad atsakovė teismui pateikė priešieškinį 2024 m. vasario 28 d., todėl šią dieną laikė teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

14. Teismas nustatė, kad byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 22 Eur žyminis mokestis, kurį ieškovas sumokėjo, bei 22 Eur žyminis mokestis, nuo kurio atsakovė atleista pagal įstatymą, 7,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 886,50 Eur atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 1 622 Eur ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendė iš ieškovo priteisti 15 Eur žyminis mokestis valstybei, kuris apskaičiuotas pagal byloje patenkintą atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas laikė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 67 procentais, todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 527 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), jų nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15. Ieškovas M. T. pateiktu apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, priteisiant ieškovui M. T. iš atsakovės A. T. 552 Eur bylinėjimosi išlaidų ginčo dalyje dėl ieškinio ir 198 Eur ginčo dalyje dėl priešieškinio, taip pat priteisti ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. ieškovas ieškinyje nurodė teismui, kad kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui moka 385 Eur, todėl iš esmės siekė sumažinti išlaikymo mokėjimo sumą iki 320 Eur per mėnesį. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4007-589/2019 buvo nustatyta ieškovo prievolė mokėti 275 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, o 385 Eur susidarė pritaikius indeksaciją (CK 3.208 straipsnis). Tokiu būdu formuluodamas ieškinio reikalavimą ieškovas prašė padidinti vaiko išlaikymui mokamą sumą nuo 275 Eur iki 320 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė teismo padidinti išlaikymo sumą nuo 275 Eur iki 524 Eur, teismas sprendė, jog priešieškinys patenkintas 67 procentais. Ieškovas neginčija priešieškinio patenkinimo 67 procentais, tačiau nesutinka, jog ieškovo ieškinys atmestas, taip pat teismas neišsprendė ieškovo išlaidų, patirtų priešieškinio dalyje;

15.2. pagal ieškovo pateiktus įrodymus, ieškovas patyrė 1622 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių patyrė 1200 Eur išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme bei 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, į kurias nebuvo įtraukiamos atstovavimo teisme išlaidos, kadangi jas apėmė paslaugos, įrašytos į ankstesnę sąskaitą. Tokiu būdu galima teigti, kad atstovavimo teisme išlaidos sudarė 400 Eur, iš kurių galima padalinti po pusę ginčui dėl ieškinio ir ginčui dėl priešieškinio. Ieškovas dalyje dėl priešieškinio patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kadangi teismas 33 procentus priešieškinio reikalavimų atmetė, ieškovui iš jo patirtų išlaidų šioje dalyje turėjo būti priteista 198 Eur;

15.3. teismas netinkamai kvalifikavo, kad ieškinys atmestas 100 proc. Ieškovas siekė išlaikymo prievolės sumažinimo nuo 385 Eur iki 320 Eur (skirtumas 65 Eur), teismas iš dalies patenkino tokį siekį ir sumažino prievolės dydį iki 350 Eur (skirtumas 35 Eur), kas atitinka 54 procentus įgyvendinto ieškovo siekio. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo ieškinio reikalavimas netenkintas 100 proc. Laikant, kad ieškovo ieškinio reikalavimas buvo patenkintas 54 procentais, ieškovui turėjo būti priteista 540 Eur suma už ieškinio dalyje patirtas išlaidas (800 Eur už ieškinio parengimą ir 200 Eur už atstovavimą). Analogiškai paskaičiuojamos ir ieškovo išlaidos už žyminį mokestį, t. y. 54 procentai sudaro 12 Eur.

Atsiliepimas

16. Atsakovė A. T. atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o patenkinti atsakovės A. T. apeliacinį skundą ir jo papildymą bei priteisti iš ieškovo visas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. teismas ieškovo ieškinio netenkino, nurodė ieškinio netenkinimo motyvus ir pagrindus (sprendimo 26, 27 punktai), todėl teismas pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepriteisdamas ieškovo patirtų 1622 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės;

16.2. teismas pagrįstai vadovavosi principu „pralaimėjęs moka“, kuris sudaro prielaidas atsakovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas teisingai nustatė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir paskaičiavo atsakovės patenkintų reikalavimų procentinę dalį 67 procentais, šios aplinkybės neginčija ir ieškovas apeliaciniu skundu, todėl teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo 527 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų;

Žemesnės instancijos teismas

16.3. teismas 2019 m. gegužės 6 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4007-589/2019 nustatytą išlaikymo dydį 275 Eur padidino iki 350 Eur, t. y. padidino 75 Eur suma. Iš teismo sprendimo motyvų darytina išvada, jog teismas didina išlaikymo dydį nuo pradinės neindeksuotos sumos 275 Eur iki 350 Eur, todėl nepagrįsti ieškovo samprotavimai, jog ieškovas prašė išlaikymo prievolės padidinimo nuo 275 Eur iki 320 Eur. Ieškovas faktiškai ieškiniu reikalavo sumažinti teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4007-589/2019 priteisto išlaikymo dydį dėl konkrečių ieškovo nurodytų ieškinyje motyvų, susijusių su ieškovo pajamų sumažėjimu, Norvegijos kronos kurso neigiamu ieškovui pokyčiu ir pan. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra atmestas ir tuo pačiu sprendimu buvo sprendžiamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo klausimas, tačiau padidinimas buvo nurodytas neįvertinus indeksavimo;

16.4. didindamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui teismas neįvertino išlaikymo lėšų indeksavimo (šiuo metu teikiamo išlaikymo dydis po indeksavimo yra 385 Eur). Nors teismas padidino išlaikymą nepilnamečiui B. T., tačiau po padidinimo, atmetus galimybę indeksuoti išlaikymą nuo 2019 metų, išlaikymo dydis faktiškai bus mažesnis, nei šiuo metu nepilnamečiui vaikui teikiamas atsakovo 385 Eur išlaikymas. Ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme bus perskirstomos iš naujo.

Šalies argumentai

17. Atsakovė A. T. pateikė apeliacinį skundą ir jo papildymą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo, prašydama skundžiamą sprendimą pakeisti, priteisiant 488 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui, minėtą dydį indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas yra mažesnis nei buvo mokamas taikant indeksavimą, nagrinėjamu atveju indeksavimas pagal teisinį reglamentavimą taikomas bus tik po metų. Nurodo, kad indeksuojant priteistą 350 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, susidarytų 488 Eur išlaikymo suma, kurią pirmosios instancijos teismas turėtų priteisti kaip išlaikymą.

Atsiliepimas

18. Ieškovas atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1. priėmęs atsakovės apeliacinį skundą teismas padarė eilę procesinių pažeidimų. Atsakovė nurodė subjektyvias sprendimo vertinimo priežastis, dėl kurių atsakovė neketino teikti apeliacinio skundo. Apeliacijos poreikis atsakovei atsirado tik gavus ieškovo apeliacinį skundą ir susisiekus su advokate. Pažymėtina, kad visų aplinkybių ir vertinimų išsiaiškinimui atsakovė turėjo ilgą laiką – net trisdešimt dienų, per kurias, kaip ji pati pripažino, nieko nedarė, o reaguoti pradėjo tik gavusi ieškovo apeliacinį skundą. Atsakovės paaiškinimuose absoliučiai nėra jokių objektyviai pateisinančių termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių, todėl, apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas, juolab kad atsakovė bylą vedė per profesionalią atstovę ir su ja galėjo nuolat konsultuotis ir gauti patarimų;

Šalies argumentai

18.2. spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus kriterijus, kurie paprastai įvertinami tokio pobūdžio bylose, t. y. tėvų pajamas ir vaiko poreikius. Todėl ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą pagrindinio reikalavimo atžvilgiu, tačiau netinkamai kvalifikavo priimto sprendimo pobūdį (ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas dalinai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui bei paskirstytos teisinės pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti

21. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovės apeliacinį skundą, padarė procesinį pažeidimą, kadangi atsakovė nenurodė jokių objektyvių termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių. Ieškovo nuomone, atsakovė vedė civilinę bylą per profesionalų atstovą, turėjo galimybę konsultuotis, todėl, be pateisinamos priežasties praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jis neturėjo būti priimtas.

22. CPK 307 straipsnyje reglamentuoti apeliacinio skundo padavimo terminai. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodytas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o kartu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Įstatyme neįvardyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, šį klausimą palikta spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą. Apskundimas vykdomas proceso įstatymo numatyta tvarka, o šios tvarkos nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo tokią teisę praranda ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas). Pagal nurodytas teisės normas, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).

24. Skundžiamas sprendimas priimtas 2024 m. lapkričio 15 d. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, trisdešimties dienų terminas turėtų pasibaigti 2024 m. gruodžio 15 d., kadangi pagal proceso įstatyme įtvirtintas procesinių terminų skaičiavimo taisykles metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu CPK 74 straipsnyje įtvirtinta procesinių terminų pabaiga, numatant, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 75 straipsnio 5 dalis). Kadangi trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti suėjo 2024 m. gruodžio 15 d. (sekmadienį), paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti buvo 2024 m. gruodžio 16 d. (pirmadienį).

25. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nagrinėjamu atveju tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai nurodyti kaip gauti 2024 m. gruodžio 17 d. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas skundą pateikė 2024 m. gruodžio 16 d., o atsakovė pirmosios instancijos teismui elektroninį laišką su prašymu užregistruoti jos apeliacinį skundą atsiuntė 2024 m. gruodžio 17 d., t. y. pavėlavusi vieną dieną bei nurodydama, kad negali apeliacinio skundo pateikti dėl sistemos sutrikimų. Atsakovės apeliacinio skundo papildymas pateiktas 2024 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismas rezoliucijomis tiek atsakovės apeliacinį skundą, tiek jo papildymą, priėmė, nenurodydamas, jog terminas dėl apeliacinio skundo bei jo papildymo atnaujinamas.

26. Tačiau, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog procesinis terminas apeliaciniam skundui (taip pat ir jo papildymui) atnaujinimas, atsakovės procesiniai dokumentai priimti, suteikiant galimybę apeliantei teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas atsakovės apeliacinio skundo (ir jo papildymo) pateikimo aplinkybes, iš kurių matyti, kad atsakovė nuosekliai siekė apskųsti ginčijamą teismo sprendimą, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas nežymiai (viena diena, o papildymas – dviem dienomis), kad apeliantė neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nepagrįstai priėmė apeliantės procesinius dokumentus. Nors iš tiesų, apeliantė nenurodė svarių priežasčių, dėl kurių procesiniai terminai praleisti, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog tokius procesinius terminus atnaujina, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, vertinant procesinių terminų laikymąsi bei teisę į apeliaciją, vis tik svarbesnė teisine prasme apeliantės teisė teikti skundą apeliacinės instancijos teismui dėl ją netenkinančio sprendimo, juolab kad nesutinkama su procesiniu sprendimu civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas su nepilnamečio vaiko interesais susijęs klausimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nors pirmosios instancijos teismas ir padarė procesinį pažeidimą, nenurodydamas, jog procesinį terminą atnaujina, tačiau pagrįstai priėmė atsakovės apeliacinį skundą bei jo papildymą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakys dėl atsakovės apeliacinio skundo bei jo papildymo, juolab kad ieškovui buvo suteikta procesinė galimybė dėl juose nurodomų argumentų išreikšti savo poziciją teikiant atsiliepimą (kaip minėta, atsiliepimas buvo pateiktas).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo ir jo papildymo

27. Atsakovė su skundžiamu sprendimu nesutinka tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir sprendė padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis dydį, tačiau išlaikymas yra mažesnis nei šiuo metu yra mokamas indeksavus Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4007-589/2019 iš ieškovo priteistą 275 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Apeliantės teigimu, šiuo metu indeksavus 275 Eur išlaikymo sumą mokėtina suma sudaro 385 Eur, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padidino išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 350 Eur, kurios bus indeksuojamos tik po metų. Apeliantė siekia, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio būtų pakeista, padidinat išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 488 Eur, t. y. sumos, kuri susidarytų indeksuojant 350 Eur periodinio išlaikymo dydį.

28. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

29. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs po indeksacijos ieškovo teikiamo išlaikymo, ginčijamu sprendimu nustatęs esant pagrindą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui dėl padidėjusių vaiko poreikių, išlaikymą ne padidino, o faktiškai sumažino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantei, jog nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis, jį padidinant, turėtų būti susiejamas su taikytina indeksacija ir priteistinas atsižvelgiant į šiuo metu taikomą periodinių išmokų indeksavimo dydį.

31. CK 3.208 straipsnis nustato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taigi, kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, ar reikalinga didinti vaiko išlaikymą, sprendžia nepilnamečio vaiko tėvai, o kilus teisminiam ginčui tokios bylos objektas yra vaiko poreikių dydžio ir tėvų turtinės padėties pasikeitimo nustatymas nuo ankstesniu sprendimu priteistos sumos, ką šiuo atveju ir vertino pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad dėl amžiaus padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai ir atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, mokymosi reikmėmis, apranga ir pan., kurios ir padidino išlaikymo dydžio pasikeitimą. Kaip jau buvo minėta, indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje, o jo tvarka Vyriausybės nutarimu patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše. Jame nurodyta, kad periodinė išmoka indeksuojama kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Valstybės duomenų agentūra. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra atskiros kategorijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo dydis yra siejamas su realiais vaiko poreikiais, kuriuos privalo įrodyti jo prašantis asmuo. Tuo tarpu išlaikymo indeksavimas yra nustatytas įstatymu, jo paskirtis kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi, apeliantė (ieškovė) nepagrįstai išlaikymo dydį sieja būtent su išlaikymo dydžiu po indeksavimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas išlaikymo dydį (jį padidindamas) nevertino, kokio dydžio išlaikymo suma turėtų būti teikiama nepilnamečiam vaikui pritaikius indeksavimą, juolab kad, indeksavimui vienas iš kriterijų yra infliacija, kuri kinta priklausomai nuo ekonominių priežasčių.

33. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatytam periodinio išlaikymo dydžiui nagrinėjamu atveju nepritaria dėl kitų priežasčių. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, išlaikymas nepilnamečiam vaikui padidintas įvertinus padidėjusius vaiko poreikius, t. y. tai, kad vaikui augant padidėjo ir jo poreikiai, kuriems užtikrinti reikalinga skirti didesnį išlaikymą, bei įvertinus tai, kad ieškovo, priešingai nei jis teigė, turtinė padėtis nepasikeitė tiek, jog ieškovas negalėtų vaikui skirti didesnio išlaikymo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas laikėsi teismų praktikoje pripažįstamo orientacinio minimalaus atlyginimo dydžio, nustatydamas, kad sprendimo priėmimo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516, nuo 2024 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 924,00 Eur (atskaičius mokesčius – 708,42 Eur). Tačiau teismų praktikoje taip pat pažymima, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kaip matyti, tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-101/2010). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių gaunamas pajamas, jas palygino, taip pat įvertino ir šalių turimą turtą, ieškovo finansines galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ir sprendė, kad ieškovas turėtų teikti 350 Eur periodinio dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimo kriterijams, kurių pagrindu sprendė padidinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis. Ieškovas šių vertinimo kriterijų neginčija, nurodo, jog teismas įvertino visus teismų praktikoje aptartus kriterijus, kurių pagrindu keičiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Taip pat apeliacinės instancijos teisme apeliantas neginčija ir atsakovės nurodytų poreikių vaiko poreikių lentelėje. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pritaria skundžiamame sprendime nurodytiems vertinimo kriterijams, tačiau mano, jog nepilnamečio vaiko interesus, taip pat ne tik minimalius (būtinuosius), bet ir kitus poreikius, tokius kaip laisvalaikio leidimą, pomėgius ir pan., kai nepilnametis vaikas auga ir didėja išlaidos, įvertinus ir protingumo kriterijų, užtikrins 400 Eur periodinis išlaikymo dydis. Apeliacinės instancijos teismas šią sumą nustato įvertinęs aplinkybę, jog nuo 2025 m. sausio 1 d. yra pasikeitęs minimalaus atlyginimo dydis, kuris pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 709 sudaro 1038 Eur su mokesčiais, o atskaičius mokesčius – 777 Eur, kas kiekvienam iš tėvų, sudaro po 389 Eur (777 Eur/2). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, o ieškovas ir neginčija, kad ieškovo finansinės galimybės leidžia ir ieškovas turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo ne tik minimalių būtinųjų, bet ir didesnių poreikių tenkinimo (skundžiamo sprendimo 32 punktas). Taigi, įvertinęs šią aplinkybę, teismas laiko, jog nepilnamečio vaiko interesus užtikrins ir jo ne tik minimalius (būtinuosius) poreikius, bet ir kitus poreikius patenkins 400 Eur suma, mokama periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Todėl šiuo atveju keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatant nepilnamečiam vaikui teiktiną išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Eur, šią sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka.

35. Apeliacinės instancijos nepritaria atsakovei, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti turėtų būti nustatyta apeliaciniame skunde nurodyta suma. Pasisakant šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, yra nustatęs ir šios taisyklės išimtį, pagal kurią iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

36. Pirmosios instancijos teismas valstybės gaunama išmoka vaikui kuri skundžiamo priėmimo metu sudarė 96,25 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur, nekompensavo ieškovo pareigos teikti išlaikymą vaikui, o, vertintina, kad nepasisakęs apskritai apie šią valstybės mokamą išmoką vaikui, priskyrė ją papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, laikydamas, kad ji neturėtų sumažinti iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Taigi pirmosios instancijos teismas nemažino iš ieškovo priteistino išlaikymo vaikams dydžio valstybės teikiama išmokų suma, kurią faktiškai gauna atsakovė. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, jog ieškovo mokėtina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis ir valstybės mokama išmoka vaikui, jas susumavus, net ir viršija atsakovės apeliaciniu skundu prašomą padidinti nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

37. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šiais aspektais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinys atmestas ir nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kai tuo tarpu ieškovas iš tiesų siekė padidinti mokamą išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui dydį; 2) spręsdamas, jog priešieškinys tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmestoje priešieškinio dalyje nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą bei atstovavimą teisme; 3) ieškovas siekė išlaikymo prievolės sumažinimo nuo 385 Eur iki 320 Eur (skirtumas 65 Eur), teismas iš dalies patenkino tokį reikalavimą, sumažindamas prievolės dydį iki 350 Eur (skirtumas 35 Eur), todėl patenkintoje ieškinio dalyje ieškovui turėjo būti spręsta atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

38. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams dėl jo ieškinio dalyko vertinimo ir teisinio rezultato pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus kilusį ginčą civilinėje byloje. Apelianto pozicija nenuosekli, apeliaciniame skunde argumentai šiuo aspektu prieštarauja vieni kitiems. Antai, apeliantas, įrodinėdamas, jog ieškinys patenkintas iš dalies, teigia, jog iš tiesų siekė padidinti mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau tame pačiame apeliaciniame skunde kartu nurodo, jog ieškinys patenkintas iš dalies, kadangi siekė prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką sumažinimo, ir tokia prievolė sumažinta. Taigi, apelianto nurodomi argumentai paremti subjektyviais pasvarstymais, kurie prieštarauja vieni kitiems, siekiant kitokio teisinio rezultato nustatymo nei tai sprendė pirmosios instancijos teismas. Antra, kaip matyti iš ieškovo ieškinio, ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, nurodydamas, jog mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis yra per didelis, todėl jis turėtų būti sumažinamas iki apelianto nurodomos sumos. Taigi, nėra suprantami nei apelianto argumentai, nei nurodomi skaičiavimai, kuriuos jis nurodo įrodinėdamas, jog iš tiesų siekė padidinti mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Analogiškai vertintini ir apelianto argumentai, kuriais jis nurodo, jog teismas sumažino periodinių išmokų dydį. Kaip matyti, apeliantas siekė konkretaus periodinių išmokų dydžio, pirmosios instancijos teismas periodines išmokas padidino, taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad periodinių išmokų suma iš tiesų buvo sumažinta. Kita vertus, kaip nurodyta aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą periodinių išmokų dydį. Trečia, apeliantas nepagrįstai remiasi indeksacija, nurodydamas skaičiavimus, tačiau, kaip jau buvo minėta, indeksacija reglamentuota įstatymu, ji negali būti tapatinama su teismo nustatytu periodiniu išlaikymo dydžiu, todėl apelianto paskaičiavimai, nurodomi su indeksacija ir be jos, neturi teisinės reikšmės galutiniam rezultatui. Kaip matyti iš apelianto ieškinio dalyko, jis suformuluotas aiškiai, siekiant sumažinti išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė teisingą teisinį rezultatą, t. y. tai, kad ieškovo ieškinys netenkintas. Remiantis išdėstytu nėra pagrindo pakeisti teisinį rezultatą.

39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas nustatytas remiantis teisiniu rezultatu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas nagrinėjamu atveju pasirinktas taip pat teisingai bei pagrįstai.

40. Tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas, tenkindamas atsakovės priešieškinį iš dalies teismas nepagrįstai atmestoje priešieškinio dalyje nepriteisė ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidų dalies. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nustatytą 350 Eur išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis, nustatydamas 400 Eur periodinėmis išmokomis dydį, taigi, vertintina, kad priešieškinys patenkintas 70 proc. Todėl proporcingai patenkintų/atmestų priešieškinio reikalavimų daliai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

41. Byloje nustatyta, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susideda iš 22 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus bei 1600 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš kurių pagal pateiktą teismui detalizaciją matyti, jog 1200 Eur sudaro ieškinio parengimas ir atstovavimas, kitos išlaidos - 400 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimas. Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminį mokestį, nuo kurio atsakovė atleista pagal įstatymą ir pagal 2024 m. spalio 8 d. pateiktą prašymą, kuriame nurodytos bylinėjimosi išlaidos, 886,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

42. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad 70 proc. priešieškinio patenkinimas nekeičia pirmosios instancijos teismo priteisto iš ieškovo žyminio mokesčio dydžio valstybės naudai, todėl iš ieškovo priteistinas valstybės naudai žyminis mokestis sudaro 15 Eur (apskaičiuotas pagal byloje patenkintą atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis)). Tuo tarpu ieškovas įgijo teisę į 30 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su atmesta dalimi priešieškinio.

43. Kaip minėta, iš ieškovo pateiktos teisinių paslaugų detalizacijos matyti, jog už atsiliepimo į priešieškinį parengimą patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas nurodo, kad iš 1200 Eur sumos, kuri nurodyta už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, 400 Eur priskirtini atstovavimui teisme, iš kurių pusė, t .y. 200 Eur priskirtini priešieškiniui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu ieškovo skaičiavimu, laikydamas, jog tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.8 straipsnis), būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovo dėl priešieškinio patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro iš viso 600 Eur ir nuo šios sumos skaičiuojamas ieškovo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas proporcingai atmestai priešieškinio daliai. Taigi, ieškovui atlygintina teisinės pagalbos išlaidų suma pirmosios instancijos teisme sudaro 180 Eur (600 Eur x 30 proc.), atsakovei – 621 Eur (886,50 Eur x 70 proc.). Sudengus minėtas išlaidas tarpusavy, atsakovei priteistina iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme sudaro 441 Eur (621 Eur – 180 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nors ir tinkamai taikė ir aiškino teisę ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su skyrium gyvenančio ieškovo išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis vaikui pakeitimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatė per mažą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Todėl šiuo aspektu keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 3 dalis). Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirstant bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai nepriteista ieškovui teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų dalis, tenkanti atmestai priešieškinio reikalavimai daliai procentine išraiška, taigi, apeliacinės instancijos teisme perskirstytinas ir bylinėjimosi išlaidų dydis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra procesinio pobūdžio, jis sprendžiamas teismo ex officio (teismo inciatyva) ir nekeičia materialiojo teisinio rezultato, todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaikymo dydžio bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. Bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Kadangi ankstesniame nutarties punkte nurodyta, jog ieškovo apeliacinis skundas, kuris teiktas dėl procesinio klausimo, netenkintas, ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė, kurios apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie patirtas 847 Eur teisinės pagalbos išlaidas rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, taip pat pateikė ir mokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog patenkinta dalis sudaro 30 proc., todėl proporcingai patenkintai reikalavimų daliai atsakovei priteistina iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 254 Eur (847 Eur x 30 proc.). Ieškovui teikta teisinė pagalba rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, todėl ieškovas įgijo teisę į 70 proc. teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, kas sudaro 280 Eur (400 Eur x 70 proc.). Sudengus šalims priteistas viena iš kitos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, ieškovui priteistina iš atsakovės 26 Eur suma (280 Eur -254 Eur). Iš ieškovo taip pat priteistinas 7 Eur žyminis mokestis valstybės naudai, nuo kurio atsakovė atleista.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019-05-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4007-589/2019 iš M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400,00 Eur (keturis šimtus Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2024-02-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 441,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini) UAB Urbo, įmokos kodas – 5660.“

Priteisti iš atsakovės A. T. ieškovo M. T. naudai 26,00 Eur (dvidešimt šešis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo M. T. valstybei 7,00 Eur (septynių Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė