Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-957-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-30
Bylos Nr.: e2A-957-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04881-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Orem“
Atsakovas: G. J.

Kategorijos

2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-957-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04881-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orem“ ir atsakovės G. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orem“ ieškinį atsakovei G. J. dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Orem“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės G. J. 1 150 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. iš ieškovės vardu registruotos banko sąskaitos buvo atliktas mokėjimo pavedimas atsakovei 1 150 Eur sumos, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“. Minėtas mokėjimo pavedimas atsakovei atliktas nepagrįstai, kadangi atsakovė nebuvo suteikusi ieškovei paskolos, kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė turėtų prievolę grąžinti atsakovei 1 150 Eur, šalių nesiejo. Pastebėjusi neatitikimus buhalterijoje ieškovė kreipėsi į atsakovę – siuntė jai pranešimus paštu, bandė susisiekti telefonu – prašydama grąžinti minėtas pinigines lėšas, tačiau atsakovė į pranešimus nereagavo, su ieškove nebendradarbiavo, piktybiškai vengė grąžinti pervestas pinigines lėšas.

2. Atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. birželio 13 d. ieškovė suteikė jai įgaliojimą Nr. 001 atstovauti bendrovei tvarkant visus su žirgais susijusius dokumentus bei sutartis. Minėto įgaliojimo pagrindu atsakovė 2018 m. liepos 4 d. ieškovės naudai iš ūkininkės R. M. įgijo arklį (žirgą) už 484 Eur. Atsakovė už žirgą pardavėjai sumokėjo savo piniginėmis lėšomis. Žirgas buvo nupirktas Rietavo savivaldybėje, todėl jį reikėjo nugabenti į ieškovės nurodytą vietą Kretingos rajone. Už žirgo transportavimą atsakovė savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo apie 150 Eur. Atsakovė ieškovės naudai taip pat įgijo iš AB „Lytagra“ įvairias prekes, už kurias atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė pažymi, kad 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu ieškovė atlygino jai faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su žirgo pirkimu, transportavimu ir kitų prekių pirkimu, tačiau atsakovei nėra žinoma, kodėl mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas“.

Atsiliepimas

3. Ieškovė atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra vertintinos kaip nepagrįstos. Atsakovė niekuomet nėra sumokėjusi už ieškovės išlaidas iš savo asmeninių piniginių lėšų. Pažymėjo, jog nors atsakovė žirgo pirkime dalyvavo kaip ieškovės įgaliotoji atstovė, sudarė žirgo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau užmokestį už žirgą sumokėjo ieškovė, kuri taip pat sumokėjo už žirgų transportavimą bei jų išlaikymą. Atsakovės nurodytos prekės iš AB „Lytagra“ buvo įgytos už ieškovės pinigines lėšas, o įsigyjant šias prekes atsakovė dalyvavo tik dėl to, jog šios prekės buvo skirtos jos asmeniniam naudojimui – jojimo batai, rūbai ir kt. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei ir kartu su ja veikusiems asmenims buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kadangi pastarieji pasisavino ieškovės turtą: elektroninį puslapį www.horses.lt, žirgus, tačiau nei atsakovė, nei kiti asmenys jų metu nenurodė, jog atsakovė būtų naudojusi savo asmenines lėšas ieškovės naudai. Be to, šiuo atveju atsakovė nebuvo nei ieškovės darbuotoja, nei atskaitingas asmuo, todėl ji negali pretenduoti į piniginių lėšų grąžinimą pagal avansinę apyskaitą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė suklaidino ieškovės buhalterę dėl neva esančios šalių paskolos sutarties, pažadėjo kitą dieną šią sutartį pateikti ir primygtinai reikalavo pervesti tariamoje paskolos sutartyje numatytą 1 150 Eur sumą. Ieškovės buhalterė, pasitikėdama atsakove, neturėdama realaus pagrindo abejoti jos žodžiais, atliko atsakovės prašomą mokėjimo pavedimą, tačiau siekdama ateityje išvengti nesusipratimų, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė, jog tai paskolos grąžinimas. Vis dėlto paskolos teisiniai santykiai šalių nesiejo, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog buvo suteikusi paskolą atsakovei. Be to, ieškovės finansinė padėtis yra gera, ji turi pakankamai apyvartinių lėšų, todėl neturėjo poreikio skolintis piniginių lėšų. Priešingai, būtent ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nurodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki, neatlygintinai suteikė jai gyvenamąją vietą, automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės G. J. 970 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 970 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,64 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Orem“, be to, priteisė iš ieškovės UAB „Orem“ 299,68 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei G. J., o kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. liepos 24 d. ieškovės vadovo pareigas ėjo A. R., nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. – S. Š., nuo 2018 m. gruodžio 11 d. – G. U.. Ieškovės direktorius A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteikė atsakovei įgaliojimą Nr. 001 atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius klausimus ir sutartis. 2018 m. liepos 24 d. iš ieškovės vardu registruotos banko sąskaitos buvo atliktas 1 150 Eur sumos mokėjimo pavedimas atsakovei, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“. Nors ieškovė 2018 m. liepos 24 d. atlikto mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė „paskolos grąžinimas“, tačiau abi šalys patvirtino, kad tarp jų paskolos sutarties sudarytos nėra ir šalių nesieja sutartiniai paskolos santykiai. Taigi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo atstovavimo teisiniai santykiai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo iš ieškovės ginčijamą pinigų sumą – 1 150 Eur, taigi byloje atsakovė turėjo pareigą įrodyti jai pervestos 1 150 Eur sumos panaudojimą ieškovės reikmėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

6. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. R. ir kaip liudytoja apklausta S. Š. patvirtino, kad 2018 m. birželio 12 d. įgaliojimo sudarymo metu, 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimo atlikimo metu ir 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimo, kuriuo prašoma atsakovės grąžinti 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimo pervestas 1 150 Eur pinigines lėšas, pateikimo atsakovei metu faktinis ieškovės UAB „Orem“ vadovas buvo G. U., kuris sprendė visus su įmonės valdymu susijusius klausimus, įskaitant įmonės atliekamus mokėjimus. Atsakovė teigė, jog 2018 m. birželio 13 d. įgaliojimo pagrindu 2018 m. liepos 4 d. ieškovei iš ūkininkės R. M. įgijo žirgą už 2 000 eurų, tačiau sąskaita buvo išrašyta 484 Eur sumos. Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad žirgą įsigijo už 484 Eur, kuriuos sumokėjo iš savo lėšų, tai, anot atsakovės, patvirtina 2018 m. liepos 4 d. kasos pajamų orderio kvitas Rc RMAC 701. Atsakovė teisme paaiškino, kad ji 2018 m. liepos 4 d. davė G. U. 800 Eur, kad jis sumokėtų už žirgą. Byloje yra 2018 m. rugsėjo 14 d. ūkininkės R. M. paaiškinimas, kuriame ji patvirtina, kad UAB „Orem“ atstovas pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo grynaisiais, o ant kasos pajamų orderio pasirašė G. J., nors ji faktiškai pinigų nemokėjo. Atsakovė abejojo šio dokumento tikrumu, tačiau įrodymų dėl jo netikrumo teismui neteikė. Be to, atsakovė paaiškino, kad šių aplinkybių nepatvirtintų R. M., nes G. U. ir R. M. vyras yra draugai. Atsakovė nepateikė G. U. ir R. M. ar jos sutuoktinio draugystės ryšį patvirtinančių įrodymų. Nesant atsakovės paaiškinimus pagrindžiančių kitų įrodymų apie 2018 m. liepos 4 d. atsakovės atsiskaitymą už žirgą, taip pat vertindamas atsakovės paaiškinimą, kad niekas nežinojo, jog ji G. U. davė savo asmenines lėšas žirgui pirkti, bei nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti dėl rašytinių įrodymų tikrumo (2018 m. liepos 4 d. PVM sąskaita faktūra serija RMAC Nr. 0701 ir 2018 m. rugsėjo 14 d. rašytinis ūkininkės R. M. paaiškinimas), ir atsižvelgęs į atsakovės paaiškinimų nenuoseklumą, teismas neturi pagrindo vadovautis vien atsakovės paaiškinimu, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ji 2018 m. birželio 13 d. įgaliojimo pagrindu (įgaliota UAB „Orem“) sumokėjo 800 Eur savo lėšų žirgui įgyti. Atsakovės teikti į bylą skelbimai dėl žirgų pardavimo kainos nepavirtina, kad ieškovė žirgą įsigijo kita kaina nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje.

7. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovė teigė, kad ieškovės naudai įgijo iš AB „Lytagra“ įvairių prekių, už kurias atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis, atsakovė į bylą pateikė tik AB „Lytagra“ elektroniniu paštu siųstą laišką, kuriame ji nurodo, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. ji pirko prekes ir išrašė sąskaitas faktūras, kurias pasirašė G. J.. Iš 2021 m. sausio 11 d. UAB „Klaipėdos Lytagra“ rašto matyti, kad UAB „Klaipėdos Lytagra“ nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. su UAB „Orem“ jokių sandorių neturėjo. Rašte nurodoma, kad nebuvo išrašoma PVM sąskaitų faktūrų, taip pat nebuvo jokių mokėjimo dokumentų. Iš AB „Vilniaus Lytagra“ pateiktos sąskaitos faktūros, serija SF-VP02 Nr. 258566, matyti, kad pirkėja UAB „Orem“ 2018 m. birželio 22 d. įsigijo prekių už 267,43 Eur. Įsigytų prekių pobūdis – žirgo priežiūrai ir pan. Duomenų, kas apmokėjo šią sąskaitą, teismui nepateikta. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad pagal šią sąskaitą ji atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis. Taip pat paaiškino, kad kartu su G. U. išsirinko prekes „Lytagros“ parduotuvėje, už kurias ji atsiskaitė. Taip pat paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. 258566 nepasirašė. Iš AB „Vilniaus Lytagra“ pateiktos sąskaitos faktūros, serija SF-VP02 Nr. 258566, matyti, kad pirkėja UAB „Orem“ 2018 m. liepos 25 d. įsigijo prekių už 121,38 Eur. Buvo įsigytos prekės žirgų reikmėms. Atsakovė paaiškino, kad kartu su G. U. rinkosi prekes šioje „Lytagros“ parduotuvėje, ir taip pat ją apmokėjo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė paaiškino, kad pasirašė PVM sąskaitoje faktūroje, kad prekes gavo. Ieškovės atstovas G. U. teismo posėdyje iš dalies patvirtino atsakovės paaiškinimus. G. U. paaiškino, kad nesutinka, jog abu kartus už įsigytas prekes atsiskaitė atsakovė savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė padėjo išrinkti reikalingas prekes, reikmenis, skirtus žirgų priežiūrai, laikymui, tačiau sąskaitos buvo išrašytos ieškovei, todėl pagrindo už ieškovės įsigytas prekes atsakovė atsiskaityti neturėjo. Esant nustatytoms aplinkybės darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog prekes pagal abi sąskaitas faktūras už savo lėšas pirko G. J. (CPK 178, 185 straipsniai).

8. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovė teigė, kad žirgas buvo nupirktas Rietavo savivaldybėje, todėl jį reikėjo nugabenti į ieškovės nurodytą vietą Kretingos rajone. Už žirgo transportavimą atsakovė savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo P. M. apie 150 Eur, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teisme apklaustas liudytojas P. M. paaiškino, kad G. J. už žirgo gabenimą iš Rietavo savivaldybės į Kretingos rajoną jam pinigų nedavė. Teismo posėdyje suvesta akistaton atsakovė su P. M., nebuvo užtikrinta dėl pinigų už žirgo gabenimą perdavimą, o liudytojas kategoriškai neigė gavęs pinigus iš G. J.. Liudytojas P. M. paaiškino, kad UAB „Orem“ išrašė sąskaitą faktūrą, į kurią įtraukė sumą už minėto žirgo pargabenimą. Kitų įrodymų, kad ji savo lėšomis atsiskaitė su P. M., atsakovė nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog savo asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už žirgo transportavimą (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovės paaiškinimų nepatvirtino liudytojas P. M., nesant kitų aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, todėl teismas vertina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

9. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovė teigė, kad ji savo lėšomis apmokėjo žirgo kaustymą – 40 Eur, pirko vaistus nukirminti už 40 Eur, taip pat vaistus žirgo sukergimui už 100 Eur. Liudytojas P. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis kvietė žirgų kanopų kaustytoją, su kuriuo turėjo būti atsiskaityta. Liudytojas P. M. paaiškino, kad jis asmeniškai sudavė vaistus žirgo sukergimui ir nukirminimui. Liudytojas P. M. paaiškino, kad atvežus žirgą į naują žirgyną tokius žirgo priežiūros darbus yra privaloma atlikti. UAB „Orem“ atstovai nedalyvavo, dalyvavo G. J., todėl, anot liudytojo, ji ir galėjo atsiskaityti už darbus ir vaistus žirgui. Ieškovės atstovas G. U. nepaneigė šių atsakovės ir liudytojo paaiškinimų, todėl šių netiesioginių įrodymų pagrindu labiau tikėtina pripažintina atsakovės pozicija, kad tokie žirgo priežiūros darbai buvo atlikti ir už juos atsakovė atsiskaitė, o priešingos pusės prielaidos tikimybė yra mažesnė. Esant nustatytoms aplinkybėms mažintina priteistina šios ieškinio dalies suma ir iš atsakovės ieškovei priteistina iš atsakovės 970 Eur. Ieškovei taip pat iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad jai visas pervestas lėšas panaudojo veiklai, susijusiai su 2018 m. birželio 13 d. suteiktu atsakovei įgaliojimu Nr. 001. Liudytojai nepatvirtino, kad atsakovė turėjo asmeninių išlaidų, susijusių su ieškovės direktoriaus A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteiktu atsakovei įgaliojimu Nr. 001 atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius klausimus ir sutartis.

11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti mokėjimų nurodymai nepagrindžia, kad teisinės paslaugos ieškovei buvo teikiamos šioje byloje pagal PVM sąskaitas faktūras, todėl 1 270,50 Eur suma neįtraukiama į išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šioje civilinėje byloje pareiškė prašymą ir pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitus ir mokėjimo nurodymus 496 Eur sumos, kurios yra pagrįstos ir ieškovės apmokėtos. Ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies, teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nusprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismui patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus 84 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 416,64 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 1 873,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija teisės aktais nustatyto rekomendacinio maksimalius užmokesčio dydžių. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinio netenkinus 16 procentų dalyje, atsakovei iš ieškovės priteistina 299,68 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas taip nurodė, jog patyrė 19,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atitinkamai paskirstytinos tarp šalių. Iš atsakovės priteistina 16 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Iš ieškovės turėtų būti priteista 3,16 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ši suma neviršija 5 Eur, šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

14. Ieškovė UAB „Orem“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės G. J. ieškovei UAB „Orem“ visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Ieškovė UAB „Orem“ apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 180 Eur. Teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teises normas ir tai sąlygojo iš dalies neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo iš ieškovės ginčijamą pinigų sumą – 1 150 Eur, taigi byloje vadovaujantis CPK 178 straipsniu atsakovė turi pareigą įrodyti jai pervestos 1 150 Eur sumos panaudojimą ieškovės reikmėms. Byla yra antrą kartą nagrinėjama iš esmės. Atsakovė viso proceso metu yra nenuosekli ir nuolat keičia savo poziciją dėl patirtų išlaidų už žirgus ir jų priežiūrai reikalingas prekes, kurias, jos teigimu, buvo pirkusi iš savo asmeninių piniginių lėšų. 2021 m. kovo 17 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė visiškai naujas aplinkybes. Atsakovė nurodė, kad iš savo asmeninių lėšų sumokėjo žirgo kanopų kaustymą – 40 Eur, už vaistus – 100 Eur, už nukirminimą – 40 Eur, nors pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylą iš esmės nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme atsakovė šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi. Akivaizdu, kad jei atsakovė tikrai būtu patyrusi šias išlaidas, šias aplinkybes būtu nurodžiusi prieš tai procesiniuose dokumentuose ir duodama paaiškinimus. Atsakovė nepateikė jokių pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kad sumokėjo už žirgo kanopų kaustymą 40 Eur, už vaistus – 100 Eur, už nukirminimą –40 Eur. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojo P. M. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad jis kvietė žirgų kanopų kaustytoją, su kuriuo turėjo būti atskaityta, taip pat, kad jis asmeniškai sudavė vaistus žirgo sukergimui ir nukirminimui. UAB „Orem“ atstovai nedalyvavo, dalyvavo atsakovė, todėl, anot liudytojo, ji ir galėjo atskaityti už darbus ir vaistus žirgui. P. M. nepatvirtino ir neteigė, jog matė ar žino, kad būtent atsakovė sumokėjo už žirgo kanopų kaustymą 40 Eur, už vaistus – 100 Eur, už nukirminimą – 40 Eur, taip pat nematė, ar darbai buvo atlikti. P. M. nurodė tik faktą, kad jis kvietė specialistus savo turimiems žirgams, tačiau ar būtent UAB „Orem“ žirgams šios paslaugos buvo suteiktos ar ne, P. M. paaiškinti negalėjo, nes jam šios aplinkybės nebuvo žinomos. P. M. atsakydamas į atsakovės atstovės klausimą, kiek kainuoja kalvio paslauga, paaiškino, kad vienam žirgui visų kanopų sutvarkymas (išdrožimas) kainuoja 20 Eur, priekinių kanopų kaustymas – 65 Eur, visų kanopų kaustymas – 80 Eur, vakcinacija nuo stabligės ir juodligės – 25 Eur, vakcinuoti iš pradžių reikia 2 kartus per 20 dienų laikotarpį, vėliau kas pusę metų. Ieškovė turėjo keturis žirgus. Taigi atsakovės nurodytų išlaidų dydžiai nesutampa su liudytojo P. M. nurodytomis paslaugų kainomis. Akivaizdu, kad jei atsakovė tikrai būtų mokėjusi už ieškovės žirgų kanopų tvarkymą ar kaustymą, jos išlaidos būtų ne 40 Eur, kaip kad teigia atsakovė, bet žymiai didesnės, t. y. nuo 80 Eur iki 320 Eur. Išlaidos už vaistus būtų ne 100 Eur, bet 200 Eur. Taipogi byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad ieškovės žirgams prieš tai nurodytos paslaugos tikrai buvo suteiktos. Ieškovei pardavus visus keturis žirgus, naujojo savininko buvo nustatyta, kad visų žirgų priežiūra atlikta netinkamai, žirgų būklė bloga, žirgų kanopos neprižiūrėtos, nekaustytos, žirgai galbūt nevakcinuoti ir nenukirminti. Taigi nesant atsakovės paaiškinimus pagrindžiančių kitų įrodymų ir atsižvelgus į atsakovės paaiškinimų nenuoseklumą, teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovės paaiškinimu dėl jos nurodytų išlaidų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė patyrė už žirgo kanopų kaustymą 40 Eur, už vaistus – 100 Eur, už nukirminimą – 40 Eur, iš viso 180 Eur savo asmeninių išlaidų.

16. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog ginčo šalis siejo atstovavimo teisiniai santykiai. CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo pareiga pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Tačiau atsakovė nėra pateikusi ieškovei ataskaitos ir turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Taipogi atsakovei kaip ieškovės atstovei suteiktų teisių apimtys buvo aiškiai nustatytos ieškovės išduotame įgaliojime. Atsakovė buvo įgaliota atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius dokumentus bei sutartis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė įgaliojimo turinį. Atsakovė nebuvo įgaliota tvarkyti visus su žirgais susijusius klausimus, iš jų ir mokėti pinigus už žirgus ir jų priežiūrai reikalingas prekes ir paslaugas, ir neturėjo tokios teisės ir pareigos. Atsakovė tai aiškiai suprato ir žinojo, todėl jokių savo asmeninių lėšų ieškovės žirgų reikmėms nemokėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsakovė kaip įgaliotas asmuo turėjo išlaidų, kurios buvo būtinos ir susijusios su pavedimo vykdymu ir kad šias išlaidas privalo atlyginti ieškovė. Ieškovė neatlygintai atsakovei buvo suteikusi gyvenamąjį būstą Vilniuje, transporto priemonę bei kurą. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė. Taigi atsakovė vykdydama pavedimą savo asmeninių lėšų neskyrė ir jokių išlaidų, kurias privalėtų atlyginti ieškovė, nepatyrė.

17. Atsakove G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kurioje teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 970 Eur be pagrindo įgytų lėšų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovės proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju ji įgijo 1 150 Eur su akivaizdžiu teisiniu pagrindu – kai ieškovė kompensavo atsakovės patirtas išlaidas, vykdant ieškovės pavedimą užsiimti žirgais. Ieškovės 1 150 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei liepė atlikti ieškovės faktinis vadovas G. U., kuris nurodė buhalterei tiek mokėtiną sumą, tiek mokėjimo paskirtį (tiek viena, tiek kita G. U. nesąžiningai ginčija, nutrūkus jo ir atsakovės santykiams). Atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškove ir tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti atstovaujamajam – priešingu atveju ieškovė nebūtų atlikusi mokėjimo pavedimo, jei nebūtų žinojusi atsakovei reikiamos atlygintinos sumos ir iš ko ši suma susideda. Įvykdžiusi pareigą pateikti ieškovei informaciją apie atsakovės patirtas išlaidas ir gavusi ieškovės 1 150 Eur pavedimą, atsakovė nebeturėjo išsaugoti savo patirtų išlaidų įrodymų – nes nei viena, nei kita pusė viena kitai pretenzijų nebeturėjo. Dėl šios priežasties atsakovė neturi ir negali teismui pateikti absoliučiai visų įrodymų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas, kurios buvo kompensuotos 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu. Priešingai, atsakovė pripažįsta, kad su žirgais susijusių išlaidų buvo kur kas daugiau, tačiau G. U. su ja įprastai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, išskyrus vienintelį 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimą.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji nepateikė duomenų, jog pati viena sumokėjo už žirgą Kaspija. Jei būtų laikoma, kad žirgo kaina buvo 484 Eur (kaip nurodyta pirkimo dokumentuose), tai akivaizdu, kad šią sumą sumokėjo atsakovė (kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad pinigai priimti iš atsakovės). Jei būtų laikoma, kad žirgas pirktas už 2 000 Eur (kokia ir buvo tikroji žirgo kaina), atsakovė iš šios sumos sumokėjo 800 Eur – ieškovė to neneigė. Vis dėlto manytina, kad teismas turi aiškintis tikrąsias ginčo aplinkybes, o ne vien remtis dokumentais, kurie neatspindi tikrovės. Todėl laikytina įrodyta aplinkybę, kad atsakovė už žirgą Kaspija sumokėjo 800 Eur iš savo asmeninių lėšų. Jei G. U. būtų apmokėjęs prekes „Lytagros“ parduotuvėje, jis būtų pasirašęs PVM sąskaitas faktūras ir ieškovė būtų turėjusi apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui (ieškovei) keliami aukštesni piniginių lėšų valdymo standartai nei atsakovei (fiziniam asmeniui), todėl ieškovė negali pasiteisinti neturinti šių sąskaitų apmokėjimo įrodymų. Jei ieškovė būtų apmokėjusi žirgo pervežimo išlaidas, ji būtų pateikusi teismui tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus tik apie šieno pirkimą, žirgų priežiūrą ir laikymą žirgyne. Visi bylos dalyviai vienareikšmiai pripažino, kad žirgų verslas buvo išskirtinai atsakovės idėja ir jos aistra, kuria ji domėjosi nuo vaikystės, o ieškovė UAB „OREM“ ir G. U. jokių specifinių šios srities žinių ir pažinčių neturėjo. Kadangi Kaspija turėjo būti transportuota daugiau nei 80 kilometrų, darytina išvada, kad transportavimo išlaidas apmokėjo atsakovė. Vienintelis aiškus liudytojo P. M. motyvas teigti priešingai – tai neapmokestintų pajamų gavimo faktas, t. y. gavęs transportavimo pajamas, P. M. šių pajamų neįtraukė į apskaitą.

20. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. buvo priėmęs sprendimą šioje byloje, kuriuo ieškinį atmetė. Nors šis teismo sprendimas ir buvo panaikintas, tačiau atkreiptinas dėmesys į kai kurias teismo teisingai konstatuotas aplinkybes. Teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad ieškovės procesinis elgesys buvo nesąžiningas – ieškovė nuolat keitė savo faktinių aplinkybių dėstymo versijas ir klaidino teismą. Svarbiausia yra ta aplinkybė, kad pats G. U., būdamas faktiniu ieškovės vadovu, davė paliepimą ieškovės buhalterei suformuoti 1 150 Eur mokėjimo pavedimą atsakovės naudai ir jį atlikti. Tai iš esmės paneigia bet kokias interpretacijas dėl neaiškių mokėjimo priežasčių ir tikslų. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė aiškiai melagingas aplinkybes apie šį mokėjimo pavedimą (net ir skirtingas – vienu atveju, kad mokėjimo pavedimas padarytas per klaidą, kitu atveju – kad atsakovė apgavo buhalterę ir privertė atlikti mokėjimą).

21. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad 2018 m. liepos 24 d. iš ieškovės vardu registruotos banko sąskaitos buvo atliktas 1 150 Eur sumos mokėjimo pavedimas atsakovei, mokėjimo paskirtis – „paskolos grąžinimas“. Byloje nustatyta, kad ieškovės direktorius A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteikė atsakovei įgaliojimą Nr. 001 atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius klausimus ir sutartis. Abi šalys patvirtino, kad tarp jų paskolos sutarties sudarytos nėra ir šalių nesieja sutartiniai paskolos santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalis siejo atstovavimo teisiniai santykiai. Tokius teisinius santykius tarp šalių kvalifikavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė buvo įgaliota atlikti veiksmus, susijusius su žirgų pirkimu, priežiūra. Tačiau pažymėtina, kad atsakovei, kaip ieškovės atstovei, suteiktų teisių apimtys buvo aiškiai nustatytos ieškovės išduotame įgaliojime Nr. 001. Atsakovė buvo įgaliota atstovauti ieškovei tik tvarkant visus su žirgais susijusius dokumentus bei sutartis. Atsakovė jokia forma nebuvo įgaliota prižiūrėti žirgus ir mokėti pinigus už žirgus ir jų priežiūrai reikalingas prekes ir paslaugas ir neturėjo tokios teisės ir pareigos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo iš ieškovės ginčijamą pinigų sumą – 1 150 Eur. Taigi byloje vadovaujantis CPK 178 straipsniu atsakovė turi pareiga įrodyti jai pervestos 1 150 Eur sumos panaudojimą ieškovės reikmėms. Tai konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartyje. Atsakovė teigdama, kad mokėjo asmeninius pinigus už žirgus bei jų priežiūrai reikalingas prekes ir paslaugas ir neturėdama tai pagrindžiančių įrodymų, elgėsi neapdairiai bei neatidžiai ir taip veikdama pati turi prisiimti galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

23. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą teigia, jog byla yra antrą kartą nagrinėjama teisme iš esmės. Atsakovė viso proceso metu yra nenuosekli ir nuolat keičia savo poziciją dėl patirtų išlaidų už žirgus ir jų priežiūrai reikalingas prekes, kurias, jos teigimu, buvo pirkusi iš savo asmeninių piniginių lėšų. Nagrinėjant bylą pirma kartą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodė, kad iš savo piniginiu lėšų sumokėjo už žirgą 484 Eur. Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje 2021 m. kovo 17 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė visiškai naujas aplinkybes. Atsakovė jau teigia, kad už žirgą sumokėjo 800 Eur, t. y. sumokėtą sumą beveik dvigubai padidino. Tačiau atsakovė nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus ikiteisminio tyrime atsakovė, duodama parodymus, apskritai nenurodė, kad sumokėjo už žirgą iš savo piniginių lėšų. Akivaizdu, kad jei atsakovė už žirgą tikrai būtų sumokėjusi iš savo asmeninių piniginių lėšų, šias aplinkybes būtų nurodžiusi jau ikiteisminio tyrimo metu. Taipogi vėliau atsakovės nurodomos tariamos sumokėtos sumos dydžiai nekistų nuo 484 Eur iki 800 Eur. Atsakovė už žirgą Kaspiją jokia forma savo asmeninių pinigų nemokėjo. Žirgo Kaspija pardavimo kaina buvo 484 Eur. Žirgo pirkimo–pardavimo sandoris yra nenuginčytas ir galiojantis. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad žirgą ieškovė nusipirko už 2 000 Eur. Pažymėtina, kad byloje esantis rašytinis ūkininkės R. M. paaiškinimas patvirtina, kad ieškovės atstovas pinigus pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo grynaisiais, o ant kasos pajamų orderio pasirašė atsakovė, nors ji faktiškai pinigų nemokėjo. Šis rašytinis paaiškinimas neprivalėjo būti patvirtintas notarine tvarka, todėl nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu ir teisingumu. Nors R. M. šaukta kaip liudytoja į teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių neatvyko, tačiau atsakovė ir jos atstovė dėl to neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ir sutiko pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

24. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pavedimu pervedusi jai 1 150 Eur iki galo su ja atsiskaitė pagal AB „Vilniaus Lytagra“ PVM sąskaitas faktūras. Atkreiptinas dėmesys, kad pavedimas atsakovei yra padarytas 2018 m. liepos 24 d., tačiau viena iš sąskaitų yra išrašyta 2018 m. liepos 25 d., t. y. tik kitą dieną po pavedimo atlikimo. Šios aplinkybes patvirtina, kad atsakovė apskritai negalėjo apmokėti šios sąskaitos iš savo asmeniniu lėšų, nes sąskaita išrašyta jau po pavedimo padarymo. Kartu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad apmokėjo abi minėtas sąskaitas iš savo asmeninių lėšų. Taigi atsakovė neįrodė, kad pirko prekių pagal šias sąskaitas už 388,81 Eur. Atsakovė teigė, kad už žirgo transportavimą savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 150 Eur. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sumokėjo pinigus P. M. ir gavo iš jo čekiuką. Apklaustas byloje liudytojas P. M. paneigė atsakovės nurodytas aplinkybes ir patvirtino, kad atsakovė jam pinigų už žirgo transportavimą nemokėjo, kadangi už šią paslaugą bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovė. Be to, papildomai paaiškino, kad žirgo nebūtų transportavęs už 150 Eur, nes transporto paslaugos kaina buvo 350 Eur. Atsakovė neįrodė, kad už žirgo transportavimą sumokėjo 150 Eur iš savo asmeninių lėšų. Pažymėtina, kad ieškovės direktorius G. U. nurodė, kad neturi visų įmonės buhalterinių dokumentų, nes prieš tai dirbusios buhalterės nėra perdavusios buhalterinių dokumentų ir dėl tokių jų galbūt nusikalstamų veiksmų vyksta ikiteisminiai tyrimai. Byloje apklaustos liudytojos S. Š. paaiškinimus teismas turėtų vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad dėl S. Š. galbūt nusikalstamų veiksmų pasisavinant ieškovės piniginės lėšas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate yra vykdomas ikiteisminis tyrimas. Dėl to, tarp šalių esant konfliktui, liudytoja S. Š. galbūt yra suinteresuota apkalbėti ieškovės atstovą G. U.. Be to, S. Š. paaaiškino, kad jai nėra žinomos aplinkybės, ar atsakove mokėjo už žirgą ir žirgų priežiūrai reikalingas prekes ir paslaugas iš savo asmeninių piniginių lėšų. Taipogi priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, G. U. neturėjo artimų asmeninių santykių su atsakove ir atsakoves pateiktos dvi fotonuotraukos bei liudytojų paaiškinimai šių aplinkybių neįrodo. Pažymėtina, kad ieškovė nėra atlikusi jokių mokėjimų atsakovei grynaisiais pinigais. Kartu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai ieškovė yra sumokėjusi grynaisiais pinigais.

25. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad atsakovei veikiant įgaliojimo pagrindu, ji nėra pateikusi ieškovei ataskaitos ir turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Priešingai nei teigia atsakovė, jokių ataskaitų atsakovė nėra pateikusi iki šiol ir ieškovė nepervedė atsakovei 1 150 Eur kaip išlaidų kompensavimą. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsakovė kaip įgaliotas asmuo turėjo išlaidų, kurios buvo būtinos ir susijusios su jos pavedimo vykdymu ir kad šias išlaidas privalo atlyginti ieškovė. Šalys nesitarė, kad atsakovei kaip atstovei už darbą ieškovė turi sumokėti atlyginimą. Taigi atsakovė neįrodė, kad 1 150,00 Eur įgijo iš ieškovės pagrįstai ir teisėtai. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti.

26. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir tą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

27. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovė patvirtino aplinkybę, jog 2018 metais keletą mėnesių kartu su atsakove bandė vystyti žirgų verslą. G. U. 2021 m. kovo 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė pradėjo naują veiklą, kurią pasiūlė atsakovė ir būtent šiam tikslui ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą spręsti su žirgais susijusius klausimus. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2018 metais pirko kelis žirgus, laikė juos Palangoje esančiame žirgyne. Taigi byloje nėra ginčo, kad ieškovė kartu su atsakove 2018 metais užsiėmė žirgais, tikėdamiesi gauti iš šios veiklos pelno. Teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti į bylą visas sąskaitas, sąskaitų apmokėjimus, kiek tai yra susiję su ieškovės turėtomis išlaidomis žirgų pirkimui ir bet kokioms žirgų priežiūros išlaidoms. Ieškovė tesugebėjo į bylą pateikti 800 Eur dydžio sąskaitą už šieno rulonuose pirkimą, 800 Eur dydžio sąskaitą už žirgų laikymą ir 300 Eur dydžio sąskaitą už žirgų priežiūrą (ir šių sąskaitų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus). Taigi natūraliai kyla klausimas – kas apmokėjo visas likusias žirgų priežiūros išlaidas, jei ieškovė nė karto nemokėjo veterinarui, kanopų kaustytojui ir nedengė kitų einamųjų žirgų priežiūros išlaidų. Visu tuo iš savo asmeninių lėšų rūpinosi atsakovė. Be jokių papildomų įrodymų visiems yra žinomas faktas, kad bet kuris gyvūnas reikalauja nuolatinės priežiūros, o ypač – sportiniams tikslams treniruojami žirgai. P. M. nurodė, kad jų arklidėse stovintys žirgai yra privalomai vakcinuojami (nevakcinuoti žirgai negali būti arklidėse, nes rizikuoja užkrėsti kitus žirgus). Liudytojas taip pat nurodė, kad kaustyti žirgą reikia kas pusantro mėnesio, o Kaspijos kanopos iš pradžių buvo „siaubingos“, apleistos, netvarkytos. Liudytojas patvirtino atsakovės parodymus, kad ji pirko kumelei vaistus, skirtus suduoti prieš kergimą, taip pat patvirtino, kad šioji kumelė ir buvo sukergta, o vaistus sudavęs pats liudytojas. Liudytojas patvirtino svarbią aplinkybę, kad tik atsakovė rūpinosi žirgų priežiūra ir kad būtent ji atsiskaitydavo su paslaugų teikėjais – kalviu, gydytojais, pirkdavo vaistus. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė neturi įrodymo nė apie vieną panašaus pobūdžio paslaugą. Liudytojas P. M. patvirtino, kad ieškovės faktinis direktorius nesirūpino žirgais, nes nieko apie juos neišmanė. Tą iš esmės patvirtino ir pats G. U. – kad jam buvusi įdomi tik pati verslo idėja. Tuo tarpu atsakovė žirgais užsiėmė nuo vaikystės ir ši veikla jai buvo žinoma bei artima. Apeliacinio skundo teiginiai, neva atsakovė yra nenuosekli ir keičia poziciją dėl patirtų išlaidų, visiškai nepagrįsti. Atsakovė iš atminties apytiksliai nurodė patirtų išlaidų pobūdį ir kainas. Visiems akivaizdu, kad šiuo atveju didžioji dalis su žirgais susijusių išlaidų nebuvo įtraukta į apskaitą, t. y. paslaugų teikimas vyko grynaisiais pinigais be sąskaitų. Kol atsakovės santykiai su ieškove buvo geri, atsakovė taip pat nerinko įrodymų apie jos patirtas išlaidas – nes pati ieškovė geranoriškai su atsakove atsiskaitydavo. Žirgų tinkama priežiūra, išlaikymas, treniravimas ir pelno gavimas juos pardavus – buvo tiek ieškovės, tiek atsakovės bendras tikslas. Todėl keistai atrodo ieškovės teiginiai, neva ieškovės žirgai buvo veterinarų neprižiūrimi, nekaustomi ir jiems neatliekamos įprastinės visų žirgų savininkų vykdomos procedūros. Įvykdžiusi pareigą pateikti ieškovei informaciją apie atsakovės patirtas išlaidas ir gavusi ieškovės 1 150 Eur pavedimą, atsakovė nebeturėjo išsaugoti savo patirtų išlaidų įrodymų (ar detaliai prisiminti visų išlaidų pobūdį) – nes nei viena, nei kita pusė viena kitai pretenzijų nebeturėjo. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo ir negalėjo teismui pateikti absoliučiai visų įrodymų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas, kurios buvo kompensuotos 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu. Priešingai, atsakovė pripažino, kad su žirgais susijusių išlaidų buvo kur kas daugiau, tačiau G. U. su ja įprastai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, išskyrus vienintelį 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimą.

28. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą taip pat prašo priimti žirgo Kaspijos dokumentą – arklio pasą, kurio kopiją atsakovė atrado vėliau nei buvo priimtas teismo sprendimas. Šis arklio pasas patvirtina, kad Kaspijos tėvai buvo Kongas ir Sangria. Sulyginus byloje esantį skelbimą dėl žirgo pardavimo už 2 000 Eur ir arklio pasą, pagal visus sutapimus (veislė, gimimo data, tėvas, motina), matyti, kad žirgas Kaspija buvo parduotas ieškovei ne už 484 Eur, bet už 2 000 Eur. Prašo priimti šį įrodymą, nes jis patvirtina svarbias bylai aplinkybes, kurias atkakliai neigė ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

31. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės UAB „Orem“ ieškinys, t. y. priteistos iš atsakovės G. J. 970 Eur be pagrindo įgytos lėšos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 970 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,64 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Orem“, be to, priteista iš ieškovės UAB „Orem“ 299,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. J., o kita ieškinio dalis atmesta.

32. Ieškovė ginčija tą sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškinio reikalavimų dalis dėl 180 Eur. Ieškovė mano, jog teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tai sąlygojo iš dalies neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teigia, kad, nesant atsakovės paaiškinimus pagrindžiančių kitų įrodymų ir atsižvelgus į atsakovės paaiškinimų nenuoseklumą, teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovės paaiškinimu dėl jos nurodytų išlaidų. Nurodo, kad atsakovė nėra pateikusi ieškovei ataskaitos ir turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, taipogi byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsakovė kaip įgaliotas asmuo turėjo išlaidų, kurios buvo būtinos ir susijusios su pavedimo vykdymu, ir kad šias išlaidas privalo atlyginti ieškovė.

33. Atsakovė ginčija tą sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio reikalavimų dalis. Atsakovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju ji įgijo 1 150 Eur su akivaizdžiu teisiniu pagrindu – kai ieškovė kompensavo atsakovės patirtas išlaidas, vykdant ieškovės pavedimą užsiimti žirgais. Teigia, jog ieškovės 1 150 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei liepė atlikti ieškovės faktinis vadovas G. U., kuris nurodė buhalterei tiek mokėtiną sumą, tiek mokėjimo paskirtį, ir kad atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškove ir tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti atstovaujamajam – priešingu atveju ieškovė nebūtų atlikusi mokėjimo pavedimo, jei nebūtų žinojusi atsakovei reikiamos atlygintinos sumos ir iš ko ši suma susideda.

34. Įvertinus šalių apeliacinių skundų motyvus apeliacinės instancijos teisme pasisakytina, ar atsakovė kaip įgaliotas asmuo turėjo susijusių su pavedimo vykdymu išlaidų, kurios įrodytos leistinais ir pakankamais įrodymais.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

36. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo priimti žirgo Kaspijos dokumentą – arklio pasą, kurio kopiją atsakovė atrado vėliau nei buvo priimtas teismo sprendimas. Nurodo, kad šis arklio pasas patvirtina, kad Kaspijos tėvai buvo Kongas ir Sangria. Sulyginus byloje esantį skelbimą dėl žirgo pardavimo už 2 000 Eur ir arklio pasą, pagal visus sutapimus (veislė, gimimo data, tėvas, motina), matyti, kad žirgas Kaspija buvo parduotas ieškovei ne už 484 Eur, bet už 2 000 Eur. Prašo priimti šį įrodymą, nes jis patvirtina svarbias bylai aplinkybes, kurias neigė ieškovė.

37. Prašomą pridėti prie bylos naują įrodymą atsisakytina priimti, nes jis nėra susijęs su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, arklio pasas bei skelbimas nėra mokėjimo dokumentai. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju naujo įrodymo priėmimas ir vertinimas būtų perteklinis. Kita vertus, akivaizdu, jog pateiktas įrodymas neturi naujumo savybės ir neabejotinai galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.

Faktinės bylos aplinkybės

38. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. liepos 24 d. ieškovės vadovo pareigas ėjo A. R., nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. – S. Š., nuo 2018 m. gruodžio 11 d. – G. U..

39. Ieškovės direktorius A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteikė atsakovei įgaliojimą Nr. 001 atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius dokumentus ir sutartis.

40. 2018 m. liepos 24 d. iš ieškovės vardu registruotos banko sąskaitos buvo atliktas 1 150 Eur sumos mokėjimo pavedimas atsakovei, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“.

41. Nors ieškovė 2018 m. liepos 24 d. atlikto mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė „paskolos grąžinimas“, tačiau abi šalys patvirtino, kad tarp jų paskolos sutarties sudarytos nėra ir šalių nesieja sutartiniai paskolos santykiai.

42. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. R. ir kaip liudytoja apklausta S. Š. patvirtino, kad 2018 m. birželio 12 d. įgaliojimo sudarymo metu, 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimo atlikimo metu ir 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimo, kurio prašoma atsakovės grąžinti 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu pervestas 1 150 Eur pinigines lėšas, pateikimo atsakovei metu faktinis ieškovės UAB „Orem“ vadovas buvo G. U., kuris sprendė visus su įmonės valdymu susijusius klausimus, įskaitant įmonės atliekamus mokėjimus.

43. Byloje yra 2018 m. rugsėjo 14 d. ūkininkės R. M. paaiškinimas, kuriame ji patvirtina, kad UAB „Orem“ atstovas pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo grynaisiais, o ant kasos pajamų orderio pasirašė atsakovė, nors ji faktiškai pinigų nemokėjo.

44. 2018 m. liepos 4 d. ūkininkės R. M. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog ieškovė už arklį sumokėjo 484 Eur, o kvite Nr. 701 nurodyta, jog ūkininkė R. M. 484 Eur paėmė iš atsakovės.

45. Ūkininkė R. M. 2018 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime nurodo, jog ant kasos pajamų orderio pasirašė atsakovė, tačiau ji pinigų nemokėjo.

46. Atsakovė į bylą pateikė tik AB „Lytagra“ elektroniniu paštu siųstą laišką, kuriame ji nurodo, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. ji pirko prekes ir išrašė sąskaitas faktūras, kurias pasirašė atsakovė. Iš 2021 m. sausio 11 d. UAB „Klaipėdos Lytagra“ rašto matyti, kad UAB „Klaipėdos Lytagra“ nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. su UAB „Orem“ jokių sandorių neturėjo. Rašte nurodoma, kad nebuvo išrašoma PVM sąskaitų faktūrų, taip pat nebuvo jokių mokėjimo dokumentų.

47. AB „Vilniaus Lytagra“ pateikta sąskaita faktūra, serija SF-VP02 Nr. 258566, iš kurios matyti, kad pirkėja UAB „Orem“ 2018 m. birželio 22 d. įsigijo prekių už 267,43 Eur. Įsigytų prekių pobūdis – žirgo priežiūrai ir pan. Duomenų, kas apmokėjo šią sąskaitą, teismui nepateikta.

48. Teisme apklaustas liudytojas P. M. paaiškino, kad atsakovė už žirgo gabenimą iš Rietavo savivaldybės į Kretingos rajoną jam pinigų nedavė. Paaiškino, kad jis kvietė žirgų kanopų kaustytoją, su kuriuo turėjo būti atskaityta. Liudytojas P. M. paaiškino, kad jis asmeniškai sudavė vaistus žirgo sukergimui ir nukirminimui. Liudytojas P. M. paaiškino, kad atvežus žirgą į naują žirgyną tokius žirgo priežiūros darbus yra privaloma atlikti. UAB „Orem“ atstovai nedalyvavo, dalyvavo G. J., todėl, anot liudytojo, ji ir galėjo atskaityti už darbus ir vaistus žirgui.

Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose bei ieškovės apeliacinio skundo

49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovė gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovė mano, kad gavo turtą, esant teisiniam pagrindui, ji turi būti pajėgi įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).

50. Taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovė. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

51. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo, todėl šioje byloje ginčo šalis apeliaciniuose skunduose pripažįsta aplinkybę, jog jas siejo atstovavimo teisiniai santykiai, tačiau ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime aiškino įgaliojimo turinį, nes atsakovė nebuvo įgaliota tvarkyti visus su žirgais susijusius klausimus, iš jų ir mokėti pinigus už žirgus ir jų priežiūrai reikalingas prekes ir paslaugas, ir neturėjo tokios teisės ir pareigos. Atsakovė buvo įgaliota tik atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius dokumentus bei sutartis, t. y. nemokėti pinigų ieškovės vardu.

52. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė buvo įgaliota atlikti visus veiksmus, susijusius su žirgų pirkimu, priežiūra.

53. Byloje nustatyta, kad ieškovės direktorius A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteikė atsakovei įgaliojimą Nr. 001 atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius dokumentus ir sutartis.

54. 2018 m. liepos 24 d. iš ieškovės vardu registruotos banko sąskaitos buvo atliktas 1 150 Eur sumos mokėjimo pavedimas atsakovei, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“. Byloje nustačius, jog tarp šalių nebuvo paskolos santykių, šis konkliudentinis ieškovės veiksmas pagal sutarčių aiškinimo taisykles vertintinas kaip lėšų pervedimas atsakovei kaip įmonės atstovei pagal paminėtą įgaliojimą.

55. Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Per atstovus (įgaliotinius) fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia. Įgaliojimui taikomos sandorių bendrosios normos.

56. Įgaliojimas, būdamas vienašaliu sandoriu, apibrėžia tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Pavedimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, yra būtinas abiejų šalių, t. y. atstovaujamojo ir atstovo, susitarimas dėl atliekamų veiksmų, paprastai dėl siekiamo rezultato, dėl kurio yra sudaroma pavedimo sutartis. Pavedimo sutarties ir įgaliojimo nustatytos atstovo teisės gali skirtis, nes pavedimo sutartimi apibrėžiamos atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio santykių ribos, o įgaliojimu yra suteikiama teisė atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl pavedimo sutarties atstovavimo teisių ribos gali būti platesnės, nei nustatytos įgaliojime. Jei įgaliojime yra nurodyta daugiau atstovavimo teisių nei pavedimo sutartyje, tai reiškia, kad atstovaujamasis tokį pavedimą davė atstovui, tačiau ar šis pavedimas patenka į pavedimo sutarties reguliavimo sritį, priklauso nuo pavedimo sutarties šalių ketinimų ir išreikštos valios, sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017, 23 punktas).

57. Ginčo sumos pavedimo įvykdymo metu galiojo 2018 m. birželio 13 d. įgaliojimas, svarbu įvertinti pavedimo santykių pagrindu ieškovės atsakovei išduoto įgaliojimo turinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. lapkričio 13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; kt.). Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes, kad ieškovė atsakovei pavedimo teisinių santykių pagrindu pavedė atlikti visus su žirgais susijusius dokumentus ir sutartis, t. y. atsakovė buvo įgaliota savo nuožiūra atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su žirgais (CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš įgaliojimo turinio, ieškovė pavedė atsakovei atlikti įvairius teisinius veiksmus, t. y. sutartis ir kitus dokumentus. Atsakovei buvo suteikti platūs įgaliojimai ieškovų vardu, savo nuožiūra spręsti įvairius klausimus, susijusius su žirgais.

59. Pagal CK 6.154 str. 1d. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

60. Pagal šalių įgaliojimą atsakovė buvo įgaliota tvarkyti sutartis ir dokumentus, o šie veiksmai yra įprastai susiję su lėšų panaudojimu. Tokių lėšų panaudojimo faktą suprato ir ieškovė, padarydama ginčo pavedimą, todėl nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovė privalo jai grąžinti ginčo sumą kaip be pagrindo įgytas lėšas.

61. Byloje įrodyta, kad atsakovė gavo ginčo sumą esant teisiniam pagrindui – jai išduotam įgaliojimui atstovauti ieškovei tvarkant sutartis ir dokumentus, susijusius su žirgais, todėl sprendžiant ginčą dėl ieškinio reikalavimų taikytinas CK 2.150 str.

Dėl atsakovės turėtų išlaidų, susijusių su pavedimo vykdymu išlaidų, kurios įrodytos leistinais ir pakankamais įrodymais.

62. Šioje byloje ieškovė apeliaciniu skundu prašo ieškovės ieškinį tenkinti, t. y. papildomai priteisti 180 Eur, nes pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė patyrė už žirgo kanopų kaustymą 40 Eur, už vaistus – 100 Eur, už nukirminimą – 40 Eur, iš viso 180 Eur savo asmeninių išlaidų. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo ieškinį atmesti, t. y. pateisinti visas jos nurodomas išlaidas, nurodydama, jog kad atsakovė už ieškovei pirktą žirgą Kaspija sumokėjo 800 Eur iš savo asmeninių lėšų, o ne 484 Eur, nurodytų 2018 m. liepos 4 d. ūkininkės R. M. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, pirko prekių pagal sąskaitas už 388,81 Eur, už žirgo transportavimą savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 150 Eur ir mokėjo už žirgo kanopų kaustymą 40 Eur, už vaistus – 100 Eur, už nukirminimą – 40 Eur, iš viso 180 Eur, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ieškovei pirkto žirgo kainos bei kitų išlaidų, susijusių su įgaliojime nurodyta veikla, atlyginimo atsakovei.

63. CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo pareiga pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, tačiau įstatymas nenustato privalomos šios ataskaitos rašytinės formos, todėl iškilus ginčui tarp pavedimo sutarties šalių išlaidos, susijusios su pavedimo vykdymu, gali būti patvirtintos leistinais ir pakankamais įrodymais.

64. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

65. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

66. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

67. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

68. Ieškovės apeliaciniame skundu keliamas netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas, nurodoma, kad netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, teismo išvada pagrįsta tik netiesioginiais įrodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo priešingas įrodymų vertinimų aplinkybes ir nurodo motyvus, kuriais remiantis byloje nėra pagrindo remtis PVM sąskaitoje nurodyta pirkto žirgo kaina – 484 Eur. Atsakovė teigė, kad jog 2018 m. birželio 13 d. įgaliojimo pagrindu 2018 m. liepos 4 d. ieškovei iš ūkininkės R. M. įgijo žirgą už 2 000 eurų, tačiau sąskaita buvo išrašyta 484 Eur sumos. Nurodo, jog, jei būtų laikoma, kad žirgas pirktas už 2 000 Eur (kokia ir buvo tikroji žirgo kaina), atsakovė iš šios sumos sumokėjo 800 Eur – ieškovė to neneigė. Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė už žirgą Kaspija sumokėjo 800 Eur iš savo asmeninių lėšų.

69. Kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė sumokėjo jos nurodomą didesnę kainą už žirgą, nei nurodyta 2018 m. liepos 4 d. ūkininkės R. M. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovės bei ūkininkės R. M. paaiškinimai nėra pakankami PVM sąskaitos faktūros įrašui nuginčyti. Kita vertus, manytina, kad atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo suvokti riziką, kurią sąlygoja tikrovės neatitinkančios informacijos nurodymas sutartyje. Tokiu atveju neigiamos tokių sąlygų priėmimo pasekmės tenka pačiai atsakovei. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta neįrodyta aplinkybę, jog atsakovė mokėjo 800 Eur už ieškovei perkamą žirgą (CPK 178 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

70. Pirkėjo ir pardavėjo parašais patvirtinta PVM sąskaita faktūra teismų praktikoje paprastai pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susiklosčiusius pirkimo–pardavimo santykius, todėl teismas didesnę įrodomąją reikšmę teikia PVM sąskaitai faktūrai, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šį įrodymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei PVM sąskaitoje nurodytą pirkto žirgo kainą – 484 Eur, nes byloje nustatyta, kad žirgo pirkime atsakovė dalyvavo, pasirašė kasos pajamų orderio kvitą, todėl ši suma laikytina kaip pateisinta CK 2.150 straipsnyje nustatyta tvarka, nes įgaliotinis įgyja teisę į jo turėtų faktinių išlaidų padengimą vykdant įgaliojimą.

71. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo P. M. parodymais, atmetė ieškinio dalį dėl 180 Eur ir šią sumą pagrįstai laikė kaip įrodytą atsakovės vykdant pavedimą, t. y. byloje įrodyta, kad atsakovė mokėjo 40 Eur už žirgo kaustymą, pirko vaistus už 140 Eur. Liudytojas P. M. teismo posėdyje parodė, kad jis kvietė žirgų kanopų kaustytoją, su kuriuo turėjo būti atsiskaityta. Liudytojas P. M. parodė, kad jis asmeniškai sudavė vaistus žirgo sukergimui ir nukirminimui. Liudytojas P. M. parodė, kad atvežus žirgą į naują žirgyną tokius žirgo priežiūros darbus yra privaloma atlikti. UAB „Orem“ atstovai nedalyvavo, dalyvavo G. J., todėl, anot liudytojo, ji ir galėjo atskaityti už darbus ir vaistus žirgui. Ieškovės apeliacinio skundo motyvais šie parodymai yra nenuginčyti, nes ieškovė analizuoja kitas šių paslaugų kainas ir nenurodo, kas apmokėjo šią ginčo 180 eurų sumą. Iš liudytojo parodymų nustatyta, jog ieškovės žirgo priežiūra už 180 Eur buvo atlikta, t. y. jis gavo vaistus, kvietė kanopų kaustytoją, kurio paslaugos yra mokamos, todėl šie parodymai yra nenuginčyti. Ieškovė nurodo, jog, pardavus visus keturis žirgus, naujojo savininko buvo nustatyta, kad visų žirgų priežiūra atlikta netinkamai, žirgų būklė bloga, žirgų kanopos neprižiūrėtos, nekaustytos, galbūt žirgai nevakcinuoti ir nenukirminti, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su ginčo pavedimo laikotarpiu žirgo įsigijimu ieškovės vardu ir paslaugomis, kurios būtinos atlikti pristatant žirgą į žirgyną, o ne vėlesniais ieškovės veiksmais.

72. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą, todėl liudytojo P. M. parodymų vertinimas atitinka paminėtą įrodymų vertinimo taisyklę.

73. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (pavedimų, ieškovo pakvitavimų ar pan.), kurie pagrįstų atsiskaitymą jos asmeninėmis lėšomis ieškovės vardu pagal pavedimo sutartinius santykius dėl kitų jos apeliaciniame skunde nurodytų paslaugų ieškovei apmokėjimo. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovė pirko prekių pagal sąskaitas už 388,81 Eur, už žirgo transportavimą savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 150 Eur, o iš netiesioginių įrodymų pagal paminėtas įrodymų vertinimo taisykles tokios išvados padaryti nėra teisinio pagrindo.

74. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

75. Byloje įrodyta, kad atsakovė vykdant ieškovės pavedimą patyrė 664 Eur, t. y. sumokėjo už ieškovės žirgą 484 Eur, 40 Eur už žirgo kaustymą, pirko vaistus už 140 Eur, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir 486 Eur suma priteistina ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bet neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl paminėtos 2018 m. liepos 4 d. ūkininkės R. M. išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų kvito, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina atsakovės apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovės ieškovei priteistini 486 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

78. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra nuspręsta dėl materialinių šalių reikalavimų konkrečioje teismo instancijoje.

79. Jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje yra iš dalies patenkintas ieškinys, t. y. priteisti 486 Eur, t. y. 42 procentai ieškinio reikalavimų.

80. Pirmosios instancijos teisme ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos byloje pareiškė prašymą ir pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitus ir mokėjimo nurodymus 496 Eur sumos, o atsakovė patyrė 1 873,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisti 42 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 208,32, o atsakovei iš ieškovės 58 procentai, t. y. 1 086, 72 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

81. Patenkinus atsakovės apeliacinio skundo dalį nuspręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 93 str. nustatytas proporcijas.

82. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 175 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

83. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio bei pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur, o už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 1 200 Eur.

84. Atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas dėl 484 Eur sumos, t. y. 49,89 procento, todėl atsakovei iš ieškovės priteistini 10,97 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 249,45 Eur advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą bei 175 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, nes ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš viso 435,42 Eur.

85. Ieškovei iš atsakovės priteistini 601,32 Eur išlaidų (50,11 procento), turėtų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą, nes atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas 49,89 procento.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti priimti įrodymą, pateiktą 2021 m. liepos 26 d. su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, ir jį grąžinti atsakovei G. J..

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovės G. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Orem“ priteisti 970 Eur be pagrindo įgytos lėšos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 970 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,64 Eur bylinėjimosi išlaidos ir priteistas sumas sumažinti. Priteisti iš atsakovės G. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Orem“486 Eur skolos iš pavedimo teisinių santykių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 486 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl 299,68 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orem“ atsakovei G. J. priteisimo ir priteistą sumą padidinti iki 1 086,72 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orem“ 435,42 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei G. J..

Priteisti iš atsakovės G. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Orem“ 601,32 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra MaškevičienėErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis