- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-168-954/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06096-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Renas Bradūnas, Deimantė Tiškė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. S. gynėjui advokatui Renui Bradūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atleistas, perduodant jį pagal laidavimą sutuoktinės R. S. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir baudžiamoji byla T. S. atžvilgiu nutraukta.
Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir šioje dalyje byla nutraukta.
Nukentėjusiojo V. K. pareikštas civilinio ieškinio reikalavimas iš 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš T. S. priteisti likusią 2 900 Eur dalį tenkintas iš dalies, iš T. S. V. K. naudai priteista 200,00 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusios V. K. civilinio ieškinio reikalavimų dalys netenkintos.
Nukentėjusiojo V. K. prašymas dėl 150,00 Eur proceso išlaidų jo naudai priteisimo iš T. S. tenkintas visiškai, priteista iš T. S. V. K. naudai 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų už atstovo, advokato pagalbą procese.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. S. perduotas pagal laidavimą už tai, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 00.52 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, spyrė du kartus V. K. į pilvo sritį, po to V. K. rankomis užsidengus veidą, sudavė ne mažiau tris smūgius kumščiu šiam į įvairias kūno vietas, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą ir sugadino svetimą šiam priklausantį turtą – striukėje buvusį 200 eurų vertės telefoną „Samsung Galaxy A34“, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Apylinkės teismas atleisdamas nuo atsakomybės nurodė, kad duomenys įrodo, jog laiduotoja R. S. yra kaltinamojo sutuoktinė ir artimiausias jam žmogus, juodu ilgai santuokoje gyvena, užauginę sūnų, nuolat bendrauja, jiedu sprendžia įvairius jų šeimos, ūkio, sutuoktinės verslo klausimus, vienas kitam padeda tiek bendrame gyvenime, tiek ūkyje, versle. Be to, pagal bylos duomenis laiduotojos R. S. reputacija iš esmės nepriekaištinga, ji, kaip artimiausia T. S., turi jam autoritetą ir įtaką, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams, atsižvelgiant į mažesnį rūšinį nagrinėjamo nusikaltimo pavojingumo laipsnį, užstatas laidavimui nenustatytas įvertinus laiduotojos amžių, asmeninę ir materialinę padėtis, taip pat aplinkybę, kad laiduojama už šeimos narį, kad laiduotoja sutuoktinė.
II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nukentėjusiojo atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio dalį, kuria T. S., pritaikius BK 40 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį atleistas perduodant R. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, T. S. pripažinti kaltu ir paskirti jam sankciją normos ribose.
3.1. Skunde nurodo, kad 2025 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai be teisėto pagrindo T. S. atžvilgiu taikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, nes, priešingai nei reikalaujama BK 40 straipsnyje, nebuvo nustatytos visos šio instituto taikymo sąlygos, t. y. nepatvirtinta, kad T. S. visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir gailėjosi ją padaręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog laiduotoja yra pajėgi daryti T. S. įtaką ir kontroliuoti jo elgesį, nors byloje nebuvo tinkamai įvertinta, kad laiduotoja tokios realios įtakos jam nedaro ir objektyviai negali daryti.
3.2. Apeliantė nurodė, kad nuosprendyje nerandama teisinio pagrindo konstatuoti byloje buvus BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, t. y. kad T. S. pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neįvertino, jog T. S. pozicija nebuvo nuosekli, kito bent keletą kartų: iki momento, kol nebuvo gauti vaizdo įrašai, ikiteisminio tyrimo metu pradžių nepripažino esminių veikos aplinkybių, pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių nepatvirtino, vengė papasakoti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su savo panaudotais smurtiniais veiksmais V. K. atžvilgiu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas apskritai neatkreipė dėmesio į T. S. išreikštą poziciją ikiteisminio tyrimo metu visiškai nepripažinti kaltės ir atsisakyti duoti parodymus. Net ir duodamas parodymus teisme, T. S. stengėsi švelninti savo veiksmus. Nebuvo pagrindo konstatuoti egzistuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes T. S. prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra daugiau susijęs su pareikštu prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne parodo tikrąjį jo požiūrį į padarytą veiką.
3.3. Skundo autorė pažymi, kad T. S. tik taip pripažindamas kaltę ir išreikšdamas gailėjimąsi, nebuvo nuoširdus ir iš esmės jokių parodymų apie jam inkriminuotą veiką nedavė, nieko apie esmines veikos padarymo aplinkybes nepaaiškino. Tokie T. S. duoti parodymai pirmos instancijos teisme negali būti vertinami kaip nuoširdi atgaila dėl savo nusikalstamų veiksmų ir kritiškas tokio savo elgesio vertinimas. Pirmosios instancijos teisme T. S. siekė pateisinti ir sušvelninti savo teisinę padėtį, savaip aiškindamas ir interpretuodamas įvykio aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių T. S. domėjimąsi nukentėjusiojo savijauta ir būkle po įvykio.
3.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad spręsti, jog T. S. dėjo nuoširdžias pastangas atlyginti žalą – nėra. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, T. S. nei karto nebandė susitarti su nukentėjusiuoju V. K. dėl žalos atlyginimo. Tik jau bylą perdavus į teismą, T. S. atlygino 200 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos, ir apklausiamas pirmos instancijos teismo metu nurodė, jog „3 000 Eur prašoma suma, nėra adekvati ir reali“, tačiau iki tol jis niekada nesusisiekė su nukentėjusiuoju, nebendravo siekdamas rasti kompromisinį žalos atlyginimo dydį, nesiūlė jokios alternatyvios sumos ar kito žalos atlyginimo būdo. Taip pat nėra duomenų, jog T. S. būtų domėjęsis nukentėjusiojo sveikata ar kitokiu būdu (teikiant nukentėjusiajam pagalbą, bendraujant su juo dėl šio sveikatos būklės) būtų siekęs sušvelninti dėl savo neteisėtų veiksmų kilusias pasekmes.
3.5. Taip pat apeliantė nesutinka, kad T. S. sutuoktinė R. S. atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, jog R. S., kaip laiduotoja, yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad R. S. darys pakankamą įtaką savo sutuoktiniui, jį sulaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nors R. S. yra neteista ir nebausta administracine tvarka, tačiau ji negali daryti savo sutuoktiniui teigiamos įtakos. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog įvykio dieną R. S. buvo kartu su savo sutuoktiniu, t. y. šventė toje pačioje vietoje. Nors R. S. matė, jog jos sutuoktinis yra neblaivus, agresyviai nusiteikęs, tačiau neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų sulaikiusi savo sutuoktinį nuo nusikalstamos veikos darymo. Šios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, jog R. S. kaip laiduotoja negali daryti savo sutuoktiniui jokios įtakos, kad jis nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. S. tinkama laiduotoja, nurodytų aplinkybių nevertino ir nuosprendyje iš esmės tik formaliai konstatavo, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką T. S..
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo V. K. atstovė palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos nukentėjusiojo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nukentėjusiojo V. K. atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiojo V. K. atstovės skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės R. S. atsakomybei, prašoma T. S. pripažinti kaltu ir paskirti jam sankciją BK 284 straipsnio normos ribose. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas laidavimo institutą T. S. atžvilgiu taikė tam nesant pagrindo, kadangi nebuvo nustatytos visos šio instituto taikymo sąlygos, be to, formaliai konstatavo, jog sutuoktinė yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. S.. Taigi šiais aspektais, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis.
6. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje (kuri yra aktuali nagrinėjamu atveju, kadangi T. S. padarė nesunkų nusikaltimą) yra nustatytos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios išimtinai su asmeniu, padariusiu nusikalstamą veiką: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.
7. Vis dėlto kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Konkrečia nusikalstama veika taip pat yra padaroma žala baudžiamosios teisės saugomai vertybei, t. y. ne tik privačiam ir viešajam interesui, todėl teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šių interesų pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.
8. Apylinkės teismas, svarstydamas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, įvertino padarytos nusikalstamos veikos tyčinį, tačiau nesunkų pobūdį, taip pat iš esmės teigiamą T. S. asmenybę, pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe visišką prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to tai, jog T. S. atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, V. K. visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, iš dalies atlygino neturtinę žalą. Konstatuodamas, kad yra pagrindas manyti, jog T. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgė į tai, kad T. S. dėl nusikaltimo kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, išgyvena dėl įvykio, yra teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, turi šeimą, ūkininkauja, charakterizuojamas teigiamai.
9. Apeliaciniame nukentėjusiojo atstovės skunde nesutinkama su nuosprendžio priėmimo metu galiojusios BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte (kuris atitinka skunde nurodomą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kurio redakcija galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu) įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – kad T. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – pagrįstumu. Teigiama, kad liko neįvertina tai, jog T. S. pozicija nebuvo nuosekli, kito bent keletą kartų, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad tokie skundo argumentai nėra pagrįsti.
10. Teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019).
11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. S. viso baudžiamojo proceso metu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino pilnai. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjant apylinkės teisme, parodė, kad atminty išlikę, jog gavo smūgį į galvą, atsistojo, matė sūnų su kažkuo tąsantis. Tada gavo antrą žiaurų smūgį, tiek ir atsimena. Jam tyrimo metu parodė vaizdo medžiagą, kad spyrė, bet to momento neatsimena. Buvo neblaivus, iki dabar nieko neatsimena iš to vakaro. Gal du kartus spyrė, po to atsidūrė tamsoje, neapšviestoje vietoje. Dėl smūgių rankomis gal ir nepripažįsta, gal galėjo suduoti, neneigia, bet neprisimena. Kai jis spyrė, nukentėjusiojo draugai pribėgo nukentėjusįjį ginti, tada sūnus pribėgo paties ginti, prasidėjo muštynės. Po to jį rado nukritusį prie medžių. Jam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytas jį sumušęs įtariamasis V. K.. Atlygino 200 už telefoną ir 100 neturtinės. 3 000 prašoma suma, mano, nėra adekvati ir reali, su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų atlyginti dar 200 žalos. Yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), priteisus žalą, pajėgtų atlyginti. Bandė taikytis, bet iš kitos pusės noro nebuvo. Jie traktuoja, kad jis kalčiausias ir atsakingas už viską kaip pradėjęs veiką. Jis atsiprašė. Negeri jo veiksmai, neteisingai pasielgė, supranta savo kaltę. Gailisi dėl savo veiksmų, įsipareigoja atlyginti žalą, kurią teismas priteis. Ligonių kasai ieškinį atlygino.
12. Iš nurodytų T. S. parodymų matyti, kad nors jis viso baudžiamojo proceso metu teigė įvykio neprisimenantis, tačiau iš esmės neginčijo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių. Apklausiamas apylinkės teisme dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių rankomis jis parodė, kad gal galėjo suduoti, neneigia, bet neprisimena. Taigi iš aptarto yra akivaizdu, kad T. S. besąlygiškai pripažino nustatytas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir gailėjosi, kad nusikalstamą veiką padarė. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog T. S. pozicija nebuvo nuosekli ir jis vengė papasakoti bylai reikšmingas aplinkybes, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra objektyviai pateisinama atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės sveikatos būkle, nulemta įvykio metu patirtų sužalojimų. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 7x/2xx5(0x) nurodyta, kad T. S. dėl konstatuotų kūno sužalojimų (trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės skliauto, pamato akytosios plokštelės srityje, nosies kaulų, akiduobės dugno, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžių) galėjo prarasti sąmonę ir atmintį. Duomenų, kurie leistų abejoti šia specialisto išvada, byloje nėra. Taip pat nėra objektyvaus pagrindo spręsti, kad atminties praradimas tėra gynybinė T. S. pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi, kaip jau minėta, jis pripažino ir aplinkybes dėl suduotų smūgių rankomis, nors tokie vaizdo kamera nebuvo užfiksuoti. Atsižvelgdamas į tai, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta, jog T. S. visiškai pripažino savo kaltę. Kita šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindo sąlyga yra kaltininko gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad T. S. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusiojo atsiprašė, bandė su juo taikytis, atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, taip pat atlygino nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos, nors su pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžiu nesutiko, įsipareigojo atlyginti visą teismo priteistą neturtinę žalą, nurodė, kad supranta savo kaltę, gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina neigiamai, viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, konstatuotina, kad yra pagrįsta ir teisinga apylinkės teismo išvada, jog T. S. dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta būtina BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
13. Skunde neginčijama, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog nėra pagrindo spręsti, kad jis dėjo nuoširdžias pastangas atlyginti žalą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nebandė susitarti su nukentėjusiuoju, o dalį žalos atlygino tik bylą perdavus į teismą. Reikia pastebėti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, numatančiame, jog asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, nėra numatyta reikalavimo tai daryti nuoširdžiai ar prieš tai pabandžius susitarti su žalą patyrusiu nukentėjusiuoju. Vis dėlto, neginčijamai nustatyta, kad T. S. dalį civilinio ieškinio atlygino savo noru perdavus bylą nagrinėti apylinkės teismui, taip pat įsipareigojo atlyginti žalą, kurią priteis teismas. Vien tai, kad T. S. nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, nerodo jo nenuoširdumo.
14. Taigi apylinkės teismui nustačius, kad T. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra visiškai atlyginęs pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo ir atlygino dalį neturtinės žalos (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat esant pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), T. S. galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
15. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad T. S. sutuoktinė R. S. yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, motyvuojant tuo, kad nors įvykio metu buvo su savo sutuoktiniu, nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos darymo.
16. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
17. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad, vertindamas R. S. tinkamumą būti sutuoktinio T. S. laiduotoju, atkreipė dėmesį į tai, jog asmenys ilgai gyvena santuokoje, užaugino sūnų, nuolat bendrauja, sprendžia įvairius jų šeimos, ūkio, sutuoktinės verslo klausimus, vienas kitam padeda tiek bendrame gyvenime, tiek ūkyje, tiek versle. Atsižvelgė į tai, kad R. S. reputacija nepriekaištinga, ji kaip artimiausia T. S. turi jam autoritetą ir įtaką, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.
18. Apklausiama apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad su T. S. yra vedę daugiau kaip 20 metų, veda bendrą ūkį, augina sūnų. Šis atvejis palietė jų šeimą, kalba apie tai kiekvieną dieną. Mano, kad daugiau jis taip nesielgs, klauso jos patarimų. Jei pastebėtų agresiją, reaguotų stipriai. Sutuoktinis dėl įvykio labai nusiminęs, labai blogai jaučiasi psichologiškai, buvo palūžęs. Mano, gali daryti sutuoktiniui įtaką. Taip pat parodė, kad užsiima individualia veikla – (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos vidutiniškai siekia iki 1000 eurų, todėl prašo laidavimo be užstato. Tą naktį buvo su sutuoktiniu viduje, nepastebėjo, kada jis išėjo. Jo poelgį vertina blogai, apie tai kalbasi ir kalbėsis, nes jų šeimą tai labai paveikė (t. 2., b. l. 89). Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. S. gyvenamosios vietos seniūnės charakterizuojama teigiamai, nusiskundimų dėl jos elgesio iš bendruomenės narių nėra gauta (t. 2, b. l. 76), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 77), neteista (t. 2, b. l. 78), verčiasi individualia veikla (t. 2, b. l. 75). Apklaustas apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu, T. S. palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad nori, jog laiduotoja būtų žmona. Kartu su žmona augina sūnų, dirba, dalinasi finansais ir patirtimi. Žmona rami, gera, darys jam įtaką. Kalbasi apie tai su žmona kasdien, ji jį protina, auklėja. Vertina žmonos pastangas. Mano, kad įtarė, jog tie svetimi asmenys gali sūnui pakenkti. Sutuoktinė buvo įvykio naktį, tačiau konflikto nematė, buvo salėje.
19. Atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad T. S. sutuoktinė, su kuria jis palaiko artimą ryšį, veda bendrą ūkį, augina sūnų ir kuri yra nepriekaištingos reputacijos, turi realią galimybę daryti teigiamą poveikį kaltininko elgsenai, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir pats T. S. savo elgesį vertina itin kritiškai, galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir prisiėmė atsakomybę dėl sukeltų padarinių atlygindamas padarytą turtinę žalą. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. S. yra tinkama laiduotoja, galinti daryti jam teigiamą įtaką. Šios išvados nekeičia skundo argumentas, kad laiduotoja nesulaikė T. S. nuo nusikalstamos veikos padarymo, kadangi byloje nėra duomenų, jog jis įvykio vakarą iki nusikalstamos veikos padarymo būtų buvęs konfliktiškas ar agresyvus. Nesant duomenų, kad R. S. būtų galėjusi numatyti įvyksiantį konfliktą, nėra pagrįstas skundo argumentas, kad ji negali daryti T. S. teigiamos įtakos.
20. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad T. S. nėra piktybiškas teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį būtų galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, todėl pritaria, kad apylinkės teismas teisingai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, pagal laiduotojos R. S. laidavimą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo atstovės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
21. Nustatyta, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti vieną kompaktinį diską (t. 1, b. l. 107). Susipažinus su šio kompaktinio disko turiniu nustatyta, kad jame yra įrašyti (duomenys neskelbtini) pirmininkės pateikti vaizdo kamerų, esančių įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), įrašai, kuriuose užfiksuota dalis šioje byloje tirtos nusikalstamos veikos, t. y. T. S. nukentėjusiajam atlikti spyriai.
22. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paprastai negali būti sunaikinami, nes jie, ypač kai byloje dėl to yra ginčas, be kita ko, gali būti itin svarbūs ir tolesnio proceso metu (net ir po nuosprendžio įsiteisėjimo, procesas byloje gali nesibaigti, pavyzdžiui, apskundus teismo sprendimą (-us) kasaciniam teismui ar atnaujinus bylą). Šių duomenų sunaikinimas gali apsunkinti tolesnį procesą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sunaikinti skaitmeninę laikmeną yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl netinkamai išspręstų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, keičiama. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 95 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skaitmeninės laikmenos, kurios gali būti svarbios nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti turi būti saugomos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga prie baudžiamosios bylos.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovė advokatė Deimantė Tiškė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė 2026 m. balandžio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 5 ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius, kad už skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme V. K. patyrė 1 000 eurų išlaidų advokato atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 144, 145).
24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-268-693/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nukentėjusiojo atstovės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
25. 2026 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė 2026 m. vasario 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-01704 dėl 133,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
26. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu T. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Jis apylinkės teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta tik pagal nukentėjusiojo atstovės skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties. T. S. apeliaciniame procese gynė advokatas pagal sudarytą susitarimą, dėl ko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas nuo dalyvavimo apeliaciniame procese buvo atleistas. Atsižvelgiant į tai, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. S. gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš T. S. išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo V. K. atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliacinį skundą.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta įsiteisėjus nuosprendžiui vieną kompaktinį diską sunaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną DVD-R su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. S. nukentėjusiajam V. K. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nepriteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2026 m. vasario 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą Nr. APD-2026-01704.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.