Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo gyvenamąją vietą, išskyrus Gyventojų registro tarnybos duomenis. Apylinkių teismų veiklos teritorijos atitinka savivaldybių teritorijas. Kadangi pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo yra teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (Ukmergės g. 322, Vilnius).

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog N. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateikta 2020 m. gegužės 22 d. Nuomos sutartis, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuomojasi 1 kambarį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

7. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą (pvz., atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta teismo teritorijoje (CPK 29 straipsnis), suteikiantį teismui jurisdikciją nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų – civilinės bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi.

8. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymui esminę reikšmę turi faktinis gyvenimo konkrečioje vietoje, o ne deklaruotas gyvenamosios vietos aspektas. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015; Kauno apygardos teismo 2016-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-878-230/2016).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Taigi, byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Šią aplinkybę patvirtina pateikta kambario nuomos sutartis, kuria pareiškėjas yra išsinuomojęs vieną kambarį bute Vilniaus mieste ir kuriame gyvena. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir paties pareiškėjo pareiškimas apie faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (CK 2.16 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ir sprendė, kad pareiškimas neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ko apeliacinės instancijos teismas nesprendžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.