Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir R. K. skirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartimi subendrinta bausme, prie 2021 m. sausio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės dalies (9 mėnesių 12 dienų) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 3 (trys) mėnesiai, ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 12 (dvylikai) dienų.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. K. kaltės. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. K. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau ginčija jam paskirtos bausmės dydį, motyvuodamas ir tuo, kad jis negalės bausmės atlikti atvirojoje kolonijoje, nes jam skirta bausmė viršija 1 (vienerius) metus.

Dėl bausmės

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Pagal BK 242 straipsnį asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Bylos duomenimis, R. K. įvykdė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šis teistumas nuteistajam nebuvo pirmasis – praeityje už nusikalstamų veikų padarymą jis ne kartą buvo teistas, tačiau taikytos pakankamai griežtos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, kas iš esmės parodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų R. K. nededa iki šiol.

9. Nešvelninant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės pažymėtina, kad nustačius R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo kaltę dėl esminių jam kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu buvo pagrįstai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę artimą minimaliai. Kadangi BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartimi buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl pirmosios instancijos teismas subendrindamas R. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytą bausmę, parinko teisingą nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytos ir neatliktos 9 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pridėjo dalį – 3 mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies (šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės) dydis (BK 64 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis).

10. Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. K. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, t. y. teistas 11 kartų (t. 1 b. l. 44–58), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 42), užsiima individualia veikla (t. 1, b. l. 40), tiek į jau aptartą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. K. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

11. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tiek galutinę subendrintą bausmę R. K. tinkamai taikė baudžiamąjį ir nuteistajam paskirta galutinė subendrina bausmė nėra aiškiai per griežta ar neatitinkanti įstatymo reikalavimų.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašydamas sušvelninti bausmę savo skunde be kita ko nurodo, kad jam skyrus didesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtos bausmės negalės atlikti bausmės atvirojoje kolonijoje, kur nuteistasis galėtų dirbti ir išlaikyti ne tik save, bet ir padėti šeimai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad užsiimti darbine veikla ir prisidėti prie šeimos finansinės gerovės nuteistasis galės ir bausmę atlikdamas pataisos namuose. Taip pat pažymima, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą jiems parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymui Nr. XII–2264, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose, pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką.

13. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. gegužės 6 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-3331, kurioje prašoma priteisti valstybei iš R. K. 67,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato A. Zakraso nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

16. Europos Žmogaus T. T. (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. K. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas A. Zakrasas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. K. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 67,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo R. K. 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.