- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-930-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17525-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcine bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 112,06 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, jog tiekia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Patalpų nuomininkas P. P. yra miręs. Nuomos sutartyje nėra numatyta atskiros nuostatos dėl pareigos mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas. Ieškovės teigimu, įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Atsakovė už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas neatsiskaitė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., todėl susidarė 112,06 Eur įsiskolinimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
4. Atsakovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 1 dalį, kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovei priklauso ginčo butas nesudaro pagrindo reikalauti iš jos skolos už buto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais ir tenkinami, kadangi tokiu būdu būtų formuojama ydinga teismų praktika, kuomet faktinis vartotojas, nevykdydamas tinkamai savo įsipareigojimų, išvengtų atsakomybės ir neigiamų padarinių našta nepagrįstai būtų perkeliama gyvenamųjų patalpų savininkui.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nuomos sutartis, kuria atsakovė siekia perkelti pareigą mokėti už administravimo išlaidas nuomininkai, nebuvo išviešinta. Nagrinėjamu atveju yra prašoma priteisti įsiskolinimą už administravimo paslaugas, kurios yra suteikiamos bendrojo naudojimo objektams, t. y. paslaugos teikiamos namui, o ne išskirtinai atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms. Teikiamų paslaugų kaina yra apskaičiuojama ne pagal faktinį naudojimąsi tam tikromis paslaugomis apimtį, o pagal konkrečius nustatytus normatyvus. Ieškovė nurodo, kad šių paslaugų apimčiai neturi įtakos patalpų faktinio valdymo faktas, t. y. netgi patalpoms esant ginčo laikotarpiui negyvenamam, šių paslaugų apimtis nepasikeistų. Paslaugos, už kurias prašoma priteisti skolą, buvo teikiamos nepriklausomai nuo to, kas bute gyveno ar negyveno iš viso. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai perkelia nuomininkui prievolę mokėti už administravimo išlaidas, kadangi atsakovei prievolė kilo iš nuosavybės teisės, o ne iš valdymo fakto. Ieškovė aiškindama 112,06 Eur mokėjimų likučio susidarymą, pažymėjo, jog tikslingiausia atsižvelgti į skolų valdymo žiniaraščio stulpelyje „Likutis periodo pradžiai“ įrašą „201903“ įrašytą likutį 38,30 Eur, kadangi ši suma yra padengta atsakovęs atliktais mokėjimais, kurie buvo atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. sausio mėn. Ieškovė pažymi, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė jai sumokėjo 45,00 Eut sumą, kuri buvo skirta padengti nurodytą 38,30 Eur skolos likutį (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuomininkas P. P. mokėjo už ieškovės teikiamas paslaugas (pvz. 2019 m. balandžio mėn. – 5 Eur, 2019 m. gegužės mėn. – 40 Eur), ieškovė žinojo (tą patvirtino ir procesiniuose dokumentuose byloje), jog butu ir paslaugomis naudojasi nuomininkas P. P., priiminėjo iš nuomininko įmokas už paslaugas. Buto nuomininkas turėjo pareigą tinkamai vykdyti sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iš jos kylančias nuomininko pareigas, t. y. pareigą mokėti už administravimo, komunalines paslaugas, eksploatavimo paslaugas tenka nuomininkui. Akcentuoja, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai ar kiti faktiniai vartotojai, šias išlaidas privalo atlyginti savivaldybė. Tai paaiškinama tuo, kad administratorius, kaip privatus juridinis asmuo, užsiimantis atitinkama ūkine–komercine veikla, siekia gauti materialios naudos (pelno) tenkindamas privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis) išreikšdamas sutikimą būti paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo administratoriumi turi įvertinti savo veiklos riziką ir numatyti dėl tokios veiklos vykdymo atsirandančius padarinius. Atsakovė pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o faktinis buto naudotojas skolos laikotarpiu buvo P. P., kuri turėjo pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, t. y. mokėti komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius, susijusius su patalpų išlaikymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovės 112,06 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (112,06 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas, įvertinęs faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, kaip ginčo buto savininkei, tenka pareiga atsiskaityti su administratoriumi už ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. bendrajai dalinei nuosavybei suteiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas.
9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, pateikė įrodymus apie patirtas 0,87 Eur išlaidas už bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų gavimą iš registrų ir 544 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Išlaidas už suteiktas teisines paslaugas sudarė 60 Eur išlaidos už pirminio ieškinio surašymą ir 484 Eur išlaidos už dubliko parengimą.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje kilusio ginčo teisės ir fakto klausimais sudėtingumą, bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (dviejų procesinių dokumentų, kurių argumentai iš esmės tapatūs, parengimas), pareikšto reikalavimo dydį (112,06 Eur), nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistinas 135,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 15 Eur dydžio žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už duomenų iš registrų gavimą ir 120 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
11. Ieškovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą – iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi, priteisiant 559,87 Eur.
12. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatsižvelgė į šių išlaidų susidarymo aplinkybes, jų apimtį bei susidarymo priežastis, faktą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne advokatui, bet proceso šaliai – klientui.
13. Ieškovė teigia, kad teismo nepriteista ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų dalis susijusi su dubliko civilinėje byloje parengimu, neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytos maksimalios ribos. Teigia, kad vadovaujantis Rekomendacijomis maksimalus dydis už dubliko parengimą civilinėje byloje yra 1 678,20 Eur (1 398,50 Eur x 1,5 x 80 proc.).
14. Nurodo, kad teismas nepagrįstai už ieškinio bei dubliko parengimą priteisė tik 120 Eur, t. y. po 60 Eur už kiekvieną procesinį dokumentą. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad pateikto dubliko argumentai iš esmės skyrėsi nuo ieškovės teikto ieškinio argumentų. Be to, dubliko rengimas reikalavo didelio laiko investavimo (susipažinimas su atsiliepimu – 1 val., teisės aktų ir teismų praktikos paieška – 1 val., dubliko rengimas – 2 val.).
15. Ieškovė pažymėjo, kad nesutinka su teismo argumentais, jog vien dėl nedidelės ieškinio sumos, yra pagrįsta mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes tokiu būdu užkertama galimybė turėti atstovą, kadangi joks atstovas nesutiktų už tokius itin mažus įkainius parengti kokybiškus procesinius dokumentus.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą.
17. Nurodo, kad ieškovės 2020 m. spalio 13 d. pateiktoje sąskaitoje-ataskaitoje Nr. AVC 20-589, tik formaliai nurodoma: „Iš viso už teisines paslaugas: kaina 400 Eur, iš viso su PVM 484 Eur. Val: 4h“. Prie sąskaitos pridedamas 1 222,10 Eur mokėjimo pavedimo išrašas, tačiau objektyvių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių advokato padėjėjo atliktų procesinių veiksmų sudėtingumą tokia apimtimi, kad jie galėtų būti vertinami kaip pakankamai didelių laiko ir darbo sąnaudų reikalavę nepridedama. Nėra konkretizuojamos aplinkybės į kurias galėtų atsižvelgti teismas ir kas būtų pagrindas priteisti prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, vien tik pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai (pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos faktūros) neįrodo, kad išlaidų dydis yra pagrįstas.
18. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas atstovaudamas ieškovę pakartotinai dalyvauja/dalyvavo dešimtyse analogiško pobūdžio bylų (pvz. civilinės bylos Nr. e2A-1705-467/2020, Nr. e2A-1846- 794/2020, Nr. e2A-1853-803/2020, Nr. e2A-1898-562/2020, Nr. e2A-1888-933/2020 ir t. t.), juose nuolat teikė beveik identiškus procesinius dokumentus, pats atsakovės atsiliepimas, į kurį teiktas dublikas iš esmės taip pat nesiskyrė, nuo kitose bylose teiktų atsiliepimų. Pati nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, t. y. atstovauti joje nėra būtinas specialus pasirengimas, nėra nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nėra didelės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
20. Šios apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteistas 135,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 15 Eur dydžio žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už duomenų iš registrų gavimą ir 120 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašė teismo priteisti 544 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Išlaidas už suteiktas teisines paslaugas sudarė 60 Eur išlaidos už pirminio ieškinio surašymą ir 484 Eur išlaidos už dubliko parengimą. Teismas, įvertinęs byloje kilusio ginčo teisės ir fakto klausimais sudėtingumą, bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį (112,06 Eur), nusprendė sumažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. ieškovei iš atsakovės priteisė 120 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.
22. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, neatsižvelgė į šių išlaidų susidarymo aplinkybes, jų apimtį bei susidarymo priežastis, todėl nepagrįstai priteisė tik 120 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, iš ieškovės prašomų 544 Eur.
23. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
24. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
25. Rekomendacijų 8.3 punktas numato, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už dubliko rengimą yra 1,5. Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
26. Kadangi šioje byloje dubliką rengė advokato padėjėjas, nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas užmokesčio už dubliko rengimą dydis yra 1 745,76 Eur (1 454,8 Eur x 1,5 x 80 proc.).
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė 484 Eur dydžio išlaidas už dubliko rengimą grindžia 2020 m. spalio 13 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AVC 20-589 ir 2020 m. spalio 20 d. mokėjimu 1 222,10 Eur sumai, kuriuo, be kita ko, buvo padengtos ir su nagrinėjama civiline byla nesusijusios PVM sąskaitos – faktūros. Ieškovė taip pat pateikė 2020 m. spalio 13 d. darbų ataskaitą, kurioje detalizavo, jog dubliko rengimas užtruko 4 val.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.)
29. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, būtina įvertinti šios bylos sudėtingumą, teikiamų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ieškovės atstovo dalyvavimą (patirtį) panašaus pobūdžio bylose, ieškinio sumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi teismai neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio ir dubliko parengimui ieškovės atstovams nereikėjo teikti iš esmės kitokio pobūdžio teisinių paslaugų, t. y. šių dviejų procesinių dokumentų argumentai yra iš esmės panašūs. Be to, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad ieškovės atstovas atstovavo ieškovę ir kitose analogiško pobūdžio bylose (pvz. civilinės bylos Nr. e2A-1705-467/2020, Nr. e2A-1846-794/2020, Nr. e2A-1853-803/2020, Nr. e2A-1898-562/2020, Nr. e2A-1888-933/2020 ir t. t.), todėl ieškovės atstovas jau buvo įsigilinęs į šios teisinės srities reglamentavimą ir teismų praktiką. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji bei nepasižymi dideliu sudėtingumu. Taigi, dubliko rengimui ieškovės atstovas negalėjo patirti didelių laiko ir darbo sąnaudų, lyginant su pradinio ieškinio parengimu.
31. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas sumažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
33. Apibendrinant minėtas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.