- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-549-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00073-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- S. Z.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. Z. dėl žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė priteisti iš atsakovo S. Z. 3 499,5 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog Panevėžio apylinkės teismo 2020-11-27 nutartimi S. Z. pripažintas kaltu pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2020-03-28, 00.00 val. iki 2020-03-29, 00.00 val. (duomenys neskelbtini), savo žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) – ne miško ūkio paskirties žemėje, organizuodamas žemės sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai - neturėdamas savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas - nupjovė, tai yra sunaikino, 9 saugotinus medžius: 7 paprastuosius uosius (38,5; 42,5; 46,5; 50; 51,5; 62 ir 70,5 cm skersmens), 1 mažalapę liepą (44,5 cm skersmens) ir 1 kalninę guobą (38,5 cm skersmens). Tokiu būdu atsakovas padarė žalą gamtai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo 3 499,5 Eur aplinkai padarytą žalą valstybei bei 5 procentų procesines palūkanas. O 2021 m. birželio 16 d. sprendimu paliko neapkeistą 2021-02-25 preliminarų sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tesimas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-122-1056/2020 nustatyta, jog atsakovas neteisėtai nukirto 9 saugotinus medžius: 7 paprastuosius uosius, 1 mažalapę liepą ir 1 kalninę guobą. Administracinio teisės nusižengimo ir nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas dėl ieškovės reikalavimo iš dalies sutampa, t. y. atsakovo veiksmų neteisėtumas, iškirstų medžių rūšys ir kiekis. Šios aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje turi prejudicinių faktų galią ir jų įrodinėti iš naujo nereikia.
5. Teismas nustatė, kad 2020-04-08 atsakovo žemės sklype išpjauti saugotini medžiai: mažalapė liepa, kalninė guoba ir paprastieji uosiai. Įvykio vietoje buvo likę 3 medžių kamienai: liepos, guobos ir uosio, o kitų medžių likę kelmai. Aplinkos apsaugos pareigūnai kelmų ir kamienų skersmenis išmatavo rulete ,,Stabila" Nr. VMC-3-6582. Byloje pateiktas ruletės patikros sertifikatas, išduotas 2021-01-17, galiojantis iki 2022-01-17. Šie liudytojai 2020-04-08 įvykio vietoje surašytame Želdinių matavimo akte nurodė medžių rūšis, kiekvieno kelmo skersmenį, apskaičiuotą išvedus siauriausios ir plačiausios vietos vidurkį, pastabose nurodė, kad 2 uosių, kurių skersmuo 50 cm ir 62 cm, būklė patenkinama. Liudytojai medžių kelmus nufotografavo. Nuotraukose kelmų su rulete neužfiksavo, nes tikėjosi tai padaryti, dalyvaujant sklypo savininkui atsakovui. 2020-04-09 patikrinimą atlikę pareigūnai susisiekė su atsakovu ir susitarė atlikti kelmų matavimus 2020-04-16. Tą dieną atsakovas negalėjo atvykti į matavimus, todėl susitarė juos atlikti 2020-04-21. Liudytojai atvykę rado suartą lauką, kuriame nebebuvo kelmų. Sutiktas atsakovas paaiškino davęs nurodymą žmonėms išrauti kelmus, nes lauką reikia apsėti grūdinėmis kultūromis.
6. Teismas nurodė, kad žalos aplinkai apskaičiavimas detalizuotas 2020-06-19 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto P. V. surašytame akte. Žala dėl dviejų uosių, kurių skersmuo 50 ir 62 cm ir kurių kelmuose užfiksuotas puvinys (9 ir 11 fotolentelės), sumažinta 25 procentais kiekvienam medžiui, likusiems 7 medžiams - 5 uosiams, 1 mažalapei liepai ir 1 kalninei guobai - žala nemažinta. Apskaičiuotas medžių išpjovimu padaryta žala aplinkai yra 3 499,5 Eur.
7. Nurodė, kad atsakovas negavo Pasvalio rajono savivaldybės leidimo iškirsti medžius savo žemės sklypuose ir medžius iškirto savavališkai. Teismas sprendė, kad atsakovui nebuvo kliūčių sutartu laiku dalyvauti iškirstų medžių matavimuose, tačiau jis dėl asmeninių interesų pasirinko kelmus sunaikinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkos apsaugos specialistų atliktų kelmų skersmenų matavimus teisingumo.
8. Medžių skersmenys užfiksuoti 2020-04-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos želdinių matavimo akte ir tą pačią dieną darytose fotonuotraukose, tos pačios institucijos 2020-05-22 patikrinimo akte, matavimai atlikti sertifikuota rulete. Teismui šių matavimų teisingumas abejonių nekėlė.
9. Atsakovas, įrodinėdamas blogą medžių būklę, administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje pateikė kelias nuotraukas. Tačiau iš šių nuotraukų negalima nustatyti, ar tai jo laukuose nukirsti medžiai. Atsakovas, susipažinęs su 2020-05-22 patikrinimo aktu, jį surašiusiems specialistams jokių fotonuotraukų nepateikė ir tai padarė tik vėliau. Gamtos apsaugos specialistai P. V. ir K. P. paaiškino, kad visi medžių kelmai ir medžių kamienai buvo gyvybingi. Nustatė, kad dviejų uosių kelmuose buvo nedideli puviniai, todėl medžių būklę įvertino kaip patenkinamą. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktų nuotraukų skaičių, jo aptartą elgesį proceso metu, sprendė, kad atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtino jo teiginių apie visų nukirstų medžių blogą būklę. Teismas pripažino įrodyta, kad 2 atsakovo nukirstų uosių būklė dėl puvinio buvo patenkinama, kitų 7 medžių būklė buvo gera.
10. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė 2020-06-19 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos akte nurodytų aplinkybių, todėl reikalavimą dėl žalos priteisimo tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Z. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų sprendimą 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.
12. Nurodo, kad nors Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartyje konstatuota, kad atsakovas neteisėtai nupjovė 9 saugotinus medžius, tačiau pats žalos padarymo faktas nepatvirtina padarytos žalos dydžio, o turi būti įrodytas leistinais ir patikimais įrodymais.
13. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad byloje yra įrodyta žala. Ieškovas ieškinį įrodinėjo 2020 m. gegužės 22 d. Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. PA38-43-20. Iš pateikto akto neaišku, ar nupjautų medžių kelmų skersmuo yra tinkamai išmatuotas, nes iš pateiktų fotonuotraukų nematyti jokios matavimo priemonės, kurioje matytųsi kelmų skersmuo. Byloje nepateikta jokių objektyvių rašytinių ar vaizdinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nupjautų medžių kelmų skersmuo yra būtent toks, koks nurodytas patikrinimo akte. Teismo posėdžio metu apklausiamas pareigūnas iš peržiūrėtos vaizdinės medžiagos pats negalėjo nurodyti video medžiagoje nufilmuotų nupjautų medžių kelmų skersmens.
14. Ieškovas neįrodė padarytos žalos dydžio - nėra vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos priimtą sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė draudimą vykdyti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus be savivaldybės išduoto leidimo. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovų kaltais veiksmais.
16. Pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja fotografuoti iškirstus medžius ar kelmus, pridėjus ruletę. Kita vertus, aplinkos apsaugos specialistams geranoriškai siūlant atsakovui dalyvauti medžių matavimuose, jis pats į juos neatvyko, o suskubo sunaikinti kelmus ir po to ėmė reikalauti neįvykdomo dalyko - tai, kad prie sunaikintų kelmų atvykę specialistai dar kartą išmatuotų kelmų skersmenis. Pats atsakovas, turėjęs išteklių organizuoti medžių kirtimą ir kelmų sunaikinimą, žinodamas, kad medžius kerta, negavęs reikiamo leidimo, nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkos apsaugos specialistų atliktų kelmų skersmenų matavimus teisingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo S. Z. apeliacinio skundo, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl žalos aplinkai atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.
19. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
20. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, toliau – AAĮ, 4 straipsnio 1 dalis). Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (AAĮ 9 straipsnis). Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (AAĮ 34 straipsnio 1 dalis).
21. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ŽĮ) 14 straipsnio 2 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai gali būti sunaikinti ar pažeisti ir pablogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Taigi, kaip ir minėta, visas minėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2020-11-27 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-122-1056/2020 atsakovas pripažintas kaltu pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2020-03-28, 00.00 val. iki 2020-03-29, 00.00 val. (duomenys neskelbtini), savo žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) – ne miško ūkio paskirties žemėje, organizuodamas žemės sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai - neturėdamas savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, nupjovė, tai yra sunaikino, 9 saugotinus medžius: 7 paprastuosius uosius (38,5; 42,5; 46,5; 50; 51,5; 62 ir 70,5 cm skersmens), 1 mažalapę liepą (44,5 cm skersmens) ir 1 kalninę guobą (38,5 cm skersmens). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
24. Apelianto pagrindinis argumentas, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę neteisėtai nupjovus medžius, taip pat byloje trūksta įrodymų, kurie pagrįstų žalos faktą ir dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
25. Iš Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-122-1056/2020 matyti, kad teismas tyrė ir nustatė, kad būtent atsakovas neteisėtai nukirto 9 saugotinus medžius: 7 paprastuosius uosius, 1 mažalapę liepą ir 1 kalninę guobą. Teismas pripažino atsakovą kaltu dėl šių veiksmų. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai, jų apimtis, pasekmės - nukirstų medžių kiekis ir rūšys, nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos faktus prejudiciniais. Be to, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, ieškovo pateikti įrodymai (Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas bei fotonuotraukos, Administracinio nusižengimo protokolas bei Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje), vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus oficialius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovo S. Z. neteisėtus veiksmus, t. y. saugotinų medžių nukirtimą neturint tam leidimo ir byloje nesant jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų (išskyrus subjektyvius paties atsakovo paaiškinimus), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės dėl žalos padarymo, ir yra visos sąlygos jo civilinei atsakomybei.
26. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl padarytos žalos fakto ir dydžio. Nors apeliantas nurodo, kad fotonuotraukose prie patikrinimo akto prie medžių kelmų nėra matavimo prietaisų (rulėtės), dėl ko nėra aiškus jų skersmuo, o tuo pačiu ir žalos dydis. Tačiau byloje apklausti aplinkos apsaugos specialistai nurodė, kad jie tarėsi su atsakovu kelmus apžiūrėti ir išmatuoti, jam dalyvaujant, bet atsakovas pirmiausia teigė negalintis nuvykti į matavimus, o 2020-04-21 sutartu laiku aplinkos apsaugos specialistams nuvykus į kirtavietę, žemė buvo suarta, kelmai ir medžių kamienai išvežti. Taigi, atsakovo elgesys rodo, jog jis pirmiausia pasirinko kelmus sunaikinti ir tik po to susitikti su aplinkos apsaugos atstovais. Be to sutiktina su ieškovo argumentais, kad jokie teisės aktai neįpareigoja fotografuoti iškirstus medžius ar kelmus, su matavimo prietaisais. T.p. pažymėtina, kad nukirstų medžių skersmenys užfiksuoti 2020-04-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos želdinių matavimo akte ir tą pačią dieną darytose fotonuotraukose, t.p. 2020-05-22 patikrinimo akte, matavimai atlikti sertifikuota rulete. Teisėjų kolegijai šių duomenų teisingumas abejonių nekelia. Apeliantas taip pat nepateikė į bylą jokių šiuose aktuose užfiksuotus duomenis paneigiančių įrodymų. Be to, pats apeliantas, susipažinęs su 2020-05-22 patikrinimo aktu ir jo priedais, nekėlė klausimo dėl medžių skersmenų ir nurodė tik nesutinkantis su kai kurių nupjautų medžių rūšimi ir tik vėliau ėmė kelti klausimus dėl matavimo teisingumo.
27. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į tai, kad nuotraukų su matavimo prietaisais nepavyko padaryti būtent dėl paties apelianto kaltės (jis aplinkos apsaugos pareigūnams kviečiant, neatvyko į matavimus, be pareigūnų leidimo, jiems nežinant, sunaikino kelmus), pareigūnai apklausti liudytojais patvirtino atlikę matavimus, patikrinimo aktuose užfiksuoti matavimų duomenys, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje pakanka įrodymų dėl žalos gamtai fakto ir dydžio (CK 6.249 str., CPK 12, 177, 185 str.).
28. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto numatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
29. Be to nagrinėjamu atveju atsakovas neteikia į bylą jokių įrodymų, galinčių paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes apie žalos gamtai faktą ir dydį, atsakovas tik nurodo bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, kad nėra aiškus nupjautų medžių skersmuo, tačiau neteikia jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių prieš tai minėtus oficialius rašytinius (lot. prima facie) įrodymus. Todėl, kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja esant labiau tikėtina, jog neteisėtai nupjautų medžių duomenys (kiekis, rūšys, skersmuo ir kt.) yra teisingai užfiksuoti 2020-04-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos želdinių matavimo akte.
30. Kadangi apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės neginčija priteistos gamtai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo metodikos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai motyvavo ir argumentavo savo sprendimą. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.