- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-319-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16532-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- L. A. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-380-466/2025, pagal ieškovės L. A. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo ir atsakovo L. B. priešieškinį ieškovei L. A. B. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-563-1102/2023, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas L. B. mokės šalių sūnui L. B. ir dukrai M. B. po 175 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį; patvirtino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Šalies argumentai
2. Ieškovė L. A. B. 2023 m. lapkričio 13 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, priteisti iš atsakovo L. B. sūnui L. B. ir dukrai M. B., kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaikų motiną – ieškovę.
3. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl kiekvienam iš jų reikia skirti ne mažiau kaip 300 Eur/mėn. Ieškovės prašoma priteisti padidinta išlaikymo suma neviršija minimalios 316 Eur, skirtinos vieno vaiko išlaikymui (2023 metai), pinigų sumos. Vaikų poreikiai ir toliau nuolatos didėja, o atsakovas kategoriškai atsisako mokėti padidintą išlaikymą vaikams, nors jis yra darbingo amžiaus ir neturi akivaizdžių sveikatos problemų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas L. B. prašė ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, nutraukiant šalių santuoką ieškovė įvertino vaikų poreikius ir visiškai sutiko su 175 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui dydžiu. Toks išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių bendru sutarimu, o ne dėl ieškovės noro kuo greičiau nutraukti santuoką.
Šalies argumentai
5. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
6. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, nurodydama, kad nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra nusistovėjusi, vykdoma nuo 2023 m. kovo mėn., vaikai pripratę ir puikiai žino, kurias dienas jie praleidžia su tėčiu, o kurias su mama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-563-1102/2023 patvirtintos 2023 m. kovo 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 ir 2.3 punktus, numatantį, kad atsakovas L. B. moka sūnaus L. B., gim.(duomenys neskelbtini), ir dukters M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2023 m. lapkričio 13 d. kiekvienam vaikui po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Minėtas vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo vaiko motina L. A. B..
8. Teismas taip pat nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtintos 2023 m. kovo 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, papildomai suteikiant atsakovui dvi bendravimo su vaikais dienas. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 188 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovo 155 Eur žyminį mokestį valstybei.
9. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo padidinti nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą, teismas nurodė, kad tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu ir kasdieniu materialiniu jų aprūpinimu. Šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti kiekvienam vaikui išlaikymą, kuris neviršija minimalaus išlaikymo dydžio, privalėtino teikti atskirai gyvenančiam tėvui. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad tokiu atveju ieškovė neturėjo teikti detalių paskaičiavimų ir įrodymų, patvirtinančių patiriamas išlaidas ir vaikų poreikius. Ieškovė nurodė tokius lėšų dydžius, būtinus vaikų poreikiams užtikrinti: sūnaus L. maistui 150 Eur/mėn., dukters M. – 120 Eur/mėn.; sūnaus L. drabužiams, avalynei 60 Eur/mėn., dukters M. – 40 Eur/mėn.; sūnaus L. ugdymo prekėms 20 Eur/mėn., dukters M. – 10 Eur/mėn; dukters M. darželiui 60 Eur/mėn., sūnaus L. būreliams 110 Eur/mėn., dukters M. – 160 Eur/mėn.; vaikų sveikatos priežiūrai po 30 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį; higienos priemonėms po 10 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį; sūnaus L. poilsiui ir laisvalaikiui 70 Eur/mėn., dukters M. – 40 Eur/mėn; sūnaus L. būsto išlaidoms 150 Eur/mėn., dukters M. – 130 Eur/mėn. Anot teismo, ieškovės nurodyti išlaidų dydžiai vaikų poreikiams tenkinti yra realūs ir atitinka protingumo kriterijus.
10. Vadovaudamasis teismų praktika, teismas pažymėjo, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas nustatė, kad ieškinio pateikimo metu 2023 metais minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) siekė 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633 Eur. 2024 m. MMA padidėjo iki 924 Eur, atskaičius mokesčius – 709 Eur. 2025 m. MMA yra 1 038 Eur dydžio neatskaičius mokesčių ir 777 Eur dydžio atskaičius mokesčius. Todėl 2025 m. vienam vaikui mokėtina minimali išlaikymo suma sudarytų 388,50 Eur (777 Eur / 2), kuri 2026 metais tikėtina bus dar didesnė.
11. Teismas nurodė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama universali 122,50 Eur dydžio išmoka (vaiko pinigai). Atskaičius atsakovės gaunamus vaikų pinigus, skyrium gyvenančio tėvo mokėtina išlaikymo dalis (minimalaus išlaikymo dydis) sudarytų 327,25 Eur vienam vaikui (777 Eur - 122,50 Eur = 654,50 Eur / 2 ). Pažymėjo, kad išlaikymas neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
12. Teismas nustatė, kad atsakovas nesutinka su išlaikymo padidinimu dėl to, kad jis gauna maždaug 1 350 Eur per mėnesį pajamas, iš jų kas mėnesį turi mokėti 650 Eur paskolai grąžinimui, vaikams skirtą 350 Eur dydžio (175 × 2) išlaikymą, plius papildomai mokėti apie 100 Eur už vaikų būrelius. Be to, vaikams būnant pas tėvą pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką atsakovas patiria išlaidas maistui, drabužiams, kurui ir pan., papildomai moka už vaikų pramogas. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nurodė, kad ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį 2023 metais sudarė apie 1902 Eur, o 2024 m. – maždaug 1988 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos pajamos siekia 1459 – 1489 Eur per mėnesį. Teismo nuomone, nors atsakovas siekė sudaryti įspūdį, kad jo išlaidos kartais (pvz. 2025 m. sausio mėn.) viršija pajamas (1350 Eur), tačiau, anot teismo, tuomet nėra aišku, kaip atsakovas iš viso sprendžia finansines problemas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašo nustatyti mažesnį išlaikymą vaikams, nei orientacinė minimali suma, teiktina vienam vaikui net įskaičius ieškovės gaunamus vaikų pinigus, t. y. ieškovė prašo padidinti išlaikymo sumą nuo 175 Eur iki 300 Eur vienam vaikui, nors minimali išlaikymo suma galėtų būti 327,27 Eur vienam vaikui. Teismas pastebėjo, kad šiuo metu ieškovės vidutinės pajamos yra didesnės nei atsakovo. Viena iš reikšmingesnių ieškovės išlaidų kategorijų yra išlaidos būsto nuomai ir šios išlaidos tiesiogiai yra susiję su vaikų interesų užtikrinimu.
13. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas iš dalies, sudarantis pagrindą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinkamus sutarties punktus dėl atsakovo mokamo nepilnamečiams vaikams L. ir M. periodinio išlaikymo, padidinant išlaikymą iki 280 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Kaip nurodė teismas, taip nusprendžiama dėl to, kad iš dalies yra tenkinamas atsakovo priešieškinis, pridedant jam dvi bendravimo su nepilnamečiais vaikais dienas per mėnesį, dėl to atsakovas, tikėtina, turės ir daugiau išlaidų vaikų išlaikymui.
14. Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti į vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų atliktus šeimos situacijos vertinimus bei vaikų nuomonių išklausymo rezultatus. Nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių paskutinio vaikų išklausymo metu jie išreiškė norą būti ilgiau su tėčiu, teismas nurodė, kad vaikų tėvas, siekiantis maksimalaus bendravimo su vaikais laiko turi teisę to reikalauti, nes nėra jokių požymių, kad tai kenktų vaikų interesams. Teismo nuomone, padidinus atsakovo bendravimo su nepilnamečiai vaikais laiką, atsakovui atsirastų daugiau reikalų (pvz. daugiau laiko vežioti vaikus į būrelius), dėl to atitinkamai sumažėtų ieškovės rūpesčiai ir finansinė našta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Teismas nurodė, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas 151 Eur žyminis mokestis valstybei (280 × 2 = 560 × 12 = 6 720 × 3 proc. - 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 7, 8 dalys, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnio 1,2 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas L. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Esminis kriterijus, kuris privalėjo būti nustatytas byloje, tai pasikeitę vaikų poreikiai. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad vaikų poreikiai per 7 mėnesius padidėjo. Teismas, padidindamas vaikams išlaikymo dydį, turėjo motyvuoti vaikų poreikių padidėjimą, o ne nurodyti bendrines gaires dėl teikiamo išlaikymo. Siekiant nustatyti, kaip pasikeitė vaikų poreikiai, teismas turėjo įvertinti, kokie vaikų poreikiai buvo nurodyti civilinėje byloje Nr. e2-563-1102/2023, kurioje priimtą sprendimą prašoma pakeisti. Kadangi byloje buvo sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas, nes pasikeitė vaikų poreikiai, todėl akivaizdu, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai.
16.2. Pagal priimtą sprendimą susidaro situacija, kai pats teismas sutinka, jog vaikams būnant su tėvu, jis patiria išlaidas, dėl to teismas prailgina bendravimo su vaikais laiką (tuo dar sumažindamas ieškovės išlaidas), tačiau patį išlaikymo dydį padidina, nors pagal ieškovės pateiktus duomenis, vaikų poreikiai ne tik kad nepadidėjo, bet ir sumažėjo. Teismas netinkamai vertino byloje įrodymus. Kai vaikai būna su atsakovu, jis patiria papildomas išlaidas vaikams išlaikyti, perka maistą, rūbus, pramogauja ir kt.
16.3. Teismas neteisingai apskaičiavo byloje žyminį mokestį, priteistiną valstybei. Toks žyminis mokestis galėtų būti priteisiamas tik tuo atveju, jei išlaikymas būtų priteisiamas pirmą kartą. Tačiau 175 Eur išlaikymas jau buvo priteistas teismo sprendimu. Žyminis mokesti turi būti skaičiuojamas tik nuo skirtumo, kuriuo padidinamas išlaikymas (280 Eur x 2 - 175 Eur x 2 = 560 – 350 = 210 x 12 = 2520 x 3proc. - 25 proc.). Šiuo atveju žyminis mokestis turėtų būti 57 Eur.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
17.1. Ieškinys dėl išlaikymo dydžio, priteisto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-563-1102/2023, padidinimo buvo pateiktas 2023 m. lapkričio mėn., o sprendimas priimtas tik 2025 m. spalio 15 d. Per dvejus metus nepilnamečių vaikų L (10 m.) ir M. (6 m.) poreikiai ir pragyvenimo išlaidos natūraliai dar labiau padidėjo, todėl neįmanoma objektyviai remtis vien 2022-2023 metų duomenimis. Poreikį padidinti išlaikymą nulėmė faktinės bylos aplinkybės – nepaisant tėvo (atsakovo) teismo posėdžių metu duotų pažadų papildomai prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo (sveikatos priežiūra, ugdymas, būreliai, užimtumas ir pan.), minėti pažadai realiai nebuvo vykdomi. Atsakovas sistemingai atsisakydavo apmokėti net būtinas išlaidas, įskaitant privačių gydytojų konsultacijas skubiais atvejais, vaikų būrelius, vasaros stovyklas, mokymosi reikmenis ir kitas ugdymo priemones. Ieškovė realiai patyrė, kad visa vaikų išlaikymo finansinė našta tenka būtent jai. Vaikų poreikiai, atsižvelgiant į jų amžių ir vystymosi etapą, nuolat didėja, todėl akivaizdu, kad ankstesnis išlaikymo dydis netenkina nepilnamečių vaikų poreikių.
17.2. Visos vaikų ugdymo, būrelių, lavinimo ir socializacijos išlaidos tenka tik ieškovei. Atsakovui tenkanti indėlio dalis faktiškai apsiriboja tik maisto išlaidomis tuo metu, kai vaikai būna pas jį. Atsakovas nėra prisidėjęs prie vaikų drabužių, avalynės ar sezono svarbiausių pirkinių, nes per visus metus, nuo gyvenimo atskirai pradžios, jis nėra nupirkęs nei vieno žieminio viršutinio drabužio, ir net prie vaikų girdint deklaruoja, kad „mama turi pirkti“. Ieškovė jau nebeskaičiuoja kiek per mėnesį ji patiria papildomų išlaidų vaikų sveikatai, maistui, buičiai, išvykoms, maitinimuisi mieste, žaislams ir kt. Atsakovas šių poreikių nėra prisiėmęs, nors tai yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas neprisideda ir prie mokyklinių priemonių įsigijimo, o nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. dukra M. pradės lankyti mokyklą, todėl mokymosi priemonių išlaidos padidės dvigubai.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Nors teismo sprendimu atsakovui buvo suteiktos dvi papildomos bendravimo dienos su vaikais per mėnesį, faktinis jų buvimas su tėvu didesnės įtakos atsakovo finansinei naštai neturi. Atsakovas vaikų būrelių neapmoka ir dažnai perduoda vaikus savo motinai. Ieškovė pastebi, kad atsakovas taip pat nedalyvauja vaikų socialiniame gyvenime – jis niekada nenuveža vaikų į draugų gimtadienius, į kuriuos yra kviečiami, taip atskiriant juos nuo visuomeninio gyvenimo. Atsakovas veža vaikus išskirtinai tik į savo sesers vaikų gimtadienius. Vaikų tėvas nėra organizavęs jokios vasaros atostogų išvykos prie jūros ar kitur, todėl vasaros atostogos vaikai praleidžia tik su ieškove, visos vaikų vasaros stovyklų išlaidos apmokamos iš ieškovės lėšų.
17.4. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio keitimo (didinimo), atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašomas dydis vienam vaikui neviršija minimalaus išlaikymo dydžio, kurį būtinai turi teikti skyrium gyvenantis tėvas. Tokiu atveju ieškovė neprivalėjo teikti patiriamų išlaidų paskaičiavimų ir papildomų įrodymų. Ji pateikė teismui vaikų vieno mėnesio poreikių suvestinę, kurie pagal vertinamus dydžius (išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui, būreliams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui ir kt.) yra realūs ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacijos objektas – išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo (ne)pagrįstumas ir (ne)teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-563-1102/2023, buvo nutraukta ieškovės bei atsakovo santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovas (apeliantas) mokės savo nepilnamečių vaikų L. B. ir M. B. išlaikymui kas mėnesį po 175 Eur.
21. Ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo ir priteisti iš atsakovo sūnaus L. ir dukros M. išlaikymui kas mėnesį kiekvienam po 300 Eur periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę (vaikų motiną).
22. Teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir padidino vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 280 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, mokėtiną nuo 2023 m. lapkričio 13d. iki vaikų pilnametystės.
23. Su tokiu teismo sprendimu (jo dalimi) nesutinka atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad ieškovė nepateikė jos reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo patvirtinančių įrodymų. Anot apelianto, ieškovė vaiko poreikių padidėjimą grindė poreikių lentelėje nurodytais dydžiais, nors jie nuo kitos civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nepasikeitė. Todėl ieškovės noras iš naujo perskaičiuoti vaikų poreikius nesudaro teisinio pagrindo padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
25. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo laikosi aiškios ir nuoseklios pozicijos – teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
26. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio grindė tuo, kad norėdama greitesnio santuokos nutraukimo proceso bei siekdama išvengti ginčų, ieškovė sutiko su atsakovo pasiūlytu išlaikymo vaikams dydžiu, t. y. po 175 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, tačiau toks dydis yra akivaizdžiai per mažas ir nepakankamas net būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui, jis neužtikrina vaikams būtinų vystymuisi sąlygų ir yra neproporcingas tėvų turtinei padėčiai.
29. Taigi, ieškovė iš esmės teigia, kad šiuo atveju egzistuoja abu pagrindai padidinti vaikams išlaikymo dydį, kadangi pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, o priteistas išlaikymas nėra proporcingas tėvų turtinei padėčiai.
30. Minėta, kad šalių santuoka buvo nutraukta bendru šalių sutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje išlaikymo vaikams dydis buvo nustatytas šalių bendru sutarimu, tačiau netiriant ir nevertinant nei tikrųjų vaikų poreikių, nei turtinės tėvų padėties, t. y. tų faktinių aplinkybių, kurios tiriamos ir nustatinėjamos nagrinėjant šalių ginčą teisme. Pažymėtina, kad nors šioje civilinėje byloje ieškinys dėl išlaikymo vaikams padidinimo teismui buvo pateiktas 2023 m. lapkričio mėn. (praėjus pusei metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo), tačiau sprendimas dėl ginčo dalyko byloje priimtas tik 2025 m. spalio 15 d. Todėl akivaizdu, kad per šį laikotarpį galėjo pasikeisti ne tik vaikų poreikiai, bet tėvų turtinė padėtis, atsirasti kitos aplinkybės, kurios lemtų išlaikymo dydžio pakeitimą.
31. Kasacinis teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
32. Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu 2025 m. minimali mėnesinė alga buvo 1 038 Eur, (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709; 2024-08-28 Nr. 709, TAR 2024-08-29), o atskaičius mokesčius – 777 Eur. Nagrinėjamu atveju kiekvienam iš vaikų priteista suma yra 280 Eur, iš viso 560 Eur (280 Eur × 2) per mėnesį, kuri yra mažesnė už oficialią minimalią mėnesinę algą, kadangi minimali išlaikymo suma vienam vaikui galėtų būti 327,27 Eur. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovė neprivalėjo įrodinėti ir teikti detalius duomenis, pagrindžiančius išaugusius vaikų poreikius ir/ar atskiras tokių poreikių (išlaidų) pagrindžiančias skaičiavimų eilutes.
33. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 8 d. išvadoje nurodyta, kad nors nuo išlaikymo vaikams priteisimo dienos nėra praėję nė metai laiko, priteista išlaikymo suma buvo neabejotinai mažesnė už orientacinius minimalius dydžius, todėl, Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į kasdienius augančių vaikų poreikius, į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, egzistuoja pagrindas išlaikymo dydžio pakeitimui, o ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 300 Eur/mėn. kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
34. Minėta, kad nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti ir tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
35. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės pajamos vidutiniškai per mėnesį 2023 metais siekė apie 1902 Eur, 2024 metais – maždaug 1988 Eur, o 2025 metais – nuo 1959 Eur iki 1989 Eur. Atsakovo pajamos 2024 – 2025 metais siekė maždaug 1 350 Eur per mėnesį, tačiau nuo 2026 metų jo pajamos gerokai išaugo ir siekia 2 900 Eur neatskaičius mokesčių, arba virš 1700 Eur atskaičius mokesčius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, šalių šiuo metu gaunamos pajamos yra labai panašios.
36. Atsakovas nurodė, kad jis turi pareigą grąžinti kas mėnesį po 650 Eur paskolą, kad šiuo metu įsirenginėja jam po santuokos nutraukimo tekusį namą, kas, anot apelianto, apsunkina ir taip nelengvą jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai nepaneigia jo pareigos teikti vaikams bent minimalų išlaikymą, kadangi būsto įsirenginėjimas ir tam skiriamos lėšos yra susijusios su atsakovo asmeninių poreikių tenkinimu, o būstas, už kurį mokama paskola, po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atiteko atsakovui. Todėl taikyti turtinį kriterijų ir juo remiantis mažinti išlaikymą vaikams nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nurodytos išvados kontekste pažymėtina, kad ieškovė, su kuria ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, gyvena nuomojamame bute, už buto nuomą kas mėnesį moka po 650 Eur ir papildomai dengia nuomojamo būsto išlaikymo išlaidas. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant ieškovės turtinę padėtį ir tokių išlaidų sąsajas su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu, kurios akivaizdžiai rodo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra geresnė už atsakovo turtinę padėtį.
37. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl vaikų poreikių pagrįstumo ir jiems reikalingų išlaidų yra pagrindas vertinti kaip siekį paneigti savo vaikų teisę bent į minimalių poreikių patenkinimą. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja visiems žinomos aplinkybės, kad su amžiumi auga vaiko poreikiai ne tik maistui, bet ir reikalavimai aprangai, sveikatos priežiūrai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams ir pan. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kasmet didėja prekių ir paslaugų kainos.
38. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025, 22 punktas).
39. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama universali 122,50 Eur dydžio išmoka (vaiko pinigai). Atskaičius gaunamus vaikų pinigus skyrium gyvenančio tėvo mokėtina dalis (minimalaus išlaikymo dydis) sudarytų 327,25 Eur vienam vaikui (777 Eur - 122,50 Eur = 654,50 Eur / 2 ).Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis negali būti laikoma tokia bloga (sunki), kad būtų pagrindas konstatuoti esamą poreikį pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba per vaiko išmokas, kadangi atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui.
40. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismui pakeitus bendravimo su vaikais tvarką, dėl didesnės pasimatymų trukmės jis patirs ir didesnes išlaidas vaikų priežiūrai. Teismo sprendimu atsakovui buvo suteiktos dvi papildomos bendravimo dienos su vaikais per mėnesį, todėl, kaip teisingai nurodė ieškovė, faktinis jų buvimas su tėvu didesnės įtakos atsakovo finansinei padėčiai (naštai) neturės.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
41. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistiną žyminį mokestį valstybei. Anot apelianto, teismo paskaičiuotas žyminis mokestis galėtų būti tik tuo atveju, jei išlaikymas būtų priteisiamas pirmą kartą. Tačiau 175 Eur išlaikymas jau buvo priteistas teismo sprendimu, todėl šiuo atveju žyminis mokesti turėtų būti skaičiuojamas tik nuo skirtumo, kuriuo padidinamas išlaikymas (280 Eur × 2 - 175 Eur × 2 = 560 – 350 = 210 × 12 = 2 520 × 3proc. - 25 proc.), kas sudarytų 57 Eur.
42. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo valstybei 151 Eur žyminį mokestį, kurį apskaičiavo taip: 280 × 2 = 560 × 12 = 6 720 × 3 proc. - 25 proc.
43. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Nagrinėjamu atveju teismas padidino priteistą išlaikymą nuo 175 Eur iki 280 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, t. y. po 105 Eur kiekvienam vaiku. Todėl ieškinio suma turėtų būti apskaičiuota taip: 105 Eur × 12 mėn. × 2 vaikų = 2 525 Eur. Nuo šiuos sumos paskaičiuotas žyminis mokestis yra 57 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad žyminis mokestis valstybei buvo apskaičiuotas neteisingai.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ar išimtinai vadovavosi vien tik ieškovės pateiktais įrodymais, ar kitaip pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jo procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apelianto įrodymų vertinimu, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o teismo sprendimas yra nepagrįstas ir/ar neteisėtas.
45. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė procesinių įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokio pobūdžio bylose, tačiau neteisingai apskaičiavo valstybei iš atsakovo priteistiną žyminio mokesčio sumą. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas, priteisiant valstybei iš atsakovo 57 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kitoje dalyje paliekant sprendimą nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
46. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės palikus teismo sprendimą nepakeistą, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).
47. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos grindžiamos 2025 m. gruodžio 26 d. mokėjimo nurodymu. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes už 2025 m. gruodžio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 3 103,10 Eur (2 387,00 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista valstybei iš atsakovo L. B. 151 Eur dydžio žyminis mokestis, pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:
Priteisti valstybei iš atsakovo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) dydžio žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas – 5660.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.