- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-153-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- E. L.
- Ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-153-544/2022
teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04182-2021-3
2022 m. balandžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7673-902/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. L. dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pripažinimo teisėtu ir atsakovo E. L. priešieškinį ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kitų su tuo susijusių reikalavimų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Ieškovė) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija, DGK, komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesutikdama su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės ir pripažinti atsakovo E. L. atleidimą iš darbo teisėtu.
2. Nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. birželio 11 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kai darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
3. Paaiškino, kad 2021 m. balandžio 22 d. iš teikėjos MB „Dirginta“ gavusi raštą apie tai, kad didelė dalis priešgaisrinių mineralizavimo juostų (duomenys neskelbtini) regione (3p.o.d) nebuvo tinkamai prižiūrėtos, ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti nurodytas aplinkybes. Aktyvų saugos skyriaus Turto saugos ir operatyvios kontrolės grupės ekspertas 2021 m. gegužės 13 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) regione priešgaisrinių apsaugos juostų atnaujinimo darbai tinkamai nebuvo atliekami keletą metų, kad 2020 metais (duomenys neskelbtini)ų regione šiuos darbus turėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad darbus priėmė Ieškovės (duomenys neskelbtini) E. L. (toliau - ir Atsakovas). Siekiant nustatyti tikslius neatliktų darbų ruožus ir išsiaiškinti, kaip buvo priimti neatlikti darbai, Ieškovės 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta iki 2021 m. gegužės 31 d. atlikti paslaugų teikėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų darbų patikrinimą ir įvertinti, ar geležinkelio apsaugos zonoje esančių priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbai (duomenys neskelbtini) regione atitinka Techninėje specifikacijoje, 2020 m. gegužės 19 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose bei privalomų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Į šią komisiją buvo įtrauktas ir Atsakovas. Komisija, atlikusi visų grafike nurodytų ir aktais perduotų bei priimtų priešgaisrinės juostos atnaujinimo vietų patikrinimą, nustatė, kad: 2020 metais rangovas atliko, o Atsakovas priėmė 64,3 km priešgaisrinės juostos atnaujinimo darbų (du kartus per metus), iš viso 128,60 km; 2020 metais rangovas neatliko, bet Atsakovas priėmė 83,2 km priešgaisrinės juostos atnaujinimo darbų (du kartus per metus), iš viso 166,40 km.
4. Nurodė, kad nustačius, jog Atsakovas priėmė darbus, buvo pradėtas jo veiklos patikrinimas. 2021 m. birželio 4 d. Atsakovui įteiktas reikalavimas paaiškinti raštu dėl darbo pareigų pažeidimo. 2020 m. birželio 7 d. paaiškinime Atsakovas nurodė, kad jo pareiga buvo patikrinti atliktus darbus prieš pasirašant priėmimo – perdavimo aktus, bet jis darbų ruožus tikrino atsitiktine tvarka ir, juose nenustačius pažeidimų, pasirašė priėmimo – perdavimo aktus dėl visų darbų. Įvertinusi įvykio aplinkybes, konstatavo, kad Atsakovas šiurkščiai pažeidė jam pavestas pareigas, t. y. 2020 m. kartu su (duomenys neskelbtini) J. Š., kaip darbdavio įgalioti asmenys kontroliuoti ir priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus geležinkelio apsaugos zonų priešgaisrinių juostų mineralizavimo darbus, nepatikrino visų paslaugų teikėjo atliktų priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbų, priėmė dalį darbdaviui perduotų, tačiau faktiškai neatliktų, sutarties ir jos priedų reikalavimų neatitinkančių paslaugų (neatliktų darbų vertė 13 892,74 Eur su PVM) bei pasirašė 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. spalio 30 d. tokių paslaugų perdavimo – priėmimo aktus. Tokiais savo veiksmais Atsakovas padarė turtinę žalą darbdaviui, netinkamai vykdė pareiginių nuostatų 3 punkte (kontroliuoja (duomenys neskelbtini) darbų vykdymą, pasirašo atliktų darbų aktus) ir 18 punkte (eidamas savo pareigas užtikrina, kad veiksmų atlikimas/neatlikimas neturėtų korupcinio pobūdžio, nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir turimais įgaliojimais siekdamas naudos sau ar kitiems) numatytas funkcijas, taip pat nesivadovavo AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose ir galiojančiose AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis vertybėmis.
Atsiliepimas
5. Atsakovas E. L. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti Atsakovės 2021 m. birželio 9 d. įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“, priteisti piniginę kompensacijas už priverstinę pravaikštą, darbo stažą ir kitas išmokas.
6. Nurodė, kad Ieškovė, priimdama sprendimą atleisti jį iš darbo, neįvertino aplinkybių visumos – kaltės priimant paslaugas, įvairių gamtinių sąlygų per ilgą laikotarpį, jog žala įmonei nebuvo padaryta, darbus jis priėmė kartu su (duomenys neskelbtini) J. Š., bet darbo sutartis buvo nutraukta tik su juo. Mano, kad Ieškovės sudarytos komisijos vertinimai apie neatliktus ir nekokybiškai atliktus darbus buvo atlikti vadovaujantis prielaidomis, nes nuo darbų priėmimo iki patikrinimo praėjo daugiau nei metai laiko, suvešėjo žolė, tikrinimo metu didelė dalis mineralizuotų juostų po gausaus pavasario lietaus buvo užtvindytos, todėl nebuvo galima įvertinti, ar 2020 m. jos buvo atnaujintos, ar tai padaryta kokybiškai ir kiek laiko nebuvo atlikti atnaujinimo darbai.
7. Atsakovo teigimu, prieš pasirašant atliktų darbų aktus, bendrovės pasitarimuose jis ne kartą akcentavo, kad darbų apimtis yra didelė, reikalavo sudaryti komisiją atliktų darbų patikrinimui, sakė, jog atliktų darbų ruožai bus tikrinami pasirinktinai, kadangi nėra galimybės suspėti laiku visas mineralizuotas juostas patikrinti dviem žmonėms, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Per septyniolika jo darbo metų atliktų darbų priėmimas buvo vykdomas taip pat, tačiau nei Ieškovės vadovybė, nei darbus atlikę rangovai niekada nekėlė priekaištų dėl jo atliktų darbų patikrinimų.
8. Atsakovo manymu, drausminė nuobauda jam paskirta pažeidus DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo padarymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų reikalavusi, jog jis atsiskaitytų už jam pavestą užduotį pagal paslaugų pirkimo sutartį, sudarytą su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad būtų tikrinusi, kaip jis atlieka jam pavestas darbo funkcijas, todėl prisidėjo prie neigiamų pasekmių kilimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino, kad ieškovė AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakovą E. L., dirbusį (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, 2021 m. birželio 11 d. atleido teisėtai.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ (toliau – ir Įsakymas) atsakovą E. L. atleido iš (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2021 m. birželio 11 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą). Įsakyme konstatuota, jog Atsakovas nepatikrino visų paslaugų teikėjo atliktų ir bendrovei perduotų priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbų, priėmė dalį nekokybiškai atliktų darbų, pasirašė paslaugų perdavimo – priėmimo aktus, tuo padarydamas turtinę žalą bendrovei, netinkamai vykdė pareiginių nuostatų 3 ir 18 punktų reikalavimus, nesivadovavo Darbo tvarkos taisyklėmis, nesilaikė C dalies 7 punkto, 9 punkto, 12 punkto, 15 punkto reikalavimų, Taisyklių E dalies 3 punkto, 68 punkto reikalavimų, padarė Taisyklių F dalies 1 punkte numatytą darbo pareigų pažeidimą, 16 punkte, 30 punkte, 32 punkte numatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.
Šalies argumentai
11. Nustatė, kad Ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pripažinti, kad Atsakovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, teismui pateikė ieškinį dėl ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, darė išvadą, jog Atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes, tinkamai neatlikęs rangovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų/neatliktų ir ieškovei (darbdaviui) perduotų priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbų patikrinimo, darbus priėmė pasirašydamas 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. spalio 30 d. paslaugų perdavimo – priėmimo aktus, t. y. priėmė kokybės reikalavimų neatitinkančius darbus, iš kurių didžioji dalis iš viso buvo neatlikti. Todėl vertino, kad Atsakovas pažeidė 2021 m. birželio 9 d. įsakyme ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ nurodytus pareiginių nuostatų, Darbo tvarkos taisyklių punktus bei darbdaviui padarė didelę žalą. Laikė, jog Ieškovės pasirinkimas nutraukti darbo santykius su Atsakovu yra proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.
13. Teismas nesutiko su Atsakovo ir Komisijos nuomone, kad Ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su Atsakovu, pažeidė terminą drausminei nuobaudai skirti (DK 58 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu, Ieškovei sudaryti komisiją ir atlikti Atsakovo veiklos patikrinimą pažeidimo apimčiai nustatyti buvo būtina, todėl Atsakovo atsakomybei taikyti taikytinas dvejų metų terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo, ir šio termino darbdavys nepažeidė. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog įstatymo leidėjas nedetalizavo, kas yra ,,veiklos patikrinimas“, ir nepateikė šios sąvokos aiškinimo, todėl sprendė, jog nėra pagrindo manyti, jog ,,veiklos patikrinimu“ negalima laikyti Atsakovės Komisijos atlikto Atsakovo priimtų rangovo UAB (duomenys neskelbtini)“ darbų patikrinimo. Be šio patikrinimo nebuvo galima konstatuoti Atsakovo padaryto darbo pareigų pažeidimo, jo sunkumo, apimties ir Atsakovo atžvilgiu taikyti atsakomybę dėl neatliktų darbų priėmimo. Nurodė, kad byloje nebuvo nustatyti kiti ieškovės darbuotojai, kuriems kiltų atsakomybė, susijusi su darbo drausmės pažeidimu, už tai, kad tinkamai nebuvo kontroliuojamas atsakovo darbas, kai jis atliko neatliktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbų priėmimą. Ginčo objektu tapusiuose darbų priėmimo aktuose nėra nurodyta, kad buvo priimta tik dalis darbų, neužfiksuota priimtų darbų kokybė, t. y. darbai buvo priimti kaip atlikti tinkamai ir kokybiškai, už kuriuos ieškovė įgijo pareigą atsiskaityti.
14. Teismas nurodė, kad Atsakovės komisija 2021 m. birželio 3 d. atlikusi visų 147,50 km priešgaisrinių juostų/ruožų patikrinimą, nustatė nesuteiktų paslaugų faktą ir apimtį, todėl teismas šią datą laikė pažeidimo paaiškėjimo momentu. Kadangi darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. birželio 11 d., Ieškovė sprendimą nutraukti darbo sutartį priėmė per 8 dienas nuo pažeidimo paaiškėjimo, todėl vieno mėnesio termino nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, numatyto DK 58 straipsnio 6 dalyje, nepažeidė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas E. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
16. Nurodo, kad Ieškovė neįrodė jo atleidimo iš darbo pagrindo, numatyto DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Teismas, vertindamas jo veiksmus, neanalizavo jų pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, apsiribojo konstatavimu, jog visų perdavimo – priėmimo aktuose nurodytų paslaugų teikėjo darbų Atsakovas netikrino, patikrinimą (jeigu tokį vykdė) atliko itin aplaidžiai, tinkamai nevertindamas atliktų/neatliktų darbų kokybės, o šiuos darbų priėmimo aktus pasirašymas (be pastabų), darbdaviui pateikė klaidingą informaciją apie tinkamą rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimą, dėl ko darbdavys patyrė didelę turtinę žalą, atsiskaitydamas su rangovu už neatlikus darbus. Tačiau byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad jis netikrino visų rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų, o patikrinimą atliko itin aplaidžiai ir tinkamai nevertindamas atliktų/neatliktų darbų kokybės.
17. Pažymi, jog teismas rėmėsi Ieškovės sudarytos komisijos 2021 m. birželio 3 d. ataskaita, su kuria nesutinka. Nors jis buvo įtrauktas į komisijos narius ir dalyvavo atliekant patikrinimą, tačiau patikrinimo metu nebuvo galima objektyviai įsitikinti rangovo darbų atlikimu/neatlikimu, kadangi tikrinimo metu didelė dalis mineralizuotų juostų po gausaus pavasarinio lietaus buvo užtvindytos ir įvertinti, ar 2020 m. jos buvo atnaujintos, objektyviai nebuvo įmanoma. Priešgaisrinės juostos atnaujinimo darbai pagal techninės specifikacijos sąlygas turi būti atliekami du kartus per metus. Nuo 2020 m. spalio 30 d. iki komisijos patikrinimo ataskaitos 2021 m. birželio 3 d. priešgaisrinės juostos atnaujinimo darbai nebuvo vykdomi, ir tai turėjo įtakos parengtos ataskaitos išvadoms. Be to, patikrinimas nebuvo atliekamas nuosekliai tikrinant priešgaisrines juostas, jas matuojant ir vertinant vietoje, kadangi privažiuoti prie jų nebuvo įmanoma, todėl jos buvo apžiūrimos tik iš tam tikrų vietų per atstumą ir tokiu būdu sprendžiama dėl šių juostų būklės. Komisijos ataskaitos prieduose pateiktos fotonuotraukos nefiksuoja tikslios darbų atlikimo/neatlikimo vietos, pagal jas neaišku, kuriame ruože jos yra darytos, jose galėjo būti užfiksuoti vaizdai iš bet kurios kitos vietos.
18. Teigia, jog jam pateikti pastabas dėl komisijos darbo nebuvo galimybės. Ieškovės atsakingi asmenys buvo informuoti apie tai, kad atliktų darbų ruožai bus tikrinami pasirinktinai, nes nėra galimybės laiku patikrini visas mineralizuotas juostas (duomenys neskelbtini) regione tik dviem darbuotojams, todėl veikė sąžiningai, atsakingai, proporcingai esamoms galimoms veiksmų priemonėms. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teismo išvadai, kad Atsakovas neatliko darbo funkcijų visiškai, kad padarė darbdaviui didelę turtinę žalą, nes teismas teiginių apie tai, jog 13 892,74 Eur žala Ieškovei yra didelė, nepagrindė ir nemotyvavo. Ieškovė nekontroliavo darbų, nenustatė kaip priėmimo – perdavimo darbai turi būti atliekami, todėl taip pat yra atsakinga už pasekmes.
19. Nurodo, kad korupcinio pobūdžio veiksmai, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, tokio pažeidimo nepadarė, todėl pareiginių nuostatų 18 punkto pažeidimas teismo sprendime nurodytas neteisėtai ir yra neįrodytas. Pareiginių nuostatų 3 punkto pažeidimas pats savaime negali būti laikomas šiurkščiu pažeidimu, nes jis tokiu neįvardintas darbdavio lokaliniuose aktuose. Nors Darbo tvarkos taisyklių pažeidimas nurodytas kaip šiurkštaus darbo pažeidimo pagrindas darbdavio įsakyme ir teismo sprendime, tačiau šis pažeidimas darbdavio lokaliniu aktu priskiriamas prie kitų darbuotojo darbo pareigų pažeidimų. Teismas nevertino ir neanalizavo Darbo tvarkos taisyklių 16 punkto pažeidimo pagrindų, šio pažeidimo sudėties neįrodinėjo ir Ieškovė. Be to, nors sprendime šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu kvalifikuojami pažeidimai, numatyti Darbo tvarkos taisyklių 30, 32 punktuose bei kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos, tačiau savavaliavimas, kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nebuvo įrodinėjamas šioje byloje, kuo ir kaip jis pasireiškė teismas nevertino ir nepasisakė. Kiti padaryti darbuotojo pažeidimai, remiantis taisyklių 32 punktu, darbdavio reglamentavimu turi būti lokaliniame akte nurodyti ir įvardinti kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Darytina išvada, kad pažeidimas, dėl kurio kilo šis darbo ginčas, nėra darbdavio priskirtas prie šiurkščių pažeidimų, todėl, jei ir būtų nustatytas, jis negali būti laikomas šiurkščiu pažeidimu. Todėl tvirtina, kad byloje nebuvo atliktas išsamus jo (darbuotojo) veiksmų vertinimas pripažįstant juos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
20. Apelianto manymu, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo konstatavimas ir darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo konkrečiu atveju nebuvo proporcinga priemonė, įvertinus jo išdirbtą laiką, gerus darbo rezultatus, patirtį, tai, kad reali žala darbdaviui paties darbuotojo tiesioginiais veiksmais nebuvo padaryta ir gali būti atlyginta. Nepagrįsta teismo išvada, kad darbdavys visiškai prarado pasitikėjimą Atsakovu, todėl tolesnis atsakovo buvimas darbo santykiuose su ieškove nebeatitiktų pastarosios interesų. Teismas be pagrindo prioritetą suteikė darbdavio interesams, nevertindamas silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo interesų.
21. Pasisakydamas dėl termino nutraukti darbo sutartį apeliantas nurodo, kad ieškovei apie padarytą darbo pažeidimą buvo žinoma 2021 m. balandžio 22 d., kai iš MB „Dirginta“ gavo pranešimą, jog mineralizavimo juostos neatnaujinamos keletą metų. 2021 m. gegužės 13 d. Ieškovės ekspertas patvirtino pranešime nurodytas aplinkybes, todėl papildomas tyrimas nebuvo būtinas ir protingai pagrįstas. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turėjo priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo (nuo 2021 m. balandžio 22 d.) ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Kadangi nuo pažeidimo padarymo (2020 m. birželio 15 d., 2020 m. spalio 30 d.) buvo praėjęs 6 mėnesių terminas, darbdavys nepagrįstai priėmė sprendimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
22. Mano, jog ieškovės inicijuotas komisijos sudarymas atliekant dar viena patikrinimą, kurio išvados pateiktos 2021 m. birželio 3 d., nebuvo būtinas. Toks patikrinimas negali būti laikomas „veiklos patikrinimu“ dėl siauros apimties, dėl to, kad tai buvo pakartotinis informacijos tikrinimas, kurio metu nebuvo gauta nauja informacija. Apsispręsti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo darbdavys galėjo turėdamas jam 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. pateiktą informaciją. Konstatavus, kad Ieškovė, 2021 m. birželio 9 d. įsakymu atleisdama Atsakovą iš darbo, pažeidė atleidimo iš darbo terminą, numatytą DK 58 straipsnio 6 dalyje, tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti įsakymą, o atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
24. Nurodo, kad teismas visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, priėmė teisėtą sprendimą. Apelianto veiksmai buvo teisėtai ir pagrįstai teismo kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Pareiginių nuostatų nevykdymas gali būti kvalifikuojamas kaip pareigų pažeidimas arba kaip šiurkštus pareigų pažeidimas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, pažeistas Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, darbuotojo elgesį ir kt. Šiuo atveju ieškovė konstatavo ne vieną darbo pareigų pažeidimą, o kelis ir dauguma iš jų net po vieną kvalifikuojami šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
25. Pažymi, jog iš Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų pareigų pobūdžio matyti, kad įmonei svarbu nepriekaištinga darbuotojų reputacija, kas lemia aukštą įmonės kultūrą, kurios laikymosi reikalaujama ir iš darbuotojų. Atsakovo abejingumą ir nesiskaitymą su vertybėmis ir etikos principais parodo faktas, jog atsakovas darbo pareigų pažeidimus pripažino pateiktame paaiškinime, kuriame nurodė, kad netikrino visų darbų ruožų, o patikrino tik atsitiktinius. Tuo tarpu skunde Darbo ginčų komisijai ir parodymuose teismui atsakovas jau nurodė, neva visi darbai buvo atlikti tinkamai, o kiti ruožai galėjo užaugti. Nesutinka su apeliantu, jog ieškovė žalos nepatyrė, nes ją gali prisiteisti iš darbų neatlikusio rangovo. Priešingai, rangos sutarčių specifika yra ta, kad užsakovas privalo patikrinti darbus ir juos priimti, o priėmęs darbus ir pasirašęs priėmimo – perdavimo aktus, negali jų ginčyti.
26. Nurodo, kad pritaria teismo vertinimui, jog atsakovo atsakomybei kilti taikytinas dvejų metų terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo, ir šio termino darbdavys nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinis skundas atmetamas.
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo tenkintas Ieškovės ieškinio reikalavimas ir pripažinta, kad ji Atsakovą, dirbusį (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nuo 2021 m. birželio 11 d. atleido teisėtai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos sprendė, kad yra nustatyta, jog Atsakovas, tinkamai neatlikęs rangovo (paslaugų teikėjo) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų/neatliktų ir Ieškovei (darbdaviui) perduotų priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbų patikrinimo, tokius darbus priėmė, pasirašydamas 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. spalio 30 d. paslaugų perdavimo – priėmimo aktus, t. y. priėmė kokybės reikalavimų neatitinkančius darbus, iš kurių didžioji dalis iš viso buvo neatlikti, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip Atsakovas pažeidė 2021 m. birželio 9 d. įsakyme ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ nurodytus pareiginių nuostatų, Darbo tvarkos taisyklių punktus bei darbdaviui padarė didelę žalą. Teismas konstatavo, jog Ieškovė nepažeidė DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino, skaičiuojamo nuo pažeidimo padarymo, sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka, o taip pat, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių iš esmės yra išsamiai pasisakyta skundžiamame sprendime, pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad apeliantas iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei jas nustatė pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl šalių reikalavimų bei jų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), numatytas CPK 176-185 straipsniuose, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais.
32. Bylos duomenys patvirtina, kad Atsakovas pradėjo dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. rugsėjo 1 d. pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio 16 d. perkeltas į AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. gruodžio 8 d. darbo santykiai tęsėsi AB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. balandžio 22 d. iš rangovės MB „Dirginta“ Ieškovė gavo raštą, kuriame nurodyta, jog, vykdydama 2021 m. kovo 4 d. sutartį dėl priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo darbų ir vykdama pirminę objektų apžiūrą, pastebėjo, kad mineralizavimo juostos (duomenys neskelbtini) regione (3p.o.d) nebuvo atnaujinamos keletą metų, nors Ieškovė iš jos pirko juostų atnaujinimo, bet ne įrengimo darbus. Ieškovė, siekdama išsiaiškinti rašte nurodytas aplinkybes, atliko operatyvų patikrinimą vietoje. Aktyvų saugos skyriaus Turto saugos ir operatyvios kontrolės grupės ekspertas 2021 m. gegužės 13 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad: tik mažoji dalis priešgaisrinių mineralizavimo juostų buvo prižiūrimos tinkamai; kitos mineralizavimo juostų dalies atnaujinimo darbai nebuvo tinkamai atliekami keletą metų, nes jos apaugusios storu velėnos sluoksniu, kai kur auga kelių metų medeliai; galimai buvo išankstiniai susitarimai tarp Ieškovės atsakingų asmenų ir rangovo dėl juostų atnaujinimo prie geležinkelio pervažų ar gerai matomose vietose. Todėl ekspertas vertino, kad būtina sudaryti komisiją iš Ieškovės atstovų, (duomenys neskelbtini) ir atlikti geležinkelio apsaugos priešgaisrinių juostų patikrinimą.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020). Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).
37. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).
38. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).
39. Atsižvelgiant į nutarties 36-38 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad atsakovas savo 2021 m. birželio 7 d. paaiškinime pats pripažino, kad 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. spalio 30 d. paslaugų perdavimo – priėmimo aktus jis pasirašė patikrinęs tik atsitiktine tvarka pasirinktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų vietas ir jose nenustatęs trūkumų. Taigi, paties apelianto paaiškinimas patvirtina, kad visų perdavimo – priėmimo aktuose nurodytų rangovės atliktų darbų jis netikrino, nors tai padaryti buvo darbdavio įgaliotas. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad Atsakovas jam pavestas darbo pareigas atliko aplaidžiai, nes, tinkamai neįvertinęs rangovės atliktų/neatliktų darbų kokybės, darbdaviui (atsakovei) pateikė klaidingą informaciją apie tinkamai atliktus visus rangovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį atliktus darbus. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino darbuotojo elgesį, veiksmus, pastangas ir pareigų atlikimą, ir to vertinimo pagrindu konstatavo, jog Atsakovas ilgą laiką jam pavestas pareigas dėl darbų priėmimo atlikdavo itin aplaidžiai, netikrino visų rangovės atliktų darbų kokybės, todėl riziką dėl nekokybiškai atliktų darbų prisiėmė sau. Atsakovas, turėdamas darbdavio pasitikėjimą, ilgą laiką aplaidžiai atliko jam tikėtas pareigas, tinkamai neįvertino atliktų rangovo paslaugų, dėl ko darbdavys patyrė turtinę žalą ir prarado pasitikėjimą Atsakovu. Teismas pagrįstai atmetė Atsakovo argumentus, jog nebuvo objektyvios galimybės tinkamai priimti visų rangovo darbų, nes apie tai jis neinformavo darbdavio, o darbų perdavimo – priėmimo aktus pasirašė be pastabų. Be to, matyti, jog Atsakovas netinkamo savo pareigų vykdymo nevertino kritiškai, darbo pareigų pažeidimo nepripažino, kas rodo, jog darbdavys neturėjo pagrindo tikėtis, kad Atsakovas ateityje nepažeidinės darbo drausmės, atlikdamas savo pareigas laikysis teisės aktų reikalavimų.
40. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog atsakovas paslaugų teikėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų darbų netikrino, patį patikrinimą atliko itin aplaidžiai, tinkamai nevertindamas atliktų/neatliktų darbų kokybės. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad darbo pareigų pažeidimas buvo nustatytas atlikus tyrimą, surinkus visus įrodymus bei gavus paties atsakovo paaiškinimą. Todėl, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes tinkamai neatliko rangovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktų/neatliktų ir ieškovei (darbdaviui) perduotų priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbų patikrinimo, tokius darbus priėmė, pasirašydamas 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. spalio 30 d. paslaugų perdavimo – priėmimo aktus, t. y. priėmė kokybės reikalavimų neatitinkančius darbus, iš kurių didžioji dalis iš viso buvo neatlikti. Ieškovės sudaryta Komisija, į kurią buvo įtrauktas ir atsakovas, 2021 m. birželio 3 d. išvadoje pateikė mineralizuotų (priešgaisrinių) juostų atnaujinimo darbų ataskaitą, kurioje konkrečiai nurodyti ruožai, kuriuose darbai buvo neatlikti, todėl atsakovas negalėjo šių darbų priimti, tvirtindamas, jog jie yra atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Atsakovas, pats dalyvaudamas komisijos darbe, galėjo teikti priešingą išvadą, tarnybinį pranešimą ar kitokius įrodymus, patvirtinančius jo teiginius dėl netinkamai tikrinamų priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbų, tačiau tokių duomenų, išskyrus savo deklaratyvius teiginius, nepateikė.
41. Sutiktina su Ieškove, kad Komisijos išvadoje pateiktos nuotraukos buvo iliustracinės, kuriose užfiksuota faktinė situacija tam tikrose vietose, o konkretūs neatliktų darbų ruožai nurodyti išvados priede Nr. 6. Atsakovas nereiškė pretenzijų dėl fotonuotraukų, kurios buvo padarytos Komisijai atliekant jo veiklos patikrinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su Atsakovu, jog negalima vadovautis jo veikos patikrinimo metu gauta Komisijos 2021 m. birželio 3 d. ataskaita apie patikrinimo rezultatus, kuri yra pakankamai išsami, nuosekli, aiški, motyvuota, atlikta patikrinimą įvykdžius vietoje.
42. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad byloje nebuvo tinkamai nustatytas darbo pareigų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas priėmė kokybės reikalavimų neatitinkančius darbus, iš kurių didžioji dalis iš viso buvo neatlikti, taip atsakovas pažeidė Įsakyme nurodytus pareiginių nuostatų, Darbo tvarkos taisyklių punktus, bei darbdaviui padarė didelę žalą. Pažymėtina, jog Taisyklių F dalyje „Atsakomybė už darbo pareigų pažeidimus“ nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma ypatingai nelojalus elgesys grupės, grupės įmonės ar jos klientų atžvilgiu (16 punktas); Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu (19 punktas), savavaliavimas (30 punktas), kiti pažeidimai, kurie pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotini kaip darbo pareigų pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeista darbo tvarka (32 punktas). Pagal Pareiginių nuostatų 3 punktą, atsakovo viena iš tiesioginių darbo funkcijų yra kontroliuoti (duomenys neskelbtini) priežiūros darbų vykdymą bei pasirašyti atliktų darbų aktus. Be to, paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties 1.3. punkte atsakovas nurodytas kaip įgaliotas atsakingas asmuo priimti paslaugas.
43. Taigi, atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, pažeidė Taisykles ir netinkamai vykdė pareiginiuose nuostatuose nurodytas darbo pareigas, kadangi, nepatikrinęs visų paslaugų teikėjo atliktų priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbų, pasirašė minėtus paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, nors didelė dalis darbų nebuvo atlikta. Atsakovo pasirašyti aktai patvirtino darbų baigtumą ir sukėlė Ieškovei pareigą apmokėti rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus, kurių ji faktiškai neatliko. Tokiais savo veiksmais Atsakovas be abejo padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus ir turtinę žalą Ieškovei (darbdaviui), kuri sumokėjo už faktiškai neatliktus darbus. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė yra strateginės reikšmės įmonė, kurios vykdoma veikla susijusi su saugumo geležinkelių transporte užtikrinimu, todėl teisės aktų reikalavimai turi būti griežtai vykdomi, nes netinkamas jų vykdymas gali lemti ne tik žalingus padarinius geležinkelių infrastruktūrai, bet ir traukinių keleiviams, kroviniams bei turtui.
44. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, jog konkretaus paaiškinimo ir išsamaus vertinimo neturi teismo teiginys, kad darbai atlikti nekokybiškai, nuo darbų atlikimo bei priėmimo iki darbdavio sudarytos komisijos tikrinimo praėjo daugiau nei metai laiko, per šį laikotarpį vidurio Lietuvos (duomenys neskelbtini) regione esančiose derlingose augavietėse žolė suvešėjo, todėl nustatyti, kiek laiko nebuvo atlikti mineralizuotos juostos atnaujinimo darbai, faktiškai nebuvo galimybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokioms savo prielaidoms patvirtinti apeliantas nepateikė jokių įrodymų nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, nei apeliacinės instancijos teismui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nuosekliai aiškinosi ir nustatė mineralizavimo juostų įrengimo tvarką, atliktų darbų patikrinimą ir užfiksuotus įrodymus bei kaip buvo nustatyti nemineralizuoti plotai.
45. Kaip šiuo aspektu pažymėjo Ieškovė, Mineralizuotų juostų įrengimo tvarka apibrėžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 patvirtintose Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse. Mineralizuotos juostos įrengiamos suariant arba sukultivuojant viršutinį dirvožemio sluoksnį, t. y. derlingą dirvožemio sluoksnį suardant iki mineralinio dirvožemio sluoksnio, kuris skirtingo tipo dirvožemiuose prasideda nuo 20 – 25 cm gylyje nuo dirvos paviršiaus. Kad neapaugtų žolėmis, nepasidengtų nukritusių lapų ar spyglių sluoksniu, tokios juostos periodiškai (du kartus metuose) rekultivuojamos (atnaujinamos). Tokios juostos tampa patikimu barjeru antžeminių gaisrų prevencijoje. Ieškovė vietovėse, kuriose geležinkelio keliai yra nutiesti per miškų masyvus, atsižvelgiant į miškų degumo klasę ir siekiant išvengti gaisro plitimo nuo geležinkelio kelio, periodiškai, du kartus metuose (pavasarį ir rudenį) atnaujina įrengtas mineralizuotas juostas. Rudenį atliekami arimo darbai ir sunaikinama vegetacijos periodo metu užsisėjusi ir išdygusi žolinė augalija. Pavasarį pakartotinai atliekami arimo darbai, pašalinamos atsiradusios degiosios medžiagos (lapai ir spygliai), sunaikinama užsisėjusi ir dygti pradedanti žolinė augalija. Kaip matyti iš ieškinyje pateiktų įrodymų, galima aiškiai atskirti mineralizavimo juostų būklę. Tinkamai mineralizuotose juostose aiškiai matėsi suardytas viršutinis dirvos sluoksnis, nebuvo sausos susiformavusios velėnos, neaugo kita medėjanti augalija, galima pamatyti tik šviežiai pradėjusią augti žolinę augmeniją. Ruožai, kuriuose priešgaisrinė mineralizuota juosta nebuvo atnaujinta ne tik, kad 2020 metų rudenį, bet ir keletą pastarųjų metų, taip pat akivaizdžiai identifikuojami. Tokiose vietose akivaizdžiai matyti sausą, senos žolinės augmenijos sluoksnį, kuris yra po pavasarį želiančia žoline augmenija. Akivaizdu, kad toks senos velėnos sluoksnis formavosi ne vienerius metus. Viršutinį dirvožemio sluoksnį suarus ir taip suardžius rudenį, velėnos sluoksnio neturėjo likti (žiemos metu augalų vegetacija nevyksta ir žolinės augmenijos sluoksnis nesiformuoja). Vietose, kuriose turi būti atnaujinta mineralizuota juosta, auga ne tik dvimetė ar daugiametė žolinė augalija, bet ir medėjantys augalai (medžiai), tokie kaip Pilkasis karklas, Karpotasis beržas, Uosialapis klevas bei Paprastasis ąžuolas. Atsižvelgiant į tai, kad medžiams (atsižvelgiant į rūšį) pasiekti 0,5 – 2 metrų aukštį prireikia keleto metų, akivaizdu, jog vietose, kur turėjo būti atnaujinta priešgaisrinė mineralizuota juosta, dirva nejudinta keletą metų, kas patvirtina, jog jokie atnaujinimo darbai tose juostų dalyse atlikti nebuvo. Komisijos darbo metu buvo fiksuota, kaip atrodo vietos, kur mineralizavimo darbai nebuvo atlikti, vietos, kur kažkada buvo priešgaisrinė juosta jau sunkiai identifikuojama, likę tik kažkada buvusios juostos kontūrai.
46. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą dėl DK 58 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos, taikymo. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Apelianto manymu, sprendimas nutraukti darbo sutartį su atsakovu dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo priimtas pažeidžiant DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą drausminės nuobaudos skyrimo šešių mėnesių terminą, pagrindo taikyti išimtį bei skaičiuoti 2 metų terminą nėra. Kadangi apie pažeidimą ieškovei buvo pranešta 2021 m. balandžio 22 d., ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. atliko patikrinimą, todėl jokie papildomi veiksmai nebuvo būtini. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.
47. Svarbus yra darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo momentas, nuo kurio prasideda DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento pagal ankstesnio DK nuostatas išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019).
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama tokia darbuotojo (atsakovo) atleidimo iš darbo situacija, kai sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl atsakovo padaryto pažeidimo priimtas per pratęstą iki dviejų metų terminą, nes Atsakovo padarytas darbo pareigų pažeidimas, jo sunkumas, apimtis paaiškėjo atlikus jo veiklos patikrinimą (DK 58 straipsnio 6 dalis). 2021 m. balandžio 22 d. iš paslaugos teikėjo MB „Dirginta“ Ieškovė gavo raštą apie po pirminio objekto apžiūros pastebėtas neatnaujintas mineralizavimo juostas (duomenys neskelbtini) regione, kuriame pažymėta, jog ieškovės pirkimo dokumentuose pateikta informacija neatitinka tikrovės ir buvo klaidinanti; paslaugos teikėjas, vertindamas pasiūlymo kainą ir pateikdamas pasiūlymą, paslaugų įkainius skaičiavo priešgaisrinių juostų atnaujinimo, bet ne įrengimo darbams. Taigi, ši bendrija į Ieškovę kreipėsi dėl to, kad jai iškilo problemos vykdant įsipareigojimus pagal šalių sudarytą rangos sutartį, jos pranešimo turinys niekaip nesusijęs su Atsakovo atliktų pareigų vykdymu, todėl iš šio pranešimo Ieškovė neturėjo pagrindo spręsti, ar Atsakovas tinkamai atliko darbo pareigas. Atlikus patikrinimą vietoje, 2021 gegužės 13 d. buvo gautas Aktyvų saugos skyriaus Turto saugos ir operatyvios kontrolės grupės eksperto tarnybinis pranešimas, kuriame patikinta, kad Atsakovo pasirašyti priėmimo – perdavimo aktai neatitinka suteiktų paslaugų. Reaguojant į šį tarnybinį pranešimą, 2021 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta iki 2021 m. gegužės 31 d. atlikti paslaugų teikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų darbų patikrinimą ir įvertinti, ar geležinkelio apsaugos zonoje esančių priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbai (duomenys neskelbtini) regione atitinka Techninėje specifikacijoje, Sutarties sąlygose bei privalomų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Komisija 2021 m. birželio 3 d. faktiškai patikrinusi visus ruožus, pateikė išvadą, patvirtindama nesuteiktų paslaugų faktą ir tai, jog būtent aktus pasirašė ir darbus priėmė Atsakovas. Sutiktina su Ieškove, jog dėl vidinio tyrimo būtinumo buvo apsispręsta per protingą laiką, o pats tyrimas neužsitęsė neproporcingai ilgą laiko tarpą. Svarbu tai, kad 2021 m. balandžio 22 d. iš paslaugos teikėjo MB „Dirginta“ gautas raštas bei 2021 gegužės 13 d. eksperto tarnybinis pranešimas dar niekaip neįrodė, ar įvardyti Atsakovo veiksmai iš viso yra darbo pareigų pažeidimai. Todėl, siekiant nustatyti tikslius neatliktų darbų ruožus ir išsiaiškinti, kaip buvo priimti rangovės atlikti darbai, ir buvo sudaryta Komisija. Tam turėjo būti atlikta kompleksinė veiksmų ir su jais susijusių aplinkybių analizė, grįsta dokumentais ir kitais duomenimis. Dėl to teisėjų kolegija atmeta Atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, jog apsispręsti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo darbdavys galėjo turėdamas jam 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. pateiktą informaciją ir nebuvo būtina atlikti tyrimą.
50. Teisėjų kolegija nesutiktina su apeliantu, kad Ieškovė nereikalavo atsakovo atsiskaityti už atliekamą paslaugų teikimo sutarties vykdymo priežiūrą, darbų priėmimą, nekontroliavo darbuotojo, todėl turi prisiimti atsakomybę už netinkamai vykdomas vadovavimo ir kontroliavimo funkcijas. Kaip patvirtino šalys byloje ir konstatavo teismas, atsakovas buvo ilgametis darbuotojas, darbo pobūdis jam buvo žinomas, atsakovas turėjo tinkamą išsilavinimą, dėl to nebuvo poreikio abejoti jo kompetencija ir jo darbu, atsakovui buvo suteiktas pasitikėjimas, kurį jis prarado nustačius aukščiau nutartyje nurodytą darbo drausmės pažeidimą.
51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
52. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl tenkindamas ieškinį, o priešieškinį atmesdamas priėmė teisėtą ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.