- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- e2-7673-902/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04182-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Atsakovas
- E. L.
- Ieškovas
- AB ,,LTG Infra“
- Kategorijos
- 1.3.5.4Išeitinė pašalpa
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė
dalyvaujant ieškovo atstovams, įgaliotai vyriausiajai teisininkei V. V., vyriausiajam specialistui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,LTG Infra“ ieškinį atsakovui E. L. dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pripažinimo teisėtu ir atsakovo E. L. pareikštą priešieškinį ieškovui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, susijusių kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.ieškovas AB ,,LTG Infra“ po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija, DGK, komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-111-12875/2021, nesutikdamas su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės ir pripažinti atsakovo E. L. atleidimą iš darbo teisėtu, priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.Ieškovas nurodė kad E. L. pradėjo dirbti AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“ (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas į AB „Lietuvos geležinkeliai“, nuo (duomenys neskelbtini) darbo santykiai tęsėsi AB „LTG Infra“. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kai darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
3.Nurodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. iš paslaugos teikėjo MB „Dirginta“ ieškovas gavo raštą apie tai, kad vykdant (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo darbų ir vykdant pirminę objektų apžiūrą buvo pastebėta, kad mineralizavimo juostos Šiaulių regione (3p.o.d) nebuvo atnaujinamos keletą metų, nors buvo perkami juostų atnaujinimo, o ne įrengimo darbai. Ieškovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų, siekdamas išsiaiškinti rašte nurodytas aplinkybes. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovas pateikė raštą paslaugų teikėjui, jog atsižvelgiant į gautą raštą, bus patikslintos priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo vietos. Darbdavys dėl įvykio atliko operatyvų patikrinimą vietoje. Aktyvų saugos skyriaus Turto saugos ir operatyvios kontrolės grupės ekspertas 2021 m. gegužės 13 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta: „tik mažoji dalis priešgaisrinių mineralizavimo juostų keletą metų atgal buvo prižiūrimos tinkamai, visa kita likusi mineralizavimo juostų dalis apaugusi storu velėnos sluoksniu, galimai nebuvo atnaujinama keletą metų, kai kur priešgaisrinėse juostose auga kelių metų medeliai. <...> Įvertinus turimus duomenis darytina išvada, kad Šiaulių regione priešgaisrinių apsaugos juostų atnaujinimo darbai tinkamai nebuvo atliekami keletą metų, galimai buvo išankstiniai susitarimai tarp AB „LTG Infra“ atsakingų asmenų ir rangovo dėl juostų atnaujinimo prie geležinkelio pervažų ar gerai matomose vietose, visa kita neatnaujinama“. Pranešime konstatuota, kad 2020 metais Šiaulių regione priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbus turėjo atlikti UAB „Miškelis“, reg. (duomenys neskelbtini), direktorius A. K.. Darbus priėmė AB „LTG Infra“ Techninės priežiūros departamento Pastatų ir želdinių skyriaus vyriausiasis specialistas E. L..
6.Ieškovas nesutinka su 2021 m. rugpjūčio 3 d. DGK sprendimu ir atsakovo argumentais, nes darbuotojo nusižengimo faktas yra įrodytas objektyviais neginčytinais įrodymais ir darbuotojas pripažino nusižengimo faktą, kuris yra laikytinas šiurkščiu darbo tvarkos taisyklių pažeidimu. Mano, kad darbdavys pagrįstai atleido atsakovą iš darbo.
Šalies argumentai
7.Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti (duomenys neskelbtini) įsakymą Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, priteisti 2945,60 Eur piniginę kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo (2021-08-03) ir po 84,16 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 10604,16 Eur kompensaciją už darbo stažą nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidas.
8.Atsakovas nesutiko, kad darbo sutartis būtų nutraukta ieškovo iniciatyva dėl jo kaltės padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes ieškovas, priimdamas sprendimą atleisti atsakovą iš darbo, neįvertino aplinkybių visumos – kaltės priimant paslaugas, įvairių gamtinių sąlygų per ilgą laikotarpį, jog žala įmonei nebuvo padaryta, jog darbus jis kartu priėmė su vyriausiąja specialiste J. Š., bet darbo sutartis buvo nutraukta tik su juo. Nors į Komisijos darbą buvo įtrauktas ir jis, tačiau atsakovas nesutinka su pateiktomis išvadomis. Mano, kad vertinimai buvo atlikti vadovaujantis prielaidomis, nes tikrinimo metu didelė dalis mineralizuotų juostų po gausaus pavasario lietaus buvo užtvindytos ir nebuvo galima įvertinti, ar 2020 m. buvo atnaujintos mineralizuotos juostos. Atsakovas taip pat nesutinka, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, nes nuo darbų atlikimo bei jų priėmimo, kol buvo sudaryta Komisija ir pakartotinai atlikti patikrinimai, praėjo daugiau nei metai laiko. Per tokį ilgą laikotarpį vidurio Lietuvos Šiaulių regione esančiose derlingose augavietėse žolė suviešėjo ir nustatyti, kiek laiko nebuvo atlikti mineralizuotos juostos atnaujinimo darbai, faktiškai nėra galimybės.
9.Atsakovas pažymėjo, kad prieš pasirašant atliktų darbų aktus, ne kartą vykstant bendrovės pasitarimams, jis akcentavo, kad darbų apimtis yra didelė, privažiuojamos teritorijos yra pelkėtos, šlapios, todėl prašė pagalbos ir reikalavo sudaryti komisiją atliktų darbų patikrinimui. Sakė, kad atliktų darbų ruožai bus tikrinami pasirinktinai, kadangi nėra galimybės suspėti laiku visas mineralizuotas juostas Šiaulių regione fiziškai patikrinti dviem žmonėms, tačiau į atsakovo prašymus niekas nekreipė dėmesio. Atsakovas pastebėjo, jog per septyniolika jo darbo metų praktikos, atliktų darbų priėmimas buvo toks pat, nė karto iš vadovybės negavo pastabų dėl atliktų darbų priėmimo. Be to, darbus vykdantys rangovai nekėlė priekaištų dėl atsakovo atliktų patikrinimų prieš tai darbus vykdančių rangovų.
10.Atsakovas nesutiko su pateiktomis fotonuotraukomis, kadangi jose nesimato geležinkelio ruožo bei jų kilometrinių, piketinių stulpelių, pagal kuriuos darbų grafike buvo nurodytos tikslios darbų atlikimo vietos. Pagal pateiktas fotonuotraukas nėra aišku, kuriame kelio ruože jos buvo darytos. Šiose fotonuotraukose galėjo būti užfiksuoti vaizdai iš bet kurios vietos, už kurias atsakovas nebuvo atsakingas ir jokie darbai galimai pagal grafiką negalėjo vykti.
11.Atsakovas per paskutinius 12 mėnesių nepadarė antro tokio pat darbo pareigų pažeidimo, už ką jam būtų paskirta nuobauda. Ieškovas atsakovo galimai padarytą pažeidimą vertino kaip du atskirus, tačiau paskyrė pirmą ir vienintelę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
12.Atsakovas mano, jog darbdavys jam paskyręs nuobaudą, pažeidė DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo padarymo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovo vadovai būtų reikalavę iš jo atsiskaityti už atsakovui pavestą užduotį pagal paslaugų pirkimo sutartį, sudarytą su UAB ,,Miškelis“. Ieškovo vadovai netikrino, kaip atsakovas atlieka jam pavestas darbo funkcijas. Mano, jog tokiu atveju, darbdavys prisidėjo prie neigiamų pasekmių kilimo.
Šalies argumentai
13.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais, mano, jog priešieškinis ir jame išdėstyti motyvai tokiu atveju, turi būti atmestini. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, jog atsakovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, prašo sumažinti priteistinos piniginės kompensacijos dydį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vykdo žemės ūkio veiklą ir gauna pajamas. Atstovė papildomai paaiškino, kad mano, jog šiuo atveju terminas nutraukti su atsakovu sudarytą darbo sutartį yra pratęstinas iki 2 metų, nes darbdavys organizavo atsakovo veiklos patikrinimą (padalinys, kuriame dirbo, atsakovas yra fiziškai labai nutolęs, atsakovas dirbo savarankiškai, ilgą laiką ir turėjo didelį darbdavio pasitikėjimą) ir tokiu būdu nustatė pažeidimą. Darbdavys neturėjo pagrindo nei atsakovo tikrinti, nei juo nepasitikėti, nes atsakovo atliekami darbai atitiko jo kvalifikaciją, suteiktus įgalinimus priimti tame objekte darbus. Tik atlikus pačių dokumentų, susijusių su sutarties su UAB ,,Miškelis sudarymu, o būtent šios sutarties ir atsakovo pasirašytų darbų priėmimo – perdavimo aktų, patikrinimą ir atliktų darbų, kuriuos priėmė atsakovas, kokybės patikrinimą vietoje (komisija buvo sudaryta nustatyti tikslius atliktų ir neatliktų darbų skaičius bei kiekį), t.y. atlikus visapusišką veiklos patikrinimą, komisija pateikė išvadą ir jos pagrindu atsakovui buvo pateiktas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą dėl jo pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats atsakovas pripažino, kad netikrino visų vietą, nebuvo vietoje ir neįsitikino, kad tie darbai buvo pabaigti atlikti, tačiau pasirašė, jog tuos darbus priėmė, ko pasekoje ieškovas patyrė žalą, apmokėjęs už neatliktus darbus. Pažymėjo, kad darbdavys nepažeidė 1 mėnesio termino atlikęs tyrimą ir išnagrinėjęs darbo ginčą, t.y. nustatydamas kaltus asmenis ir priimdamas sprendimą dėl pažeidimo. Šiuo atveju, ieškovas atleido atsakovą iš darbo, nes jis tinkamai neatlieka darbo, pasirašė finansinius dokumentus, kurie nulėmė bendrovei žalos padarymą, ieškovas atsakovu nebepasitiki. Pažymėjo, jog visus veiksmus atsakovas atliko tyčia, sąmoningai, žinodamas savo pareigas atliekant patikrinimą ir priėmimą ginčo objektu tapusių darbų.
Žemesnės instancijos teismas
14.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas vyr. specialistas patvirtino komisijos pateiktą išvadą dėl nesuteiktų paslaugų fakto.
Šalies argumentai
15.Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko priešieškinyje išdėstytais argumentais, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį – patenkinti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jis turi mažą ūkį ir vykdo žemės ūkio veiklą, iš to gauna pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
16.Šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo: ieškovas (darbdavys) yra įsitikinęs, jog atsakovą E. L. iš darbo, padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, atleido pagrįstai, dėl to pareiškė ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pripažinimo teisėtu; atsakovas mano, kad iš darbo buvo atleistas nepagrįstai, nes jis nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, be to, buvo praleistas terminas nutraukti jo darbo sutartį su ieškovu. Dėl to pareiškė priešieškinį dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, prašo panaikinti 2021 m. birželio 9 d. įsakymą ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ bei priteisti su neteisėtu atleidimu susijusias pinigines išmokas (kompensaciją už priverstinę pravaikštą, kompensaciją už darbo stažą). Atsakovas nepateikė nesutikimo su Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ir šiuo sprendimu priteistų su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusių mokėtinų sumų iš AB ,,LTG Infra“ jo naudai.
17.Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovas AB ,,LTG Infra“ 2021 m. birželio 9 d. įsakymu (toliau – įsakymas) Nr. ĮS-P(LTG)-453 ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ atleido iš darbo 2021 m. birželio 11 d. atsakovą E. L., dirbusį Bendrovės Techninės priežiūros Pastatų ir želdinių priežiūros vyriausiuoju specialistu, pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą). Įsakyme konstatuoja, jog savo veiksmais (nepatikrinęs visų paslaugų teikėjo atliktų ir Bendrovei perduotų priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbų, priimdamas dalį nekokybiškai atliktų darbų bei pasirašydamas paslaugų perdavimo-priėmimo aktus, E. L. padarė turtinę žalą Bendrovei), netinkamai vykdė pareiginių nuostatų 3 ir 18 punktų reikalavimus, taip pat nesivadovavo Darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis vertybėmis: ,,Esame atsakingi“, ,,Elgiamės dorai“, ,,Būtume teisingi ir skaidrūs“, ,,Dirbtumėte sąžiningai“, ,,Vengtumėte korupcijos“, nesilaikė C dalies 7 punkto, 9 punkto, 12 punkto, 15 punkto reikalavimų, Taisyklių E dalies 3 punkto, 68 punkto reikalavimų, padarė Taisyklių F dalies 1 punkte numatytą darbo pareigų pažeidimą, 16 punkte, 30 punkte, 32 punkte numatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Įsakyme nurodyta atsakovui išmokėti visą jam priklausantį darbo užmokestį iki 2021 m. birželio 11 d. už faktiškai dirbtą laiką bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, jog aukščiau nurodytus mokėjimus atsakovui darbdavys padarė ir dėl to nėra ginčo.
Žemesnės instancijos teismas
18.E. L. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, inicijuodamas darbo ginčą dėl teisės AB ,,LTG Infra“, ir prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Panevėžio darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pripažino, jog E. L. iš darbo buvo atleistas neteisėtai, panaikino AB ,,LTG Infra“ 2021 m. birželio 9 d. įsakymą ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“, E. L. negrąžino į buvusį darbą; laikė, jog darbo sutartis buvo nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, kaip tai numato DK 218 straipsnio 6 dalis; nusprendė išieškoti iš AB ,,LTG Infra“ E. L. 2945,60 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo (2021-08-03) ir po 84,16 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2021-08-04 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; 10604,16 Eur kompensaciją (DK 218 straipsnio 4 dalis). AB ,,LTG Infra“ su tokiu Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu nesutinka, teismui pateikė ieškinį dėl ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
19.DK 32 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). DK 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti arba šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, arba per paskutinius 12 mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o to pačio straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos, t. y. DK nustatytas nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas.
20.Teismų praktikoje pažymima, kad darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kurio nuostatos iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes; tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-248/2017).
21.Kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, jog pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).
22.Kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Įvertinęs aplinkybių visumą, darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Teismas, ištyręs byloje surinktą rašytinę medžiagą, teismo posėdyje išklausęs ieškovo atstovų pasisakymus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, paties atsakovo atsikirtimus, daro išvadą, jog atsakovas E. L. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tinkamai neatlikęs rangovo (arba paslaugų teikėjo) UAB ,,Miškelis“ atliktų/neatliktų ir ieškovui (arba darbdaviui) perduotų priešgaisrinių juostų atnaujinimo darbų patikrinimo, tokius darbus priėmė, pasirašydamas 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. spalio 30 d. paslaugų perdavimo-priėmimo aktus, t.y. priėmė kokybės reikalavimų neatitinkančius darbus, iš kurių didžioji dalis iš viso buvo neatlikti. Taip atsakovas pažeidė 2021 m. birželio 9 d. įsakyme ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ nurodytus pareiginių nuostatų, Darbo tvarkos taisyklių punktus, bei darbdaviui padarė didelę žalą.
24.Šiuo atveju, teismas nesutinka su atsakovo išsakytu argumentu, kad darbdavys, jį atleisdamas iš darbo, neįsitikino jo kaltės (ne)buvimu. Priešingai, darbdavys prieš atsakovui skirdamas griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo iš atsakovo pareikalavo rašytinio paaiškinimo, kurį atsakovas pateikė 2021 m. birželio 7 d. Paaiškinime E. L. nurodė, jog ginčo objektu tapę paslaugų perdavimo-priėmimo aktai buvo pasirašyti, atsitiktine tvarka patikrinus pasirinktas darbo vietas, jo manymu, darbai buvo atlikti kokybiškai. Visa tai rodo, jog visų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų paslaugų teikėjo darbų atsakovas netikrino, o patį patikrinimą (jeigu tokį vykdė) atliko itin aplaidžiai, tinkamai nevertindamas atliktų/neatliktų darbų kokybės, o šiuos darbų priėmimo aktus pasirašymas (be pastabų), darbdaviui pateikė klaidingą informaciją apie tinkamai rangovo UAB ,,Miškelis“ darbų atlikimą, dėl ko darbdavys patyrė didelę turtinę žalą, atsiskaitydamas su rangovu už neatlikus darbus. Pastebėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu atsakovas teismui negalėjo paaiškinti ir apie jo teigimu, atsitiktine tvarka parinktų vietų darbų atlikimą, kaip atsakovas atliko šių vietų patikrinimą, kaip nustatė darbų kokybę, kas dar labiau sustiprina ieškovo manymą, jog atsakovas galėjo vietoje atliktų darbų kokybės netikrinti.
25.Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog objektyviai nebuvo galima tinkamai priimti visus rangovo darbus, nes apie tokių aplinkybių buvimą atsakovas neinformavo raštu nei darbdavio, nei tokių (objektyvių) aplinkybių buvimą nurodė ginčo darbų perdavimo-priėmimo aktuose, kurie buvo pasirašyti be jokių pastabų.
26.Teismas nesutinka su atsakovu, jog negalima vadovautis jo veikos patikrinimo metu gauta Komisijos 2021 m. birželio 3 d. ataskaita apie patikrinimo rezultatus, kuri (priešingai nei atsakovo paaiškinimas apie darbų priėmimą) yra pakankamai išsami, nuosekli, aiški, motyvuota, atlikta patikrinimą įvykdžius vietoje (rodo pateiktos fotonuotraukos), specialisto/ų. Tuo tarpu, atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs, grindžiami prielaidomis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ir pats atsakovas buvo įtrauktas į Komisijos darbą ir jis jokių pretenzijų komisijos veiklai bei patikrinimo metu gautoms išvadoms/ataskaitai raštu nepateikė. Nėra užfiksuota ir atsakovo raštu išdėstytų pretenzijų dėl fotonuotraukų, kurios buvo padarytos Komisijai atliekant atsakovo veiklos patikrinimą. Todėl teismas negali abejoti patikrinimo metu gautais duomenimis ir ataskaitoje nurodytu tinkamai atliktų ir neatliktų darbų kiekiu.
27.Atsakovas teigė, jog per septyniolika jo darbo metų praktikos, atliktų darbų priėmimas buvo toks pat, nė karto iš vadovybės negavo pastabų dėl atliktų darbų priėmimo, darbus vykdantys rangovai nekėlė priekaištų dėl atsakovo atliktų patikrinimų prieš tai darbus vykdančių rangovų. Visa tai, teismo vertinimu, rodo, jog atsakovas ilgą laiką jam pavestas pareigas dėl darbų priėmimo atlikdavo itin aplaidžiai ir tokiu būdu, prisiimdavo sau riziką dėl nekokybiškų darbų atlikimo.
28.Atsakovas mano, jog darbdavys neturėjo teisės atleisti jo iš darbo, t.y. skirti griežčiausios nuobaudos, tačiau teismas nesutinka su tokiu atsakovo argumentu. Matyti, jog darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, jam padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsakovas, turėdamas darbdavio pasitikėjimą, ilgą laiką aplaidžiai atliko jam tikėtas pareigas, tinkamai neįvertino atliktų rangovo paslaugų, dėl ko darbdavys patyrė didelę žalą, ir taip darbdavys visiškai prarado pasitikėjimą atsakovu. Todėl tolesnis atsakovo buvimas darbo santykiuose su ieškovu, nebeatitiktų pastarojo (ieškovo kaip darbdavio) interesų. Pastebėtina ir tai, kad pats atsakovas kritiškai nevertina savo aplaidaus darbo, jo teigimu, jis ,,visuomet taip dirbdavo“, dėl ko negalima tikėti, jog atsakovas ateityje geriau dirbs, darbdavio pavestas užduotis atliks tinkamai, kokybiškai. Šiuo atveju, ieškovo kaip darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius su E. L. teismo pripažįstamas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.
Dėl termino
29. Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
30.Atsakovas mano, jog darbdavys, jam paskyręs nuobaudą, pažeidė DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo padarymo. Tokios pozicijos laikėsi ir Darbo ginčų komisija, priimdama 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą.
31.Šiuo atveju, teismas nesutinka su atsakovu ir Darbo ginčų komisija, kad ieškovas kaip darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su atsakovu, pažeidė terminą drausminei nuobaudai skirti. Ieškovui atlikus atsakovo veiklos patikrinimą (patikrinimą pažeidimo apimčiai nustatyti atlikti buvo būtina), kurio metu buvo sudaryta Komisija, teismo vertinimu, atsakovo atsakomybei kilti taikytinas dvejų metų terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo, ir šio termino darbdavys nepažeidė. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo leidėjas nedetalizavo, kas yra ,,veiklos patikrinimas“ ir nepateikė šios sąvokos aiškinimo, todėl negalima manyti, jog ,,veiklos patikrinimu“ negalima laikyti Komisijos atliktą atsakovo priimtų rangovo UAB ,,Miškelis“ darbų patikrinimo. Be šio patikrinimo, nebuvo galima konstatuoti atsakovo padaryto darbo pareigų pažeidimo, jo sunkumo, apimties ir juo labiau, atsakovo atžvilgiu taikyti atsakomybės dėl neatliktų darbų priėmimo. Šiuo atveju, išnagrinėjus bylą, nebuvo nustatyti kiti kalti asmenys (ieškovo darbuotojai), kuriems kiltų atsakomybė, susijusi su darbo drausmės pažeidimu, už tai, kad tinkamai nebuvo kontroliuojamas atsakovo darbas, kai jis atliko neatliktų UAB ,,Miškelis“ darbų priėmimą. Ginčo objektu tapusiuose darbų priėmimo aktuose taipogi nėra pateiktos jokios informacijos, kad buvo priimta tik dalis darbų, neužfiksuota priimtų darbų kokybė, t.y. darbai, kurie buvo nurodyti šiuose aktuose buvo priimti be jokių pastabų, kaip atlikti tinkamai ir kokybiškai, už kuriuos ieškovas įgijo pareigą atsiskaityti. Todėl negalima manyti, jog darbdavys kaip tai savo veiksmais prisidėjo prie neigiamų pasekmių kilimo.
33.Dėl kitų atsakovo išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų išvadų turinio.
34.Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys yra tenkintinas, o atsakovo pareikštas priešieškinis yra atmestinas. Teismas pripažįsta, kad ieškovas AB ,,LTG Infra“ atsakovą E. L. iš darbo (dirbo Techninės priežiūros Pastatų ir želdinių priežiūros vyriausiuoju specialistu) 2021 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮS-P(LTG)-453, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2021 m. birželio 11 d. atleido teisėtai. Dėl to šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. APS-111-12875/2021, kuriame buvo padaryta priešinga išvada dėl E. L. atleidimo iš darbo, netenka galios. Teismas nepasisako dėl su teisėtu atsakovo atleidimu iš darbo susijusių pastarajam išmokų paskaičiavimo ir išmokėjimo, kadangi šis klausimas nebuvo ginčo objektu nei teisme, nei darbo ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje. Teisme ieškovo atstovė nurodė, jog visas atsakovui priklausančias išmokas darbdavys yra išmokėjęs. Atsakovas priešingų duomenų nepateikė.
Dėl bylinėjimosi teisme išlaidų.
35.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, yra atlygintinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovo, jeigu tokios buvo patirtos, lieka neatlygintinos.
36.Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas šioje civilinėje byloje yra sumokėjęs 381 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris yra priteistinas iš atsakovo.
37.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Pripažinti, kad ieškovas AB ,,LTG Infra“, įmonės kodas 305202934, atsakovą E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbusį Techninės priežiūros Pastatų ir želdinių priežiūros vyriausiuoju specialistu 2021 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮS-P(LTG)-453 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, 2021 m. birželio 11 d. atleido teisėtai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-111-12875/2021 netenka galios.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB ,,LTG Infra“, įmonės kodas 305202934, 381 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.