Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui P. M. dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra bei atsakovo P. M. priešieškinį ieškovei R. G. dėl įpareigojimo atsijungti nuo inžinerinių tinklų dalies ir kt., trečiasis asmuo UAB „Žemkasa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, neteisingai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, neištyrė visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių ir akcentavo ne tas faktines ir teisines aplinkybes, kurias pagal byloje ieškovės nurodytas faktines aplinkybes turėjo vertinti kaip esmines, t. y. neišnagrinėjo bylos iš esmės. Atsakovas vis dėlto nėra įvykdęs 2006-02-22 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes iki šiol nėra įrengęs visiškai funkcionuojančių inžinerinių statinių, jie nėra atiduoti vertinti ir įregistruoti viešajame registre, ieškovei trukdoma šiais inžineriniais statiniais naudotis (prisijungti prie visų jų). Kadangi statybos užbaigimo akto surašymas priklauso nuo komisijos sprendimo jį surašyti ar nesurašyti ir atsakovo aktyvių veiksmų, pati apeliantė neturi galimybių paspartinti šio proceso, todėl yra atsidūrusi absurdiškoje situacijoje, nes dėl atsakovo neveikimo (2006-02-22 pirkimo – pardavimo sutarties ir 2007-08-28 rangos sutarties su UAB „Žemkasa“ nevykdymo) atsakovui neatidavus vertinti ir neįregistravus inžinerinių statinių, ieškovė iki šiol negali įregistruoti savo gyvenamojo namo statybos užbaigimo. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės bei neatsakė į esminį klausimą: ar ieškovė (apeliantė), remdamasi 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, techninėmis sąlygomis Nr. 003/2007 ir atsakovo išduotu leidimu Nr. NS 07-07, turi nevaržomą teisę savarankiškai, be jokių apribojimų naudotis (iš savo žemės sklypo prisijungti) visais sutarties 5.4.1–5.4.4 p. išvardytais bendro naudojimo inžineriniais tinklais (komunikacijomis).

Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-30 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovui P. M. iš ieškovės R. G. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, ištyrė ir įvertino faktinius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas 2006 m. vasario 22 d. sutarties 5.4.1–5.4.4 punktuose nustatytus įsipareigojimus iš esmės įvykdė, inžineriniai statiniai faktiškai veikė ir jais galima naudotis, jais naudotis atsakovas ieškovei nekliudė, o nepasinaudojimas savo teisėmis negali būti nukreiptas prieš kitą sutarties šalį, kai ši netrukdo tomis teisėmis pasinaudoti. Be to, ginčo dėl sutarties 5.4.4 punkto vykdymo tarp šalių nebuvo. Kolegija nevertino apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su atsiskaitymu už sutarties 5.4.1–5.4.4 punktuose išvardytų inžinerinių statinių įrengimą ar statybos darbų atlikimo teisėtumu. Ginčo šalys šioje byloje neginčijo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties kainos ar mokėjimo už pardavėjo įsipareigojimą įrengti infrastruktūrą, todėl, kolegijos teigimu, su tuo klausimu susiję argumentai neturėjo šioje byloje faktinės ir teisinės reikšmės. Byloje įrodžius, kad 2006 m. vasario 22 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas įvykdė ir ieškovė nereiškė reikalavimų dėl nuostolių dėl iš dalies pavėluoto sutarties vykdymo, kolegija šiuos argumentus vertino kaip nesudariusius faktinio ir teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-18 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-30 nutarties dalį, kuria palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė bylą dėl šios dalies iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, jog ginčo šalių sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turi statybos rangos sutarties ir panaudos sutarties elementų. Nustatyti faktai, kad ieškovei komunalinių paslaugų teikimas bei galimybė naudotis inžineriniais tinklais yra užtikrinti, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovo prievolė pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį naudotis inžineriniais tinklais įvykdyta tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus, nes, minėta, inžineriniai tinklai turi būti ne tik sukurti, bet ir įteisinti tam, kad įgytų teisinį inžinerinių tinklų statusą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei nurodytomis teisės normomis, konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio prievolių įvykdymą tinkamu pripažino neišanalizavę viso prievolės turinio bei sutartinių ir teisės normose nustatytų tokių prievolių įvykdymo sąlygų bei tvarkos ir ieškinį atmetė, nors nebuvo pagrindo konstatuoti, kad sutartinė prievolė įvykdyta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-21 nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog ginčo inžineriniai tinklai yra užbaigti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atsakovui neturint tokių įrodymų, pateikti duomenis, per kiek laiko atsakovas užbaigtų ir įregistruotų ginčo inžinerinius tinklus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pateikė teismui 2016-04-29 Statybos rangos sutartį Nr. 16-04-0, sudarytą tarp E. K. projektavimo IĮ ir atsakovo P. M. dėl lauko vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų dokumentacijos sutvarkymo, susisteminimo, pateikimo Registrų centrui registracijai, todėl šis įrodymas pridėtinas prie bylos.

Kasacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-30 nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje kilo ginčas dėl įsipareigojimų pagal 2006-02-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tinkamo vykdymo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra ginčo 0,1364 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Šį žemės sklypą nuosavybės teise ieškovė įgijo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6902-642/2010 pagrindu (t. y. po ieškovės ir V. G. santuokos nutraukimo bendru sutikimu (santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje). 2006-02-22 atsakovas P. M. ir V. G. (buvęs ieškovės sutuoktinis) sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė V. G. minėtą sklypą už 6098,00 Lt. 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutartimi planavimo organizatorius P. M. (atsakovas) įsipareigojo iki sklypo užstatymo pradžios paruošti ir suderinti su reikiamomis institucijomis techninius infrastruktūros įrenginių statybos projektus, įrengti numatytus inžinerinių tinklų objektus ir sutvarkyti teritoriją iki sklypų užstatymo pabaigos (Sutarties 1.8 p.);

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).

Jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, kai: sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai; sutartinės prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininko padėtį arba brangiai kainuotų; turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio; turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis nereikalauja įvykdyti prievolės per protingą terminą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie sutarties nevykdymą; neįvykdyta prievolė yra išimtinai asmeninio pobūdžio.

Iš šalių sudarytos sutarties nustatyta, kad 5.4. punkte šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja įvesti 15 kW elektros liniją iki parduodamo žemės sklypo ribos (sutarties 5.4.1 p.); įrengti giluminį gręžinį su siurbline, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.2 p.); įrengti vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“, kuriais galės naudotis žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.3 p.); įrengti priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.4 p.), o pirkėjas (ieškovė) pagal tos pačios sutarties 6.4 p. įsipareigojo – sutvarkyti teritoriją, įsirengti inžinerinius tinklus perkamame sklype bei prisijungti prie sutarties 5.4.1, 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.4 punktuose išvardytų (pardavėjo įrengtų) tinklų. Šias sutartines prievoles atsakovas buvo įsipareigojęs įvykdyti iki 2006-12-31 (sutarties 5.4 p.).

Kasacinis teismas 2016-03-18 nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, įvertinęs sutarties 5.4. punkte numatytus atsakovo įsipareigojimus, konstatavo, kad ginčo šalių sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turi statybos rangos sutarties ir panaudos sutarties elementų, o tarp ginčo šalių susiklostė sutartinė prievolė, kurios dalykas yra du atskiri, tačiau vienas kitą lemiantys veiksmai: įrengti inžinerinius tinklus ir perduoti juos naudotis.

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9, 10 dalys).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sutarties 5.4.1. punktas (15 kW elektros linija) įvykdytas pilnai, pripažino, jog įrengti valymo įrenginiai „Traidenis“ (sutarties 5.4.3 punktas), prie valymo įrenginių yra pasijungę, nuotekomis naudojasi, niekas naudotis netrukdo, neveikia tik orapūtė. Yra įrengtas ir giluminis gręžinys su siurbline (sutarties 5.4.2 punktas).

Kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, tarp šalių susiklostė sutartinė prievolė ne tik įrengti inžinerinius tinklus, bet ir perduoti jais naudotis, nustatytos aplinkybės, jog sutarties 5.4. punkte numatyti inžineriniai objektai yra pastatyti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas savo sutartinę prievolę įvykdė tinkamai, kadangi minėti objektai turi būti ne tik įrengti, bet ir pripažinti tinkamais naudoti bei įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantys dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas 2006-02-22 sutarties įsipareigojimus, 2007-01-16 gavo Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos leidimą Nr. NS07-07 neypatingo statinio – vandentiekio, fekalinės kanalizacijos tinklų, vidaus kelio individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalui ir ūkininko ūkiui statybai. Atsakovas 2007-08-28 su trečiuoju asmeniu UAB „Žemkasa“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria susitarė dėl sutarties objekto – inžinerinių tinklų dešimčiai gyvenamųjų kvartalų (duomenys neskelbtini), įrengimo. Rangovė įsipareigojo įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų tinklus, 100 kubinių metrų priešgaisrinį rezervuarą, valymo įrenginius, sutvarkyti teritoriją, organizuoti nurodytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą.

Kadangi šalių sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis dėl joje esančio 5.4. punkto sąlygų turi statybos rangos požymių, tinkamas 5.4. punkto įvykdymas vertintinas, vadovaujantis rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 6.662 straipsnyje numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pažymėtina ir tai, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta statinių, kurių statybai išduotas šio 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas), statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą.

Byloje nei darbų priėmimo–perdavimo akto, nei statybos užbaigimo akto, kurie patvirtintų atliktų darbų priėmimą ir perdavimą tarp šalių, nėra pateikta. Prie minėtos rangos sutarties šalys 2007-11-14 tik sudarė papildomą susitarimą, iš kurio nustatyta, kad atsakovas ir rangovės atstovas konstatavo, jog inžinerinių tinklų įrengimas pagal 2007-08-28 sutartį yra baigtas. Nurodyta, kad atlikti šie darbai, – įrengti vandentiekio, buitinių atliekų tinklai, įrengti priešgaisriniai rezervuarai ir valymo įrenginiai. Tačiau atsakovas (užsakovas) sutinka, kad rangovė nepriduotų ir neorganizuotų įrenginių komunikacijų pripažinimo tinkamomis naudoti, bet ne ilgiau nei iki 2015-11-15.

Kasacinis teismas 2016-03-18 nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui konstatavo, jog atliktų darbų priėmimo ir perdavimo momentas yra reikšmingas tiek rangos sutarties šalims sprendžiant prievolės įvykdymo klausimą, tiek sprendžiant statybos užbaigtumo klausimą, nes pagal teisės aktų reikalavimus sukurtą (pagamintą) ir tinkamai perduotą daiktą yra teisinis pagrindas pripažinti nuosavybės teisės objektu, taigi ir civilinių teisinių santykių objektu (CK 4.47 straipsnis). Taigi naudotis turtu galima tik tinkamai įforminus naudojimo dalyką.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nurodymus, įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, pagrindžiančius inžinerinių tinklų statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo, patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas pateikė 2016-04-29 Statybos rangos sutartį Nr. 16-04-01, kuria atsakovas su E. K. IĮ susitarė dėl lauko vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų dokumentacijos sutvarkymo, susisteminimo, pateikimo Registrų centrui registravimui. Darbai užbaigiami per šimtą trisdešimt dvi darbo dienas, tai yra iki 2016-11-01.

Esant visumai aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2006-02-22 sutarties 5.4 punktu, nors ir įrengti visi inžinerinių tinklų objektai, tačiau tinkamai neįregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neįvykdė 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punkto įsipareigojimo, nes inžineriniai tinklai turi būti ne tik sukurti, bet ir įteisinti tam, kad įgytų teisinį inžinerinių tinklų statusą.

Kadangi iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad lauko vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų dokumentacijos sutvarkymo, susisteminimo, pateikimo Registrų centrui registravimui darbai bus atlikti iki 2016-11-01, ieškovės ieškinys tenkintinas įpareigojant atsakovą iki 2016-11-01 įvykdyti 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę natūra – įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punkte nurodytus inžinerinių tinklų objektus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, leisti ieškovei prie jų prisijungti ir jais naudotis.

Pažymėtina, jog atsakovas nesutikimą su ieškovės ieškiniu motyvavo ne tik tuo, kad inžineriniai tinklai yra įrengti ir veikiantys, bet ir tuo, jog, sudarant žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis su visais žemės sklypų savininkais, taip pat ir su ieškove, buvo sudarytas susitarimas bendromis lėšomis įsirengti inžinerinių tinklų sistemą, jungiančią inžinerinių tinklų objektus. Atitinkamai ir ieškovė turėjo prisidėti prie inžinerinių tinklų įrengimo piniginėmis lėšomis, kaip ir kiti gyvenamųjų sklypų savininkai, nes tai numato pirkimo–pardavimo sutarties 6.4. punktas.

Atsakovas įrodymų, kurie pagrįstų, jog toks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šalių sudarytoje 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatyta sąlyga, jog žemės sklypo pirkėjas įsipareigoja bendromis lėšomis įrengti inžinerinių tinklų sistemą. Atsakovas teigia, jog sutarties 6.4. punkte nurodyta pareiga pirkėjui prisidėti savo lėšomis prie inžinerinių tinklų įrengimo. Tačiau analizuojant 6.4 punkto formuluotę, matyti, kad 6.4 punktu šalys tarėsi tik dėl to, kad pirkėjas įsipareigoja įsirengti inžinerinius tinklus ir sutvarkyti teritoriją perkamame žemės sklype ir prisijungti prie 5.4. punkte išvardytų tinklų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nurodyta, kad planavimo organizatorius P. M., o ne sklypo savininkas, įsipareigoja iki sklypo užstatymo pradžios paruošti ir suderinti su reikiamomis institucijomis techninius infrastruktūros įrenginių statybos projektus, įrengti numatytus inžinerinių tinklų objektus ir sutvarkyti teritoriją iki sklypų užstatymo pabaigos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad už inžinerinių tinklų, nurodytų sutarties 5.4. punkte, įrengimą atsakingas yra atsakovas.

Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvai iš esmės susiję su atsiskaitymu už atliktus darbus įrengiant visus inžinerinius tinklus. Kadangi atsakovas priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl galimos skolos už inžinerinius įrenginius priteisimo iš ieškovės, atsakovo bei apeliantės argumentai dėl inžinerinių tinklų įrengimo kainos sumokėjimo fakto neturi teisinės reikšmės.

Atsakovui išaiškintina, kad pripažinus, jog atsakovas nėra tinkamai įvykdęs žemės sklypo pirkimo–pardavimo 5.4. punkte nurodyto įsipareigojimo, ir įpareigojus tinkamai įvykdyti 5.4 punktą nėra užkertamas kelias atsakovui savarankiškai reikalauti iš ieškovės priteisti skolą už atliktus darbus įrengiant inžinerinius tinklus.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias rangos sutarties esmę, spręsdamas dėl ginčo sutarties 5.4. punkte numatytų prievolių tinkamo įvykdymo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl nepagrįstai atmetė ieškinį, dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, įpareigojant atsakovą iki 2016-11-01 įvykdyti 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę natūra – įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punkte nurodytus inžinerinių tinklų objektus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, leisti ieškovei prie jų prisijungti ir jais naudotis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 144,00 Lt (41,71 Eur) žyminis mokestis (b. l. 7, I tomas), 1500,00 Lt (434,43 Eur) už ieškinio parengimą (b. l. 9–10, I tomas), 800,00 Lt (231,70 Eur) už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 83, I tomas), 800,00 Lt (231,70 Eur) už atstovavimą (179, I tomas), 261,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 4, II tomas).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 1200,54 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 31,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 64, II tomas), 450,00 Eur už advokato paslaugas (b. l. 70, II tomas), 31,00 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą (b. l. 124, II tomas), 400,00 Eur už teisines paslaugas (b. l. 126–127).

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą visiškai, iš atsakovo priteistina 912,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kasacinės instancijos teismo patirtos išlaidos už dokumentų įteikimą sudaro 6,27 Eur, jos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n usprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą P. M. iki 2016-11-01 įvykdyti 2006-02-22 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę – įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punkte nurodytus inžinerinių tinklų objektus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, leisti ieškovei R. G. prie jų prisijungti ir jais naudotis.

Priteisti iš atsakovo P. M. 1200,54 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. G., patirtas pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. M. 912,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. G., patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovo P. M. 6,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą.