- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2-831-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00618-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neįregistruotą statinį, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir priteisti ieškovui ½ dalį šio turto arba piniginę kompensaciją, atitinkančią ½ dalį šio turto; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 5252,70 Eur.
2. Ieškinys yra grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jo ir atsakovės R. M. santuoka. (Duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. M. 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-44776-897/2018 buvo patvirtintas šalių prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo bei nutraukta šalių santuoka ir išspręsti visi su tuo susiję klausimai, tame tarpe padalintas ir santuokos metu įgytas turtas.
2.2. Ieškovas teigė, jog nepaisant to, kad su atsakove santuoka buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 28 d., po santuokos nutraukimo šalys ir toliau kartu gyveno kaip sutuoktiniai, augino sūnų, juo rūpinosi ir vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą biudžetą, gyveno iš bendrų lėšų ir jas kartu kaupė. Ieškovas nurodė, jog ir po santuokos nutraukimo kartu lankė atsakovės ir jo gimines bei draugus, kaip sutuoktiniai dalyvaudavo giminių šventėse, kartu atostogavo. Ieškovo teigimu, ne visi pažįstami žinojo, kad šalių santuoka nutraukta, nes ir po santuokos nutraukimo tarpusavio santykius demonstravo kaip sutuoktiniai.
2.3. Gyvenant atsakovės tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini), šalys vykdė bendrą jungtinę veiklą. Minėtu adresu taip pat buvo deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta, kuri namo savininko panaikinta buvo tik 2020 m. rugsėjo 15 d. kuomet ieškovas pradėjo derybas dėl bendro turto įregistravimo.
2.4. Ieškovas nurodė, kad su atsakove pažįstamas dar nuo 2006 m., tad nors 2018 m. gruodžio 28 d. juridiškai nutraukė santuokinius ryšius, tačiau tarp šalių ir toliau tęsėsi tarpusavio pasitikėjimo, lojalumu grindžiami partnerystės santykiai, dėl ko dar santuokoje šalys nusprendė bendromis jėgomis šeimos reikmėms statytis namą įgytame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, šalys kartu dirbo, kaupė pinigus ir statė gyvenamąjį namą. Tai, jog gyvenamasis namas pastatytas atsakovei priklausančiame žemės sklype, nereiškia, jog tik ji viena siekė tapti nekilnojamojo turto savininke. Priešingai, ieškovas ir atsakovė kartu statydami atsakovės sklype gyvenamąjį namą, pasitikėjo vienas kitu, tad statybų metu nekėlė klausimo dėl turto registracijos, kadangi klausimą buvo aptarę dar prieš namo statybą - kad jis bus abiejų šalių.
2.5. Gyvenamąjį namą statė nuo pat pamatų; kartu kreipėsi į architektą su prašymu parengti vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą, derino jį kartu; gavo statybos leidimą. Tada samdė darbininkus namo statyboms. Statybos darbai kainavo: pamatų įrengimas - 8000 Eur, sienų mūrijimas - 15600 Eur, perdangos įrengimas - 3500 Eur, grindų apšiltinimas - 3500 Eur, stogo dengimas - 15500 Eur, stogo šiltinimo darbus atliko pats ieškovas, išorės fasado apšildymas ir apdaila - 11500 Eur, langų ir durų pastatymas - 14500 Eur, santechnikos darbai - 8000 Eur, elektros įrengimo darbai - 8000 Eur, vandentiekio ir nuotekų pajungimo darbai - 2000 Eur, dujotiekio įrengimas - 1500 Eur, židinio įrengimas - 1800 Eur. Statybų metu buvo nuomojami metalinis garažas ir biotualetas - 700 Eur. Ieškovas nurodė, jog visas medžiagas reikalingas statyboms pirko Lenkijoje. Vidaus apdailą atliko bendromis lėšomis ir darbu. 2019 m. gegužės mėnesį buvo supirkti baldai. Taip pat su atsakove bendru darbu ir lėšomis šalys gerino žemės sklypą po namu - atliko gerbūvio darbus, lygino sklypo reljefą, tiesė kelią.
2.6. 2019 metų pabaigoje namo statybos ir įrengimo darbai buvo baigti ir šalys jame apsigyveno, tačiau netrukus po sunkios ir ilgai trukusios ligos (duomenys neskelbtini) mirė šalių sūnus. Po šio įvykio atsakovė palūžo emociškai, nepriėmė ieškovo paguodos, atsisakė dalintis skausmu kartu, galiausiai nusprendė nutraukti šalių santykius. Nepaisant ilgalaikių santykių ir bendru darbu bei lėšomis įgyto turto, atsakovė 2020 m. rugsėjį nusprendė ieškovą išvaryti iš bendrai pastatyto namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu netgi parengė ir pateikė pasirašyti 2020 m. rugsėjo mėn. sutartį dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo sąlygų, kuria ieškovui įsipareigojus išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo priimti jai perduodamas patalpas bei sumokėti ieškovui 10000 Eur grynais pinigais. Ieškovui nesutikus, atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. išvarė ieškovą iš namų, pakeitė spynas, nors name liko visi ieškovo asmeniniai daiktai, dokumentai, telefonas ir kt., jų negrąžino. Tuomet ieškovas suprato, jog atsakovė nori jį apgauti ir nesidalinti bendro turto.
2.7. Ieškovas nurodė, jog gyvenamąjį namą statė ir įrenginėjo kartu. Ieškovas nuolat dirbo, gaudavo pastovias, nuolatines pajamas, kurias skirdavo bendriems poreikiams tenkinti, namo statybai, remontui. Taip pat būtent ieškovas sergant sūnui, jį slaugė, prižiūrėjo. Be to, ieškovas nurodė, kad gyvenant kartu su atsakove, šalys kartu vykdė prekybinę veiklą - dirbo pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Ieškovas mokėjo už atsakovės prekybos vietos nuomą su įranga, pvz. 2019 m. spalio 31 d. sumokėjo 1940,17 Eur, 2020 m. sausio 3 d. - 1662,92 Eur. Be to, ieškovas namo statybai panaudojo savo žinias, įgūdžius, pinigines lėšas, darbą bei laiką.
2.8. Ieškovas nurodė, jog mokėjo už būsto paskolą Luminor Bankui pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. kreditavimo sutartį Nr. 2418-2015-105835, nors pagal 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties 4.3 punktą civilinėje byloje Nr. e2YT-44776-897/2018 atsakovė R. M. įsipareigojo asmeniškai vykdyti prievolę. Taigi, nuo teismo sprendimo už atsakovę ieškovas įvykdė jos prievolę 5252,70 Eur sumai.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patikslino reikalavimą dėl turto, kurį prašė pripažinti bendra daline nuosavybe, vertės ir nurodė, jog ieškovui priteistino turto vertė sudaro 86499,50 Eur, t. y. ½ ekspertizės aktu nustatytos viso turto vertės. Ieškovo atstovė nurodė, jog palaiko reikalavimą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe prašo pripažinus ginčo namą bendra daline nuosavybe priteisti ½ dalį šio turto ieškovui, nes atsižvelgus į atsakovės paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu matyti, jog kompensaciją ieškovui sumokėti ji būtų finansiškai nepajėgi. Taip pat palaiko reikalavimus dėl 5252,70 Eur sumos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė jam pasiūlė nutraukti civilinę santuoką ir sudaryti bažnytinę. Todėl sutiko pasirašyti prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teisme nutraukiant santuoką neklausė ir nesiaiškino, kodėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įrašytas ir dalinamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog namo nesidalino su atsakove, nes atsakovė žadėjo vėl susituokti. Ieškovas teigė, jog santuokos nutraukimo dienai atsakovės žemės sklype buvo tik namo karkasas, o įrengtas namas buvo po to. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog abu su atsakove samdė darbuotojus namo statybai, pirko medžiagas, baldus, pats asmeniškai dirbo įrengimo darbus. Nurodė, jog kartu vykdė verslą (duomenys neskelbtini), kartu vyko į Turkiją pirkti prekių pardavimui.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad su ieškinio argumentais nesutinka. Atsakovė nurodė, jog nesutinka su reikalavimu padalyti jungtinės veiklos rezultatą, kadangi ginčo šalys nebuvo sudarę jokios jungtinės veiklos sutarties.
6. Atsiliepime nurodytos tokio aplinkybės ir argumentai:
6.1. Šalių santuoka oficialiai buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Tačiau jau iki oficialaus santuokos nutraukimo šalys nebuvo šeima ir jokių planų gyventi kartu neturėjo, tuo labiau turėti kažką bendro. Santuokos nutraukimo metu buvo padalintas visas šalių santuokos metu įgytas bendras turtas, o po santuokos nutraukimo jokios jungtinės veiklos santykių pagrindu bendro ūkio nebuvo. Ieškovas nors gyveno name, bet prie jo statybos neprisidėjo ir puikiai žinojo, jog šis namas nebus šeimos būstu. Tai patvirtina ir faktas, jog ieškovas pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį joje nurodytomis sąlygomis, nes žinojo ir įvertino savo indelį į bendrą turtą. Ieškovas žinojo, kad nuo statybų pradžios šalys nevedė bendro ūkio, o visos investicijos į statomą namą buvo atsakovės ir jos tėvų lėšos. Būtent todėl ieškovas santuokos nutraukimo sutartyje patvirtino faktą, kad žemės sklypas yra atsakovės ir valdomas asmeninės nuosavybės teise. Todėl ir šiame žemės sklype pastatytas namas nuosavybės teise atsirado tik atsakovei.
6.2. Atsakovė nurodė, jog jau nuo 2016 metų šalys kartu negyveno ir atsakovė ketino nutraukti santuoką, tačiau 2016 metais sužinojusi apie sunkią sūnaus ligą atidėjo santuokos nutraukimo procesą. Tuo metu gyveno skausme, nes sunkai sirgo sūnus M. ir jai rūpėjo tik sūnaus sveikata. Tuo tarpu ieškovas gyveno tik savo malonumais. Šalys neturėjo nieko bendro, tačiau atsakovė nenorėjo rodyti sūnui, jog šalių santykiai nutrūko. Atsakovė nurodė, jog šalys niekada kartu neatostogavo net ir iki santuokos nutraukimo. Sergant sūnui buvo išvykę visi kartu į Birštoną, kad sūnui būtų nors kiek lengviau. Atsakovė nurodė, jog minėtą kelionę būtent ji pati ir apmokėjo. Nurodė, jog nuo 2016 metų sūnui buvo padarytos net trys operacijos ir šalia sūnaus nuolat būdavo atsakovė. Todėl ji ieškovo kartais paprašydavo padėti jai ir nuvykti į jos verslo vietą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, tačiau visi mokėjimai buvo atliekami jos pinigais, kuriuos ji paduodavo ieškovui. Ieškovas savo lėšų neturėjo ir visas uždirbtas lėšas išleisdavo savo poreikių tenkinimui. Net atsakovės name jis gyveno todėl, nes neturėjo lėšų buto nuomai. Nesutiko su ieškovo teiginiais, jog jie ir toliau gyveno kaip šeima. Ieškovo paaiškinimai apie bažnytinės santuokos sudarymą yra nelogiški ir absurdiški.
6.3. Po santuokos nutraukimo leido ieškovui gyventi atsakovei priklausančiame pradėtame statyti name tik todėl, kad neturėjo jėgų nei noro su ieškovu bartis ar bylinėtis, nes sūnaus sveikatos būklė tik blogėjo ir šis rūpestis buvo esminis. Be to, tik dėl sūnaus ligos ieškovas buvo priimtas ir gyveno atsakovės name, nes atsakovė nenorėjo liūdinti sunkiai sergančio sūnaus ir norėjo patenkinti sūnaus norą matyti tėvą.
6.4. Atsakovės teigimu, ieškovas dėl savo polinkio vartoti alkoholį prarado ne vieną darbą. Jokios paramos slaugant sunkiai sergantį sūnų atsakovė nesulaukė iš ieškovo. Atsakovė nurodė, jog ieškovas negali įrodyti bendro ūkio vedimo, nes jo tiesiog nebuvo ir negalėjo būti. Ieškovo pateikti įrodymai - banko sąskaitos išrašai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina tik minimalių pajamų bei minimalių išlaidų buvimą, todėl tai patvirtina, jog prie namo statybos ieškovas prisidėti negalėjo.
6.5. Atsakovė nurodė, jog po šalių sūnaus mirties ieškovo agresyvumas padidėjo. Mirus sūnui neliko jokios priežasties toleruoti ieškovo gyvenimo atsakovės name. Ieškovas po sūnaus mirties iškėlė reikalavimą, jog iš namo išsikels tik tuo atveju, jeigu jam bus sumokėta 10000 Eur. Atsakovė nurodė, jog tuo metu buvo pasiruošusi priimti tokias sąlygas, nes niekaip negalėjo atsigauti po sūnaus mirties. Būtent tai, jog ieškovas reikalavo tokios sumos patvirtina, jog jokių santykių šalys neturėjo.
6.6. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas mokėjo už jos verslą 2019 metais, nes šie mokėjimai buvo skirti grąžinti skolas atsakovei.
6.7. Ieškovas po santuokos nutraukimo padėjo atsakovės motinai priklausančioje sodyboje pastatyti lieptą, nes jo reikėjo sūnui, tačiau už šiuos darbus jam buvo sumokėta.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė savo atsikirtimus, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog su ieškovu bendro ūkio nevedė ir jų bendras gyvenimas buvo pasibaigęs dar iki santuokos nutraukimo. Ieškovo pajamos buvo mažos ir jis niekaip negalėjo prisidėti prie namo statybos. Paaiškino, jog kai sūnus susirgo, ieškovas kartu jau negyveno, tačiau kadangi sūnaus slauga reikalavo viso jos laiko, ji kartais paprašydavo ieškovo padėti, įforminti dokumentus jos vardu, sumokėti už ją duodavo pinigų. Ieškovas (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, tai buvo jos verslas, ieškovas tik kartais jai padėdavo. Ieškovas taip pat padėjo atlikti kai kuriuos darbus statant jos namą. Nurodė, jog nuolat dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pastovias pajamas, todėl jos finansinė padėtis leistų sumokėti kompensaciją tuo atveju, jei ji būtų priteista iš jos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai:
8.1. Liudytojas T. M. paaiškino, jog yra ieškovo brolis. Nurodė,jog apie tai, kad šalių santuoka nutraukta, jis nežinojo. Po ieškovo sūnaus mirties, ieškovas į jį kreipėsi pagalbos, prašė pinigų, nes paaiškino, kad žmona išvijo iš namų. Iš ieškovo pasakojimų žinojo, kad šalys kartu statė bendrą namą. Ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, (duomenys neskelbtini) turgavietėje kartu su žmona. Su ieškovu susitikdavo labai retai, bendravo telefonu. Name, kurį statė ieškovas su atsakove, nebuvo.
8.2. Liudytoja G. B. paaiškino, jog yra ieškovo sesuo. Ieškovas gyveno Vilniuje, po sūnaus mirties grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Kodėl ieškovas grįžo nežino. Ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotojų, (duomenys neskelbtini) turgavietėje kartu su žmona. Paaiškino, kad iš ieškovo kalbų jai buvo žinoma, kad ieškovas kartu su atsakove statosi namą. Tame name lankėsi prieš ieškovo sūnaus mirtį. Tada apžiūrėjo namą, jis buvo apstatytas ir jame galima buvo gyventi. Su ieškovu bendrauja retai, susitinka pas tėvus. Apie ieškovo skyrybas su atsakove nežinojo ir neklausė kodėl išsiskyrė.
8.3. Liudytojas S. S. paaiškino, jog kartu su ieškovu dirbo tolimųjų reisų vairuotojų. Pats yra statybininkas. Ieškovo paprašytas name, (duomenys neskelbtini), 2019 metais atliko santechnikos darbus. Už darbus jam sumokėjo ieškovas, jokios sutarties nebuvo sudarę. Taip pat pajungė name šildymo katilą, kurį pirko ieškovas. Atsakovės name nematė ir jos nepažinojo.
8.4. Liudytoja Č. S. nurodė, jog yra atsakovės mama. Ji padovanojo atsakovei žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Namas minėtame sklype buvo pradėtas statyti dar iki atsakovės santuokos su ieškovu nutraukimo, tačiau šalys jau nebegyveno kartu. Santuokos metu ieškovas su atsakove gyveno jos name (duomenys neskelbtini), tačiau nepastoviai, o dažnai išeidavo iš namų ir kurį laiką negrįždavo. Kai atsakovės namas buvo pastatytas, atsakovė su sergančiu anūku persikėlė į jį gyventi viena. Atsakovė persikėlė į namą po santuokos nutraukimo praėjus vieneriems metams. Tik dėl sergančio sūnaus atsakovė pakvietė ieškovą į savo namą. Šalių santuokos nutaukimo metu atsakovės žemės sklype buvo pastatytas namo karkasas. Visi baldai į namą buvo supirkti jau jame gyvenant. Paaiškino, jog su ieškovu nebendravo. Jai buvo žinoma, kad kai ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), kartais padėdavo atsakovei (duomenys neskelbtini). Ieškovo paprašė jos sodyboje įrengti lieptą, nes jo reikėjo anūkui.
8.5. Liudytoja V. S. paaiškino, kad yra atsakovės sesuo. Ji buvo atsakovės sūnaus krikšto mama ir kartu gyveno tėvų name (duomenys neskelbtini) iki 2018 metų. Kai atsakovė su sūnumi persikėlė į savo namą, ten lankydavo dažnai, nes slaugė sergantį atsakovės sūnų. Name ieškovą matydavo labai retai. Kitus ieškovo giminaičius matė tik keletą kartų, tačiau jie sergančio vaiko nelankė ir neslaugė. Paaiškino, jog atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) turgavietėje.
8.6. Liudytojas T. Z. yra atsakovės sesers sutuoktinis. Jis pats yra stalius, todėl atliko darbus ir padėjo atsakovei įrenginėjant namą, (duomenys neskelbtini). Darbus atliko 2019 metais sausio mėnesį. Jis atliko vidaus apdailos darbus, aplinkos tvarkymo darbus. Ieškovas nieko nemokėjo už darbus ir jokių medžiagų namo statybai nepirko. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), kartais padėdavo atsakovei (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Padėjo atsakovės motinos sodyboje įrengti lieptą, nes jo reikėjo ieškovo sūnui. Dėl statybinių medžiagų namui pirkimo jis pats vyko į Lenkiją, kitas prekes pristatė Lenkijos firma. Padėjo atsakovei išsirinkti statybines medžiagas. Ieškovas vieną kartą vyko į Lenkiją statybinių medžiagų, bet tik kaip vairuotojas. Už viską mokėjo pati atsakovė. Darbus atsakovės name atliko pats su savo draugų pagalba. (duomenys neskelbtini) ieškovas nedirbo, tik kartais padėdavo atsakovei, tačiau uždirbtus pinigus išleisdavo savo reikmėms. Jam žinoma, jog už uždirbtus pinigus (duomenys neskelbtini) ieškovas prisipirko brangių žvejybos reikmenų.
8.7. Liudytoja L. M. paaiškino, jog yra ieškovo mama. Apie šalių santuokos nutraukimą ji nežinojo. Ieškovas su atsakove gyveno (duomenys neskelbtini) atsakovės tėvų name. Po to jie persikėlė į naują namą. Iš ieškovo kalbų žinojo, kad namą state ieškovas su atsakove. Apie santuokos nutraukimą sužinojo tik po to, kai atsakovė ieškovą išvijo iš namų. Ieškovas visa laiką dirbo, tai statybose, tai (duomenys neskelbtini). Lankėsi name, (duomenys neskelbtini), prieš pat anūko mirtį. Namas buvo visiškai įrengtas. Ieškovas su atsakove pas ją buvo apsilankę per Velykas.
8.8. Liudytojas V. T. paaiškino, jog yra ieškovo draugas. Atsakovės nepažinojo iki to momento, kai ji gal prieš du ar tris metus atvyko pas jį į darbą ieškoti ieškovo ir reiškė jam pretenzijas dėl bendravimo su ieškovu. Jam žinoma, jog ieškovas buvo susituokęs ir gyveno (duomenys neskelbtini). Name, (duomenys neskelbtini), jis ieškovo prašymu padėjo iškrauti statybines medžiagas, padėjo atlikti kai kuriuos statybos darbus – dėti vatą po stogu. Iš ieškovo žodžių žinojo, kad namą stato ieškovas kartu su žmona. Namas buvo įrengtas ir jame gyveno.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. (Duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovo ir atsakovės santuoka. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. M. 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-44776-897/2018 buvo patvirtintas šalių prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo bei nutraukta šalių santuoka ir išspręsti visi su tuo susiję klausimai, tame tarpe padalintas ir santuokos metu įgytas turtas (prijungta byla Nr. e2YT-44776-897/2018). Iš prijungtos bylos matyti, jog šalys į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 29 d. su prašymu ir jame nurodė, jog santuokinis gyvenimas nepavyko, santuoka yra galutinai iširusi ir todėl neprašo skirti termino susitaikymui. Nurodė, jog neketina gyventi santuokinio gyvenimo ir yra tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo. Taip pat prašyme šalys nurodė, jog yra veiksnus ir susitarę dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių. Prie prašymo buvo pateikta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių. Šalys nurodė, kokį turtą įgijo bendros jungtinės nuosavybės teise ir koks turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl nedalintinas tarp šalių. Sutarties 3.3.3. punkte nurodyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra R. M. santuokos metu dovanojimo sutartimi įgytas ir valdomas asmeninės nuosavybės teise, todėl į dalintino turto balansą netraukiamas ir nedalijamas.
10. Sutarties 3.6. punkte nurodyta: „šalys pareiškia ir patvirtina, kad santuokos metu yra įgiję įvairaus kilnojamojo neregistruotino turto - namų apyvokos daiktų, dėl kurio šios Sutarties sudarymo metu ginčų nėra ir šis turtas Šalių yra jau pasidalintas pagal tai, kieno dispozicijoje jis šiuo metu yra, kaip tai aptarta šioje Sutartyje žemiau.“ Sutarties punkte 4.2. nurodyta, jog „Šalys patvirtina, kad po santuokos nutraukimo finansines prievoles pagal 2015-08-26 kreditavimo sutartį Nr. 2418-2015-105835, sudarytą su AB DNB bankas (šiuo metu Luminor Bank AB) būsto įgijimui, šalys įvykdys solidariai.“ Sutarties 4.3. punktu šalys tarpusavyje susitarė, kad šios sutarties 4.2 punkte nurodytą solidariąją prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys R. M. Taip pat sutarties 4.4. punkte numatyta, jog „Šalys susitaria, kad kiekvienos šalies pajamos, gautos santuokos metu, o taip pat santuokos metu įgyti namų apyvokos ir neregistruojami kilnojamieji daiktai, šios Sutarties pasirašymo metu esantys vienos iš Šalių dispozicijoje, įsigaliojus šiai Sutarčiai bus tos Šalies, kurios dispozicijoje jie yra, asmenine nuosavybe. Ginčo tarp Šalių dėl šių daiktų nėra.“
11. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 29 d.
12. Ieškovas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir padalinimo į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
13. Byloje nustatyta, jog šalių sūnus sunkiai sirgo onkologine liga ir (duomenys neskelbtini) mirė.
14. Byloje ieškovo prašymu buvo paskirta ekspertizė ginčo turto – namo statybos vertės nustatymui. Pagal ekspertizės aktą namo, (duomenys neskelbtini), statybos kaina yra 172996 Eur.
Dėl kompensacijos už atsakovės solidariosios pareigos įvykdymą priteisimo
15. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 5252,70 Eur sumą, kurią jis sumokėjo už atsakovę, vykdydamas jos prievolę.
16. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teise regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
17. Kaip jau nustatyta aukščiau, pagal šalių sudarytą ir teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktą atsakovė įsipareigojo asmeniškai vykdyti prievoles Luminor Bankui pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. kreditavimo sutartį Nr. 2418-2015-105835.
18. Ieškovas nurodė, jog atsakovei nevykdant pareigos, jis atlieka visas prievoles Luminor bankui pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. kreditavimo sutartį Nr. 2418-2015-105835 nuo teismo sprendimo už atsakovę ir jau yra sumokėjęs 5252,70 Eur sumą. Tai, jog ieškovas yra sumokėjęs prašomą priteisti sumą patvirtina byloje pateiktas įrodymas ieškovo Luminor banko sąskaitos išrašas. Atsakovė atsikirtimų į šiuos ieškinio argumentus nenurodė ir nepaneigė, jog ieškovas už ją įvykdė jos prievoles bankui. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas ir 5252,70 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovui.
Dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe
19. Ieškovas nurodo, jog nepaisant to, jog šalių santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, iš tikrųjų šalių santuokiniai ryšiai nenutrūko ir jei toliau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kartu statėsi namą atsakovei priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, jog buvo apgautas atsakovės ir tai suprato tik tuomet, kai atsakovė liepė jam išsikraustyti iš bendrai pastatyto namo.
20. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.
21. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
23. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).
24. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
25. Nagrinėjamu atveju remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, taigi, šioje byloje ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.
26. Nors šalys buvo sudarę santuoką, tačiau ji buvo nutraukta teismo sprendimu, todėl po santuokos nutraukimo šalių tarpusavio santykiai vertinami kaip kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų santykiai. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju turi būti nustatoma, ar tarp šalių buvo susitarimas siekti tam tikro tikslo ir ar jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Šiuo atveju ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga tai įrodyti.
27. Ieškovas nurodė, jog nepaisant santuokos nutraukimo teismo sprendimu, šalys toliau gyveno kartu kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį. Ieškovas paaiškino, jog santuoką nutraukė tik todėl, jog jam buvo paaiškinta, kad bus sudaryta bažnytinė santuoka. Atsakovė tokias aplinkybes neigia ir nurodė, jog šalys jokių santykių nepalaikė ir jokių ryšių tęsti neketino.
28. Kaip matyti iš prijungtos bylos, abu buvę sutuoktiniai pasirašė prašymą teismui, kuriame nurodė, jog jų santuoka iširo ir jokių galimybių šalims susitaikyti nėra. Ieškovas pasirašė tiek prašymą teismui, tiek sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas būdamas veiksnus asmuo turėjo suvokti ir suprasti savo veiksmų pasekmes, t. y. tai, jog nutraukus santuoką, šalys nebus sutuoktiniais. Taip pat iš prijungtos bylos matyti, jog ieškovas teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka neskundė. Ieškovo paaiškinimas, jog šalys siekė sudaryti bažnytinę santuoką, todėl turėjo nutraukti civiline tvarka sudarytą santuoką, yra nelogiškas ir visiškai nepagrįstas. Be to, ieškovui turėjo būti žinoma, jog bažnytinė santuoka gali būti sudaroma tarp tų pačių asmenų ir esant galiojančiai civilinei santuokai.
29. Tiek atsakovės, tiek liudytojų parodymais nustatyta, jog šalių santykiai nebuvo itin geri ir prieš nutraukiant santuoką – ieškovas ne kartą buvo išėjęs iš namų ir kartu negyveno. Taip pat ir po santuokos nutraukimo šalys kartu negyveno ir atsakovė su šalių sūnumi persikėlė gyventi į ginčo namą viena. Tai, jog ieškovas buvo paprašytas pagyventi ginčo name, paaiškinama tuo metu susiklosčiusių ypatingų aplinkybių – šalių sūnus sunkiai sirgo ir jam buvo reikalinga užtikrinti kuo ramesnę ir saugesnę bei jam draugišką aplinką. Todėl ieškovo gyvenimas ginčo name tuo metu, kai sirgo sūnus, negali būti laikomas bendro ūkio kartu su atsakove vedimu. Liudytojai Č. S., V. S. patvirtino, jog atsakovei gyvenant ginčo name ir slaugant sūnų, ieškovas lankėsi gana retai ir dažnai jo nebūdavo. Todėl ieškovo gyvenimas ginčo name vertinamas kaip epizodinis, o ne nuolatinis. Ieškovo nurodyta išvyka į sanatoriją taip pat nepatvirtina ir neįrodo šalių gyvenimo kartu. Tokio vienkartinio epizodo, kuris kaip nurodė atsakovė, buvo sąlygotas vėlgi sūnaus ligos, negalima vertinti kaip šalių bendro gyvenimo buvimą ar bendro ūkio vedimą patvirtinančio įrodymo. Vien tai, jog sergant sūnui atsakovė paprašydavo ieškovą jai padėti atlikti tam tikrus darbus, už ją nuvykti į jos verslo vietą (duomenys neskelbtini) ar jos vardu sudaryti reikalingus sandorius, negali būti laikoma gyvenimu drauge su ieškovu ar ūkio tvarkymo kartu faktu. Šalis siejo bendras rūpestis – sunkiai sergantis sūnus, kuriam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, tačiau bendro rūpinomosi vaiku nagrinėjamu atveju negalima vertinti kaip bendro gyvenimo kartu. Ieškovo rūpinimasis vaikui yra vertinamas kaip tėvo pareigos vaikui vykdymas. Tačiau tai niekaip nepatvirtina buvus santykius tarp šalių.
30. Vien tas faktas, jog ieškovas padėjo pastatyti lieptą atsakovės motinai priklausančioje sodyboje, ar apsilankymas pas ieškovo motiną, nesudaro pagrindo teigti buvus bendrą gyvenimą. Tuo labiau, jog liepto pastatymas buvo inicijuotas dėl šalių sergančio sūnaus ir yra vertinamas kaip ieškovo kaip tėvo pareigos sūnui įgyvendinimas. Ieškovo pateikti įrodymai – fotonuotraukos, paso kopija, patvirtinanti, jog vyko į Turkiją, neįrodo ir nepatvirtina nei bendro gyvenimo su atsakove, nei bendros veiklos buvimo ir siekio sukurti bendrą turtą. Tai, jog atsakovės motina panaikino ieškovo gyvenamosios vietos deklaraciją jai nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat neįrodo, jog šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
31. Be to, akcentuotina tai, jog ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovės įvykdytą prievolę priteisimo, pats pripažino ir patvirtino, jog po santuokos nutraukimo šalys jokio bendro ūkio ir gyvenimo nevedė ir jokių susitarimų dėl bendro turto sukūrimo nebuvo sudarę.
32. Kaip jau aukščiau pasisakyta, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog šalys po santuokos nutraukimo toliau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
33. Ieškovas susitarimo sukurti bendrą turtą, t. y. statyti bendrą namą, buvimo faktą įrodinėja liudytojų parodymais. Teismas nurodo, jog liudytojai L. M., G. B., T. M., V. T. bei S. S. aplinkybes apie tai, jog ieškovas kartu su atsakove statosi namą, nurodė žinantys tik iš paties ieškovo žodžių. Teismas pažymi, jog iš liudytojų parodymų matyti, jog ieškovas nei itin artimai ir glaudžiai bendrauja su savo šeimos nariais, susitinka labai retai ir apie savo gyvenimą nieko nepasakojo. T. M. nurodė, jog iš viso ginčo name nebuvo. Ieškovo mama ir sesuo yra buvusios kartą. Taip pat ir liudytojai S. S. bei V. T. apie tai, kas yra ginčo namo statytojas žinojo tik iš ieškovo žodžių. Nors minėti liudytojai nurodė, jog name dirbo tam tikrus darbus ir jiems buvo mokama, tačiau jokių sutarčių dėl darbų nebuvo sudaryta, nėra ir rašytinių įrodymų apie atliktus mokėjimus. Ieškovas taip pat nurodė, jog pirko katilą, tačiau jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo.
34. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas atsakovės paprašytas atliko tam tikrus darbus, t. y. sudarė sutartį dėl biotualetų nuomos, prašė savo draugų, jog padėtų iškrauti prekes, kartu su atsakove ir jos giminaičiu vyko į Lenkiją padėti atsakovei pirkti statybinių medžiagų. Tačiau minėti veiksmai negali būti laikomi kaip šalių susitarimas veikti kartu sukuriant bendrą turtą. Atsakovės paaiškinimai byloje patvirtina, jog sergant sūnui, ji nuolat buvo su sūnumi ir rūpintis kitais reikalais neturėjo galimybės, todėl prašė ieškovo pagalbos. Tačiau tokias faktines aplinkybes vertinti kaip bendro daikto sukūrimo susitarimą nėra pakankamo pagrindo.
35. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų į bylą, patvirtinančių atsakovės pajamas 2005 – 2021 metais, atsakovė turėjo nuolatines pakankamas pajamas, todėl tikėtina turėjo galimybę vykdyti ginčo namo statybas. Taip pat nustatyta, jog būtent atsakovė vykdė verslo veiklą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, tuo tarpu ieškovas tik epizodiškai jai padėdavo, kuomet atsakovė rūpinosi sūnumi. Tuo tarpu iš duomenų apie ieškovo pajamas matyti, jog ieškovo pajamos 2018-2020 metais buvo minimalios.
36. Ieškovas nurodo, jog dar santuokos metu buvo nuspręsta statyti bendrą namą ir santuoką nutraukiant ant atsakovės žemės sklypo jau buvo pastatytas namo karkasas. Šie argumentai vertinami kritiškai. Pažymėtina, jog ieškovas pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nebuvo nurodytas ir nebuvo dalinamas joks turtas buvęs žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Sutartį ieškovas pasirašė ir jos neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, jog sutartyje šalys susitarė, jog sutarties 4.4. punkte „Šalys susitaria, kad kiekvienos šalies pajamos, gautos santuokos metu, o taip pat santuokos metu įgyti namų apyvokos ir neregistruojami kilnojamieji daiktai, šios Sutarties pasirašymo metu esantys vienos iš Šalių dispozicijoje, įsigaliojus šiai Sutarčiai bus tos Šalies, kurios dispozicijoje jie yra, asmenine nuosavybe. Ginčo tarp Šalių dėl šių daiktų nėra.“ Sutartyje buvo nurodyta, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovas, būdamas veiksnus ir suvokdamas savo veiksmų pasekmes, pasirašęs tokią sutartį, turėjo ir galėjo suprasti, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bei jame esantys daiktai, jei tokie buvo santuokos nutraukimo metu, yra būtent atsakovės asmeninė nuosavybė ir pretenzijų dėl to nereiškė. Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog santuokos nutraukimo dienai jokių neišspręstų turtinių klausimų tarp šalių nebuvo.
37. Ieškovo kiti nurodyti įrodymai, jog kartu kreipėsi į architektą dėl namo projekto, leidimo statybai gavimo, nepatvirtina buvus šalių susitarimą dėl namo statybos. Priešingai, byloje pateiktas namo projektas patvirtina, jog namo statytojas yra tik atsakovė R. M. Pačiame projekte statytoju nurodoma atsakovė, tuo tarpu duomenų apie tai, jog ieškovas taip pat yra namo statytojas jame nėra nurodyta. Teismas pažymi, jog byloje nėra pateiktas leidimas namo statybai. Ieškovas nurodo, jog bendro turto kūrimą patvirtina jo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, tačiau pažymėtina, jog dauguma jų yra išrašyti ir apmokėti atsakovės vardu. Ieškovo nurodytas faktas, jog atsakovė siūlė sumokėti ieškovui kompensaciją už išsikėlimą iš namo, nepatvirtina buvus šalių susitarimą dėl namo statybos. Kaip matyti iš ieškovo pateikto sutarties dėl išsikėlimo projekto, jame yra aptariami tik išsikėlimo iš namo klausimai ir nėra sprendžiami nuosavybės į turtą klausimai. Tokiu būdu minėtos faktinės aplinkybės nepatvirtina buvus šalių susitarimą dėl bendro turto sukūrimo.
38. Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė ir nepagrindė, jog buvo šalių susitarimas sukurti konkretų turtą, t. y. namą, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 176, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pagal CPK 93, 98 straipsnius proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pagal patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovui priteistina 118 Eur žyminio mokesčio.
40. Ieškovas pateikdamas ieškinį už reikalavimą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe sumokėjo žyminį mokestį už preliminariai nustatytą turto vertę (73 096,45 Eur), t. y. 1321 Eur žyminio mokesčio. Byloje atlikus ekspertizę ieškovas patikslino reikalavimą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir turto padalinimo bei nurodė, jog jam priteistino turto vertė yra 86499,50 Eur, todėl atmetus šį reikalavimą ieškovas įpareigotinas sumokėti žyminį mokestį valstybės naudai – 202 Eur (1523-1321) (CPK 86, 93 straipsniai).
41. Ieškovas pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 8400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi patenkintų reikalavimų dydis sudaro 6 procentus nuo pareikštų reikalavimų sumos, tai ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 504 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Ieškovo patirtos išlaidos už byloje paskirtos teismo ekspertizės apmokėjimą neatlyginamos, nes jos nėra susijusios su patenkintu ieškinio reikalavimu.
43. Atsakovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai – atmesta 94 procentai ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 1128 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
44. Pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5252,70 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 70 centų) kompensaciją už atsakovės prievolės įvykdymą, 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio ir 504 Eur (penkis šimtus keturis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1128 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 202 Eur (du šimtus du eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.