- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-974-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20894-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmuo antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B., Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija jos ar ne vieną Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima naudoti savo reikmėms, pavyzdžiui nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Antstolio patvarkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies, 733-743 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 4 dalies reikalavimams.Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. 2017 m. gegužės 19 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio nurodytus atvejus. Paaiškino, kad lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų gavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolės I. B. 2017 m. gegužės 2 d. priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-349394.Teismas nustatė, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/14/06364 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai ir vykdomąją bylą Nr. 0011/11/00954 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato naudai. Antstolė 2017 m. gegužės 2 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-349394, kuriuo, vadovaudamasi CPK 688 straipsnio nuostatomis, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bendrai 286,30 Eur sumai, nurodė, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo.Teismas konstatavo, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nepagrįstai vadovavosi CPK 688 straipsnio, patenkančio į CPK XLVII skyrių, nuostatomis. Priimdama patvarkymą, antstolė areštavo ir būsimas gautinas sumas, tai reiškia, kad minėtos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip kitos gaunamos pajamos ir išieškojimui iš tokių lėšų turėtų būti taikomos CPK 733-743 straipsniai. Areštavusi visas gautinas sumas įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų apimtyje, antstolė nesilaikė išieškojimo iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y., nenurodė, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kas mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies viršijančios 1 MMA ir 20 proc. nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 straipsnis) ir taip pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei areštuotos lėšos nebūtų prilygintos kitoms pajamoms pagal CPK 733 straipsnį, antstolė vis tiek neturėtų teisės areštuoti visos sumos skolos ir vykdymo išlaidų apimtyje, nes tokiu atveju galiotų 668 straipsnyje nustatyti draudimai išieškoti iš sumos, mažesnės nei 1 MMA.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Paaiškina, kad galima areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/14/06364 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai ir vykdomąją bylą Nr. 0011/11/00954 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato naudai. Taip pat nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus antstolė 2017 m. gegužės 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-349394 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaudamasi CPK 688 straipsnio nuostatomis, areštavo iš viso 286,30 Eur lėšų, priklausančias/gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurias administruoja pataisos namai/įkalinimo įstaiga, nurodydama, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).Nagrinėjamu atveju, antstolis, priėmęs patvarkymą Nr. S1-349394 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodė, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Taigi pripažintina, kad šiuo patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgiant į nurodytą, toks patvarkymas pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir turi būti panaikintas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl antstolio atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.