Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. gynėjo advokato Viliaus Jonaičio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. liepos 19 d. veikos) šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d veikos) devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. A. paskirta subendrinta vienų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu M. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusiosios K. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai K. A. iš M. A. priteista 200 Eur turtinės žalos bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusi ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiajai K. A. iš M. A. priteista 950 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus

6. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019, 6 punktas). Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nukentėjusiosios, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į policiją pranešdama, kad 2018 m. liepos 19 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. sutuoktinis smurtavo jos atžvilgiu (1 t., b. l. 13–14) Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo surašė ne nukentėjusiosios interesams atstovaujanti advokatė, o pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji logiškai paaiškino, kodėl ji iškart nepranešė apie patirtą smurtą: sutuoktinis ne pirmąkart naudojo fizinį smurtą, todėl ji jo bijojo, norėjo išsaugoti šeimą. Kreiptis į policiją ji apsisprendė po to, kai sutuoktinis bei jo motina panaudojo smurtą jos dukters atžvilgiu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šiuo metu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-635-215/2019, kurioje M. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, padarymu, o jo motina Z. A. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jie 2018 m. rugsėjo 9 d. panaudojo fizinį smurtą nuteistosios nepilnametės dukters N. Š. atžvilgiu. Po šio įvykio nukentėjusioji su vaikais išėjo ir namų, kuriuose ji gyveno kartu su nuteistuoju, ir apsigyveno pas savo tėvus. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusioji pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parašė siekdama įrodyti, kad santuoka iširo dėl nuteistojo kaltės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2018 m. spalio 5 d. teisme buvo gautas M. A. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (t. y. nukentėjusiosios) kaltės. Tai rodo, kad vis dėlto pirmasis civilinį procesą dėl santuokos nutraukimo pradėjo pats nuteistasis. Nors santuokos nutraukimo byloje nukentėjusioji pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl nuteistojo veiksmų, įvertinęs abiejų sutuoktinių nurodytas santuokos išyrimo priežastis teismas pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi po nusikalstamų veikų padarymo prasidėjęs santuokos nutraukimo procesas nėra esminė priežastis vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip nepatikimus.

10. Sutiktina, kad nėra nė vieno 2018 m. rugpjūčio 21 d. įvykių liudytojų, nes viskas įvyko namuose, kuriuose tuomet buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis. Nuteistasis pasinaudojo BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 188 straipsnio 3 dalyje, 272 straipsnio 1 dalyje jam suteikta teise atsisakyti duoti parodymus (1 t., b. l. 68?69, 72, 124?130), todėl vertinant ar nusikalstama veika padaryta, teismas analizavo ne vien tik nukentėjusios parodymus, bet byloje esančius netiesioginius įrodymus: kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135, 153), M. P. individualios įmonės paaiškinimą, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. nukentėjusioji kreipėsi į medikus dėl viršutinio kairės pusės septinto danties nuskilimo (1 t., b. l. 152) bei specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog K. A. padarytas viršutinio žandikaulio kairės pusės septinto danties distalinio gumburo nuskilimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 30)

11. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 13 punktas). Nukentėjusios parodymai aiškūs, nuoseklūs ir logiški: ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 17 val. namuose tarp jos ir nuteistojo įvyko žodinis konfliktas, nes ji pasisiūlė dirbti kartu su vyru jo įmonėje, vėliau ji užkliuvo už vyro sportinio krepšio ir išpylė maisto papildus. Tai pamatęs nuteistasis ant jos ėmė šaukti, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą ir kitas kūno vietas. Ji šaukėsi pagalbos, o jis ją smaugė. Galiausiai jis atsitraukė ir nuėjo į balkoną parūkyti. Sugrįžęs iš balkono vėl ėmė ją daužyti: sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, po to, išvadino necenzūriniais žodžiais ir išėjo iš buto. (1 t., b. l. 22?23) Teismo posėdyje nukentėjusioji detalizavo, kaip pasireiškė fizinis smurtas: trenkė į kairę veido pusę, suėmė per skruostus, ji pajuto skausmą burnoje. Dešinės rankos dilbiu ją smaugė, sugrįžęs iš balkono pargriovė ją ant žemės, atsisėdo ant jos ir šaukė, dešine ranka paėmęs jos kairę ranką daužė ją į grindis, o su koja prispaudė prie grindų jos dešinę ranką. Vėliau ji suprato, kad šio konflikto metu jai nuskilo dantis, todėl kreipėsi į odontologus. (1 t., b. l. 124?130) Medikai nustatė, kad nukentėjusiajai yra padarytas viršutinio kairės pusės septinto danties nuskilimas, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 30, 135, 152) Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo.

12. Vien tai, kad nukentėjusioji 2016 m. gruodžio 26 d. pranešė apie tai, kad neblaivus vyras namuose daužo daiktus, elgiasi agresyviai, o įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nenustatė smurto fakto (1 t., b. l. 122?123), nesuteikia pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu. Visų pirma, nukentėjusioji pranešime net minėjo, kad sutuoktinis (nuteistasis) naudoja fizinį smurtą, antra, pareigūnai nustatė, kad tarp sutuoktinių įvyko žodinis konfliktas, kuris buvo išspręstas vietoje. Visa tai rodo, kad pranešimas nebuvo melagingas, todėl ji nebuvo nubausta už melagingą pranešimą apie nebūtą įvykį. Be to, kaip minėta, nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai. Taigi visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. panaudodamas fizinį smurtą nuteistasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai, savo šeimos narei (žmonai), sveikatą.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs du BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl civilinio ieškinio pagrįstumo

14. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017).

15. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 91?94), kurį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad turtinę žalą sudaro 200 Eur, kuriuos nukentėjusioji patyrė tvarkydamasi nuskeltą dantį. Pagrindžiant šių išlaidų dydį nukentėjusioji pateikė kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135), M. P. individualios įmonės paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog K. A. 200 Eur sumokėjo už 27 danties (viršutinio kairės pusės 7 danties) suprotezavimą cirkonio oksido vainikėliu, jai buvo sąskaita išrašyta 2018 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 152) bei pateikė tinkamai užpildyta kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153) Sutiktina, kad iš pradžių nukentėjusiosios pateiktas kasos pajamų orderio kvitas nebuvo tinkamai užpildytas, nes jame nebuvo būtinųjų rekvizitų (datos ir duomenų apie suteiktą paslaugą), tačiau vėliau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji pateikė jau tinkamai užpildyto kasos pajamų orderio kvito kopiją bei M. P. individualios įmonės paaiškinimą, todėl daroma išvada, kad nukentėjusioji tinkamai pagrindė patirtą turtinę žalą, jos dydį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiosios reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018, 14 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, tačiau atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistiną neturtinės žalos sumą sumažino iki 3 000 Eur. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusioji nepagrindė patirto fizinio skausmo, dvasinio sukrėtimo, išgyvenimų, pažeminimo, nes dėl neturtinės žalos pobūdžio, jos įrodinėjimo procesas yra sudėtingas, nes paprastai jos negalima pagrįsti rašytiniais įrodymais. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Vien tai, kad nukentėjusioji socialiniuose tinkluose 2018 m. liepos 25 d., 2018 m. rugpjūčio 5 d., rugsėjo 6 d. įkėlė nuotraukas, kuriose ji reiškia teigiamas emocijas (2 t., b. l. 32, 33, 34) , savaime nereiškia, kad dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji nepatyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jautė gėdą, kad sutuoktinis per jos gimtadienį draugų akivaizdoje ją sumušė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažeidė materialiosios (CK 6.250 straipsnis) ar proceso (BPK 109, 115 straipsniai) teisės normas, nes įvertino visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą. Priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-689/2018, 2K-383-1073/2018), todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra bendrosios, todėl jos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, sprendžiant advokato išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama, koks skundo išnagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiosios atstovė advokatė Virginija Vainorienė pateikė duomenis, kad nukentėjusioji jai sumokėjo 250 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (1 t., b. l. 101, 102, 107). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė nuteistasis, nukentėjusiosios išlaidos advokatei buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo apeliacinio skundo argumentų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018). Apeliacinės instancijos teismui atmetus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuriuos buvo prašoma jį išteisinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai priteistinos iš apeliacinį skundą padavusio nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. A. gynėjo advokato Viliaus Jonaičio apeliacinį skundą.

Priteisti nukentėjusiajai K. A. iš nuteistojo M. A. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.