- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-21
- Bylos Nr.
- e2YT-2002-1032/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08364-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- I. G., I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
dalyvaujant pareiškėjai I. G. ir jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, pareiškėjui I. P. (I. P.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G. ir I. P. (I. P.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo arba dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti pareiškėjams terminą priimti palikimą po mamos S. P. mirties arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. G. priėmė savo mamos S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai valdydama jos turtą.
2. Pareiškime nurodė, jog pareiškėjai I. G. ir I. P. yra (duomenys neskelbtini) mirusios S. P. vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. 2017 m. rugsėjo 1 d. S. P. Klaipėdos miesto 10-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko dukrai ir pareiškėjai I. G.. Apie jokį kitą mamai priklausantį turtą, nepatenkantį į minėto testamento turinį, pareiškėjai nežinojo. Tačiau paaiškėjo, kad jai dar nuosavybės teise priklauso turtas, neįtrauktas į testamentą – akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ 762 vnt. akcijų, kurių bendra vertė 2 209,80 Eur (1 vnt. vertė 2,90 Eur). Taigi paveldimą turtą sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal testamentą I. G., ir 762 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pagal įstatymą lygiomis dalimis I. G. ir I. P.. Nurodo, kad pareiškėja I. G. praleido įstatymo nustatytą terminą dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių, todėl negalėjo per įstatymo nustatytą terminą realizuoti paveldėjimo teisės į mamos S. P. turtą, likusį po jo mirties. Pareiškėja iki mamos mirties ją ilgą laiką slaugė ir prižiūrėjo pati. Mama paskutiniais metais sirgo demencija, todėl jos priežiūra buvo dar sudėtingesnė. Mamos priežiūra sekino pareiškėją tiek fiziškai, tiek emociškai. S. P. sveikatos būklė paskutiniais mėnesiais smarkiai pablogėjo, todėl pareiškėja nebegalėdama viena be pagalbos slaugyti ir prižiūrėti mamos, paguldė ją į Klaipėdos universiteto ligoninės Palangos padalinyje Slaugos skyrių. Pareiškėja dar iki mamos mirties, tai yra (duomenys neskelbtini), kreipėsi į viešąją įstaigą Klaipėdos psichikos sveikatos centrą, jai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas, paskirti medikamentai. Pažymi, kad pareiškėja Klaipėdos psichikos sveikatos centre gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) su pertraukomis. Nurodo, kad veikiama patiriamo streso, išgyvenimo ir ligos, negalėdama susikaupti, planuoti darbų, jų užbaigti, pareiškėja netrukus po mamos mirties visgi susirado Klaipėdos m. 10-ojo notaro biuro kontaktą ir paskambino nuodytu telefonu. Pokalbio metu su biuro darbuotoja, jai buvo paaiškinta, jog jai nėra ko skubėti su paveldėjimo priėmimu ir pasiūlė susisiekti vėliau. Pareiškėja dabar negali prisiminti, ar jai buvo nurodyta kreiptis į notaro biurą per 3 mėn. ar po 3 mėn., tačiau veikiama aukščiau nurodytų faktorių, pareiškėja suprato, jog kreiptis į notarą jai reikia būtent po 3 mėn., ką ji ir padarė. Pareiškėja į Klaipėdos m. 10-ąjį notaro biurą kreipėsi 2024 m. gruodžio 13 d. Ten jai buvo paaiškinta, kad terminas praleistas ir reikia kreiptis į teismą. Pareiškėja tą pačią dieną (2024 m. gruodžio 13 d.) susirado teisinę pagalbą ir sudarė su advokatu sutartį dėl teisinės pagalbos. Pažymi, kad pareiškėja žinojo apie mamos jai surašytą testamentą, turėjo šį testamentą, todėl neabejotinai turėjo valią palikimą priimti, tik veikiama visų nurodytų faktorių, suklydo dėl termino. Nurodo, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog pareiškėja nors ir supranta lietuviškai bei kalba lietuvių kalba pakankamai gerai, tačiau jos gimtoji ir pagrindinė kalba – rusų kalba, todėl tai taip pat galėjo prisidėti prie neteisingo suvokimo apie terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Kitas pareiškėjas – I. P., žinojo, jog mama testamentu yra palikusi butą dukrai ir pareiškėjo sesei I. G., todėl į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreiptis apskritai neplanavo. Tačiau prieš kreipiantis į teismą, pareiškėjai iš bute rastų mamos dokumentų sužinojo, jog dar yra mamos turto, neįtraukto į testamentą – AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Pareiškime pažymima, kad pareiškėja I. G. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties, trukdžiusios jai tinkamai suprasti ir realizuoti savo teises ir pareigas, tai yra sirgo psichikos sutrikimu, buvo veikiama nervų sistemą veikiančių vaistų, sukrėsta mamos mirties fakto, dėl ko dar veikiama kalbos barjero, neteisingai suprato tiek patį terminą palikimo priėmimui, tiek jo praleidimo pasekmes. O pareiškėjas I. P., kaip minėta, apskritai neketino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo apie mamos kitą turtą, kuris nepateko į jos testamentą. Pareiškime taip pat nurodoma, kad dar iki mamos mirties, esant blogai S. P. sveikatai, pareiškėja rūpinosi jos butu, mokėjo mokesčius. 2020 m. rugsėjo 30 d. S. P. surašė ir notariškai patvirtino įgaliojimą savo dukrai I. G., pagal kurį pastaroji įgijo teisę tvarkyti visus mamos teisinius reikalus. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja I. G. ir toliau nepertraukiamai rūpinosi butu, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tokiu būdu priimdami mamos palikimą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad I. G. po savo mamos S. P. mirties priėmė jos palikimą – butą (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu. Kadangi pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikimą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), laikytina, kad tokiu būdu priėmė visą mamos S. P. palikimą, įskaitant 762 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Pareiškėjai siekdami vienu ar kitu teisiniu pagrindu paveldėti savo mamos turtą, reiškia teismui iš esmės alternatyvius reikalavimus. Vieno iš reikalavimo patenkinimas reikš paveldėjimo klausimo išsprendimą iš esmės. Pareiškėjas I. P. neprieštarauja alternatyvaus reikalavimo dėl mamos palikimo priėmimo pareiškėjai I. G. pradėjus faktiškai valdyti mamos turtą, tenkinimui. Alternatyvaus reikalavimo tenkinimas nepažeis I. P. interesų, kadangi paveldėtų akcijų galimo pasidalinimo klausimą spręs su I. G. bendru sutarimu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. P. palikimo perėjimą valstybei bei pažymėjo, jog esant pagrindui atnaujinti terminą palikėjos S. P. palikimui priimti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja I. G. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po dviejų savaičių, po mamos mirties, paskambino į notarų biurą. Notarė atostogavo, todėl telefonu atsiliepė administratorė, kuriai pareiškėja viską paaiškino. Darbuotoja nurodė, jog kodėl taip skuba, nes turi tris mėnesius, tai sakė paskambinti vėliau. Pareiškėja nurodė, kad po pokalbio ji suprato, jog gali po trijų mėnesių kreiptis, tačiau, kai lygiai po trijų mėnesių paskambino – išsiaiškino, kad pavėlavo keletą dienų. Anksčiu palikimo priėmusi nėra, nurodė, jog tai pirmas kartas. Žinojo, jog mama butą paliko jai. Nurodė, kad butu rūpinosi visada, nes mamai buvo dimensija, nieko nesuprasdavo. Po mamos mirties neturėjo jėgų prižiūrėti mamos buto, tai surado nuomininką, kuriam išnuomojo. Nurodė, jog po mamos mirties pareiškėjai buvo depresija, gėrė vaistus. Dokumentus apie akcijas rado vėliau namie, kai jau nusiramino po mamos mirties. Nurodė, kad mama bei butu padėjo rūpintis brolis.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. P. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad apie termino praleidimą palikimui priimti sužinojo iš sesers. Į notarą pats nesikreipė, nes nežinojo, kad jam reikia. Apie mamos testamentą žinojo ir dėl to jokių priekaištų neturi, nes tai mamos valia. Informaciją apie mamos turimas akcijas taip pat sužinojo iš sesers. Sutinka, jog palikimą priimtų sesuo.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. G. atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškė du alternatyvius reikalavimus, tačiau prioritetą teikia pirmam reikalavimui, t. y. termino palikimui priimti atnaujinimui, jog būtų atlikta notariškai, kaip ir turėjo būti atlikta. Praleidimo terminas labai nereikšmingas, rodantis pareiškėjų sąžiningą suklydimą dėl aplinkybių vertinimo, o ne jų atsainų požiūrį, ar ne norą priimti mamos palikimą. Nurodo, kad terminas praleistas neženkliai, kažkokių pasekmių jis nesukelia. Į bylą pateikti duomenys apie vieno iš pareiškėjų sveikatos būklę, patvirtina praleidimo priežastis.
7. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
8. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. P..
9. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai I. G. ir I. P. yra, mirusios S. P. vaikai. Kitų S. P. įpėdinių nėra.
10. Į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro testamentas, kuriuo testatorė S. P., jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka dukrai I. G..
11. Į bylą pateiktas 2016 m. vasario 22 d. išrašas iš sąskaitos (sąskaitų tvarkytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“), iš kurio matyti, kad S. P. priklauso 762 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių nominali vertė 2,90 Eur.
12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Terminas palikimui priimti po palikėjos mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, taip pat yra pareiškę alternatyvų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo.
13. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).
15. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
16. Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, teisinių žinių trūkumo. Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido, nes dar iki mamos mirties kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas, paskirti medikamentai. Be to, pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos m. 10-ojo notaro biurą telefonu, tačiau pokalbio metu biuro darbuotoja jai paaiškino, jog jai nėra ko skubėti su paveldėjimo priėmimu ir pasiūlė susisiekti vėliau. Dėl susiklosčiusių aplinkybių (sveikatos problemų, pokalbio su notarų biuro darbuotoja), pareiškėja suprato, jog kreiptis į notarą jai reikia būtent po 3 mėn., ką ji ir padarė. Tai yra pareiškėja į Klaipėdos m. 10-ąjį notaro biurą kreipėsi 2024 m. gruodžio 13 d., tačiau jai buvo paaiškinta, jog terminas praleistas. Pareiškėja tą pačią dieną (2024 m. gruodžio 13 d.) susirado teisinę pagalbą ir sudarė su advokatu sutartį dėl teisinės pagalbos. Kitas pareiškėjas – I. P., žinojo, jog mama testamentu yra palikusi butą dukrai ir pareiškėjo sesei I. G., todėl į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreiptis apskritai neplanavo. Tačiau prieš kreipiantis į teismą, pareiškėjai iš bute rastų mamos dokumentų sužinojo, jog dar yra mamos turto, neįtraukto į testamentą – AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Valstybė įmonė „Turto bankas“ prieštaravimų iš esmės byloje nėra pareiškusi.
17. Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjams I. G. ir I. P. atnaujintinas terminas palikimui po palikėjos S. P. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).
18. Pažymėtina, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
19. Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo pareiškę du alternatyvius reikalavimus. Alternatyvių reikalavimų nurodymas reiškia, kad asmuo, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, kad yra pagrindas tenkinti pirmąjį pareiškėjų pareiškimo reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl antrasis alternatyvus reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo nevertinamas ir dėl jo papildomai nepasisakoma. Konstatuotina, kad tenkinus pirmąjį pareiškimo reikalavimą, pareiškėjos saugomi interesai ir subjektinės teisės yra apgintos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P. (I. P.), gim. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.