Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. K. ir J. M., kurie taip pat atstovauja nepilnamečių vaikų K. M., E. V. M. ir V. V. M. interesus, pareiškimą dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – J. M., D. M., valstybės įmonė Turto bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimas ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimas nepažeis nepilnamečių vaikų K. M., E. V. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. M. teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas nepilnamečiams K. M., E. V. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. M. atnaujinti terminą po jų tėvo V. M. mirties likusiam palikimui pagal testamentą priimti.

7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (straipsnio 1 dalis).

8. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M.. Tai patvirtina į bylą pateiktas medicininis mirties liudijimas. Iš 2023 m. lapkričio 20 d. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad V. M. mirė santuokoje (sutuoktinė – J. M.), turėdamas du pilnamečius vaikus – D. M. ir J. M. (pareiškėją). Pareiškėjams J. M. ir J. K. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. M.. Tai patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė sūnus E. V. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė sūnus (duomenys neskelbtini) V. M.. Tai patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad V. M. priklausė 7 nekilnojamojo turto objektai (esantys: (duomenys neskelbtini)). Į bylą pateiktas 2023 m. lapkričio 20 d. Testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad testatorius V. M. yra sudaręs testamentus 2010 m. gruodžio 27 d., 2013 m. vasario 21 d., 2019 m. lapkričio 25 d. J. M. (duomenys neskelbtini) priėmė V. M. palikimą. Pareiškėjai pateikė 2019 m. lapkričio 25 d. V. M. oficialų testamentą, iš kurio matyti, kad V. M. išreiškė savo valią jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, pinigus, vertybinius popierius, visas turtines ir neturtines teises aš palieku lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį, vaikaičiams: (duomenys neskelbtini) V. M., E. V. (duomenys neskelbtini), K. M.“.

11. Taigi, byloje pateiktų duomenų ir pareiškėjų pateiktų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjai yra nepilnamečių (duomenys neskelbtini) V. M., E. V. (duomenys neskelbtini) ir K. M. tėvai. Iš pareiškimo turinio galima spręsti apie tai, kad pareiškėjas sužinojo apie V. M. testamentą iš mirusiojo sutuoktinės J. M., nes kai ji kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (aukščiau nustatyta, kad ji su pareiškimu kreipėsi 2020 m. sausio 10 d.), notaras jai paaiškino, kad yra sudarytas testamentas. 2020 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, karantino režimas, atsirado judėjimo ribojimai, žmonių tarpusavio kontakto draudimai. Pareiškėjai nurodo, kad dėl šių priežasčių jiems buvo apsunkintos judėjimo mieste galimybės, buvo sudėtingiau užsiregistruoti pas vietos notarą, notarai priimdavo dokumentus tik elektroniniu būdu. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad kalba (duomenys neskelbtini) kalba, nelabai moka lietuvių kalbą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjai neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimo nepilnamečių vaikų vardu.

12. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti K. M., E. V. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. M. terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo byloje nėra. Pareiškėjai siekia įgyvendinti savo nepilnamečių vaikų teises, tai taip pat laikytina svarbia priežastimi tenkinti pareiškimą. Duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti nėra, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, kad K. M., E. V. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. M. (taigi, ir jų tėvai – pareiškėjai) 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą

13. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, palikėjo vaikaičiai yra antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Kaip nustatyta byloje, į teismą su pareiškimu kreipėsi nepilnamečių vaikų tėvai. Pareiškėjų nepilnamečiai vaikai yra jaunesni nei (duomenys neskelbtini). Pagal CK 2.7 straipsnio nuostatas, už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų atstovais pagal įstatymą yra laikytini jų tėvai.

14. Pagal CK 5.19 straipsnio nuostatas, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Pagal CK 5.35 straipsnio nuostatas, testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui.

15. Šioje nutartyje minėta, kad palikėjui (V. M.) priklausė 7 nekilnojamojo turto objektai. Tai patvirtina į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai.

16. Pareiškėjai siekia nepilnamečių vaikų K. M., E. V. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. M. vardu priimti V. M. palikimą.

17. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad egzistuoja tikimybė, jog pareiškėjai gali nežinoti apie visą egzistuojantį palikėjo turtą ir įsipareigojimus, o palikimas priimamas nepilnamečių vardu, daro išvadą, kad, siekiant apsaugoti nepilnamečių K. M., E. V. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. M. turtinius interesus, tikslinga leisti palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Tokiu būdu įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

18. Pareiškėjams išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinių (K. M., E. V. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. M.) vardu jie turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą. Visus duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti apie palikėjo turtą, kreditorius, skolininkus ir kt. įpėdiniai (šiuo atveju pareiškėjai) privalo pateikti apyrašą sudarančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, 5.56 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjų J. K. ir J. M. pareiškimą.

Atnaujinti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. V. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyme numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pagal mirusiojo (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių terminą palikimui priimti pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjams J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), leidimą nepilnamečių vaikų K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. V. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, įstatyme nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.