Kauno apygardos teismo nutartis

2025-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-354-923/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-13
Bylos Nr.
eAN2-354-923/2025
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00053-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Pažeidėjas
M. R.
Pareiškėjas
M. R.
Advokatai
Erikas Rugienius, Erikas Rugieniausir Marijampolė, Erikas Rugieniausbė Marijampolė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-354-923/2025Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00053-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovo advokato Eriko Rugieniaus ir Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo M. R. atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundas tenkintas dalinai ir Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies panaikintas – administracinio nusižengimo teisena dalyje pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 7 dalį M. R. atžvilgiu nutraukta. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį ir nubaustas galutine 110 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. vasario 4 d. 22 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), uniformuoto policijos pareigūno sustabdytos transporto priemonės keleivis išlipo iš transporto priemonės, tikrinančiam policijos pareigūnui neleidus bei nevykdė statutinio valstybės tarnautojo, t. y. policijos pareigūno D. M. teisėto reikalavimo, t. y. atsisėsti į automobilį, iš kurio išlipo.

2. Institucijos nutarimą M. R. atstovas apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris skundą patenkino iš dalies ir administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl M. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nutraukė, o kitoje dalyje – dėl nubaudimo pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nutarimą paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. R. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51 punkto reikalavimų, kur numatyta, jog jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus. Vaizdinė medžiaga byloje patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareigūnas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė reikalavimą išlipusiam keleiviui M. R. sėstis į automobilį, tačiau pareiškėjas šio reikalavimo nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūno reikalavimas išreikštas buvo dėl minėto KET pažeidimo, laikytina, jog policijos pareigūno reikalavimas buvo teisėtas, dėl ko pagrįstai M. R. veika kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Vis tik apylinkės teismas iš dalies pritarė skundo argumentams ir sprendė, jog M. R. negali būti nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kadangi ši įstatymo norma taikoma tik vairuotojams, dėl ko teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukta.

Šalies argumentai

4. Institucija apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį pakeisti dalyje dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukimo ir perkvalifikuoti veiką pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.

4.1. Institucija skunde nurodo, kad su skundžiama nutartimi iš dalies nesutinka, nes mano, kad teismas nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51 punkte numatyta, jog jei tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus. ANK 428 straipsnis numato atsakomybę už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytus KET pažeidimus, o ANK 428 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytus KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

4.2. Skunde tvirtinama, jog ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas be kita ko numato, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, dėl ko šiuo atveju M. R. administracinis nusižengimas turėjo būti perkvalifikuojamas iš ANK 417 straipsnio 7 dalies į ANK 428 straipsnio 6 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovas advokatas Erikas Rugienius prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį M. R. atžvilgiu nutraukti, kadangi veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skundu prašoma taip pat priteisti M. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

5.1. M. R. atstovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimas laikytinas formaliu, neatspindinčiu realios padėties. Skunde sutiktina su teismo vertinimu dėl M. R. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nebuvimu, tačiau nurodo, kad asmens veika pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį gali būti kvalifikuojama tik tada, kai yra šio administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

5.2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skunde nurodoma, kad ANK teisenos prasme, M. R. veiksmas – išlipimas iš transporto priemonės – nebuvo neteisėtas. Išlipimo neteisėtumas buvo vertinamas būtent ANK 417 straipsnio 7 dalies kontekste. Tokiu būdu susiklostė kontraversiškas situacijos vertinimas, kuomet nepagrįstai asmens išlipimas iš transporto priemonės policijos pareigūnų yra prilyginimas administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 417 straipsnio 7 dalyje (vėliau pirmosios instancijos teismui panaikinus tokį sprendimą kaip nepagrįstą). Nepaisant to, kad M. R. nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nepadarė, policijos pareigūno yra duodamas nurodymas sėstis į transporto priemonę, už kurio nevykdymą asmuo yra vėl baudžiamas. Laikytina, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas bendrasis teisės principas – ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) – ir M. R. administracinė atsakomybė neturėjo būti taikoma.

5.3. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo pozicija dėl aiškaus ir išreikšto policijos pareigūno reikalavimo. Teigia, kad sistemiškai aiškinant faktines bylos aplinkybes matoma, kad policijos pareigūno veiksmams šiuo atveju trūko aiškumo ir išbaigtumo. Asmuo gali būti baudžiamas tik už teisėto ir objektyviai išreikšto pareigūno reikalavimo nevykdymą. Vaizdo įrašas byloje patvirtina, kad M. R. iš esmės tik tarp kitko, pareigūnui atliekant veiksmus su vairuotoju, vieną kartą buvo pasakyta sėstis į automobilį, nebuvo nurodyta reikalavimo teisinis pagrindas, kam to reikia, o tuo labiau nebuvo teisiškai motyvuotai, aiškiai ir suprantamai nurodyta, kokios gali būti atsisakymo tai padaryti pasekmės – kad jo veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, jam gali būti skirta bauda. Pagal susiformavusią teismų praktiką, laikoma, kad šiuo atveju laikytina, kad M. R. turėjo būti įspėtas, kadangi teismų praktikoje vertinamas ir įspėjimo aspektas. Taigi, policijos pareigūno darbo trūkumas iš esmės ir lėmė tolimesnį šios situacijos vystymąsi, galiausiai privedusį prie nepagrįsto sprendimo administracinėn atsakomybėn traukti M. R. dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

5.4. Skunde nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad asmuo negali atsisakyti vykdyti pareigūno reikalavimo net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodytas yra neteisėtas ir tokiu atveju asmuo, įvykdęs reikalavimą, turi teisę apskųsti policijos pareigūno veiksmus įstatymų numatyta tvarka. Taip pat nesutiktina su teismo vertintomis aplinkybėmis dėl policijos tarnybinio automobilio flakono veikimo ir kitomis, kaip neturinčios reikšmės nagrinėjamu atveju. Pažymima, kad iš esmės neatsižvelgiama į tai, kad trumpalaikis išlipimas iš automobilio ir netrukus įsėdimas į jį vyko neturint jokių neigiamų ketinimų, o su siekiu fiksuoti galimą pažeidimą, kas kitu atveju nebūtų pavykę padaryti. Tai ignoruojant iš esmės paneigiama demokratinėje visuomenėje asmeniui suteikta pilietinė teisė kvestionuoti pareigūnų veiksmus, užduoti klausimus, tame tarpe ir fiksuoti galimus pažeidimus. Tai leidžia M. R. veiksmus vertinti būtinojo reikalingumo ar mažareikšmiškumo kontekste.

5.5. Sutiktina, kad asmuo pareigūno reikalavimus privalo vykdyti, tačiau šiuo atveju pareigūnas turėjo įvertinti, kad M. R. fiksavo jo manymu daromą pažeidimą, elgėsi pilietiškai, pareigūnams atlikti tarnybinių pareigų netrukdė. Jis turėjo pagrindą manyti policijos pareigūnus pažeidžiant skiriamųjų ženklų naudojimo tvarką. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, pareigūnų pasisakymais viešoje erdvėje, kad tamsiu paros metu budinčių pareigūnų automobilis privalo stovėti su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, ant stogo turi degti plafonas „Policija", o jei kelio ruožas neapšviestas, taip pat reikia įjungti ir mėlynus švyturėlius. Šiuo atveju pareigūnai galimai netinkamai naudojo ant transporto priemonės įrengtą papildomą įrangą, t. y. nebuvo įjungę plafono, nors tokio reikalavimo buvimą iš esmės patvirtina sisteminis teisės aktų ir policijos atstovų viešų pareiškimų vertinimas. Asmens valia buvo ne piktybiškai nevykdyti teisėtų pareigūno reikalavimų (net jeigu jis būtų tinkamai išreikštas ir motyvuotas), o nukreipta į situacijos išsiaiškinimą bei galimą pažeidimą policijos automobilyje nedegant plafonui. Vos tik baigęs fiksuoti galimus pažeidimus M. R. įlipo į automobilį. Konstatuoja, kad tokiu būdu tinkamai nepagrįsti ne tik objektyvieji, tačiau ir subjektyvieji M. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo M. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį dalyje dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, apelianto skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nurodo, kad apylinkės teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, M. R. skundą tenkino dalinai, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį dalyje dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies. Taip pat pažymėjo, kad Institucija savarankiškai pateikė skundą dalyje dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies perkvalifikavimo į ANK 428 straipsnio 6 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kitų prašymų, papildymų ar nušalinimų apygardos teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniai skundai atmestini.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

10. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

11. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje M. R. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje sudėtis, tačiau nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, patvirtinančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių buvimą M. R. veikoje, dėl ko apeliacinės instancijos plačiai jų nekomentuos.

Dėl M. R. atstovo apeliacinio skundo

13. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. vasario 4 d. 22 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), uniformuoto policijos pareigūno sustabdytos transporto priemonės keleivis M. R. išlipo iš transporto priemonės, tikrinančiam policijos pareigūnui neleidus bei nevykdė statutinio valstybės tarnautojo, t. y. policijos pareigūno D. M. teisėto reikalavimo, t. y. atsisėsti į automobilį, iš kurio išlipo. Už šį administracinį nusižengimą jam paskirta 110 Eur dydžio bauda.

15. Sutiktina su M. R. atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad asmens veika pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį gali būti kvalifikuojama tik tada, kai yra šio administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką bei, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog M. R. pažeidė nustatytą valdymo tvarką patvirtina aplinkybė, jog draudimas keleiviui šioje situacijoje išlipti yra įtvirtintas teisės aktuose, o būtent – KET 51 punkte.

16. KET VII skyriuje įtvirtintos keleivių pareigos. Minėtų taisyklių 51 punkte nustatyta, kad jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareigūnui sustabdžius motorinę transporto priemonę patikrinimui, paprašius vairuotojo pasitikrinti blaivumą, o vėliau paprašius ir išlipti bei parodyti, ar automobilyje turi vaistinėlę, vairuotojui ir pareigūnui priėjus prie bagažinės bei vairuotojui pradėjus intensyviai ieškoti vaistinėlės, pro galines dešinės pusės automobilio dureles išlipo M. R. laikydamas rankoje mobilųjį telefoną ir juo filmuodamas, kuriam pareigūnas iš karto nurodė sėstis į automobilį, o asmeniui paklausus kodėl jis negali išlipti buvo pareigūno atsakyta, kad jis jam neleido išlipti. Į tai M. R. sureagavo atsakydamas, kad jam leidimo išlipti nereikia. Pareigūnui nurodžius, kad reikia, M. R. pareiškė, kad nereikia. Apklausiamas teisme M. R. parodė, kad jis turi teisę vairuoti, dėl ko KET reikalavimus žino, dėl to preziumuojama, jog žinodamas KET 51 punkte nustatytą keleivio pareigą, jis jos nesilaikė.

17. Apeliaciniame skunde ginčijama ir aplinkybė, kad pareigūno reikalavimas nebuvo aiškiai išreikštas bei kad toks jo reikalavimas buvo neteisėtas. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog Policijos įstatymo 21 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos įgaliojimus, numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

18. Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas, pareigūno nurodymas M. R. sėstis į automobilį, buvo teisėtas, kadangi pareigūnas, nurodydamas asmeniui sėstis atgal į automobilį, siekė nutraukti daromą KET pažeidimą, apie kurį, kaip jau nustatyta, M. R. turėjo žinoti ir žinojo. Šių aplinkybių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnas nenurodė tokio reikalavimo teisinio pagrindo, ar kad teisiškai jo nemotyvavo, nenurodė atsisakymo pasekmių, t. y. asmuo teisės aktų turi laikytis visada, o ne tik tada, kai jam yra nurodoma, kas gresia už teisės akto nesilaikymą – įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

19. Aplinkybės, kad būtinumas išlipti iš automobilio M. R. buvo dėl siekio užfiksuoti neteisėtus pareigūno veiksmus yra visiškai nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad visi pareigūnų kontaktavimai su piliečiais yra fiksuojami pareigūnų kūno kameromis (bodycam), dėl ko asmenims, manant, kad pareigūnai elgėsi ne pagal jiems keliamus reikalavimus, galima teikti skundą dėl policijos pareigūno veiksmų įstatymų numatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių pareigūno kūno kamera užfiksuotų vaizdo įrašų, visą bendravimą su policijos pareigūnais filmavo ir automobilio vairuotojas, vėliau ir kiti keleiviai, kurie išlipę iš automobilio nebuvo. Taigi, akivaizdu, kad M. R. lipti iš transporto priemonės jokios būtinybės nebuvo. Kaip minėta, jo nurodomi tariami pareigūnų daromi pažeidimai (neprisistatymas, išjungtas tarnybinio automobilio plafono apšvietimas ir pan.) nesudarė jokio pagrįsto pagrindo pažeisti KET 51 punkto reikalavimus, o vėliau ir nevykdyti teisėto pareigūno reikalavimo nutraukti daromą KET pažeidimą, dėl ko M. R. veiksmai negali būti vertinti taip, kaip jis nori – būtinojo reikalingumo ar mažareikšmiškumo kontekste.

20. Kad M. R. veiksmų negalima vertinti kaip pilietiškų, ar siekiu išsiaiškinti informaciją, patvirtina vaizdo medžiaga, iš kurios akivaizdu, jog policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jo ekipažas jautė susierzinimą, su pareigūnais tiek vairuotojas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendravo familiariai, menkinančia tonacija. Pažymėtina, kad pareigūnui priėjus prie automobilio, jam net nespėjus tinkamai prisistatyti, jis buvo pertrauktas klausimais dėl neįjungto tarnybinio automobilio plafono apšvietimo, o vėliau apkaltintas dėl neprisistatymo. Vėliau, būnant prie atviros bagažinės, vairuotojo paklaustas pareigūnas prisistatė, dėl ko jo prisistatymas turėjo būti girdimas ir ant galinės keleivio sėdynės sėdėjusiam M. R.. Vaizdinė medžiaga patvirtina, kad dėl plafono apšvietimo pareigūnas klaustas vairuotojo ir keleivių vos atėjęs prie transporto priemonės, todėl būtinybės lipti ir aiškintis vėl šį klausimą jau po kurio laiko keleivis M. R. neturėjo. Be to, aplinkybė, kad M. R. įsėdo atgal į automobilį pareigūnui nuėjus į tarnybinį automobilį pildyti vairuotojui administracinio nusižengimo protokolo, taip pat nepaneigia fakto, kad jis pareigūno išreikšto reikalavimo sėstis atgal į automobilį nevykdė nedelsiant kai jis buvo išreikštas, kaip tą įpareigoja daryti minėtos policijos įstatymo nuostatos.

21. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir skundžiamos teismo nutarties motyvus, apygardos teismas pritaria Institucijos nutarimui dalyje dėl M. R. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Jo veikoje yra visi šio nusižengimo sudėties požymiai, todėl tenkinti M. R. atstovo apeliacinį skundą ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

22. Kaip minėta, M. R. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta 110 eurų dydžio bauda. Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kurio pirmoje dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 2 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės nepripažino, jam buvo paskirta bauda, šiek tiek mažesnė nei straipsnio sankcijoje nurodytų baudų intervalo vidurkis (skirtina bauda nuo 90 eurų iki 140 eurų, vidurkis 115 eurų, paskirta - 110 eurų bauda). Aukštesniojo teismo vertinimu, toks skirtos administracinės nuobaudos dydis yra pagrįstas ir neprieštarauja ANK 32 straipsnio 2 dalyje nurodytiems principams.

Dėl Institucijos apeliacinio skundo

23. Nutarimu Institucija M. R. veiksmus kvalifikavo kaip administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Dėl pastarojo pagrįstumo aukštesnysis teismas pasisakė aukščiau. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo, nusprendė, kad M. R. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kadangi ši norma yra skirta specialiajam subjektui – vairuotojui, o nagrinėjamu atveju KET pažeidimą M. R. padarė kaip keleivis. Su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

24. Apeliaciniu skundu Institucija neprieštarauja, kad M. R. veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, tačiau atsižvelgiant į apylinkės teismo kompetenciją, mano, kad veika turėjo būti teismo iniciatyva perkvalifikuota pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, kuriame įtvirtinta pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių numatyta atsakomybė, kadangi M. R. pažeidė KET 51 punktą. Su tokiu skundo argumentu aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti.

25. Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, apylinkės teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą, tačiau nagrinėjamu atveju laikytina, kad apylinkės teismas kvalifikavimo keitimo klausimo nesprendė pagrįstai.

26. Pažymėtina, kad ANK 428 straipsnio 6 dalyje atsakomybė numatyta to paties straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, nagrinėjamoje normoje nėra paminėtas motorinės transporto priemonės keleivis, dėl ko M. R. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.

27. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. R. veiksmus be ANK 506 straipsnio 4 dalies papildomai kvalifikuoti pagal dar kitą ANK straipsnį, kadangi jo padarytas KET pažeidimas vertintinas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, kontekste. Šiuo atveju aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 51 punkto reikalavimus, patvirtina ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties egzistavimą, t. y. patvirtina aplinkybę, kad pareigūno reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas įstatymo nuostatomis, dėl ko yra privalomas ir turi būti vykdomas. Toks išaiškinimas neprieštarauja ir teismų praktikai tokio paties pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-339-397/2017; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-600-116/2014). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

28. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.

29. Apeliaciniame skunde M. R. atstovas advokatas Erikas Rugienius prašė priteisti M. R. patirtas procesines išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovo advokato Eriko Rugieniaus bei Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų skyriaus apeliacinių skundų netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Lina Lesinskienė